Verslas

Latvija planuoja prisijungti prie Tarptautinės Energetikos Agentūros (TEA), teigiama Ekonomikos ministerijos parengtoje ataskaitoje, kuriai antradienį pritarė ministrų kabinetas. Dokumente numatyta ne tik nemažai priemonių, padėsiančių išspręsti privalomosios viešųjų pirkimų dalies problemą, bet ir priemonių, padėsiančių pasiekti klimato neutralumo tikslus bei užtikrinti energetinį saugumą, skiriant finansavimą vidutinės trukmės laikotarpiu.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė taisyklių projektui, kuriuo daug energijos naudojančios šalies perdirbimo pramonės įmonės, nukentėjusios nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą padarinių – smarkiai išaugusių energijos kainų, galės pretenduoti į valstybės negrąžintiną paramą.

Daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika IoT Group“ baigė statyti 34 mln. eurų vertės technologijų centrą Molėtuose. Oficialus jo atidarymas įvyks spalio 21-ąją, pranešė grupė. „Teltonikos“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys sako, jog centre dirba apie 150 žmonių.  „Dar tik ruošiamės jį atidaryti. Jame dirba 150 žmonių, bet kol kas jie važinėja į Vilnių“, – antradienį BNS teigė A. Paukštys.

Regis, Vilniaus ir Kauno varžytuvės, kuris gi miestas geresnis, niekuomet nesibaigs. Štai ir dabar Kaunas rado originalų būdą reklamuoti baigtą renovuoti Dariaus ir Girėno stadioną.  Šią reklamą užfiksavo vienas vilnietis, kuris pasidalijo nuotraukomis su portalu tv3.lt. Kaunas reklamai pasirinko ne bet kokią vietą – ją pastatė šalia ardomų Vilniaus nacionalinio stadiono griaučių, kuris taip ir nebuvo iki galo pastatytas.

Seimas spręs, ar susijusios įmonės arba verslininkai, neskaidantys verslo dirbtinai, galės nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Teigiama, kad pataisa turės teigiamą poveikį smulkiajam verslui. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisą. Už balsavo 119, o susilaikė vienas parlamentaras. Toliau pataisą Seimas svarstys lapkričio 3 dieną.

Baltarusijos Astravo atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus, beveik prieš pusmetį sustabdyto, kaip skelbta, planiniam remontui įjungimas į šalies energetikos sistemą vėl atidedamas.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 6,673 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios skola 2023 metų pabaigoje sieks apie 30,2 mlrd. eurų, arba 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2 mlrd. eurų, 4 mlrd. eurų – užsienio rinkose išleidžiant euroobligacijas. Dar apie 639 mln.

2023 metais į „Sodros“ biudžetą planuoja surinkti 9 proc. daugiau pajamų negu šiemet, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  Pasak jos, vertinant šių metų „Sodros“ pajamas, kitais metais planuojamų įplaukų surinkimas turėtų būti sklandus.   „Pagal aštuonių šių metų mėnesių „Sodros“ įplaukas matyti, kad ir 2022 metais turėsime pakankamai ženklų pajamų augimą“, – Seimui antradienį pristatydama perteklinį „Sodros“ 2023 metų biudžetą teigė ministrė.

2023 m. biudžeto projekte I. Šimonytės vyriausybė bando būti gera visiems – kyla pensijos, minimali alga, išaugusias elektros kainas žadama kompensuoti ne tik gyventojams, bet ir verslui, pratęsiamas PVM lengvatų restoranams galiojimas. Dosnumo kaina – auganti valstybės skola, kurios atidavimu reikės rūpintis ateityje.

Londono Hitrou (Heathrow) oro uostas antradienį išreiškė viltį, kad netrukus pasieks ikipandeminius keleivių srautus, kartu perspėdamas dėl atsinaujinančių COVID-19 atvejų, karo Ukrainoje poveikio ir recesijos grėsmių.  Rugsėjo mėnesį oro uosto paslaugomis pasinaudojo beveik 5,8 mln. keleivių, arba 15 proc. mažiau nei tą patį 2019 metų mėnesį, kai iki COVID-19 paplitimo po visą pasaulį buvo likę šeši mėnesiai.

