Verslas

Dujų kainos Nyderlandų TTF prekybos taške antrąją sausio savaitę mažėjo 5 proc. ir pasiekė seniai nematytas žemumas – 69,7 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak jos, paskutinį kartą tokios žemos kainos tarptautinėje rinkoje fiksuotos 2021-ųjų lapkričio pradžioje. Pagal ateities dujų sandorius dujų kainos šiemet turėtų siekti 70–80 eurų už MWh.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ penktadienį paskelbė mažinanti savo populiariausių modelių kainas Europoje ir Jungtinėse Valstijose iki 20 procentų. Elono Musko vadovaujamos bendrovės akcijos pinga jau daugiau nei metus, o penktadienio prekybos sesijos pradžioje jų vertė nukrito net 4,5 proc., prieš vėl atsigaudama.

JAV technologijų milžinės „Apple“ generalinio direktoriaus Timo Cooko darbo užmokestis šiais metais bus sumažintas daugiau nei 40 proc., palyginti su 2022-aisiais, bendrovei pasiūlius atlygio skaičiavimo korekcijas, o sprendimas priimtas iš dalies remdamasi ir paties T. Cooko rekomendacija. „Apple“ ketvirtadienio vakarą išplatintame dokumente nurodė, kad T. Cooko bendras atlygis, įskaitant paskatas ir kitas nuosavybės teises, 2023 metais sieks 49 mln. JAV dolerių.

Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtra turėtų prasidėti šių metų viduryje, o numatoma darbų kaina siektų iki 20 mln. eurų, pranešė jį valdanti bendrovė.  Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad plėtra padės Kauno oro uostui išlaikyti orlaivių aptarnavimo lyderio poziciją regione.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 22 proc. iki 83 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 81 eurą už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, elektros kainos visame regione mažėjo dėl šiltų orų, lėtai augančio suvartojimo ir itin didelės atsinaujinančių i...

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusi Taivano skaitmeninių reikalų ministrė Audrey Tang sako, kad Taivanas ketina bendradarbiauti su Lietuva kibernetinio saugumo bei interneto saugumo srityse.  Pasak A. Tang, dėl investicijų į Lietuvos kibernetinį saugumą salos Nacionalinis kibernetinio saugumo institutas gali spręsti jau šią savaitę.

Pasaulio ekonomikos lėtėjimas privers daugiau žmonių sutikti dirbti jų kvalifikacijos neatitinkančius ir blogiau apmokamus darbus 2023-aisiais, tuo metu infliacija mažina realųjį atlyginimą, pirmadienį perspėjo Jungtinės Tautos (JT). Atsižvelgiant į tai, kad kainos kyla greičiau nei pajamos, pragyvenimo išlaidų krizė gali įstumti daugiau žmonių į skurdą, pranešė JT Tarptautinė darbo organizacija (TDO), prognozuojanti, jog nedarbas visame pasaulyje didės.

Europos šalys galiausiai vėl pradės importuoti daugiau rusiškų dujų, prognozuoja Kataro energetikos ministras ir dujų bendrovės vadovas, kuris taip pat įspėja, kad padidėjęs kintamumas dujų rinkoje gali tęstis metų metus. Maskvai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, rusiškų dujų eksportas į Europą smarkiai sumažėjo, tačiau „QatarEnergy“ vadovas Saadas Sherida al-Kaabi mano, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti.

Kai kuriems politikams siūlant leisti gyventojams atsiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptus pinigus ar pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė sako, kad dažni jos pokyčiai yra žalingi ir mažina pasitikėjimą sistema, nors diskusijai kelias neužkertamas.  Anot ministerijos Pensijų grupės vadovės Ingos Buškutės, pernelyg dažnas Pensijų kaupimo įstatymo keitimas kenkia visos sistemos reputacijai.

Paryžiuje įsikūrusi investicijų bendrovė „Rgreen Invest“ skolina 42 mln. eurų atsinaujinančios energetikos bendrovei „Green Genius“ aštuonių nutolusių saulės elektrinių statybai Lietuvoje.  Bendra elektrinių galia siekia 65,7 megavato (MW), pirmadienį pranešė „Green Genius“. Bendros projekto vertės bendrovė BNS neatskleidė.

Rusijos kapitalo Austrijos bendrovei „Metadynea Austria“ sustabdžius planus Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statyti pramonei skirtų dervų gamyklą, ieškoma naujo panašaus investuotojo. Akmenės LEZ vadovė Lina Mockutė teigia, kad pernai apie planus pranešusi bendrovė galutinį sprendimą atidėjo Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą Ukrainoje. „Mes jau beveik turėjome tą dervų gamintoją, tačiau atsakymas buvo praėjusių metų vasario 24-ąją.

