Verslas

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) įvertinus, jog valdančiųjų planuojamas nekilnojamojo turto (NT) mokestis būtų nepakankamas, norint pasiekti turto apmokestinimo vidurkį Europos Sąjungoje (ES), premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sprendimai bus priimti pirmiausia atsižvelgiant į šalies suinteresuotų grupių nuomonę, o ne tarptautinių finansinių institucijų rekomendacijas.

Valdantiesiems artėjant prie sutarimo dėl mokestinių pakeitimų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) siūlo Lietuvai peržiūrėti nekilnojamojo turto (NT) bei kitus turto mokesčius. Organizacija siūlo Lietuvai plėsti NT mokesčio bazę bei mano, jog iš turto mokesčių Lietuva galėtų surinkti daugiau pajamų. „Padidinti turto mokesčiai galėtų atnešti papildomų pajamų.

Mūsų šalies pensijų sistema paremta lėšų perskirstymu. Pensininkams išmokama pinigų suma priklauso nuo dirbančių žmonių skaičiaus, jų algų dydžio ir „Sodrai“ sumokamų įmokų. Kadangi artimiausiu metu pensininkų tik daugės, o darbingo amžiaus gyventojų mažės, ilgainiui kils rizika, kad pinigų pensijoms pritrūks. Pensinį amžių susiejus su tikėtina gyvenimo trukme, pensininkų skaičiaus augimą galima sulėtinti.

Lietuvos populiacija per artėjančius 25 metus susitrauks 20 proc., o darbingo amžiaus gyventojų sumažės trečdaliu, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jos vertinimu, siekiant sumažinti tokio drastiško senėjimo poveikį valstybės skolai, reikia optimizuoti viešąjį sektorių, didinti mokesčius ir mažinti šešėlį.

Per pastaruosius 30 metų Lietuva padarė didžiulę ekonominę pažangą. Pagal šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto dalį vienam gyventojui ir toliau lenkiame kaimynines šalis. Tačiau mūsų šalies laukia ir nemažai iššūkių. Į tai dėmesį atkreipia Lietuvos ekonomiką apžvelgusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Naujausia jos apžvalga penktadienį pristatyta visuomenei. Pastaruosius 30 metų siekiant EBPO pragyvenimo lygio Lietuvoje vyko sparti konvergencija.

Ar kada teko susimąstyti, kas darbe teikia didžiausią motyvaciją? Konkurencingas atlyginimas, papildomos naudos, plačios karjeros galimybės – visa tai svarbu, tačiau tyrimai rodo, kad esminis faktorius – darbuotojo bei organizacijos vertybių atitikimas. Vienos iš „Lidl Lietuva“ vertybių – pagarba bei komandiškumas, todėl įmonė nuolat siekia ne tik kurti stiprų ryšį su komandos nariais, bet ir juos tinkamai įvertinti bei apdovanoti. Tai kuria motyvuojančią ir įkvepiančią aplinką.

Lietuva nuo pat karo pradžios nuosekliai remia Ukrainą – tiek finansiškai, tiek politiniais sprendimais. Vis dažniau girdime apie būtinybę atsisakyti rusiškos kultūrinės įtakos, o kai kurios šalies įstaigos netgi keičia darbuotojų reikalavimus, skatindamos atsisakyti rusų kalbos. Pavyzdžiui, kai kuriose Vilniaus mokyklose vietoje rusų kalbos, mokiniai yra mokomi ispanų. Visgi tokie pokyčiai nėra įgyvendinami visur, o daug įstaigų vis dar naudoja rusų kalbą kaip klientų aptarnavimo įrankį.

Siekiant Lietuvoje išvengti užkrečiamųjų gyvulių ligų protrūkių, kurie Europoje sparčiai plinta, Žemės ūkio ministerija daugiau negu dvigubai – iki 2,6 mln. eurų  didina ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms paramą į biosaugą.     Ministerija taip pat ankstina paraiškų teikimą pretenduoti į šias lėšas.  „Teikti paraiškas pagal šią priemonę bus galima nuo gegužės 2 dienos iki birželio 30 dienos.

