Verslas

Ketinama uždrausti maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartinius puodelius ir kitus vienkartinius indus. Tą užsimojo padaryti Laisvės partija, kurios iniciatyva uždrausti nemokamus plonus plastikinius maišelius parduotuvėse įsigalios jau nuo šios vasaros. Laisvės partija praėjusią savaitę pristatė savo žaliąją darbotvarkę – kokius darbus laisviečių parlamentarai ir partijos vadovaujamos ministerijos ketina padaryti aplinkosaugos srityje.

Kai kurie gyventojai gavo pranešimus, kad yra skolingi už elektrą po 50 eurų, nors skolai jau treji metai. Žmonės mokėti nenori. O elektros tiekėjas su daugiabučio administratoriumi nesutaria, kas kaltas, kad sąskaitos laiku nepasiekė gyventojų. Vilnietė, Šiaurės miestelio gyventoja Gabrielė (tikrieji vardas ir pavardė žinomi) viename socialiniame tinkle pasidalijo elektros tiekėjo „Ignitis“ elektroniniu laišku.

Gyventojai taupo maistui, ieško nuolaidų ir akcijų. Daliai jų maistui tenka pakloti trečdalį ar net pusę atlyginimo. Todėl ir pagrindinis kriterijus, pagal kurį jei renkasi maisto parduotuves, ir yra kaina. Pirkėjų tyrimo metu buvo nustatyta, kurias parduotuves dažniausiai renkasi gyventojai.

Eurostatas prognozuoja, kad iki 2100-ųjų Lietuvoje gyventojų sumažės trečdaliu – iki 1,78 mln. žmonių. Naujausiais surašymo duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 2,81 mln. gyventojų. Remiantis prognozuojamais duomenimis, 2070 metais Lietuvoje gyvens 2 mln., o 2085 – 1,85 mln. žmonių. Eurostatas skaičiuoja, kad bendras Europos Sąjungos (ES) gyventojų skaičius 2100 metais bus 6 proc., arba 27,3 mln. gyventojų, mažesnis, palyginti su 2022-aisiais, ir sieks 420 milijonų.

Lietuvoje ketinama sekti kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir leisti prekiauti produktais, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs, bet jie dar nepraradę nei skonio, nei išvaizdos. Dabar tai daryti draudžiama, todėl esą daug maisto iššvaistoma.    Tačiau tokią idėją kritikuoja „Maisto bankas“, iš prekybininkų gaunantis  tokius produktus ir juos dalijantis nepasiturintiems žmonėms.

Dar pernai Europos atstovai paskelbė veiksmų planą, kaip kiekvienas gyventojas galėtų ne tik sumažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ar dujų, bet taip pat ir sutaupyti. Europos Komisija (EK) su Tarptautine energetikos agentūra (TEA) pasidalijo kiek anksčiau pasidalijo planu, kaip būtų galima suduoti skaudų kirtį Rusijos ekonomikai.  Skaičuojama, kad jeigu kiekviena šeima laikytųsi naujų rekomendacijų, būtų galima sutaupyti daugiau kaip 450 eurų.

Gyventojai skundžiasi, kad maisto produktai brangsta beveik kas savaitę. O artėjant Velykoms maistui teks išleisti dar daugiau. Žmonės skaičiuoja, kad prieš šventes maisto prekių krepšelis būna ir gausesnis, ir brangesnis. Daugelis žada taupyti, todėl suskaičiavau, kiek kainuoja pigiausias maisto krepšelis Velykoms. Štai ką pavyko nupirkti už 12 eurų. Būtina paminėti, kad visų šių produktų paruošti šventiniam stalui neužteks.

Vairuotojai, mėgstantys komfortą, neretai naudoja ir šildomas sėdynes. Nors pasišildyti gali būti malonu, gydytojai įspėjo šia galimybe naudotis atsakingai, kad vėliau netektų susidurti su sveikatos problemomis.  Tiek užsienio, tiek Lietuvos internetiniuose tinklalapiuose galime surasti ne vieną informacinį šaltinį apie tai, kokios įtakos moterų ir vyrų sveikatai gali turėti automobilio šildomų sėdynių naudojimas.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas finansuoti suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimą kitais energijos šaltiniais. Šios priemonės tikslas – užtikrinti dujų balionų pašalinimą iš daugiabučių namų ir saugų bei patikimą elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimą šių namų gyventojams. Daugiabučių namų atstovų  Kvietimui skirta 3,2 mln. valstybės lėšų.

