Verslas

Dabartinis elektros rinkos dizainas bei jos kainą formuojantis algoritmas neužtikrina tiekimo saugumo, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Be to, pasak jo, dabartinė tvarka įvykus Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa, neleidžia finansuoti tretinį aktyviosios galios rezervo poreikį užtikrinančių Elektrėnų komplekso 7-ojo ir 8-ojo blokų.   „Labai aiškiai pasisakiau, kad dabartinis rinkos dizainas neužtikrina tiekimo saugumo mūsų šalyse.

Viršutinė kainos riba turi būti nustatyta ne tik elektros gamybai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams jų sandoriams, teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Kalbėdami apie lubų nustatymą dujų kainoms, turime būti ambicingesni ir laikinai nustatyti viršutinę ribą ne tik elektros generacijai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams gamtinių dujų sandoriams“, – trečiadienį Energetikos ministerijos išplatintame pranešime teigė D. Kreivys.

Per pastarąją savaitę mažėjo nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ siūloma kaina, tačiau didėjo „Ignitis“ ir „Enefit“ kaina, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo 7,26 euro iki 73,18 euro, „Igničio“ didėjo 2,7 euro iki 83,25 euro, „Enefit“ – 2,1 euro iki 92,01 euro.

Estijos premjerė Kaja Kallas, trečiadienį kalbėdama šalies parlamente, patikino, jog šalis artėjančią bus „garantuotai aprūpinta“ gamtinėmis dujomis, net ir tuo atveju, jei jų tiekimas per jungtį su Suomija „Balticconnector“ dėl kokio nors incidento nutrūktų. Kaip alternatyvius rusiškoms dujoms tiekimo šaltinius ji įvardijo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje ir gerokai mažesnio pajėgumo terminalą Suomijos Haminos uoste, taip pat Latvijos Inčukalno požeminę saugyklą.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) veiklą kritikuojantys Seimo Ekonomikos komiteto nariai teigia netikintys, kad valstybės įmonė iki šių metų pabaigos įvykdys politikų keliamus reikalavimus. Tuo metu direkcijos vadovas sako, kad strateginiai projektai vyksta, o siekti kitų užsibrėžtų tikslų trukdo projektų gausa ir laiko trūkumas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pripažino, kad esama „nežymios“ Jungtinių Valstijų ekonomikos recesijos galimybės.  „Nemanau, kad recesija bus“, – teigė prezidentas kanalui CNN.  „Jei ir bus, tai bus labai nedidelis nuosmukis. Mes tik nedaug pajudėsime žemyn“, – pridūrė J. Bidenas.

Šiemet kur kas daugiau registruojama būsto nuomos sutarčių, teigia Registrų centras. Anot jo, tam didelės įtakos turi pabėgėliai iš Ukrainos. Per tris šių metų ketvirčius įregistruota daugiau kaip 10,5 tūkst. tokių sutarčių – 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (7,5 tūkst.), trečiadienį pranešė Registrų centras.

Centriniai bankai turėtų „ryžtingai veikti, kad sugrąžintų infliaciją į tikslinį lygį“, rodikliams pasiekus kelių dešimtmečių aukštumas, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), pažymėdamas neįprastai nepalankią finansiniam stabilumui aplinką.

Daugiabučių gyventojai šildymo sezono šiais metais laukia su ypač didele baime. Stipriai išaugusios energijos kainos verčia ieškoti sprendimų, galinčių nors kiek jas sumažinti. Ką naudinga žinoti ir kas gali tikėtis kiek mažesnių sąskaitų pasakoja Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Seime skinasi kelią Darbo kodekso pataisa, leidžianti darbuotojui gauti papildomų atostogų savišvietai.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė tokiai pataisai, kuri darbdavius įpareigotų per metus suteikti iki penkių darbo dienų neapmokamas atostogas darbuotojų savišvietai. Dėl papildomų garantijų, pavyzdžiui, ilgesnio mokymosi laiko arba jų apmokėjimo, darbuotojai su darbdaviu tartųsi kolektyvinėje sutartyje.

Seime pradedama aptarti idėja, kaip darbdaviai galėtų labiau finansiškai prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo.  „Tikrai turime įtraukti į sistemą darbdavius vienokia ar kitokia – privaloma ar skatinamąja prasme, ar mažinant jų mokamus mokesčius, ar kitaip. Sukurti sistemą, kad juos motyvuotų, kad jie iš tiesų turėtų tos paskatos tai daryti“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje tvirtino socialdemokratė Rasa Budbergytė.