Praėjusiais metais Lietuvos startuoliai pritraukė 128 mln. eurų, iš kurių 108 mln. eurų sudarė ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo finansavimas, penktadienį pranešė Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija.  „Nors vėlyvosios stadijos investicijos mažėjo, atkartodamos pasaulines tendencijas, tvirti ankstyvosios stadijos ir A serijos finansavimo etapai rodo stiprią būsimų vienaragių startuolių perspektyvą“, – pranešime teigė asociacijos direktorė Greta Mieliauskaitė.

Didmeninės prekybos įmonių, vasarį darbuotojams mokėjusių didžiausius atlyginimus, šių išmokų sumos priartėja prie 20 tūkst. eurų ribos – dažnu atveju šuoliai susiję su metinėmis arba ketvirtinėmis premijomis, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Apie 130 darbuotojų turinti bendrovė „Philip Morris Baltic“, kurioje vidutinis metinis darbo užmokestis sudaro 9259 eurų per mėnesį, vasarį, kaip, beje, ir ankstesniais metais tą patį mėnesį, fiksavo šuolį – vidutinė atlygio suma pasiekė 19 804 eurų...

Lietuvoje toliau auga prekių ir paslaugų kainos. Išankstiniais duomenimis, metinė infliacija priartėjo prie 4 procentų. Pasak ekonomistų, tai dar ne pikas – infliacija turėtų greitėti. Akis pirkėjams bado kavos pupelių kainos, kurios per metus padvigubėjo. Pasak vieno prekybos tinklo, kavos Lietuvos gyventojai nuperka trečdaliu mažiau nei anksčiau.  Estų daina apie kavą jau greitai skambės didžiojoje Eurovizijos scenoje. Mėgstantiems kasdien pasimėgauti kava ekonomistai turi blogų žinių.

Baltijos šalių prekybos ir pramogų centrų valdytojos „Akropolis group“ nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Aido turtas“ laikinai negali nutraukti patalpų Šiaulių „Akropolyje“ nuomos sutarties su bendrove „Topo grupė“, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl pastarosios restruktūrizavimo, nutarė teismas.  Kauno apygardos teismas kovo 25 dieną „Topo grupės“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad norint iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio surinktų lėšų finansuoti krašto gynybą, ši našta neturėtų kristi tik ant didmiesčių ir kurortų gyventojų. Taip jis kalbėjo valdantiesiems – socialdemokratams, demokratams ir „aušriečiams“ – skelbiant, kad su kai kuriomis išlygomis bus siūlomas visuotinis NT mokestis.

Lietuvoje žadama įvesti naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol dalis gyventojų piktinasi dėl numatomų pokyčių, Seimo nariai užsimojo griebtis ir dar vieno pakeitimo – NT mokestinę vertę siūloma nustatyti dažniau. Be to, jau dabar aišku, kad susimokėti už būstą gyventojams teks daugiau, net jei įstatymo pakeitimai nebus priimti. Iki šiol gyventojai išvengdavo NT mokesčio, kai, pavyzdžiui, būsto vertė neviršydavo nustatytos ribos, t.y. 150 tūkst. eurų.

Argentina kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) dėl 20 mlrd. JAV dolerių paskolos, ketvirtadienį pranešė šalies ekonomikos ministras. Teigiama, kad Argentinos vyriausybė šio žingsnio ėmėsi siekdama išlaikyti užsienio valiutos atsargas ir sustiprinti savo valiutos – peso – kursą.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ ir vėl sugeba išprovokuoti ganėtinai audringas keleivių emocijas – šįkart vos vienu įrašu socialiniame tinkle „Facebook“. „Labas rytas keleiviams, kurie nesijaudina dėl savo bagažo dydžio“, – sarkastišku įrašu sveikinasi bendrovė. Panašu, šis įrašas tarsi įpylė žibalo į rusenančią ugnį. Žmonių pyktį po šiuo naujausiu „Ryanair“ įrašu sukėlė naujausi oro linijų rankinio bagažo reikalavimai.