Susisiekimo paslaugų platforma „Bolt” kelia vairuotojų patikimumo kartelę Lietuvoje – šiuo metu jau testuojamas dirbtinio intelekto sprendimas, iš veido atpažįstantis, ar pavežėjimo paslaugą teikia tas pats asmuo kaip ir vairuotojo pažymėjime esančioje nuotraukoje. Vairuotojams skirtoje programėlėje prašoma pasidaryti asmenukę, o sistema atvaizdus sulygina.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame  plane (toliau – Strateginis planas) už dalyvavimą  savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose) ūkininkams numatyta  atlyginti papildomai.

Pernai lapkritį Lietuvoje atlikta statybos darbų už 439 mln. eurų to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 5,2 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei spalį (nepašalinus – 5,6 proc.), bet 1,8 proc. daugiau nei prieš metus (nepašalinus – 1,9 proc.). Per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 8,9 proc., o inžinerinių statinių statybos darbų – 0,2 proc. mažiau (nepašalinus – atitinkamai 7,7 proc. ir 3 proc. mažiau), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Vokietija savaitgalį atidarė savo antrąjį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris buvo pastatytas didžiausiai Europos ekonomikai siekiant atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių. Ceremonijoje Liubmino mieste Baltijos jūros pakrantėje šeštadienį dalyvavo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, prieš mažiau nei mėnesį dalyvavęs pirmojo šalies SGD terminalo šiauriniame Vilhelmshafeno uoste atidarymo ceremonijoje.

Lietuvos vaistinių asociacija ir aštuonios jos narės praėjusį penktadienį teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas milijonines baudas, pranešė įmonės ir teismas.  Vieną ieškinį pateikė „Limedika“ ir „Gintarinė vaistinė“, antrą – „Euroapotheca“ valdomos „Eurovaistinė“, vaistų tiekimo įmonė EVD, konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovė EVRC ir „Siromed pharma“, BNS pranešė Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Į akcinę bendrovę pertvarkytas ir komercinę veikla galintis užsiimti Klaipėdos uostas galėtų tapti užsienio bendrovių, krovos terminalų ar uostų dalininku, o kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ – investuoti į Ukrainos atstatymą, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Uostui atėjo metas apsižvalgyti aplinkui. Kodėl mūsų uostas negali būti kito uosto kažkur pasaulyje dalininku?“ – interviu BNS sakė M. Skuodis.

Lietuvos skolų pirkėjai ir išieškotojai stebi padidėjusį įmonių domėjimąsi bankrotų inicijavimu, nors pripažįsta, kad sunkumų kamuojamos įmonės stengiasi skolas padengti. Be to, pastebima, kad daugėja bankrotų žemės ūkyje ir informacinių technologijų (IT) sektoriuje.   Skolų išieškojimo bendrovių atstovai BNS sako, kad siekdamos išvengti bankroto kai kurios įmonės keliasi į užsienį, o dalį bankrotų lėmė per didelis skolinimasis.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį išvyksta į Pasaulio ekonomikos forumą Davose, jame dalyvaus ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. G. Nausėda išvakarėse informavo, kad renginyje Šveicarijoje tikisi susitikti su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu ir aptarti spartesnį Vakarų ginkluotės tiekimą Ukrainai. „Vykstu rytoj į Davosą, tikiuosi, kad pavyks susitikti su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu“,  – žurnalistams sekmadienį Klaipėdoje sakė šalies vadovas.

Metų pradžioje prekybos tinklai kaip niekada aktyviai ėmė konkuruoti ir skaičiuoti, kuriame iš jų prekės pigesnės. Vieni aktyviai savo kainas garsiai lygino reklamose, kiti sekdami konkurentų pavyzdžiu, jas tyliai sumažino. Finansų ir pardavimų ekspertai tikino, kad ši konkurencija naudinga pirkėjams. Anot jų, žmonės sulauks dar daugiau akcijų ir nuolaidų maisto prekių parduotuvėse. Štai vokiečių prekybos tinklas „Lidl“ metų pradžią pradėjo lygindamas kainas savo ir konkurentų parduotuvėse.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų dalyvauja azartiniuose lošimuose, dar daugiau jų reguliariai perka loterijos bilietus. Kasmet, norėdami išlošti pinigų, lietuviai pralošia dešimtis milijonų eurų. Loterijų ir azartinių lošimų atstovai papasakojo, kaip per metus pasikeitė lošimų dalyvių įpročiai, kokios vertės bilietus jie dažniausiai perka, kokias sumas dažniausiai laimi ir kokį pelną atneša organizatoriams.

