Verslas

Klaipėdos policininkai ieško asmens, kuris prie vieno iš miesto viešbučių sumušė neblaivų vyrą. Patikslinę įvykio aplinkybes ir surinkę papildomų duomenų, Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šiam sprendimui įtakos turėjo ir gauta išvada, kurioje įvardyta kokius sužalojimus patyrė nukentėjęs asmuo. Pats nusikaltimas įvykdytas dar praėjusį savaitgalį, šeštadienio (spalio 7 d.) vakarą. Apie 19.40 val.

Vyriausybei planuojant kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti tiek pat lėšų, kaip ir šiemet – 543 mln. eurų – kelininkai teigia, kad jų neužteks kelių būklei palaikyti, be to, dėl infliacijos bus atlikta mažiau darbų. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sako, kad dėl nepakankamo finansavimo gali tekti atsisakyti kai kurių pradėtų darbų, pavyzdžiui, dalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.  Be KPPP, kitąmet keliams bus skirta dar 174,3 mln.

Kilus konfliktui tarp palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ ir Izraelio, Lietuvos verslo padėtį šioje šalyje lems tolesnė įvykių eiga regione, sako Lietuvos komercijos atašė Izraelyje Donata Mauricaitė. Jos teigimu, per šią savaitę indikacijų apie problemas, su kuriomis Izraelyje susiduria verslas, Lietuvos ambasada negavo.  „Pokyčiai, kurie galbūt gali paliesti verslo segmentą, labai priklausys nuo to kaip toliau eskaluosis situacija čia.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį skelbs prejudicinį sprendimą  banko „Luminor“ ir jo klientų ginče dėl iki 2009 metų finansų krizės tuometinio „Nordea“ banko dalintų paskolų Šveicarijos frankais. ESTT išaiškinimo praėjusių metų spalį paprašė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėjęs šį ginčą.

Išaugus prekių ir paslaugų kainoms, gyventojai veržiasi diržus, nes maistui ir kitiems būtiniausiems dalykams išleidžia daug daugiau. Kad kainos nustotų šuoliuoti, buvo gerokai pakeltos palūkanų normos. Dėl to itin išaugo paskolas turinčių gyventojų įmokos bankams. Tačiau jie negalėtų skųstis, nes pirmąjį pusmetį fiksavo rekordinius pelnus. Ketvirtadienį Lietuvos bankas kaip tik apžvelgė, kokius rezultatus šalyje veikiančios finansų įstaigos fiksavo per pirmus 6 šių metų mėnesius.

Tarpbankinės palūkanų normos Euribor pasiekė 4 procentus, aukščiausią lygį nuo 2008-ųjų metų. Vis tik daugėja ženklų, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kovos nebe su infliacija ir pradės mažinti palūkanų normas. Euro zonos infliacija rugsėjo mėnesį sumažėjo iki 4,3 proc., o daugelis veiksnių rodo, kad ji ir toliau mažės ir netrukus pasieks ECB tikslą – 2 proc. kartelę. Svarbu ir tai, kad infliacija kai kuriose euro zonos šalyse jau priartėjo prie nulio ar net yra neigiama.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įsaką, kuriuo šešiems mėnesiams įvedama prievolė pagrindiniams eksportuotojams per šalies bankus parduoti įplaukas tvirta užsienio valiuta, skelbia Rusijos naujienų agentūros. Šių eksportuotojų sąraše – kuro ir energetikos, metalurgijos, chemijos, medienos perdirbimo pramonės bei žemės ūkio įmonės.

Spalio 13–14 dienomis visose „Lidl“ parduotuvėse vyks tradicinė rudeninė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ akcija, kviečianti maisto produktais palengvinti sunkiau besiverčiančių žmonių gyvenimą. Vis labiau vėstant orams akcijos organizatoriai pataria nepamiršti tarp aukojamų produktų įtraukti ir sotaus, kaloringesnio maisto.

Ne veltui sakoma, kad kiekviena krizė kai kam tampa geriausia nauja galimybe veikti, kurti bei pradėti tai, kas dar nebandyta. Būtent taip nutiko ir Mariui Butauskui, kuris krizės akivaizdoje kadaise sukūrė savo verslą – vieną iš didžiausių šalies internetinių parduotuvių. O kaip jam kilo tokia idėja ir kas padėjo užauginti sėkmingą verslą, M. Butauskas atskleis jau šį šeštadienį, TV3 laidoje „Sėkmės istorijos“.  Tiesa, prekės ženklo „Varle.