Vilniaus merui Remigijui Šimašiui viešai pareiškus, kad per šių metų žiemos šventes sostinėje galėtų būti įžiebta kukliausia kalėdinė eglė, turizmo verslo atstovai sako, jog tai padarytų didelę žalą šalies įvaizdžiui. „Vien mero pasakymas, kad eglutė bus kukli ir atiduosim pinigėlius Ukrainai, mums tai yra labai bloga žinia iš turizmo pusės, nes mūsų eglutė, kokia ji bebūtų, ji būdavo išskirtinė.

Vyriausybė trečiadienį perskirstė 15,77 mln. eurų šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, iš kurių didžioji dalis – 15,37 mln. – eurų skiriama valstybininių kelių dangoms taisyti. Anot Susisiekimo ministerijos, šiuos kelius prižiūrinčiai įmonei „Kelių priežiūra“ reikia didesnio finansavimo, nes padidėjo darbų įkainiai, pasikeitė reikalavimai kelių dangos priežiūrai žiemą, be to, bendrovė tapo atsakinga už pėsčiųjų ir dviračių takų, šaligatvių priežiūrą gyvenvietėse.

Valstybės kontrolei skelbiant, kad Lietuvos pensijų sistema yra labiau orientuota į skurdo mažinimą, bet ne į didesnes pajamas senatvėje, ekonomistas Teodoras Medaiskis rekomenduoja valdžiai labiau didinti individualią pensijos dalį, priklausančią nuo žmogaus sumokėtų įmokų „Sodrai“.   „Labiau eiti ta kryptimi, kad būtų didinama individualioji pensijos dalis“, – Seimo Audito komitete trečiadienį teigė T. Medaiskis.

 Lietuva gavo leidimą eksportuoti grūdus į Meksiką – šalis per metus yra pasiruošusi priimti iki 4 mln. tonų lietuviškų grūdų, teigia žemės ūkio ministras.  „Vakar gavome leidimus įvežti grūdus į Meksiką – tikrai didelius kiekius, daugiau negu galime išvis eksportuoti. Tai yra gera žinia sektoriui – atsiranda dar viena rinka“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė Kęstutis Navickas.  „Meksika gali priimti iki 4 mln.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo draudimas importuoti sankcijas Rusijas įvedusiose valstybėse pagamintus maisto produktus pratęsiamas iki 2023 metų gruodžio 31 dienos, skelbia Rusijos žiniasklaida. Prekybos embargą vakarietiškiems maisto produktams Kremlius paskelbė 2014 metų rugpjūtį, reaguodamas į Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas dėl Krymo aneksijos ir Maskvos paramos separatistams Ukrainos rytuose.

Valstybės įmonei Lietuvos monetų kalykla nuo praėjusios savaitės vadovauja Donatas Sirgedas, iki šiol ketverius metus vadovavęs radiacijos matavimo prietaisų ir sprendimų gamybos įmonei „Polimaster Europe“. „Sieksime tiek didesnių pardavimų tarptautinėse rinkose, tiek didesnio veiklos produktyvumo ir pelningumo, uždirbdami daugiau pinigų gamindami pinigus“ – įmonės pranešime sakė D. Sirgedas.  Anot jo, bus peržiūrimi pirkimų, gamybos ir pardavimų procesai, kad įmonės veikla būtų optimali.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina neeksploatuojamų (nenaudojamų), be priežiūros paliktų transporto priemonių savininkus jomis pasirūpinti ir kuo skubiau jas pašalinti iš bendrojo naudojimo vietų.

Kultūros ir pramogų sektorius sako vos spėjęs atsigauti po koronaviruso pandemijos, kai užklupo nauja energijos kainų krizė, todėl norėtų mažesnio Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ilgesnį laiką, nei Vyriausybės siūlomam pusmečiui. Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas konservatorius Mykolas Majauskas pritaria tokiai kūrybinių industrijų atstovų pozicijai ir sako, kad pusės metų terminas yra nepakankamas, bei siūlo politikams tartis, kad mažesnis 9 proc.

Pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 14,4 procento. Labiau ji augo tik Bulgarijoje (16,5 proc.). Visoje ES pramonė per metus augo 3,5 proc. Latvijoje pramonė smuko 0,3 proc., o Estijoje – augo 0,7 procento.  Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – pramonė Lietuvoje augo 3,1 proc., Latvijoje – augo 0,5 proc., o Estijoje – 5 procentais.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas trečiadienį pranešė, kad Rusijos karių apsuptoje Ukrainos atominėje jėgainėje antrą kartą per penkias dienas dingo visas išorinis maitinimas, reikalingas gyvybiškai svarbioms saugos sistemoms.

Generalinė prokuratūra teismui apskundė Lietuvos banko (LB) sprendimą atsisakyti atlikti vieno didžiausių Lietuvoje SEB banko patikrinimą įtariant jį pažeidus įmonės „Bona Diagnosis“ – vienos iš greituosius COVID-19 testus valstybei pardavusių įmonių – lėšų areštą.  Generalinė prokurorė Nida Grunskienė Vilniaus apygardos administracinio teismo prašo panaikinti LB atsisakymą atlikti banko neplaninį patikrinimą ir įpareigoti jį atlikti, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Specialistai suskaičiavo, kad į pensiją išėję gyventojai gauna tik maždaug trečdalį savo buvusio atlyginimo. Tai – vienas mažiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje (ES). Didelė dalis į pensiją išėjusių žmonių susiduria su skurdu. Todėl specialistai siūlo, kad darbdaviai daugiau prisidėtų prie savo darbuotojų pensijų kaupimo.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nekeičia balandžio mėnesį skelbtos prognozės ir mano, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,8 proc., tačiau kitų metų prognozė sumažinta nuo 2,6 proc. iki 1,1 procento. Vangesnį augimą daugiausia lems lėtėjantis vartojimas, kurį neigiamai veikia dėl infliacijos mažėjanti gyventojų perkamoji galia.

Buvęs Lietuvos banko valdybos (LB) narys Marius Jurgilas dirbs inovacijų laboratorijoje „Super How?“, kur vadovaus ekonominių inovacijų tyrimui grupei, dirbančiai su proveržio technologijų projektais. Grupė vysto blokų grandinės technologijos sprendimus ir paslaugas ar produktus, skirtus žaliųjų inovacijų, poveikio ir socialiai atsakingo investavimo modelių tyrimams ir vystymui.

Trečiadienį daugelis socialinio tinklo vartotojų pastebėjo, kad jų sekėjų (angl. followers) skaičius gerokai sumažėjo. Sekėjai yra tie žmonės, kurie paspaudžia paskyrai mygtuką „patinka“. Tai padarius paskyros pranešimai nuolat pasirodo vartotojo laiko juostoje. Kuo žmogaus ar įmonės paskyra turi daugiau sekėjų, tuo didesnę auditoriją pasiekia jų publikuojami įrašai. Tą pastebėjo ne vienas žinomas Lietuvos influenceris, jų sekėjų skaičius sumažėjo iki mažiau nei 10 tūkst.

Lietuva priskirta prie mažai arba visai savo tarptautinių įsipareigojimų nevykdančių šalių ir už teisėsaugos darbą buvo įvertinta prasčiau nei Latvija bei Estija, – rodo „Transparency International“ tyrimas, vertinantis, kaip valstybės įgyvendina EBPO Kovos su kyšininkavimu konvenciją, rašoma atsiųstame pranešime.

Kitais metais pasaulinės ekonomikos augimas greičiausiai dar labiau sulėtės, antradienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), sumažinęs savo prognozes, šalims grumiantis su Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmėmis, didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis ir ekonomikos nuosmukiu.

Dėl naftos eksporto ir gana stabilios vidaus paklausos recesija Rusijoje bus ne tokia gili, kaip buvo manyta anksčiau, rodo antradienį paskelbtos naujausios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozės. Nors antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, Rusijos ekonomika, Fondo skaičiavimais, susitraukė 21,8 proc., dabar prognozuojama, kad per visus šiuos metus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks tik 3,4 procento. Dar birželį TVF Rusijai pranašavo 6 proc.

Tūkstančiai gyventojų, suvartojančių gana nedaug elektros jau pasirinko nepriklausomą elektros tiekėją, nors to daryti neprivalėjo. Dabar jie už energiją moka daug daugiau, nors turi teisę mokėti mažesniu tarifu, kuris taikomas visuomeniniam tiekimui. „Ignitis“ pripažįsta, kad tokie buitiniai vartotojai gali grįžti iš nepriklausomo į visuomeninį tiekimą.