Įsigyti būstą lietuviams tampa vis sudėtingiau, mat didėja ne tik palūkanų normos, bet ir brangsta nekilnojamojo turto (NT) objektai. Be to, dabar bankai vis atidžiau įvertina galimas nemokumo rizikas. Tuo metu pirkėjai įspėjami – prieš įsigyjant būstą, būtina neužmiršti atlikti šiuos veiksmus, kadangi kitu atveju liksite ir be namo, ir be pinigų.

Pernai maisto produktų kainos vis kilo ir nei perdirbėjai, nei prekybininkai nesiruošė jų mažinti. Šiemet situacija, panašu, ima keistis. Prekybos tinklai bent viešoje erdvėje pradeda konkuruoti, varžytis, kuriame apsipirkti esą galima pigiau. Tačiau specialistai tikina, kad nuolaidomis prekybos tinklai tik siekia prisivilioti pirkėjus į parduotuves. Anot jų, įvairios reklaminės akcijos bendro kainų lygio kol kas nesumažins.

Nuo sausio – pokyčiai vykstantiems traukiniais. Ypač nuskriausti pasijuto mažesnių miestelių gyventojai. Mat susisiekimas traukiniais gerėja ir dažnėja tarp didmiesčių. O štai, pavyzdžiui, Šiaurės Lietuvoje nuo sausio nebeliko trumpųjų maršrutų. Vietoje to, miestus apjungia ilgasis maršrutas. Žmonės skundžiasi – esą vaikai turi važiuoti į mokyklą net valandą anksčiau, o suaugusieji iš darbo grįžta valanda vėliau, nes turi taikytis prie suretėjusių maršrutų.

Ūkininkai skundžiasi, kad iš jų pienas superkamas vis pigiau, tuo metu parduotuvėse pieno produktai brangsta. Ūkininkai įtaria, kad perdirbėjai yra susitarę dėl kainų. Tačiau šie kaltina situaciją užsienio rinkose ir skaičiuoja, kad užsienyje jų produkcija pinga, todėl jie priversti kainas mažinti ir ūkininkams. Tuo metu konkurencijos taryba skatina viešojoje erdvėje mažiau spekuliuoti apie susitarimus, o turint įrodymų iš karto kreiptis ir juos pateikti.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Vis tik būstus statantys ir parduodantys verslininkai bent jau viešai nerimo nedemonstruoja – sako, kad rinka tiesiog rami, o krentančių kainų nebus, išskyrus išimtinius atvejus.

Lietuvoje metinė infliacija nuo viršūnės toliau ritasi žemyn, kainų augimas, kuris, nors išlieka aukštas, tačiau lėtėja. Ekonomistai džiaugiasi, kad per paskutinį mėnesį kainos Lietuvoje beveik nustojo augti ir prognozuoja, kad įsibėgėjant metams bus tik geriau. Geresni rezultatai nei tikėtasi Europoje gali sumažinti ir paskolų palūkanų augimą. Tiesa, staigių pokyčių nebus. Pasak dalies ekonomistų, reikės ne vieno mėnesio, kol geri ženklai virs mažesnėmis kainomis parduotuvių lentynose.

Gyventojų noras atsinaujinti transporto priemonę tapo sunkiau pasiekiamas ne tik dėl automobilių stygiaus, bet ir jų kainų šuolio. Rinkos ekspertai pasakoja, kaip šiemet gali keistis transporto priemonių kainos ir ar surasti savo norimą egzempliorių toliau bus  taip sudėtinga. Automobilių rinkoje 2022 m. įsivyravę kainų šuoliai sukėlė nemenką sumaištį tarp vairuotojų, kurie svarstė atsinaujinti savo transporto priemonę.

Nauji metai – nauji tautiečių kelionių planai. O kur atostogaus dar šią žiemą ar jau net vasarą, kai kurie lietuviai susiplanavo prieš pusę metų. Tačiau nespėjusiems susiplanuoti atostogų krypčių teks labiau patuštinti pinigines. Tiesa, kelionės šiais metais brangs maždaug penktadaliu. O mėgstamiausiomis tautiečių kryptimis išlieka Turkijos kurortai, Graikijos salos. Lietuviai pradeda domėtis ir Juodkalnija, keliauja ir į Aziją bei Afriką.