Seimui antradienį sutikus svarstyti naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, premjerė Ingrida Šimonytė viliasi, kad jis bus priimtas dar šios kadencijos Seime.  „Matau, kad Seime tikrai yra politikų, ir Savivaldybių asociacija šitą pasiūlymą palaiko, ir aš tikėčiausi, kad vis dėlto šitas Seimas ar kitas Seimas tą sprendimą vis tiek priims, bet būtų gerai, kad jis būtų priimtas dar šitame Seime“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Nuo šių metų pradžios veikiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) padalinys, atsakingas už 40 mln. eurų ir didesnį turtą turinčių Lietuvos gyventojų mokesčių priežiūrą, šiuo metu prižiūri 205 žmones – 123 turtingus asmenis ir 82 jų sutuoktinius, ketvirtadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Pasak VMI Stebėsenos ir konsultavimo departamento atstovės Ingridos Biekšienės, 86 proc. prižiūrimų asmenų į sąrašą pateko dėl jų valdomų įmonių, kurios sudaro didžiąją jų turto vertės dalį.

Dėl savaitgalį įvykusio incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos apsirūpinimas dujomis prieš šildymo sezoną nesutriks, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Jos teigimu, incidentas parodė, kad svarbių energetikos infrastruktūros objektų apsaugai reikia dar daugiau dėmesio.

Pedagogų trūkumas, prastėjanti švietimo kokybė, neaiškios reformos ir mokytojų streikai lemia, kad vis daugiau moksleivių be privačių mokamų pamokų išsiversti negali, nors švietimas Lietuvoje ir turėtų būti nemokamas. O jei kyla tokių paslaugų paklausa, auga ir jų kainos. Specialistai pastebi, kad tokio korepetitorių poreikio, kaip šiemet, dar nepamena. Tačiau ir jų paslaugos – nepigios. Pavyzdžiui, už 1 pamoką kai kur prašoma ir 40 eurų.

Lenkijos valdžios institucijų sprendimu, koncernui „Gazprom“ priklausiusi Rusijos tranzitinio dujotiekio Jamalas-Europa atkarpos Lenkijoje operatorės „EuRoPol GAZ“ akcijų dalis perkelta į pačios šios bendrovės balansą, skelbia lenkų žiniasklaida.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje rugsėjį sumenko iki 1,6 proc. nuo 2,7 proc. rugpjūtį, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Pranešime pažymima, jog praėjusį mėnesį sumažėjo beveik visų vartojimo prekių ir paslaugų metiniai kainų prieaugiai. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai rugsėjį buvo 9,4 proc.

Finansų ministerija siūlo savivaldybėms naudotis naujomis duomenų analizės priemonėmis, kurios vietos valdžiai turėtų padėti tiksliau įvertinti tarpusavio atotrūkį, išteklius bei padėtų rasti būdus gauti papildomų pajamų.   Tikimasi, kad savivaldybių darbą palengvins Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su mokslininkais sukurtas gyvenimo kokybės indeksas bei išlaidų ir pajamų atotrūkio vertinimo moduliai.

Viena pirmaujančių pasaulyje nealkoholinių gėrimų gamintojų – JAV „PepsiCo“ pardavimų pajamas savo finansinių metų trečiąjį ketvirtį, kuris baigėsi rugsėjo 9-ąją, padidino 7 proc., grynąjį pelną – 14 procentų. Kita vertus, augimą nulėmė produkcijos kainų kėlimas septintą metų ketvirtį iš eilės, tuo tarpu pardavimų apimtys per metus sumenko 2,5 procento. Anot bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, įplaukos augo nuo 21,971 mlrd. iki 23,453 mlrd.

Metų infliacija Moldovoje rugsėjį sulėtėjo iki 8,6 proc. nuo 9,7 proc. rugpjūtį, pasiekdamas žemiausią per pastaruosius dvejus metus lygį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Kita vertus, šis infliacijos rodiklis tebėra gerokai aukščiau šalies centrinio banko nustatytos 5 proc. tikslinės ribos. Maisto produktų kainų metinis prieaugis praėjusį mėnesį sumenko iki 8,2 proc., ne maisto prekių – iki 5 proc., paslaugų – iki 14,9 procento. Rugsėjį šalyje užfiksuota 0,5 proc.

