Verslas

Prekybos tinklas „Iki“ penktadienį sostinėje įsikūrusiame technologijų miestelyje „Cyber City“ atidarė visiškai naują „IKI Express“ parduotuvę, rašoma įmonės pranešime spaudai. Švitrigailos g. 32 įsikūrusi parduotuvė įrengta pagal modernią mažo formato parduotuvių koncepciją. „Stengiamės būti kuo arčiau savo pirkėjų, todėl naujas parduotuves atidarome ten, kur jos yra labiausiai reikalingos. Ši nauja „IKI Express“ parduotuvė orientuota į intensyvius aktyvių ir veiklių pirkėjų srautus.

Vilniaus šilumos tinklai kovo 31 d. vidurdienį baigė naudoti mažasierį mazutą šilumos ir karšto vandens gamybai, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Iki 1 proc. sieringumo mazutas sostinėje pradėtas deginti lapkričio pabaigoje kaip alternatyva brangusioms dujoms. Dėl šio sprendimo vilniečiams šilumos kaina nuosekliai mažėjo ir buvo viena mažiausių Lietuvoje. Šildymo sezoną bendrovė užbaigs naudodama atpigusias gamtines dujas, biokurą ir nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamą šilumą.

Seimui ketvirtadienį atmetus pataisas, numatančias leisti valstybinių ligoninių vaistinėse parduoti vaistus visiems žmonėms, vienas tokios idėjos iniciatorių Aurelijus Veryga neatsisako ketinimų šį klausimą kelti ir ateityje, tikėtina, kitoje Seimo kadencijoje. Parlamentaras tikina, kad jo siūlomos pataisos galiotų ne tik valstybinėms, bet ir privačioms gydymo įstaigoms.

Daugiabučių kiemuose, didelėse stovėjimo aikštelėse ir kitose vietose vis dar galima aptikti be priežiūros paliktų, apgadintų ar pusiau išardytų automobilių. Tokios transporto priemonės ne tik užima vietą, darko vaizdą, bet ir gali į aplinką išskirti kenksmingų medžiagų. Tiesa, vis daugiau tokių transporto priemonių savininkų elgiasi atsakingai ir tvariai – eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) atiduoda specializuotiems atliekų tvarkytojams ir jas išregistruoja.

Taip ir nepradėjusio veikti Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorės „Nord Stream 2 AG“ vykdomasis direktorius Mathiasas Warnigas atsistatydina, skelbia Rusijos naujienų agentūros, remdamosis šios bendrovės pranešimu.

Šiuo metu vyksta labai daug diskusijų apie mokesčius. Kokie jie turi būti? Kas yra sąžininga ir tvaru? Labai daug nuomonių, bet sutarimo mažai. Greičiausiai, taip yra, nes pametama viena dalelė. Mokesčiai yra skirtingi, nes pajamų gavimo galimybės yra skirtingos. Kitaip sakant, skiriasi rizikos lygis. Jis gali skirtis pasiekimuose ir veiklos rūšyje. Rizika yra lengvai suvokiama investicijose, tačiau mokesčiuose ignoruojama. Pradėkime nuo pasiekimų.

Pavasariui įsibėgėjus, visuomet pagalvojame apie savo automobilį. Kartais užtenka pasirūpinti tik sezoniniu padangų pakeitimu, tačiau kartais transporto priemonė pareikalauja ir daugiau dėmesio. Automobilis vis dar išlieka bene patogiausia susisiekimo priemone, kuomet galime pasiekti norimą tašką patogiai, greitai, laiku bei planuotis tolimesnes išvykas su draugais arba šeima.

Iš visų trijų Baltijos valstybių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ tikisi šiais metais pasiekti 700 mln. eurų finansinę apyvartą – 1,4 karto didesnę nei pernai. Tokius planus paskelbęs bendrovės vadovas Martinas Gaussas taip pat prognozavo, kad prekyba „Air Baltic“ akcijomis biržoje gali būti pradėta 2024-ųjų rugsėjį.

Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad jau nuo balandžio 1 d. šalies keliuose prasideda vasarinių padangų sezonas, didėja maksimalus leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Vairuotojai, kurie važinėja žieminėmis dygliuotomis padangomis, privalo jas pakeisti vasarinėmis iki balandžio 10-os dienos. Šiltuoju laikotarpiu rekomenduojamos vasarinės padangos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neturi sumokėti 53 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (VMI) permokos vėjo jėgainių vystytojai „Baltic Energy Group“, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė įmonės skundą ir  paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 metų sprendimą, kuriuo VMI veiksmai buvo pripažinti pagrįstais.

Klaipėdos miesto savivaldybė antrus metus darbdaviams, įdarbinusiems nepilnamečius vasaros sezono metu, kompensuos pusę jų darbo užmokesčio, penktadienį panešė „Vakarų ekspreso“ portalas. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Jaunimo ir bendruomenių reikalų koordinavimo grupės vyriausiosios specialistės Agnės Kovalenkaitės, pernai buvo paremta 12 darbdavių, vasarą įdarbinusių 34 moksleivius. Dauguma jų dirbo paslaugų sektoriuje: kurjeriais, ledų, kavos pardavėjais.

Vienišos mamos skaičiuoja, kad vaiko pinigai joms padeda išgyventi. Tačiau ne visada šios išmokos skiriamos joms ir yra jų ar kartu gyvenančių vaikų. Moterys piktinasi, kad nors ir yra išsiskyrusios, vaiko pinigai gali būti skirti jų buvusiems vyrams. Tokioje situacijoje atsidūrusi vieniša mama dalijosi istorija viename socialiniame tinkle. Ji pasakojo, kad viena augina du vaikus, tačiau vaiko pinigus gaus jos buvęs vyras. „Su vyru esame išsiskyrę. Gaunu Lietuvoje vaiko pinigus.

Siūlomi mokesčių pakeitimai, kuriems nepritaria net patys valdantieji. Kodėl premjerė teikia tik su finansų ministre suderintus pasiūlymus? „Aš nežinau, kas čia atsitiko“, – sako politologas Ainius Lašas, komentuodamas tokius valdžios veiksmus.  Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su politikos apžvalgininku Rimvydu Valatka, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu A. Lašu ir tinklaraštininku Skirmantu Malinausku.

Norint įsigyti net ir nenaują transporto priemonę, paprastai reikia bent kelių tūkstančių eurų. Tačiau ne visi žino, kad už pažeidimus ar skolas iš kitų konfiskuotą automobilį, motorolerį ar motociklą galima nusipirkti ir daug pigiau. Vis dėlto niekas nenorėtų atsidurti tokioje padėtyje, kai konfiskuojamas ir taip parduodamas jų turtas. O jo galima netekti dėl daugelio nusižengimų.

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo vienu centu, o dyzelinis kuras atpigo trimis centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta degalų kainų pokyčių apžvalga. LEA duomenimis, kovo 27 dieną litras benzino Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,52 euro, dyzelinio kuro – 1,48 euro. Pasak Agentūros, pirmą kartą nuo praėjusių metų rugpjūčio pabaigos vidutinė dyzelinio kuro kaina Lietuvoje yra mažesnė už benzino.

Valstybės valdomo energetikos holdingo „Epso-G“ komunikacijos vadovo pareigas palieka nuo 2021 metų birželio jas ėjęs Antanas Bubnelis.  Apie nuo balandžio 21 dienos planuojamą pasitraukimą iš pareigų ketvirtadienio vakarą jis pranešė feisbuke.    BNS jis teigė nuo balandžio pabaigos užimsiantis panašias pareigas privataus sektoriaus įmonėje. Pasak A. Bubnelio, atranką į komunikacijos vadovo poziciją „Epso-G“ planuoja skelbti netrukus.