Premjerė Ingrida Šimonytė viešėdama Paryžiuje išreiškė padėką Prancūzijos premjerei už jos indėlį stiprinant NATO rytinį flangą, paramą Ukrainai kare su Rusija. Antradienį per susitikimą su Elisabeth Borne ji aptarė Lietuvos ir Prancūzijos dvišalį bendradarbiavimą, Europos saugumo situaciją Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, energetinio saugumo klausimus, paramą Ukrainai, skelbia Vyriausybė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad Prancūzijos verslas domisi investicijomis į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje. Pasak ministrės, aktyvus Prancūzijos verslo susidomėjimas rodo, kad Lietuva vertinama kaip patikima ir perspektyvi vieta Prancūzijos verslo plėtrai. „Lietuva siekia aukštų tikslų – tapti energetiškai nepriklausoma iki 2030 metų. Į šį procesą investuos tiek privatus, tiek viešasis sektorius, todėl čia laukiami ir užsienio verslai.

Kiekvieną mėnesį senatvės pensijas Lietuvoje gauna daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Taip pat yra dar keli šimtai tūkstančių kitų rūšių pensijų gavėjų. Daugiau kaip du trečdaliai visų pensijų paprastai pervedama į jų gavėjų sąskaitas kredito įstaigoje. Tačiau daliai gyventojų jos pristatomos į namus. „Sodra“ primena, kad pensijos pristatomos į namus nuo mėnesio 10 iki 26 dienos. Kam pensijas neša į namus Pensijos mokamos pagal „Sodros“ numatytą grafiką.

Dar penki klientai kitais metais pirks 9 teravatvalandes (TWh) suskystintų gamtinių dujų (SGD) per Klaipėdos SGD terminalą, pranešė jo operatorė „Klaipėdos nafta“.   2023 metais SGD terminalu naudosis iš viso 7 klientai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Norvegijos.

Šildymo sezoną nuo pirmadienio pradėjus Panevėžiui, prie jo prisijungė Šiauliai, kiti didmiesčiai šią savaitę to daryti dar neplanuoja. Šiaulių administracijos direktoriaus įsakymu šildymas visiems vartotojams bus pradėtas ne vėliau nei nuo ketvirtadienio, biudžetinės įstaigos, globos ir slaugos namai šildomi jau nuo praėjusios savaitės. Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai BNS informavo, kad šildymo šią savaitę pradėti neplanuojama.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir pagrindinio didžiausios mažmeninės prekybos grupės Lietuvoje „Vilniaus prekyba“ akcininko Nerijaus Numos ginče dėl milijoninės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skolos teismas suteikė daugiau laiko abiem pusėms susitarti taikiai. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) VMI ir N. Numos prašymu antradienį nutarė padaryti pertrauką. „Informuojame, kad N. Numa yra pateikęs VMI pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusio dydžio.

Besitęsiant karui Ukrainoje užsienio šalys stengiasi toliau finansiškai remti ukrainiečius, tačiau kol kas išeina atvirkščiai. Už naftą, dyzeliną, anglį ir gamtines dujas Europos Sąjungos (ES) valstybės Rusijai sumoka tris kartus daugiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame suskaičiavo, kad ES šalių parama Ukrainai yra trigubai mažesnė, nei už žaliavas mokami pinigai Rusijai.

Japonijos automobilių gamintoja „Nissan“ parduos savo aktyvus Rusijoje, įskaitant gamyklą Sankt Peterburge, Rusijos vyriausybei, antradienį pranešė Maskvos pramonės ir prekybos ministerija.  Kovo mėnesį „Nissan“ sustabdė gamybą Sankt Peterburge, netrukus po to, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą.  „Nissan“ vykdomasis komitetas pritarė įmonės turto Rusijoje pardavimui Rusijos Federacijos valdomai įmonei.