Nuo šių metų „Regitra“ pristatė ne vieną naujovę, kuri aktuali ir būsimiems vairuotojams. Jais esą siekiama pagerinti jų egzaminavimą. Tačiau dalis specialistų naujiems pokyčiams žeria kritiką – neva egzaminuotojai dabar bando nusimesti kaltę nuo savęs, todėl galiausiai būsimi vairuotojai yra „sukertami“ praktikos egzamino metu.

Iš Rygos oro uosto per šių metų vasaros sezoną, kuris prasidės šį savaitgalį, bus siūloma beveik 100 tiesioginių krypčių, pranešė oro uosto administracija. Pranešime taip pat pažymima, kad oro vežėjos šią vasarą gerokai sutankins skrydžius keliais svarbiais maršrutais. Lenkijos „LOT Polish Airlines“ pasiūlys žymiai daugiau skrydžių ir 1,5 karto daugiau vietų maršrutu Ryga-Varšuva, o „British Airways“ – tarp Rygos ir Londono Hitrou oro uostų.

Trečiadienį Lietuvą sukrėtė žinia, kad Pabradės poligone po pratybų dingo keturi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai. Nors karių paieškos tęsiasi iki šiol, tačiau vis mažiau vilčių, kad jie bus rasti gyvi. Kariūnų ieško ne tik įvairios tarnybos bet ir jų kolegos. Šis įvykis atkreipė visuomenės dėmesį į vietinių bei JAV karių tarnybą Lietuvoje ir jų darbo sąlygas. Tai kelia klausimą – ar jų atlygis atspindi prisiimamą riziką? Kariuomenei priklausantis portalas karys.

Viešojoje erdvėje vis pasigirstant politikų siūlymams valstybei išpirkti prieš mažiau nei penkerius metus išplatintas valstybinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ akcijas, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad toks žingsnis galimas tik įvertinus, ar sustabdytas viešasis akcijų siūlymas (IPO) atitinka nacionalinius šalies interesus.

Valdantiesiems tariantis dėl mokesčių pertvarkos, aiškėja, kiek didėtų gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir kiek daugiau mokesčių tektų sumokėti įvairiai uždirbantiems gyventojams. Ketvirtadienį valdžios siūlomus GPM ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pokyčius savo socialinio tinklo paskyroje aptarė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.

Vasario mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sulaukė daugiau nei 6 tūkst. paraiškų tapti gaminančiais vartotojais. Skelbiama, jog tai didžiausias iki šiol užfiksuotas mėnesio rodiklis. Pažymima, jog minėtu laikotarpiu taip pat reikšmingai augo ir elektros generacija – lyginant su sausiu, gaminančių vartotojų į tinklą patiektas elektros kiekis vasarį padidėjo 2,5 karto.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui šeimoms, auginančioms vaikus, taikyti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD). Už tokius Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus balsavo 67 Seimo nariai, susilaikė 7, prieš balsavo 4 parlamentarai.

Nauja valdžia planuoja ilginti nedarbo draudimo išmokų mokėjimą gyventojams, kuriems iki pensijos liko nedaug laiko ir kuriems nepavyksta susirasti darbo. Kaip nurodo naujienų portalo tv3.lt šaltiniai, išmokos papildomai būtų mokamos ne 2 mėnesius, kaip yra dabar, o iki 6 mėnesių. Tai nėra galutinis sprendimas, tačiau, jeigu jis būtų įgyvendintas, daugiau kaip 11 tūkst. gyventojų papildomai gautų vidutiniškai po 2452 eurus.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 1,8 proc. didesnės nei pernai vasarį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Darbo jėga per metus brango 6,0 proc., statybinės medžiagos pigo 0,9 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 3,0 procento. Per mėnesį (vasarį, palyginti su sausiu) Latvijos statybų kainų indeksas nepakito, statybininkų atlyginimams augus 0,2 proc., statybinėms medžiagoms pigus 0,2 proc., išlaidoms mašinoms bei mechanizmams nekitus.