Per tris šių metų ketvirčius Talino uostuose perkrauta 9,534 mln. tonų krovinių – 31,3 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė penkis uostus valdanti bendrovė „Tallinna Sadam“ („Talino uostas“). Skystų krovinių krova sunyko 70 proc. iki 1,298 mln. tonų, birių – 28,2 proc. iki 1,566 mln. tonų, „ro-ro“ krovinių – 6,2 proc. iki 4,913 mln. tonų, krovinių konteineriuose – 14,8 proc. iki 1,405 mln. tonų, generalinių krovinių – 31,3 proc. iki 328 tūkst. tonų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skirs 80 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti, iš kurių 30 mln. eurų – lengvatinėms paskoloms, pranešė ministerija. Viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad už šias lėšas ūkiai galės įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, naujų transporto priemonių.

Būna atvejų, kuomet net ir perskaičius produkto etiketę nėra aišku, ką perki. Tokiu klaidinančiu prekės aprašymu pasidalijo ir vienas vilnietis, savo paties nuostabai parduotuvėje aptikęs „lietuviškai nelietuviškus“ kopūstus. Specialistai nurodė, kokia informacija privalo būti nurodyta etiketėse ir kas gali grėsti, jei jos nėra arba ji pateikta klaidingai.

JAV gamintojų kainų indeksas (PPI) rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pakilo 2,2 proc., rodo Darbo departamento trečiadienį paskelbti duomenys. Augimas – sparčiausias nuo šių metų balandžio, gerokai pranoko agentūros „FactSet“ kalbintų Volstrito analitikų prognozes, kurių vidurkis buvo 1,6 procento. Patikslintais duomenimis, rugpjūtį šio kainų indekso metinis prieaugis siekė 2,0 proc., o ne 1,6 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

Lietuvoje sparčiai augant kenkėjų pažeistų miškų plotams aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus žada, kad kitais metais tokios teritorijos bus purškiamos.  „Turime sprendimą kitais metais, jeigu situacija nesikeis, bandyti purškimus, tam numatyti lėšų“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete, kur svarstyta šalies miškų sanitarinė būklė, teigė viceministras.

Statybų bendrovė „Vilungės statyba“ neigia Turto banko viešai paskelbtus įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo rekonstruojant Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reabilitacijos centrą Trakuose. Įmonė tvirtina nepažeidusi nei sutarties, nei įstatymų. Turto bankas tikina, jog nepriklausomi ekspertai padės išsiaiškinti, kas teisus. „Vilungės statyba“ trečiadienį BNS nurodė, kad visus sutartyje numatytus darbus atliko pagal teisės aktus ir kitus reikalavimus.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo spalio 16 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius, pradeda mokėti avansines išmokas, skelbia pranešime. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) priemones – 85 proc. skirtos paramos sumos.

Rinkos reguliuotojo ir Prezidentūros atstovai nesutinka, kad nepriklausomiems elektros tiekėjams būtų kompensuojami jų patiriami nuostoliai, patiriami dėl buitinių gaminančių vartotojų į tinklą tiekiamos ir atgaunamos elektros kainų skirtumų. Tuo metu nuostolių kompensavimą siūlanti Energetinių tyrimų agentūra sako, kad tai būtų galima padaryti iš pasinaudojimo tinklais mokesčio. Gaminančių vartotojų atstovas tikina, kad tiekėjai nepatiria nuostolių.

 Šiaulių bankas nuo spalio 11 dienos visiškai stabdo atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis Baltarusijoje, pranešė bankas. Nuo rugsėjo iki šiol atsiskaitymai buvo ribojami dalyje prekybos vietų. Šiaulių banko Finansinių nusikaltimų prevencijos departamento direktorė Simona Urbanavičiūtė sako, kad šis sprendimas didelės įtakos banko klientams nepadarys. „Šie ribojimai neturėtų turėti reikšmingos įtakos mūsų klientams, nes atsiskaitymų Baltarusijoje vykdoma labai mažai.