Vidutinis nedarbo lygis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugpjūtį, palyginti su ankstesniu mėnesius, pakilo 0,1 procentinio punkto iki 4,9 procento. Ne didesnis nei prieš COVID-19 pandemiją nedarbo lygis paskutinį vasaros mėnesį užfiksuotas apytikriai keturiuose penktadaliuose EBPO narių, pažymima organizacijos pranešime. Bedarbių EBPO narėse padaugėjo pirmąkart nuo praėjusių metų balandžio – iki 33,2 mln. nuo 32,8 mln. liepą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sukritikavo JAV klimato apsaugos planus, kurie kartu apsaugotų šalies įmones nuo varžovių iš užsienio konkurencijos, sakydamas, kad dėl naujųjų taisyklų gali kilti „didžiulis muitų karas“. Užsienio šalims kelia nerimą JAV prezidento Joe Bideno „Infliacijos mažinimo įstatymas“, numatantis didžiules išlaidas ekologiškos energijos iniciatyvoms ir mokesčių lengvatas amerikiečių elektromobilių bei akumuliatorių gamintojams.

Paaiškėjus, kad šiais metais Vilniaus miesto Kalėdų eglė kainuos beveik 250 tūkst. eurų, visuomenėje kilo pasipiktinimo banga. Socialiniame tinkle Facebook miesto meras Remigijus Šimašius paaiškino, kiek pinigų dera išleisti eglei ir Kalėdų renginiams Vilniuje. „Aš asmeniškai visada esu už tai, kad miestas šviestų, trauktų išeiti į gatvę. Kalėdų eglė Vilniuje jau ne vienerius metus traukė ne tik vilniečius, bet ir užsieniečius.

Kitų metų biudžeto projekte numatyti asignavimai didėja Policijos departamentui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD), Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), BNS nurodė Vidaus reikalų ministerija. Anot ministerijos, daugiau nei pusė papildomų asignavimų bus skiriama darbo užmokesčiui padidinti, taip pat minimalios mėnesio algos bei bazinės socialinės išmokos augimui, didesnėms komunalinėms išlaidoms, kylančioms kuro kainoms kompensuoti.

Izraelis ir Libanas tarpininkaujant JAV pasiekė susitarimą dėl seniai ginčijamos jūrų sienos, potencialiai leisiantį išgauti daug dujų, antradienį pareiškė žydų valstybės ministras pirmininkas Yairas Lapidas.

Honkongo lyderis Johnas Lee antradienį pareiškė, kad įgyvendins tik Jungtinių Tautų sankcijas, Jungtinėms Valstijoms įspėjus, kad gali nukentėti šios teritorijos, kaip finansų centro, statusas, jei ji bus saugus prieglobstis į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims. J. Lee antradienio pareiškimas pasirodė kelios dienos po to, kai Honkonge prisišvartavo prabangi jachta, siejama su Rusijos magnatu Aleksejumi Mordašovu. A. Mordašovas laikomas artimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“ paskelbė konkursą  Mykolo Biržiškos gimnazijos aikštynui sutvarkyti, šalia mokyklos iškils pirmasis mieste šildomas futbolo stadionas. Dėl šios ypatybės nauja pilnų matmenų futbolo aikštė galės būti naudojama visais metų laikais, antradienį informavo Vilniaus savivaldybė.

Jau šią savaitę tūkstančiai gyventojų į sąskaitas gaus nemažai pinigų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo spalio 16 d. ūkininkams pradeda mokėti išmokų už deklaruotus plotus avansines išmokas, antradienį praneša agentūra. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc.

Lietuva ieško komercijos atašė Švedijoje – Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė šių pareigų konkursą. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atašė užtikrintų ekonominio atstovavimo tęstinumą Lietuvai svarbioje Švedijos rinkoje.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalyse mažmeninė drabužių prekybos grupė „Apranga“ ant administracijos ir logistikos centro stogo Vilniuje įrengė 0,55 megavato (MW) saulės jėgainę.  Spalį pradėjusi veikti jėgainė aprūpina dalį centro poreikių, o investicijų siekia daugiau nei 400 tūkst. eurų – skaičiuojama, kad ji atsipirks per 4–5 metus, o jėgainė efektyviai veiks mažiausiai 40 metų, pranešė įmonė.