Bendrovės „Vičiūnų grupė“ įmonė „Vičiūnai ir partneriai“ (VIP) Plungėje pradeda naujo 100 mln. eurų vertės lašišos perdirbimo komplekso statybą. Pasak bendrovės, gamykla statoma šalia jau veikiančio „Vičiūnų grupės“ gamybos bei sandėlių komplekso Plungėje. Vien gamybai numatyta daugiau nei 16 tūkst. kvadratinių metrų – 4,5 karto daugiau nei šiuo metu veikiančiame gamybos padalinyje.

Padangų keitimo laikotarpis darbymečiu tampa ne tik autoservisams, kuriuose dar balandžio pradžioje nusidriekia eilės, bet ir aplinkosaugininkams – senų padangų kapinynai šiuo laikotarpiu ima dygti atokesniuose miškuose, pakelėse ar tiesiog prie komunalinių atliekų konteinerių.

Seimas ketvirtadienį nutarė elektrinių paspirtukų nuomotojus įpareigoti nuo 2026 metų sausio visus klientus aprūpinti šalmais.   Parlamentui priėmus atitinkamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių nuomotojai vairuotojus privalės aprūpinti šalmais, nepriklausomai nuo amžiaus, kelių ir transporto priemonės galingumo. Nuosavų paspirtukų savininkai šalmais turės apsirūpinti patys.

Ketvirtadienį iš Vilniaus į Hurgadą su keleiviais išskridęs avialinijų bendrovės „GetJet Airlines“ lėktuvas galiausiai buvo priverstas grįžti atgal į Vilniaus oro uostą. Bendrovės „GetJet Airlines“ atstovai apgailestavo, kad ketvirtadienio rytą suplanuotas skrydis iš Vilniaus į Hurgadą įvyko ne pagal planą. „Labai apgailestaujame, kad dėl techninių priežasčių lėktuvą teko apgręžti į Vilniaus oro uostą. Dar kartą atsiprašome keleivių dėl nepatogumų, su kuriais jiems teko susidurti.

Vakar, kovo 26 d. „Amber Grid“ sistemos valdymo centrui gavus informaciją apie Pabradės rajone vykdomus karinės technikos paieškos darbus, 13.32 val. nuotoliu buvo uždarytas dujotiekio Pabradė-Visaginas 22 km ilgio ruožas. Į įvykio vietą atvykę darbuotojai išdujino dujotiekį ir sumažino jame esantį slėgį iki minimalaus lygio, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nedelsiant ėmėmės saugumo užtikrinimo priemonių – uždarėme dujotiekio ruožą, kurio teritorijoje vykdomi paieškos darbai.

Toliau stumiantis naujų mokesčių iniciatyvoms ir nekylant diskusijoms, kodėl vienas ar kitas mokestis reikalingas, reikia pažvelgti į tarptautinę praktiką. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šių metų kovo 23 dieną publikavo tyrimą, kuriame buvo vertinama kokios priemonės leidžia greitai (iki 5 metų) sumažinti cukraus, druskos ir riebalų suvartojimą.

Pavasarį daugelis imasi generalinio namų tvarkymosi. Švara spindinčiuose namuose lengviau atsipalaiduoti, pailsėti ir pasiruošti darbams bei artėjančiai gražiausiai pavasario šventei. Todėl dažno pirkinių sąraše – buitinės chemijos, valymo priemonės, be kurių neišsiversi norint tinkamai pasirūpinti namų higiena. Prekybos tinklui „Iki“ šią savaitę paskelbus jau tradicine tapusią „Švaros fiestą“, lojalūs pirkėjai suskubo pasinaudoti iki 50 proc.