Socialiai pažeidžiami gyventojai galės lengviau ir daugiau užsidirbti pragyvenimui – Seimas leido žmonėms, dirbantiems valstybės subsidijuojamoje darbo vietoje, imtis ir savarankiškos veiklos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė sako, kad papildomai užsidirbę žmonės neprašytų socialinės paramos.

Vairavimo egzaminai – tarsi gyva legenda. Kiekvienas būsimas vairuotojas į juos ateina su savo išankstiniu nusistatymu bei požiūriu į egzaminuotojų vertinimą. Tai lemia iš lūpų į lūpas perduodama informacija, kuri virsta mitais, dažnu atveju neatitinkančiais realybės.  Todėl „Regitros“ egzaminuotojai kiek anksčiau pasidalijo informacija apie praktikos egzaminų vertinimą bei pataria, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.

Bankų skyrių mažesniuose miestuose mažėja. Gyventojai pyksta, kad iki artimiausio banko skyriaus tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų. Todėl bankai ieško sprendimo būdų. Pavyzdžiui, kviečia gyventojus konsultuotis telefonu arba į miestus siunčia autobusiukus, kuriuose galima susitikti su banko specialistu. Šia banko paslauga kviečiami pasinaudoti Biržų miesto gyventojai.

Lietuvos centrinis bankas mano, kad šalies ekonomika labai nenukentės, jeigu pasibaigus karui Ukrainoje į ją sugrįžtų Lietuvoje radę prieglobstį ir čia įsidarbinę ukrainiečių pabėgėliai, tačiau bankas pripažįsta, kad „poveikis galėtų būti“.  „Nebūtinai bus taip, kad jeigu matysime ukrainiečių srautų padidėjimą į Ukrainą, kad automatiškai ir Lietuvos ekonomika nukentės nuo to“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete šią savaitę teigė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento vyresnysis ekon...

Nors kiekvienas vairuotojas privalo laikytis Kelių eismo taisyklių (KET), tačiau policijai tenka fiksuoti daugybę skirtingų atliekamų pažeidimų. Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas, pravažiuodamas šlapia kelio danga, aptaškė praeivį, už tai jis taip pat gali sulaukti atitinkamos bausmės, jeigu gyventojai parašytų pareiškimą ir įrodyti savo tiesą.

Nuo praėjusių metų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiami tik tie bedarbiai, kurie darbo neranda laikinai ir dėl objektyvių priežasčių. Pusmetį ar metus darbo nerandantys ir to nepagrindžiantys asmenys PSD turi mokėti patys. Bedarbio arba darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintys žmonės PSD nepraranda, tačiau specialistams svarbu žinoti užimtumą ribojančias kliūtis ir jas pašalinti. Taip pat suteikti motyvacijos dirbti ir padėti įsidarbinti.

Dovanų čekiai tampa vis populiaresne dovanų alternatyva, nes žmonės tiki, kad masažas, vakarienė restorane ar skrydis oro balionu tikrai nenuvils ir tokia dovana nedulkės nereikalinga lentynoje. Vis tik kuponas su pramogomis tinka ne visiems – dalis jų lieka nepanaudoti. Parduotuvių atstovai pripažino, kad iš tūkstančių parduodamų kuponų dalis lieka nepanaudota. Tam yra daugybė priežasčių. Viena iš jų – pramogos sezoniškumas, kuris trunka gerokai trumpiau, nei kupono galiojimo laikas.

Prieš gerą savaitę ant Krunos tilto pasirodžius kelininkams, o vairuotojams A1 magistralėje spaudus stabdžius, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasidalijo tolimesniais jungties remonto planais. Greta numatoma įrengti laikiną tiltą, o esamą griauti ir pastatyti naują. „Krunos tiltas griūva, uždaroma dešinė eismo juosta važiuojant link Kauno. Bent dvejiems metams“, – tokios skaitytojo žinutės naujienų portalas sulaukė praėjusį šeštadienį. Eismoinfo.

Lietuvoje maisto kainų metinis augimas vis dar siekia apie 30 proc., tačiau ekspertai sako, kad pingančios žaliavos, energetikos produktai lėtina jo tempą. Kai kurie analitikai teigia, jog prekybininkai kainų mažinti nenori, jas palaiko vartojimas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog kainų augimo lėtėjimo tendencija turėtų tęstis ir toliau. „Maisto kainų infliacija yra prislopusi ir slops toliau, jeigu energetika nešoktels atgal.

Susidūrimas su žvėrimis – vienas iš dažniausių nutikimų kelyje. Tūkstančiais skaičiuojamų nelaimių su gyvūnais metu nukenčia ne tik žvėrys, bet ir žmonės. Be to, įvykus susidūrimui, automobilių savininkai už tai dar gali netekti vairuotojo pažymėjimo arba jie bus priversti susimokėti tūkstantines baudas.