Šiaulių bankas nuo antradienio pradeda keisti Ukrainos grivinas į eurus. Bankas skelbia tai darantis pirmasis Lietuvoje. Paslauga teikiama po to, kai Lietuvos bankas su Ukrainos centriniu banku bei Šiaulių banku pasirašė atitinkamus susitarimus, o bankas įdiegė įrangą, pranešė Šiaulių bankas. Pagal Lietuvos ir Ukrainos centrinių bankų susitarimą į eurus galės būti iškeista iki 1 mlrd. grivinų (27,02 mln. eurų), jų banknotai Lietuvos bankui bus pristatomi vieną kartą per savaitę.

Seimui antradienį teikiamas kitų metų biudžeto projektas. Greta jo – visas šūsnis pasiūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Vieni politikai siūlo netaikyti tarifo maistui, kiti – pratęsti lengvatas viešbučiams ir restoranams, treti ragina pritaikyti lengvatą įvairių daiktų remontui. Petras Gražulis siūlo taikyti nulio procentų PVM tarimą būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, išskyrus alkoholį ir tabaką.

Vasarą avariją patyrusią Panevėžio „Ekrano“ marių užtvanką tikimasi suremontuoti dar šiemet, bus gaminamos naujos vandens sulaikymo konstrukcijos. Kaip BNS sakė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna, praėjusią savaitę Ekstremalių situacijų komisija pasirinko paprastesnį iš dviejų ekspertų pasiūlytų užtvankos remonto variantų – keisti vadinamųjų segmentinių uždorių mechanizmą, paliekant senąsias gelžbetonines konstrukcijas.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektų svarstymas. 2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 15,6 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais, kitąmet biudžeto pajamos auga 3,4 proc. arba 510 mln. eurų.  Projekte numatyta per 18,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 6,1 proc., arba 1,1 mlrd. eurų), pagrindinius biudžeto rodiklius antradienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimas antradienį imasi kitų metų valstybės biudžeto projekto. Demokratų „Vardan Lietuvos“ Saulius Skvernelis sako, kad daugiausiai nerimo jam kelia valstybės skola. Anot jo, valdančiųjų sprendimai tik gilina valstybės įsiskolinimą, blogina šalies ateities finansines perspektyvas, o pati valstybės skola pasiekė jau pavojingą ribą. „Dėl biudžeto, reikia atmesti visus politikavimus ir pažiūrėti labai racionaliai.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 0,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – 1,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas (14,5 proc.) bei rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas (2,9 proc.). Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 2,5 proc.

Vyriausybė galėtų išbandyti naujų sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje sumažinti sparčiai augančias maisto kainas, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Prekybos tinklas „Lidl“ skelbia rudens darbo laiką. Nuo spalio 17 dienos darbo laiko pokyčiai įsigalios 29 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvėse, likusios 36 parduotuvės ir toliau dirbs įprastiniu grafiku. „Kaip ir kiekvienais metais, tiek vasaros, tiek ir rudens sezonu, peržiūrime parduotuvių darbo laiką ir koreguojame jį pagal pirkėjų poreikius, atsižvelgdami į pirkėjų srautų pasiskirstymą.

Nuo spalio 4 d. iki gruodžio 2 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (Veiksmų programa) pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, šalyje yra bent du nauji vėjo jėgainių parkai, kuriems komercinės veiklos leidimo nesuteikė elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“, antradienį skelbia „Lietuvos rytas“. Asociacijos laikinojo direktoriaus Edgaro Maladausko teigimu, du nauji vėjo jėgainių parkai jau buvo išbandyti, tačiau apie keturis mėnesius stovi be darbo, nes leidimų veiklai negauna dėl pakeistų reikalavimų.

Bankrutuojanti vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo bendrovė „Santechnikos verslas“ atleidžia visus 26 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Kaip BNS informavo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, daugiausia atleidžiama santechnikų – 14 žmonių. „Sodros“ duomenimis, bendrovė turi 19,6 tūkst. eurų socialinio draudimo skolą. Registrų centro duomenimis, pernai įmonės nuostolis siekė 73 tūkst. eurų, kai 2020 metais jis buvo 48,2 tūkst. eurų.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad gyvena nuo algos iki algos, nors ir uždirba 600–900 eurų. Žmonės ketina atsisakyti kavinių, sporto klubų, pramogų ir ieškoti papildomų darbų. Ekonomistai komentuoja, kad kai kuriems gyventojams trūksta taupymo įgūdžių ir skaičiuoja, kad kiekvienas turi būti sukaupęs bent 3–6 mėnesių pajamų rezervą. Sušelpia tėvai ir seneliai Oficialioji statistika rodo, kad šį rugsėjį Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos buvo 24 proc.

