Tuo metu vidutinė metinė infliacija turėtų paspartėti iki 5,5 proc. Pernai spalį prognozuotas 3,3 proc. augimas.
Prognozuojama, kad 2027 metais ekonomika augs 2,1 proc., o infliacija sulėtės iki 3 procentų.
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo sąsiaurio blokados neapibrėžtumas neblėsta, tačiau Lietuvoje neigiamus išorinius poveikius atsvers spartesnis viešųjų investicijų ir vartojimo augimas.
„Ekonomika yra užmaitinama pinigais ir tai skatina tiek paklausą, tiek investicijas, tiek namų ūkių vartojimą“, – prognozių pristatyme antradienį sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, ūkio atsparumą šiemet palaiko aktyvi darbo rinka, sparčiai augančios gyventojų pajamos, sukauptos finansinės atsargos, žemas privataus ir viešojo sektoriaus įsiskolinimo lygis ir stipri vidaus paklausa.
Tuo metu antros pensijų pakopos reformos poveikis, anot analitikės, ne tik skatins momentinį vartojimą ir augins BVP, bet ir energijos kainų šoko akivaizdoje gyventojams suveiks kaip antiinfliacinė pagalvė.
„Vis dėlto, atsiimtų lėšų stimulas ekonomikai yra laikinas, kitąmet jo mastas bus gerokai mažesnis, tad atrasti ekonomikos augimo šaltinių, kad pranoktume šių metų aukštą rezultatą, bus sudėtingiau“, – teigė „Artea“ ekonomistė.
Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis (iki mokesčių) šiemet augs 8,2 proc., o 2027 metais – 6,8 procento.
Tuo metu darbo rinkos situacija išlieka stabili – didesnio nedarbo šuolio nenumatoma, vidutinis nedarbo lygis šiemet sieks 7 proc., o kitąmet – 7,2 proc.