„Vičiūnų grupė“ įmonė „Vičiūnai ir partneriai“ (VIP) Plungėje pradeda naujo 100 milijonų eurų vertės lašišos perdirbimo komplekso statybą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Užbaigus projektą, VIP padidins lašišos ir lašišinių žuvų perdirbimo apimtis nuo 18 iki 50 tūkstančių tonų per metus ir pagal šį rodiklį esą paklius į didžiausių Europos analogiškų produktų gamintojų penketuką. Planuojama, kad plėtra VIP metines pajamų apimtis leis išauginti nuo 150 mln. Iki 500 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei siūlant ikipensinio amžiaus žmonėms ilgiau mokėti nedarbo išmokas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas sako, kad to daryti nereikėtų. „Galbūt yra gerai, kad apie tai diskutuojama, bet nemanau, kad reiktų tą laikotarpį ilginti, kadangi prailginus laikotarpį kaip tik žmonės, netekę darbo ir gaunantys pašalpas, pripranta prie tos situacijos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Sigitas Gailiūnas.

Nuo antradienio ieškota transporto priemonė su 4 kariais yra šarvuotis „M88 Hercules“, praneša JAV karinės pajėgos Europoje ir Afrikoje. Tai viena iš didžiausių amerikiečių karinių transporto priemonių, pati skirta gelbėjimo darbams. Šis šarvuotis pradėtas gaminti dar 1959 m., o karinėse operacijose naudojamas nuo 1961 m. Kompanijos „BAE Systems“ gaminama ir per 2 mln. JAV dolerių kainuojanti mašina iš tiesų yra didžiulė.

Dirbančiųjų transporto sektoriuje skaičius pernai augo 5,8 proc. iki 154,9 tūkst., tačiau dėl toliau jaučiamo vairuotojų trūkumo papildomų darbuotojų trečiosiose šalyse ieškantys vėžėjai sako susiduriantys su migracijos ribojimais, ketvirtadienį rašo portalas „Verslo žinios“. „Atidarėme įdarbinimo biurus Kazachstane ir Kirgizijoje, siekdami pritraukti ir įdarbinti kvalifikuotų vairuotojų iš šių regionų.

Šalyje veikiantys bankai pernai ir toliau fiksavo rekordinius pelnus. Kartu jie turėjo uždirbti apie milijardą eurų grynojo pelno. Tokie finansiniai rezultatai rodo, kad bankų sektorius išlieka viena pelningiausių sričių šalyje. Didėjantis pelnas dažnai yra siejamas su plėtra, investicijomis ir geresnėmis sąlygomis darbuotojams.

Gyventojai iki gegužės pradžios privalo deklaruoti pajamas ir sumokėti pajamų mokestį, jeigu susidarė jo nepriemoka. Tačiau ką daryti tuo atveju, jei pinigų mokesčiams neatsidėjote, o susimokėti valstybei vis tiek reikės? Pardavus automobilį už brangiau nei pirkote ir jo neišlaikius nuosavybėje bent 3 metus arba gavus pinigų iš nuomojamo buto ir kt., iki gegužės 2 d. privalėsite deklaruoti ir pajamas. Tačiau pasitaiko atvejų, gyventojai neatsideda pinigų mokesčiams.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ketina pasirašyti 42,5 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su Estijos bendrove „Connecto Infra“ ir „Connecto Lietuva“ dėl 330 kilovoltų (kV) linijos Tytuvėnai–Kaunas rekonstravimo. Dėl to bendrovės akcininkai spręs balandžio 17 dieną, trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. „Litgrid“ teigimu, konkursą laimėjusios bendrovės darbus turėtų atlikti per beveik ketverius metus.

Valdančioji koalicija baigia sudėlioti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio detales. Jis bus visuotinis, kas reiškia, kad mokestį turės mokėti visi, turintys gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tiesa, valdantieji dar svarsto nuo mokesčio atleisti tuos, kam jis nesieks 20 eurų, mat tai neapsimoka mokesčių inspekcijai.  Valdantieji ruošiasi ir antrosios pensijų pakopos reformai – suteiks pusantrų metų laikotarpį apsisprendimui, ar likti kaupime, ar pasitraukti.