Nuo ateinančių metų pradžios keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, didės minimalios, o taip pat ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių. Mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai didės 7 proc. Vyriausybė pritarė tai numatantiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems įstatymo projektams. Jiems dar turės pritarti Seimas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams, numatantiems pensijų skaičiavimo pokyčius senjorams, turintiems negalią. Pagal juos, sunkiausią negalią turintys senjorai nuo 2024 m. pradžios galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70–100 proc. netektas dalyvumas. Šie siūlymai – viena iš Negalios reformos, kurią jau priėmė Seimas, naujovių.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, jog Lietuva kandidatuotų į Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomosios tarybos pirmininko postą, o tam nepavykus pretenduotų užimti jo pavaduotojo pareigas.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, jog ši pozicija nėra individuali ir priklauso valstybei.   „Mes su komanda pamanėme, kad Lietuva galėtų išbandyti savo jėgas šituose rinkimuose, metams papirmininkauti tarybai.

 Seime svarstant iniciatyvą branginti žvejų mėgėjų bilietus, pastarieji nori dalyvauti skirstant surinktas lėšas bei siekia, kad būtų remiamos jų organizacijos.   Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė mano, kad kelis kartus išaugus už parduotus bilietus surenkamoms lėšoms galėtų būti įkurta konsultacinė taryba.

Lietuvos oro uostų (LTOU) keleivių srautas trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 5 proc. didesnis nei pernai tuo pat laiku, o skrydžių padaugėjo 4 proc., pranešė LTOU. Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Tomas Zitikis sako, kad rezultatai prilygo iki pandemijos buvusiam srautui.

Pažeidus Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį Baltijos jūroje bus aktyviau patruliuojama prie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei uosto vartų, nutarė trečiadienį posėdžiavusi Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė.

Seime skinasi kelią siūlymas leisti prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti produktais. Dabar tai daryti draudžiama, todėl daug maisto iššvaistoma.      Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams, kuriuos parengė grupė Seimo narių bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Dabar pataisas svarstys ir dėl jų balsuos Seimas.

Rekordiškai šiltas rugsėjis greitai visiems užsimiršo, tad atvėsus orams gyventojai užplūdo parduotuves ir jose graibsto šildytuvus. Pardavėjai pastebi, kad jų pardavimai šoktelėjo kelis kartus. Gyventojai perka tiek pačius pigiausius šildymo prietaisus, vos už 15 eurų, tiek ir brangesnius, kurie kainuoja apie 400 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Regina pasakojo, kad gyvena senos statybos daugiabutyje. „Atvėsus orams, bute jaučiu drėgmę.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja apie spalio mėnesį vykdomas respublikines prevencines priemones, skirtas eismo dalyvių elgesio keliuose kontrolei užtikrinti. Policijos atstovai pateikia visą prevencinių priemonių sąrašą: ● Spalio 2–5 d. – transporto priemonių vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitose šalyse gerai žinomas prekybos tinklas „Primark“ plečiasi Rytų ir Centrinėje Europoje. Jo atstovai neatmeta galimybės, kad ateityje jo parduotuvės bus atidarytos ir Lietuvoje. Palyginus drabužių ir avalynės kainas mūsų šalyje ir tokiose pačiose parduotuvėse užsienyje, ne vienam į akis krinta tai, kad lietuviai turi mokėti kur kas daugiau. Beje, tą patvirtina ir oficiali statistika.

 Praėjusį šeštadienį įvykus incidentui Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad atviroje jūroje esančiai labiausiai pažeidžiamai energetikos infrastruktūrai reikalinga dar didesnė apsauga.  „Pirmiausia, visa labiausiai pažeidžiama infrastruktūra yra atviroje jūroje, kurią sunku saugoti. Be abejo, jau šiandien NATO stebi ir laivus, ir judėjimą prie kritinės infrastruktūros“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

Papildomam pensijų indeksavimui kitais metais galėtų būtų skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte, teigia opozicinės Seimo socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas.  Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą. „Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti.

Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius pasirašė potvarkį, kuriuo nustato nuo trečiadienio, spalio 11 d., pradėti šildymą šio rajono teritorijoje esančiose švietimo ir gydymo įstaigose. „Vilniaus rajono švietimo ir gydymo įstaigose pradedame šildymo sezoną. Reaguojame į vėstančius orus, tad nedelsdami turime užtikrinti šiltas ir sausas patalpas vaikams, gydymo įstaigų pacientams“, – teigia R. Duchnevič.