Privataus kapitalo Lietuvos energetikos grupė „E energija“ Telšių rajone baigė statyti 69,3 megavato (MW) galios vėjo parką.  „E energijos“ grupės generalinis direktorius Gediminas Uloza BNS pranešė teigė, jog į 2020 metais  Tryškių seniūnijoje pradėtą statyti 13 vėjo elektrinių parką investuota daugiau nei 70 mln. eurų.  Ketvirtadienį atidaromame parke per metus planuojama pagaminti 230 gigavatvalandžių (GWh) elektros ir 17 proc.

Tarptautinės asmeninių kompiuterių rinkos nuosmukis trečiąjį metų ketvirtį tęsėsi – metinis kritimas siekė 15 proc., skelbia rinkos tyrimų kompanija „International Data Corporation“ (IDC). Rinkos traukimasis fiksuojamas trečią ketvirtį iš eilės, o spartesnis jis per visą tyrimų laikotarpį buvo tik antrąjį šių metų ketvirtį (15,3 proc. per metus). IDC skaičiavimais, liepos-rugsėjo mėnesiais pasaulyje nupirkta 74,3 mln. asmeninių kompiuterių – 3 mln. daugiau nei balandį-birželį.

Seime antradienį pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas yra dosnus, tačiau nebūtinai padedantis tiems, kam labiausiai reikia ir nebūtinai skatinantis žmones atsakingiau planuoti finansus bei taupyti, laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas. Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui antradienį pateikė 2023 metų valstybės biudžetą. Toliau jį svarstys Seimo komitetai ir komisijos.

Didžiajai Britanijai gresia „didelis ir skausmingas“ viešųjų išlaidų mažinimas, norint sureguliuoti valstybės finansus, jei vyriausybė nuspręstų atsisakyti tolesnių neseniai paskelbtų mokesčių mažinimų atšaukimų, antradienį perspėjo viena pirmaujančių ekspertų grupių.

Latvijos prekių eksportas sausio-rugpjūčio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, galiojusiomis kainomis išaugo 31,2 proc. iki 13,22 mlrd. eurų, importas – 35,9 proc. iki 16,93 mlrd. eurų, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Pagrindinės reikšmingo užsienio prekybos pagyvėjimo priežastys – kainų šuolis ir kukli palyginimo bazė. Vien tik rugpjūtį Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,92 mlrd. eurų, importas – 2,48 mlrd.

Mokesčių vengusį įmonės direktorių teismas nubaudė 12,5 tūkst. eurų bauda ir įpareigojo į valstybės biudžetą sumokėti beveik 50 tūkst. eurų, antradienį pranešė prokuratūra. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Bylos duomenimis, L. B. buvo kaltinamas, kad būdamas įmonės direktoriumi, į valstybės biudžetą nemokėjo privalomų mokesčių.

Besilaukiančios Singapūro oro linijų bendrovės „Singapore Airlines“ skrydžių palydovės nuo šiol išsaugos savo darbo vietas, antradienį pranešė vežėja, atsisakiusi ilgai kritikuotos praktikos, kai pranešusios apie nėštumą darbuotojos buvo atleidžiamos, gydytojams patvirtinus, kad jos nebegali skraidyti. Be to, anksčiau norėjusios po gimdymo sugrįžti į darbą skrydžių palydovės turėdavo iš naujo kreiptis dėl darbo.

Latvija planuoja prisijungti prie Tarptautinės Energetikos Agentūros (TEA), teigiama Ekonomikos ministerijos parengtoje ataskaitoje, kuriai antradienį pritarė ministrų kabinetas. Dokumente numatyta ne tik nemažai priemonių, padėsiančių išspręsti privalomosios viešųjų pirkimų dalies problemą, bet ir priemonių, padėsiančių pasiekti klimato neutralumo tikslus bei užtikrinti energetinį saugumą, skiriant finansavimą vidutinės trukmės laikotarpiu.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė taisyklių projektui, kuriuo daug energijos naudojančios šalies perdirbimo pramonės įmonės, nukentėjusios nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą padarinių – smarkiai išaugusių energijos kainų, galės pretenduoti į valstybės negrąžintiną paramą.

Daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika IoT Group“ baigė statyti 34 mln. eurų vertės technologijų centrą Molėtuose. Oficialus jo atidarymas įvyks spalio 21-ąją, pranešė grupė. „Teltonikos“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys sako, jog centre dirba apie 150 žmonių.  „Dar tik ruošiamės jį atidaryti. Jame dirba 150 žmonių, bet kol kas jie važinėja į Vilnių“, – antradienį BNS teigė A. Paukštys.

Regis, Vilniaus ir Kauno varžytuvės, kuris gi miestas geresnis, niekuomet nesibaigs. Štai ir dabar Kaunas rado originalų būdą reklamuoti baigtą renovuoti Dariaus ir Girėno stadioną.  Šią reklamą užfiksavo vienas vilnietis, kuris pasidalijo nuotraukomis su portalu tv3.lt. Kaunas reklamai pasirinko ne bet kokią vietą – ją pastatė šalia ardomų Vilniaus nacionalinio stadiono griaučių, kuris taip ir nebuvo iki galo pastatytas.

Seimas spręs, ar susijusios įmonės arba verslininkai, neskaidantys verslo dirbtinai, galės nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Teigiama, kad pataisa turės teigiamą poveikį smulkiajam verslui. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisą. Už balsavo 119, o susilaikė vienas parlamentaras. Toliau pataisą Seimas svarstys lapkričio 3 dieną.

Baltarusijos Astravo atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus, beveik prieš pusmetį sustabdyto, kaip skelbta, planiniam remontui įjungimas į šalies energetikos sistemą vėl atidedamas.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 6,673 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios skola 2023 metų pabaigoje sieks apie 30,2 mlrd. eurų, arba 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2 mlrd. eurų, 4 mlrd. eurų – užsienio rinkose išleidžiant euroobligacijas. Dar apie 639 mln.

2023 metais į „Sodros“ biudžetą planuoja surinkti 9 proc. daugiau pajamų negu šiemet, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  Pasak jos, vertinant šių metų „Sodros“ pajamas, kitais metais planuojamų įplaukų surinkimas turėtų būti sklandus.   „Pagal aštuonių šių metų mėnesių „Sodros“ įplaukas matyti, kad ir 2022 metais turėsime pakankamai ženklų pajamų augimą“, – Seimui antradienį pristatydama perteklinį „Sodros“ 2023 metų biudžetą teigė ministrė.

2023 m. biudžeto projekte I. Šimonytės vyriausybė bando būti gera visiems – kyla pensijos, minimali alga, išaugusias elektros kainas žadama kompensuoti ne tik gyventojams, bet ir verslui, pratęsiamas PVM lengvatų restoranams galiojimas. Dosnumo kaina – auganti valstybės skola, kurios atidavimu reikės rūpintis ateityje.

Londono Hitrou (Heathrow) oro uostas antradienį išreiškė viltį, kad netrukus pasieks ikipandeminius keleivių srautus, kartu perspėdamas dėl atsinaujinančių COVID-19 atvejų, karo Ukrainoje poveikio ir recesijos grėsmių.  Rugsėjo mėnesį oro uosto paslaugomis pasinaudojo beveik 5,8 mln. keleivių, arba 15 proc. mažiau nei tą patį 2019 metų mėnesį, kai iki COVID-19 paplitimo po visą pasaulį buvo likę šeši mėnesiai.

Premjerė Ingrida Šimonytė viešėdama Paryžiuje išreiškė padėką Prancūzijos premjerei už jos indėlį stiprinant NATO rytinį flangą, paramą Ukrainai kare su Rusija. Antradienį per susitikimą su Elisabeth Borne ji aptarė Lietuvos ir Prancūzijos dvišalį bendradarbiavimą, Europos saugumo situaciją Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, energetinio saugumo klausimus, paramą Ukrainai, skelbia Vyriausybė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad Prancūzijos verslas domisi investicijomis į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje. Pasak ministrės, aktyvus Prancūzijos verslo susidomėjimas rodo, kad Lietuva vertinama kaip patikima ir perspektyvi vieta Prancūzijos verslo plėtrai. „Lietuva siekia aukštų tikslų – tapti energetiškai nepriklausoma iki 2030 metų. Į šį procesą investuos tiek privatus, tiek viešasis sektorius, todėl čia laukiami ir užsienio verslai.