Kanados vyriausybė sustabdė „Tesla“ elektromobilių pardavimų subsidijavimą ir uždraudė jų gamintojui dalyvauti būsimose subsidijų programose, skelbia „Reuters“. Kanados transporto ministrė Chrystia Freeland paaiškino, jog subsidijų išmokos bus įšaldytos, kol bus peržiūrėta kiekviena paraiška, o atnaujintose taisyklėse bus numatyta, kad „Tesla“ automobilių pirkimui nebus taikoma vyriausybės paramos programa iZEV tol, kol galios „neteisėti ir nepagrįsti“ JAV muitos Kanados prekėms.

Prancūzijoje atlikta apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų remia vietines įmones ir žada boikotuoti Donaldą Trumpą remiančius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) magnatus. Dauguma Prancūzijos gyventojų svarsto galimybę boikotuoti Jungtinių Valstijų prekių ženklus, kad pasipriešintų naujajai JAV valdžiai, kuri ne kartą žodžiu užsipuolė Europą, rašo „Politco“. Antradienį paskelbti bendrovės „Ifop“ apklausos, atliktos interneto svetainėje nyc.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį pritarė siūlymui, kad smulkiems bei socialiai remtiniems elektros vartotojams būtų leista dar kelerius metus naudotis visuomeniniu elektros tiekimu, kurį užtikrina bendrovė „Ignitis“.  Jeigu Seimas tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas priims, jos įsigaliotų nuo gegužės, o visuomeninės kainos gyventojams būtų skaičiuojamos nuo birželio.

Seimui svarstant iki 15 tūkst. eurų padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą, parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo priešingą variantą – sumažinti šią sumą iki 3 tūkst. eurų.  Jis įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomam „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio inicijuotam Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisų projektui.

Šiemet trijose Europos šalyse buvo nuspręsta greitkeliuose padidinti maksimalų leistiną greitį iki 140 ir 150 km/val. Atsižvelgiant į šiuos sprendimus, ar Lietuva turėtų pasiekti tokiu pačiu pavyzdžiu? Ekspertai ir vyriausybės atstovai į tai žvelgia iš skirtingų perspektyvų. Daugumoje Europos šalių didžiausias leistinas greitis greitkeliuose daugelį metų išlieka stabilus – jis svyruoja nuo 120 iki 130 km/val.

Politikams kritikuojant valstybinę energetikos grupę  „Ignitis“ dėl jos vystomo vėjo parko Baltijos jūroje, bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas Alfonso Faubel siūlys formuoti papildomą darbo grupę, kuri įvertins projekto vystymą.

 Švedijos vyriausybė trečiadienį paskelbė, jog per ateinantį dešimtmetį didins gynybos išlaidas papildomais 300 mlrd. kronų (27,6 mlrd. eurų). Premjeras Ulfas Kristerssonas spaudos konferencijoje teigė, jog investicijos bus finansuojamos paskolomis ir reikš „didžiausią ginklavimąsi nuo Šaltojo karo laikų“. Vyriausybė sieks iki 2030-ųjų padidinti gynybos biudžetą nuo dabartinių 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 3,5 proc. BVP.

 Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą diferencijuoti nekilnojamo turto (NT) apmokestinimo tarifus, priklausomai nuo turto vertės. Anot jo, toks principas užtikrina reikalingą mokesčio teisingumą.  „Svarbiausia, kad žmonės, kurie turi nedidelį nekilnojamą turtą, pirmiausiai gyvenamosios paskirties, tikrai mokėtų kur kas mažiau nei tie, kurie turi daug prabangaus turto.

Finansų ministras Rimantas Šadžius nemano, kad nekilnojamo turto (NT) mokesčio taikymas valstybės nuosavybei duotų mokestinės naudos. Be to, anot jo, toks mokestis dubliuotų Turto banko rolę užtikrinant, kad valstybinis NT naudojamas efektyviai.   „Valstybė mokėtų sau, viena vertus. Antra vertus, yra tiesos, kad turi būti stimulai, valstybės institucijoms nepiktnaudžiauti plotais. Bet valstybės NT yra valdomas Turto banko, o institucijos turi nuomotis šį turtą ir mokėti iš savo biudžeto.