Aptirpus gyventojų pasitikėjimui komerciniais bankais, šias įstaigas vienijanti asociacija sako, kad šioje situacijoje įtakos gali turėti einamosios aktualijos ir tendencijos.  Gyventojų apklausa, kurios duomenys paskelbti šeštadienį, parodė, kad kovą šiek tiek daugiau gyventojų bankais buvo linkę nepasitikėti negu pasitikėti.

Prekybos centruose ir naujos statybos daugiabučiuose populiarėjančios požeminės stovėjimo aikštelės tampa užuovėja daugeliui vairuotojų – automobilis bent kuriam laikui išvaduojamas nuo netikėto pavasarinio sniego ar lietaus, malonu iš automobilio išlipti ir nesušlapti. Visgi šios aikštelės susijusios ir su incidentais, kurie kartais įvyksta primiršus vieną pagrindinių taisyklių ir gali kainuoti labai brangiai.

Vairuotojai jau šiemet sulauks naujovės – keisis valstybinių numerių formatas. Neatmetama, kad dėl to numeriai pabrangtų. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seime inicijuotas konservatoriaus Andriaus Kupčinsko projektas, siūlantis griebtis permainų, susijusių su valstybinių numerių formatu, sulaukė didžiosios dalies politikų palaikymo.

„Toyota Camry“ automobilis jau eilę metų yra tarp pačių perkamiausių ir populiariausių visame pasaulyje, o nuo 1982 m. jau parduota daugiau nei 19 mln. šių automobilių. Nors lietuviai šį automobilį yra pamėgę daug mažiau nei kitus šio japonų gamintojo modelius, tačiau tai nereiškia, kad jis neturi krūvos pliusų. Daugiau apie šį automobilį TV6 laidoje „Gazas dugnas“ kalbėjo laidos vedėjai Paulius Garkauskas ir Izidorius Paukštys.

Nuo šeštadienio Lietuvoje didinamas maksimalus leistinas greitis pagrindiniuose šalies keliuose, įsigalioja leidimas važinėti vasarinėmis padangomis. Tiesa, primenama, kad už nevienodas padangas gali būti skiriama bauda. Automagistralėse lengviesiems automobiliams nuo balandžio 1-osios iki spalio pabaigos galima važiuoti ne didesniu kaip 130 kilometrų per valandą (km/h) greičiu, o greitkeliuose – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu.

Kovo 31-ąją pasibaigus tolimojo susisiekimo vežėjų sutartims, bet dar neįsigaliojus Kelių transporto kodekso pataisoms, sutartys pratęstos automatiškai, todėl nuo balandžio 1-osios tarpmiestiniai autobusai kursuoja įprastai, galioja ir visos keleiviams numatytos lengvatos, teigia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovė.

Vienos didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldų“ grupės 2023 finansinių metų šešių mėnesių pardavimai šiek tiek sumenko, nuostolis perkopė 2 mln. eurų.  Pusmečio pajamos sudarė 48,869 mln.eurų – šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (49,781 mln. eurų), tačiau grynasis nuostolis siekė 2,048 mln. eurų, kai tuo pačiu metu pernai grynasis pelnas siekė 6,808 mln. eurų, pranešė bendrovė.

Nuo šeštadienio Lietuvoje didinamas maksimalus leistinas greitis pagrindiniuose šalies keliuose, įsigalioja leidimas važinėti vasarinėmis padangomis. Automagistralėse lengviesiems automobiliams nuo balandžio 1-osios iki spalio pabaigos galima važiuoti ne didesniu kaip 130 kilometrų per valandą (km/h) greičiu, o greitkeliuose – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu.

Visiems gerai žinomas įprotis taupant elektrą yra šviesos išjungimas išeinant iš kambario ar namų. Tačiau retai kas susimąsto, kad sąskaita už elektrą gerokai sumažėtų sistemingai prižiūrint įvairius namuose esančius prietaisus. Pasirodo, nemažai elektros energijos išeikvoja į elektros tinklą įjungti, bet nenaudojami prietaisai.

Aplinkos ministerija pavasarį ketina imtis dviejų su automobiliais susijusių projektų. Pirmiausia, ministro Simono Gentvilo ir komandos žvilgsnis krypsta į kuro akcizus ir taikomas lengvatas, kurių turėtų nebelikti. Antra, ketinama suteikti daugiau galių aplinkosaugininkams, kad šie galėtų tiesiog gatvėje stabdyti įtarimą keliančius taršius automobilius ir pasiųsti juos pakartotinai atlikti techninę apžiūrą.