Gyventojai tikina, kad šildymo sąskaitos viršijančios 100 eurų jau nieko nebestebina. Žmonės sako, nieko kito ir negalima buvo tikėtis. Tačiau kai už šildymą tenka pakloti daugiau nei 600 eurų, belieka tik viltis, kad netrukus savivaldybė patvirtins prašymą kompensacijai gauti.  Nuo šių metų pradžios minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 840 eurų neatskaičius mokesčių arba maždaug 600 eurų į rankas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį valstybė verslui išmokės iki 174 mln. eurų kompensacijų už suvartotą elektrą – apie 60 mln. eurų mažiau nei numatyta valstybės biudžete.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamai bankrutuojančiai elektros tiekėjai „Inter RAO Lietuva“ pagrįstai leista tęsti veiklą, penktadienį pranešė apeliacinis teismas. Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį neskundžiama nutartimi paliko galioti 2022 metų lapkričio Vilniaus apygardos teismo (VAT) sprendimo dalį, kuria „Inter Rao Lietuvai“ sumažintas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina spartinti europinės geležinkelio linijos tiesimo darbus Lietuvoje, siekiant kuo greičiau sujungti Lietuvą ir Baltijos šalis su Vakarų Europa. Pasak ministro, dabartiniame geopolitiniame kontekste būtina įvertinti visas galimybes, kaip iš esmės paspartinti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje.

Mėsos perdirbimo bendrovė „Krekenavos agrofirma“ siekia perimti bankrutuojančios komanditinės ūkinės bendrijos „Arvi kalakutai“ mėsos perdirbimo verslą ir gamyklą Marijampolėje. Bendrovė prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti „Arvi kalakutų“ turtą, dabar priklausantį bendrovei „Imlitex Holdings“. Konkurencijos taryba pranešė prašymą gavusi praėjusią savaitę. „Krekenavos agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas BNS teigė, kad bendrovė nori išplėsti veiklą perdirbant naują mėsos rūšį.

Nepaisant tebevykstančių šilumokaičio remonto darbų, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas nuo metų pradžios veikia beveik maksimaliu 100 proc. pajėgumu, teigia terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ atstovė.  „Įgyvendinus papildomus techninius sprendimus, Klaipėdos SGD terminalas jau nuo metų pradžios dirba beveik maksimaliu pajėgumu, nepaisant tebesitęsiančių šilumokaičio priežiūros ir tvarkymo darbų.

Benzino kaina Lietuvoje per savaitę nesikeitė, dyzelinis kuras atpigo vidutiniškai vienu centu, degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Sausio 3–9 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,48 euro, o dyzelinio kuro kaina siekė 1,64 euro. Per mėnesį – nuo gruodžio 12 dienos – benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 8, dyzelino – 7 centais, benzinas nuo rugpjūčio pabaigos vis dar kainuoja mažiau nei dyzelinis kuras.

Lietuva palaikytų sankcijų Šiaurės Korėjai stiprinimą, penktadienį oficialaus vizito metu Seule susitikęs su Pietų Korėjos kolega Parku Jinu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Šiaurės Korėja daugiau nei regioninė grėsmė, ji kelia pavojų tarptautinei taikai ir saugumui. Todėl palaikytume Jungtinių Tautų ir ES sankcijų Šiaurės Korėjai stiprinimą“, – G. Landsbergis cituojamas Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

Energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ ieško dviejų antrinės bendrovės „Ignitis“ nepriklausomų valdybos narių. Jie kuruos strateginio planavimo ir valdymo bei tarptautinio verslo plėtros sritis.

Kazachstanas Vokietijai šių metų pirmąjį ketvirtį patieks 300 tūkst. tonų naftos, penktadienį pranešė Kazachstano naftotiekių operatorės „KazTransOil“ spaudos tarnyba, kurią cituoja „Deutsche Welle“.  Pasak tarnybos, nafta bus tiekiama Rusijos „Transneft“ magistralinių naftotiekių sistema iki punkto „Adamova Zastava“ Lenkijos šiaurės-rytuose, iš kurio ji bus persiunčiama į Vokietiją. Rusijos energetikos ministerija jau patvirtino šios naftos tranzitą per Rusiją.

Vokietijos ekonomika 2022 metais augo daugiau nei buvo prognozuota – 1,9 proc., rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, vyriausybės paskelbtoms priemonėms sušvelninus  energetikos krizės, sukeltos karo Ukrainoje, padarinius. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas buvo lėtesnis nei 2,6 proc.