Gyventojai kol kas negalės nei visiškai sustabdyti įmokų pervedimų į antros pakopos pensijų fondus, nei iš jų pasiimti sukauptas lėšas visas iš karto.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti opozicijos atstovų teikiamų Pensijų kaupimo įstatymo pataisų, leidžiančių sustabdyti įnašų mokėjimą į antros pakopos pensijų fondus,o sukauptas lėšas pasiimti vienkartine ar periodine išmokomis arba rinktis anuitetą.

Nors pastarosiomis dienomis už lango minusinė oro temperatūra, tačiau lietuvaičiai jau mąsto apie vasaros atostogas mūsų šalies pajūryje. Pastebima tendencija, kad tiek Palangoje, tiek Neringoje, tiek Klaipėdoje sparčiai rezervuojami viešbučiai liepos ir rugpjūčio mėnesiams, skelbia dienraštis „Vakarų ekspresas“. Klaipėdoje šiems karščiausiems mėnesiams jau rezervuota apie 50-60 procentų viešbučių vietų, Palangoje – daugiau nei trečdalis, Neringoje – šiek tiek mažiau, tačiau vietos k...

Pieno perdirbimo grupės „Žemaitijos pienas“ grynajam pelnui pernai sumažėjus dukart iki 3,9 mln. eurų, įmonės valdyba siūlo dividendų nemokėti.  Dėl to įmonės akcininkai spręs balandžio 21 dieną susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.  Iš viso akcininkai turės nuspręsti dėl 82,35 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jo 10 mln. eurų siūloma paskirti į rezervą savoms akcijoms įsigyti, o 200 tūkst. eurų – darbuotojų premijoms. Į kitus metus būtų perkelta 72,15 mln.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, įteisinančioms šilumos ūkio specialiuosius ir investicinius planus.   Už balsavo 76 Seimo nariai, o susilaikė 15. Paskutinis balsavimas vyks kitame posėdyje.  Pataisomis siūloma savivaldybes įpareigoti nustatyti šilumos ūkio valdymo dešimčiai metų ar ilgiau planus, taip pat nurodyti priemones, kad 2030 metais jose tiekiama šiluma iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 90 proc., namų ūkiuose – 80 proc.

Lietuva ir Ukraina kartu plėtos naujus logistikos maršrutus – abiejų šalių infrastruktūros ir susisiekimo ministerijos ketvirtadienį pasirašė tai numatantį memorandumą. Dokumentu šalys įtvirtino siekius kartu plėtoti naujus geležinkelių ir kitų rūšių transporto logistikos maršrutus tarp Ukrainos ir Baltijos šalių jūrų uostų, didinti krovinių vežimo apimtį, pranešė Susisiekimo ministerija.

Seimas atsisakė alkoholio bei tabako gamintojus ir prekybininkus įpareigoti kasmet pratęsti veiklos licencijas.  Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo nepritarė „valstiečių“ parengtoms Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės bei Alkoholio kontrolės įstatymų pataisoms: už balsavo 37 Seimo nariai, prieš buvo 39, o 24 susilaikė.

Valstybės ieškinys dėl daugiau nei 240 mln. eurų žalos atlyginimo Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ bus iš naujo nagrinėjamas teisme, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Jis pripažino, kad ankstesni teismai netinkamai nagrinėjo ieškinį, panaikino šiuos sprendimus ir įpareigojo bylą nagrinėti iš naujo.