„Birštono elektra“ praneša nutraukianti elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą nuo gegužės 1 dienos. Apie tai „Birštono elektra“ informavo savo klientus elektroniniu paštu, penktadienį pranešė LRT naujienų portalas.

Prekybos tinklas „Maxima“ įgyvendina dar vieną pokytį. Akylesni pirkėjai galėjo pastebėti, kad nuo kovo 1 d. prekybos centruose nebėra sveriamų riešutų ir džiovintų vaisių. Žiniasklaida skelbia priežastis, kodėl „Maximą“ priėmė tokį sprendimą. Naujienų portalui 15min.lt „Maxima” Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas patvirtino, kad nuo kovo 1 d. nebeprekiaujama sveriamais riešutais ir džiovintais vaisiais visose šalies „Maximos“ parduotuvėse.

Įžengus kalendoriniam pavasariui ir labiau sušilus orams, didieji miestai prakalbo, kada galėtų būti nutraukiamas šildymo sezonas. Kita vertus, kai kurie gyventojai gali ir patys savarankiškai nuspręsti, ar šildymo sezonas jau galėtų būti nutrauktas, o galbūt priešingai – pratęstas dar ilgiau. „Vilniaus šilumos tinklų“ komunikacijos vadovė Monika Merkytė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos priima ir skelbia Vilniaus miesto savivaldybė.

Septynioms Lietuvos pramonės įmonėms skirta 10 mln. eurų paramos investicijomis į saulės jėgaines. Parama skirta iš europinio Modernizavimo fondo.  Didžiausia – 2,5 mln. eurų – parama skirta naftos perdirbimo ir importo bendrovei „Orlen Lietuva“, BNS pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Švedijos koncerno „Ikea“ grupės valdomai Kazlų Rūdos medžio drožlių ir baldų gamybos įmonei „Ikea Industry Lietuva“ skirta 2,3 mln.

Šiaulių bankas, pernai uždirbęs 63,6 mln. eurų grynojo pelno, akcininkams išmokė beveik 16 mln. eurų dividendų, arba 2,65 cento vienai 29 centų nominalios vertės akcijai (9,14 proc.).  Banko akcininkai susirinkime tam pritarė penktadienį. Iš 213,66 mln. paskirstytino pelno 10,7 mln. eurų nuspręsta skirti į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas.  Dar 187,1 mln. eurų pelno akcininkai paliko nepaskirstytą.

Iki kovo pabaigos negavus statybų leidimo Nacionalinio stadiono statyboms ant Šeškinės kalno, projektuotojai Vilniaus savivaldybės leidimo prašo pakartotinai. Kaip BNS pranešė savivaldybė, pirmas prašymas buvo pateiktas vasario viduryje, tačiau leidimas neišduotas,  savivaldybė pateikė pastabas. „Vasario 15 dieną projektuotojai Vilniaus miesto savivaldybei pirmą kartą pateikė prašymą išduoti statybos leidimą Daugiafunkciam kompleksui ant Šeškinės kalno.

Vokietijos vyno gamintojai per praėjusius metus pagamino 8,94 mln. hektolitrų vyno ir vynuogių misos, skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Palyginti su 2021-aisiais, šios produkcijos apimtys išaugo 492 tūkst. hektolitrų, arba 6 procentais. Palyginti su ankstesnių penkerių metų (2016-2021 metų) vidurkiu, gamyba padidėjo 3,5 procento. Raudonojo vyno pernai pagaminta 3 mln. hektolitrų, baltojo vyno – 5,9 mln. hektolitrų.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 1,5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje kovo 24–30 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 67 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 63 eurus. Pasak LEA, nežymų elektros kainų augimą Lietuvoje lėmė sumažėjusi nacionalinė elektros gamyba – vėjo elektrinėse ji sumažėjo 6,4 proc., saulės – 24,5 proc.

Būsimų vėjo parkų Baltijos jūroje jungties su sausuma infrastruktūros studiją ir kvalifikacijos reikalavimus jos projektuotojams ir rangovams už 588 tūkst. eurų iki šių metų pabaigos parengs Nyderlandų bendrovė „BLIX Consultancy“.  Sutartis su Lietuvos energetikos agentūros (LEA) skelbto konkurso nugalėtoja pasirašyta vasario pabaigoje, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale. Infrastruktūros studija nustatys tinkamiausią parkų prijungimo prie sausumos tinklų alternatyvą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija primena apie kelių eismo taisyklių reikalavimus dėl padangų ir greičio šalies keliuose šiltuoju sezonu – nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. Nuo rytojaus, balandžio 1 d., keičiasi leidžiamas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. „Nuo balandžio 1 d. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val.