Lietuva ieško galimybių, kaip išvengti juodžiausio scenarijaus dėl stringančios mokesčių reformos netekti šimtų milijonų europinių lėšų. Europos Komisija (EK) sako, kad neįgyvendinus pertvarkos Lietuva rizikuoja negauti iki pusės milijardo eurų iš šaliai skirtų ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) pinigų. Tokia suma yra susieta su europiniais pinigais per reformas apimantį „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Vyriausybė teikė EK 2021 metais.

Londono Lutono oro uostas, kur dėl reikšmingo gaisro sugriuvo dalis daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, iki trečiadienio popietės sustabdė visus skrydžius ir paprašė keleivių kol kas neatvykti. Atšauktas ir trečiadienio skrydis iš Vilniaus į šį oro uostą. „Keleivių ir darbuotojų saugumas išlieka mūsų pagrindinis prioritetas. Todėl priėmėme sprendimą sustabdyti visus skrydžius iki spalio 11-osios, trečiadienio, 12 valandos (14 val.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio 11–15 dienomis dalyvaus Pasaulio banko (PB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose Maroke. Susitikimų metu pasaulio finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai daugiausia dėmesio skirs globalios ekonomikos perspektyvoms, koordinacijai tarp fiskalinės ir pinigų politikos bei bendram atsakui į tarptautinius iššūkius, pranešė Finansų ministerija.

 Lietuvai siekiant, kad Vilniuje būtų įkurta nauja Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūra (AMLA), Vyriausybė trečiadienį spręs dėl šios institucijos patalpų finansavimo. Siūloma, kad jei agentūrą būtų nuspręsta steigti Lietuvoje, Finansų ministerija turėtų pasirūpinti jai reikalingų patalpų įrengimu bei penkerius metus finansuoti jų išlaikymą mokant ir už nuomą.

Iš Izraelio miesto Tel Avivo trečiadienio naktį pakilo privatus orlaivis, skraidinantis per 140 žmonių, iš jų – beveik šimtas Lietuvos piliečių, jie Lietuvoje turėtų būti po pietų. Dukart atidėtą skrydį suorganizavo „Avia Solutions Group“ bendrovė „Skyllence“, jis vėlavo ir trečiadienio naktį. „Lėktuvas pagaliau pakilo beveik pusę penktos ryte, šiuo metu žmonės skrenda į Bukareštą, turėtų leistis Bukarešte vietos laiku 7.40 val. ir Lietuvoje laukiame apie 12.50 val.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu aptars mieste vystomus projektus. Kaip BNS informavo Prezidentūra, šalies vadovas susitikime su Kauno meru kalbėsis apie Nemuno saloje statomą nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą „Mokslo sala“, M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą.  Taip pat ketinama aptarti Kauno miesto infrastruktūros projektus, susijusius su kariniu mobilumu, regionų plėtros programos priemonių planavimą.

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos institucijoms prie strategiškai svarbių šalies objektų padidinus budrumo lygį, trečiadienį šaukiamas Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), posėdyje bus išklausyta tarnybų paruošta papildoma informacija ir atsižvelgiant į ją priimami papildomi sprendimai.

Trečiadienį Panevėžyje padedami šildyti visi pastatai, įskaitant gyvenamuosius namus, pranešė savivaldybė.  „Pradedamas šildymo sezonas Panevėžio miesto biudžetinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyvenamųjų namų ir kitiems šilumos vartotojams, turintiems parengties šildymo sezonui aktus“, – teigiama pranešime.  Miesto darželiai šildomi jau nuo antradienio, sveikatos priežiūros įstaigose šildymas įjungiamas vadovų nuožiūra.

Sustojusi nekilnojamo turto (NT) rinka daro spaudimą statybų verslui. Dalis įmonių atsidūrė ant bankroto ribos, todėl mažina atlyginimus ar atleidžia darbuotojus. Statybininkų asociacija pastebi, kad sunkumų patiria mažos įmonės, o didelės yra atsparesnės. Tačiau esą tik laiko klausimas, kada ir jos atsidurs ant bankroto ribos. Todėl ragina valdžią finansuoti kelių ar energetikos projektus, kad statybos įmonės turėtų iš ko užsidirbti.