Siūlomi mokesčių pakeitimai, kuriems nepritaria net patys valdantieji. Kodėl premjerė teikia tik su finansų ministre suderintus pasiūlymus? Giminės ir artimieji politinio pasitikėjimo postuose – ar tikrai čia viskas gerai? Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su politikos apžvalgininku R.Valatka, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu A. Lašu ir tinklaraštininku S. Malinausku.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ šią savaitę baigia 2020 metais įsigytos antrinės bendrovės „Mezon“ prijungimą. „Bitė Lietuva“ pranešė, kad jos dalimi „Mezon“ tampa šeštadienį – tuomet nebeliks ir šio prekės ženklo. Užbaigus susijungimą „Bitė“ perims bendrovės klientus, darbuotojus, infrastruktūrą, turtą bei visus įsipareigojimus.   Teigiama, kad sujungus bendroves bus sukurtas vienas didžiausių Baltijos šalyse ryšių tinklų.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ energetikos įrenginių statybos įmonės „Tetas“ valdybos pirmininku ketvirtadienį išrinktas grupės finansų ir veiklos planavimo vadovas Darius Kašauskas.   „Epso-G“ pranešė, kad kovą ketverių metų kadenciją pradėjusioje įmonės valdyboje taip pat dirba nepriklausomas valdybos narys Tomas Astrauskas ir dvi grupės deleguotos valdybos narės – Elida Drapienė bei Ieva Kuodė. Penktojo „Tetas“ valdybos nario atranką planuojama baigti balandį.

Valstybė neišgali remti vaikus auginančias šeimas ir didinant tėvų neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), ir mokant vaiko pinigus, sako finansų ministrė. Gintarė Skaistė teigia abejojanti, ar užtektų politinės valios keisti vaiko pinigų modelį.   „Praeitoje („valstiečių“ – BNS) kadencijoje buvo atsisakyta papildomo NPD dydžio (vaikus auginantiems dirbantiems tėvams – BNS), pasirinktas vaiko pinigų modelis, kuomet ir nedirbančios šeimos taip pat gauna pinigus vietoje papildomo NPD.

Australija ketvirtadienį patvirtino svarbius įstatymus, nukreiptus prieš didžiausias šalies teršėjas ir priversiančius anglies kasyklas bei naftos perdirbimo įmones kasmet sumažinti teršalų emisijas maždaug 5 procentais. Ekspertų teigimu, naujieji įstatymai simbolizuoja aršių Australijoje vykusių „klimato karų“ pabaigą – dešimtmetį trukusių politinių grumtynių, ne kartą sužlugdžiusių mėginimus efektyviai kovoti su klimato kaita.

41 proc. Latvijos gyventojų pritaria vieno ir dviejų centų nominalo išėmimui iš apyvartos, rodo naujausi šalies centrinio banko reguliariai organizuojamų sociologinių apklausų rezultatai. Latvijos bankas nurodo, kad gyventojų, tam pritariančių šalies gyventojų dalis praėjusį mėnesį sumažėjo iki 41 proc. nuo 49 proc. prieš pusmetį ir 51 proc. prieš metus. 50 proc. praėjusį mėnesį kalbintų respondentų teigė, kad vieno ir dviejų centų monetos turėtų likti apyvartoje.

Energetikos grupė „Ignitis grupė“ už praėjusių metų antrąjį pusmetį išmokės 45,2 mln. eurų dividendų, iš jų beveik 33,9 mln. eurų – į valstybės biudžetą. Bendrovės akcininkai ketvirtadienį pritarė, kad už 2022 metų antrąjį pusmetį būtų iš viso išmokėta 45,2 mln. eurų, arba 0,624 euro už akciją, pranešė „Ignitis grupė“. Kartu su už pirmąjį pusmetį išmokėtais dividendais jų suma už 2022 metus sieks 90,3 mln. eurų, arba 1,248 euro už akciją – 75 proc., arba 67,7 mln.

Europos Komisija (EK) neskirs paramos dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, BNS patvirtino žemės ūkio ministras. Tačiau Kęstutis Navickas teigia „nesudedantis ginklų“ ir tikisi Briuselio paramos ateityje. „Gavome žinią, kad svarstyme šios dienos į mūsų prašymą EK neatsižvelgė“, – ketvirtadienį BNS sakė ministras. Pasak jo, nepaisant to, „Briuselio koridoriuose ir toliau dirbama“ įtikinėjant dėl paramos pieno gamintojams.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pabrangus valstybės skolinimuisi rinkose jau šių metų antroje pusėje žadama vėl leisti valstybės taupymo lakštus, skirtus gyventojams. Anot jos, su bankais jau deramasi dėl komisinių mokesčių.   „Tai yra mūsų darbotvarkėje, dabar darbinio proceso vidurys“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo socialdemokratų frakcija teigė ministrė.  Pasak jos, lakštais vėl grąžinami, nes brangsta skolinimasis kitais būdais.