Vokietijos inžinerijos grupė „Bosch“ ketvirtadienį paskelbė apie planus investuoti apie 1 mlrd. JAV dolerių į tyrimų ir plėtros centro statybas Kinijoje, kuriame bus kuriamos ir gaminamos elektromobilumo ir automatizuoto vairavimo technologijos. Bendrovės pranešime teigiama, kad pirmasis daugiamečio projekto etapas rytiniame Sudžou mieste bus baigtas iki 2024 metų vidurio. Planuojama, kad viso centro plotas siekas 300 tūkst. kvadratinių metrų.

Jums nereikia perpildyto šaldytuvo, kad ant stalo padėtumėte gardžius pusryčius, garuojančią vakarienę ar pasilepintumėte desertu. Skaniam ir sočiam patiekalui gali pakakti vos trijų pačių paprasčiausių ingredientų.  Pranešime žiniasklaidai prekybos tinklo „Maxima“ ekspertė dalijasi receptais, kurie ne tik sutaupys laiko, bet ir pinigų, kadangi visiems produktams nusipirkti pakaks kelių eurų.

Švedijoje metų infliacija gruodį pasiekė aukščiausią lygį per tris dešimtmečius, skatinama sparčiai augančių elektros kainų, padidinusių pragyvenimo išlaidas, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Pasak Švedijos statistikos departamento, vartotojų kainų indeksas (VKI) paspartėjo iki 12,3 proc., palyginti su 11,5 proc. rodikliu lapkritį. Tai yra aukščiausias rodiklis nuo 1991 metų vasario mėnesio.

37 bendroves Baltijos šalyse vienijančią „ACME Grupę“ nuo šių metų sausio 13 dienos palieka Žmonių ir kultūros vadovės pareigas ėjusi Ernesta Galinienė, kuri buvo atsakinga už personalo valdymą grupės įmonėse, rašoma pranešime spaudai. Šiuo metu įmonių grupė ieško naujo Žmonių ir kultūros vadovo. „ACME Grupė visada pasižymėjo atvira, novatoriška kultūra, kurioje kiekvienas komandos narys turi daug veikimo laisvės, galimybių savirealizacijai ir erdvės profesiniam augimui.

Didžiosios Britanijos ekonomika lapkritį netikėtai ūgtelėjo, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, tačiau analitikai vis tiek mano, kad šiais metais su pragyvenimo išlaidų krize susidurianti šalis panirs į recesiją. Bendrasis vidaus produktas (BVP) lapkritį pasistiebė 0,1 proc., teigiama Nacionalinio statistikos biuro (ONS) pranešime, o rodiklio sumažėjimo išvengti padėjo paslaugų sektorius, kuris plėtėsi nepaisant virtinės streikų įvairiuose sektoriuose.

Kremliaus propaganda mėgsta raportuoti, kad neteisėta karinė agresija prieš Ukrainą neva neturi didesnio neigiamo poveikio jos ekonomikai. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad rusai nebepasitiki rubliu ir masiškai perka auksą. Per 2022 m. rusai nupirko rekordinį kiekį šio tauriojo metalo ir gerokai viršijo šalies valdininkų prognozes. Kaip praneša verslo leidinys „Vedomosti“, vien 5 iš 13 sisteminiais laikomų bankų praėjusiais metais pardavė 57 tonas aukso.

Absoliuti dauguma, arba 92 proc., Latvijos gyventojų yra susirūpinę dėl pragyvenimo brangimo, parodė naujausias Eurobarometro tyrimas. Europos Parlamento atstovas spaudai Latvijoje Janis Krastinis naujienų agentūrai LETA pareiškė, kad dėl augančių pragyvenimo išlaidų visoje Europos Sąjungoje (ES) susirūpinę daugiau kaip devyni iš dešimties respondentų. Dėl kainų kilimo ypač susirūpinę Graikijos, Kipro, Italijos ir Portugalijos gyventojai.

Greitai plaukimo entuziastai Kaune sulauks naujų erdvių, praneša saviavldybė. Jau gautas statybos leidimas Panemunėje suprojektuotam baseinui. Artimiausiu metu tikimasi užbaigti techninio projekto rengimo procedūras ir dėl baseino rekonstrukcijos Šilainiuose. Anot savivaldybės, praėjusiais metais Kaune duris atvėręs modernus Vandens sporto centras su SPA zona prie „Žalgirio“ arenos jau tapo nauju Nemuno salos traukos centru.