Prancūzijoje jau trečią savaitę tęsiantis energetikos milžinės „TotalEnergies“ darbuotojų streikui, kurio nesustabdo net vyriausybės spaudimas derėtis, pirmadienį įvairiose šalies degalinėse trūko benzino. Oficialiais skaičiavimais, apie 30 proc. degalinių nebeturėjo visų arba bent kai kurių rūšių degalų, todėl vis labiau nusiviliančių vairuotojų laukė ilgos eilės.

Lietuvos banko (LB) skirtą 880 tūkst. eurų baudą Šiaulių bankui teismas sumažino perpus – iki 440 tūkst. eurų. LB pranešė ketinantis skųsti šį teismo sprendimą.  „Lietuvos bankas ketina skųsti šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą“, – komentare BNS teigė centrinis bankas. Tuo metu Šiaulių bankas pranešė vertinantis teismo argumentus ir artimiausiu metu spręs dėl skundo teikimo.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje rugsėjį padidėjo iki 22,2 proc. nuo 21,5 proc. rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik rugsėjį vartojimo prekės ir paslaugos brango vidutiniškai 1,6 proc., o per tris šių metų ketvirčius – 19,1 procento. Vidutinė metų infliacija pakilo nuo 12,3 proc. rugpjūtį iki 13,7 proc. rugsėjį. Labiausiai vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį kėlė brangęs būsto išlaikymas (2,7 proc.

Švedija pirmadienį pareiškė neleisianti Rusijai prisijungti prie tebevykstančio „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkių tyrimo, tačiau pridūrė, kad Maskva gali atlikti savo individualią apžiūrą. Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Suomijos įmonių grupei „Posti Group Corporation“ priklausanti Vilniuje registruota logistikos bendrovė „Itella logistics“ plečia veiklą Lietuvoje ir ketvirtadienį atidarys logistikos centrą Kaune, kuriame dirbs iki 200 žmonių, pranešė bendrovė. Šiemet gegužės pabaigoje skelbta, kad nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eveko investicija“ sudarė sandorį su „Itella Logistics“ dėl „built-to-suit“ tipo logistikos terminalo vystymo ir jo nuomos Kaune.

Vokietijos vyriausybės paskirta ekspertų komisija pirmadienį pristatė planą, kaip paskirstyti 200 mlrd. eurų (195 mlrd. JAV dolerių) fondą, skirtą sumažinti didelių energijos sukeltą įtampą. Pagal skelbiamą planą, privatūs namų ūkiai vartotojai už suvartojamą energiją, atitinkančią pirmuosius 80 proc. praėjusiais metais sunaudoto kiekio, mokės po 0,12 euro už kilovatvalandę.

Per tris šių metų ketvirčius Estijoje nupirkta 16,18 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 12,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Estijos įgaliotųjų prekybos automobiliais atstovų asociacija (AMTEL). Praėjusį mėnesį šalyje užregistruota 1,81 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 1,9 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį ir 4,6 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.

Nuo Naujųjų metų dalies traukinių maršrutų Lietuvoje gali nelikti, nes jie valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ nuostolingi. Apie tai skelbia LNK žinios. LNK teigimu, Rokiškis, Radviliškis, Šiauliai, Akmenė, Mažeikiai, Panevėžys, Klaipėda ir Šilutė gavo laiškus, kuriuose siūloma didinti traukiniais važiuojančių skaičius arba sumokėti „Lietuvos geležinkeliams“, kad maršrutai liktų.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per paskutinį vasaros mėnesį sulaukė apytikriai 420 tūkst. klientų, neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių – 23 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių klientų sumažėjo 6 proc. iki 231 tūkst., o užsieniečių – padaugėjo 94 proc. iki 189 tūkstančių. Palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų rugpjūčiu, dinamika buvo priešinga – pirmųjų padaugėjo 15 proc., antrųjų sumažėjo 34 procentais.