Povandeninę sienutę rekonstruojant pietinį Klaipėdos uosto molą už 9,4 mln. eurų įrengs Latvijos įmonė „LNK Industries“, penktadienį pranešė uosto direkcija. Anot jos, su konkursą laimėjusia Latvijos įmone pasirašyta sutartis dėl papildomų darbų – kaip skelbta anksčiau, pietiniame mole atliekant darbus po vandeniu aptiktas akmenų sluoksnis, kuris projekte nebuvo numatytas.

Mažmeninės degalų kainos per pastarąją savaitę reikšmingiau pasikeitė tik Latvijoje – pakilo. Dyzelinas kukliai pabrango Lietuvoje ir taip pat nežymiai atpigo Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai dabar – Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, o benzinas brangiausias Estijoje.

Lietuva, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Čekija ir kitos valstybės sutarė ir toliau remti Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą. 27 šalių transporto ministrai penktadienį Lenkijos Žešuvo mieste  priėmė bendrą tai numatantį pareiškimą.  Jame išsakomas palaikymas ir parama Ukrainai, užtikrinant Europos transporto koridorių plėtrą ir „solidarumo koridorių“ veikimą.

Jau ateinantį pirmadienį, balandžio 3 d., startuoja svarbus Romainių gatvės rekonstrukcijos etapas. Kelininkai mažiausiai iki birželio pabaigos uždarys atkarpą tarp Šilainių ir Raudondvario plentų – vadinamąją „Regitros” įkalnę. Čia ruošiamasi įrengti požemines komunikacijas, pėsčiųjų takus bei atnaujinti stipriai susidėvėjusią gatvės dangą.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje balandį sieks 7,17 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 8,4 proc. mažiau nei kovą, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų balandį už šilumą mažiausiai mokės Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai: atitinkamai 5,62 ir 7,56 cento.  Per mėnesį labiausiai šilumos kaina mažėja Šiauliuose – 24,8 proc. iki 5,76 cento (be PVM). Kaune ji mažėja 22,1 proc.

Euro zonoje metų infliacija kovą sulėtėjo labiau nei tikėtasi, tačiau maisto kainos šoktelėjo net sumenkus energijos sąnaudoms, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Eurostato duomenimis, vartotojų kainos per metus iki kovo išaugo 6,9 proc., palyginti su 8,5 proc. rodikliu vasario mėnesį. „Bloomberg“ ir finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ apklausti analitikai prognozavo, kad kovo mėnesį infliacija 20 valstybių bendrosios valiutos zonoje sieks 7,1 procento.

Valstybės valdomos mažo kalibro amunicijos gamintojos Giraitės ginkluotės gamykloje už 2,2 mln. eurų įdiegus naują įrangą, iki 35 proc. padidės jos gamybos apimtys, pranešė Finansų ministerija. Penktadienį gamykloje pradėję veikti kapsuliavimo ir šovinių užtaisymo įrenginiai leis išvengti „butelio kakliuko“ šovinio surinkimo operacijose, teigia gamyklos vadovas Aleksandras Nikonovas. „Šiandieninis pirmojo gamybos plėtros etapo užbaigimas – bendrovės kelerių metų kryptingo darbo rezultatas.

Paskelbus planuojamą mokesčių reformą, iškilo grėsmė, kad numatomi pokyčiai gerokai brangins psichologų bei psichoterapeutų paslaugas, kadangi absoliuti dauguma jų dirba pagal individualią veiklą, rašoma visipsichologai.lt pranešime spaudai. Prognozuojama, kad emocinės pagalbos konsultacijos kainos augtų apie 20 proc., įvertinus papildomą mokesčių naštą, numatytą valdžios planuose.

Išmanųjį tinklą kurianti bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ baigia vystyti išmaniojo skaitiklio ir vartotojo techninę sąsają, o jau 2023 m. antrąjį pusmetį klientai turės galimybę dar patogiau stebėti elektros vartojimą ir priimti taupymo sprendimus. Diegiamos naujovės leis prie išmaniojo skaitiklio prijungti asmeninius įrenginius, o tai atvers naujų galimybių technologijų ir programinės įrangos kūrėjams, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Iki didžiausios pavasario šventės liko vos daugiau nei savaitė. Daugelis gyventojų per ją dar veikiausiai apsipirks šventiniam stalui, o gal pagalvos ir apie šventines dovanėles. Taigi naudinga žinoti, kada galima tikėtis papildomų pinigų. Kaip tik penktadienį „Sodra“ skelbia, kokiomis dienomis balandžio mėnesį gyventojai sulauks pensijų ir išmokų į bankų korteles, namus ar kada pinigus galės atsiimti pašto skyriuose.