Tęsiantis pajamų deklaravimo laikotarpiui, šį laiką ir gyventojų patikimumą, panašu, mėgina išnaudoti ir sukčiai. Vienas didžiausių komercinių bankų įspėja saugotis jų. „Būkite atidūs  – pastaruoju metu gyventojai sulaukia sukčių SMS žinučių, kuriose informuojama apie neva turimas skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI)“ – spėja SEB bankas. Pasak jo pranešimo, tokiose žinutėse esanti nuoroda veda į netikrą VMI svetainę, iš jos – į suklastotą SEB interneto banką.

Kibernetinio saugumo informacinis tinklas nuo 2024 metų gegužės įpareigotas tvarkyti duomenis apie privalomus nurodymus blokuoti domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Kibernetinio saugumo įstatymo pataisas: už buvo 122, o susilaikė du parlamentarai.

Vyriausybės sprendimą, ar pratęsti kompensacijas gyventojams už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, taip pat rinkos reguliuotojo nustatomą visuomeninę elektros kainą lems ir dujų kainų pokyčiai pildant saugyklas, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Sunku pasakyti, kokia bus dujų kainų dinamika, kada prasidės saugyklų pildymas. Šiuo metu dujų kainos svyruoja ties 40–45 eurais už megavatvalandę.

Laisvės frakcijos narys parlamentaras Kasparas Adomaitis siūlo drausti viešojo maitinimo vietose nemokamai dalinti vienkartines maisto ir gėrimų pakuotes. Jis siūlo, kad kavinėse būtų naudojama daugkartinė gėrimų pakuotė, išskyrus tuomet, kai jai taikomas užstatas.  „Labai dažnai sutinkama šiukšlė gamtoje – vienkartiniai puodeliai ir vienkartinė maisto tara. (...) Šiuo metu registruojame įstatymo projektą, kad ir tokie puodeliai neturėtų būti neatlygintinai dalinami.

Turbūt kiekvienas, bent kartą skridęs lėktuvu, žino, kaip kartais prieš skrydį ar po jo, prireikia į tualetą. Iki šiol pagrindiniame Vilniaus oro uoste apsilankymas tualete buvo nemokamas. Tačiau jau netrukus keleiviams teks ieškoti pinigų, jei kartais prireiks jame apsilankyti. Šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“ tikina, kad tualetai apmokestinami dėl svarbių priežasčių ir žada, kad apmokestins tik du viešuosius tualetus.

Antra pagal dydį Europoje drabužių mažmenininkė „Hennes & Mauritz“ (H&M), turinti parduotuvių tinklą ir Lietuvoje, pranešė grynojo pelno per pirmąjį savo finansinių metų ketvirtį, kuris baigėsi vasario pabaigoje, susižėrusi 2,5 karto daugiau nei prieš metus. Toks rezultatas pranoko analitikų lūkesčius. Pasak Švedijos bendrovės pranešimo, grynasis pelnas ūgtelėjo nuo 217 mln. iki 541 mln. Švedijos kronų (47,9 mln. eurų), įplaukoms didėjus 12 proc. iki 54,87 mlrd. kronų (4,86 mlrd.

Per pastaruosius dvejus metus mažėjo su investicijomis į viešojo sektoriaus obligacijas susiję išmetamo anglies dvideginio rodikliai – šios obligacijos sudaro didžiausią Lietuvos banko užsienio atsargų dalį, pranešė centrinis bankas, pirmą kartą paskelbęs ataskaitą apie banko ne pinigų politikos portfelius.

Atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Seimas ketvirtadienį sugriežtino Lietuvos įmonių atsakomybę už tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pažeidimus – joms numatyta iki 50 tūkst. eurų bauda, su pažeidimais siejamų prekių ar pinigų konfiskavimas bei bauda, siekianti iki 5 proc. metinių pajamų. Už Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas balsavo 90 Seimo narių, vienas buvo prieš, aštuoni susilaikė.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius nuo liepos įsigalios Kelių transporto kodekso pataisos, numatančios tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pertvarkymą, pranešė Susisiekimo ministerija.  Tai reiškia, kad į rinką ateinantiems ir konkrečius maršrutus aptarnauti norintiems vežėjams nuo liepos 1-osios galios naujos taisyklės, tuo metu rinkos senbuviams prie jų prisitaikyti numatytas pusantrų metų pereinamasis laikotarpis.

Šią savaitę „Apple“ nudžiugino savo klientus išleisdama ilgai lauktą „iOS 16.4“ atnaujinimą. Naujoji programinės įrangos versija pasižymi ne tik svarbiais saugumo pataisymais, bet ir tokiomis praktiškomis naujovėmis, kaip geresnė skambučių kokybė bei nauji jaustukai, rašoma „Telia“ pranešime spaudai. „Nuo oficialaus „iOS 16“ debiuto rugsėjį „Apple“ išleido nemažai atnaujinimų, susijusių su klaidų pataisymais ir įvairių funkcijų veikimo optimizavimu.

Perkantieji rūbus ar avalynę internetu dažnai apsidraudžia įsigydami kelis to paties modelio dydžius. Tinkantį dydį pasilieka, o likusius – grąžina, pasinaudodami sutarties atsisakymo teise. Taip pasielgė ir vartotoja iš Lietuvos, internetinėje parduotuvėje išsirinkusi prabangaus prekių ženklo sijono modelį, rašoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešime. Kaip teigia vartotoja, ji įsigijo du to paties modelio, tik skirtingų dydžių („0“ ir „1“) sijonus.

Vilniaus miesto savivaldybė už 7 mln. eurų rengiasi atnaujinti 21 stadioną, esantį prie bendrojo ugdymo įstaigų. „Per praėjusius ketverius metus įvykdėme didelį proveržį vystant sostinės miesto infrastruktūrą. Ne tik sukūrėme ir moderniai atnaujinome 35 sporto aikštynus, bet ir atvėrėme juos gyvenamųjų rajonų bendruomenėms.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį paskelbė 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos – tai yra  komerciniais pagrindais – konkursą.

Sostinės laisvalaikio ir pramogų centre „Panorama“ duris atvėrė 12 naujų bei atnaujintų parduotuvių, rašoma pranešime spaudai. Tarp jų – išplėsta, naujausios koncepcijos „Massimo Dutti“ parduotuvė bei italų mados namų „Max Mara Group“ drabužių prekės ženklų „Marella“ ir „Weekend Max Mara“ parduotuvės.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pateikti pajamų deklaracijas iki gegužės 2 d. turi ir tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie pernai gavo pajamų iš užsienyje veikiančios įmonės arba kitos šalies gyventojo, taip pat, jei gavo pajamų už užsienio valstybėse vykdomą veiklą (pvz., už svetur atliekamą samdomą darbą, vykdomą registruotą individualią veiklą ir pan.). VMI duomenimis, 2021 metais tokias pajamas iš užsienio gavo apie 28 tūkst. gyventojų.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės ketvirtadienį pasiekė susitarimą iki 2030-ųjų beveik padvigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bendrame 27 valstybių bloko suvartojamos energijos kiekyje. Laikinuoju politiniu susitarimu siekiama atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį padidinti nuo dabartinių 22 proc. iki 42,5 proc., teigiama Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujančios bloko vyriausybėms, pareiškime.