Verslas

Antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko vystytojo konkursą, kurio laimėtojas galės pretenduoti į valstybės paramą, planuojama skelbti 2024-ųjų sausį. Dėl tikslios aukciono paskelbimo datos Vyriausybė apsispręs artimiausiu metu, pranešė Energetikos ministerija.  „Dėl pasikeitusių ekonominių aplinkybių situacija atsinaujinančios energetikos sektoriuje visame pasaulyje dinamiškai keičiasi ir tai įtakoja investuotojų planus“, – pranešime teigė viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Latvijos prekių eksportas sausio–rugpjūčio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, sumažėjo 8,2 proc., arba 1,12 mlrd. eurų, iki 12,508 mlrd. eurų, o importas smuko 9,3 proc., arba 1,582 mlrd. eurų, iki 15,41 mlrd. eurų, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Šalies užsienio prekybos apyvarta minėtu laikotarpiu galiojusiomis kainomis sudarė 27,918 mlrd. eurų ir buvo 8,8 proc., arba 2,702 mlrd. eurų, mažesnė negu 2022 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Daugiau nei trečdalis – 38 proc. vadovų palaiko naujų technologijų diegimą savo organizacijose. Pernai tokių buvo tik 10 proc., rodo pasaulinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų įmonės KPMG atlikta įvairių pramonės įmonių vadovų apklausa.   „Pernai negausi vadovų grupelė, kuri ryžosi investuoti į naujas technologijas, šiemet padidėjo net keturis kartus. Jiems pavyko padidinti organizacijos pelningumo rodiklius ir veiklos mastą, tad dar labiau palaiko skaitmeninę transformaciją.

Estijos prekių eksportas rugpjūtį, palyginti su tuo pat mėnesiu metais anksčiau, galiojusiomis kainomis sumažėjo 22 proc. iki 1,5 mlrd. eurų, o importas – 19 proc. iki 1,8 mlrd. eurų, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Prekybos deficitas paskutinį vasaros mėnesį sudarė 293 mln. eurų ir buvo 7 mln. eurų mažesnis negu tuo pat mėnesiu pernai. Pagrindinės eksporto prekės buvo elektros įrengimai (14 proc. viso eksporto) ir mineraliniai produktai (12 proc.

Didėjant susirūpinimui dėl tiekimo, 15 proc. pirmadienį šoktelėjusios gamtinių dujų ateities sandorių kainos Europoje antradienį pakilo dar kone 10 proc., viršijusios 48 eurų už megavatvalandę kartelę, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. Ateities sandorių gamtinių dujų kaina TTF biržoje (Europos lyginamoji kaina) antradienį iki 15 val. 45 min. Lietuvos laiku pakilo 10,69 proc. iki 48,65 euro už megavatvalandę, pasiekusi aukščiausią nuo balandžio pradžios lygį.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-rugsėjį gavo 153,8 mln. eurų pajamų – 12,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien rugsėjį pajamos siekė 17,75 mln. eurų – 19,7 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Vilvi Group. „Vilvi Group“ sudaro Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“ ir Latvijos „Baltic Dairy Board“. Grupės akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Įsivaizduokite, kad patikimoje lietuviškoje parduotuvėje išsirenkate gerą brangų kompiuterį, susimokate ir laukiate, kada jį pristatys. Tada po mėnesio gavę siuntą namuose ją išpakuojate ir randate tik bloknotą su pieštuku. Kaip jaustumėtės ir ką darytumėte? Būtent į tokią situaciją pateko vilnietė, kuri papasakojo, kad jai net nekilo mintis siuntos patikrinti atsiėmimo punkte.

Kinija antradienį paskelbė, kad įgyvendinant jos infrastruktūros projektą, pavadintą Vienos juostos, vieno kelio iniciatyva (BRI), visame pasaulyje sudaryta sutarčių už 2 trln. JAV dolerių (1,9 trln. eurų), o tai prilygsta kai kurių didžiausių pasaulio ekonomikų dydžiui. Kinijos Valstybės Tarybos baltojoje knygoje taip pat teigiama, kad iniciatyvoje dalyvaujančios šalys Kinijos eksporto ir importo bankui („Eximbank“) yra skolingos daugiau kaip 300 mlrd. JAV dolerių.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir stiprinama. Taip jis kalbėjo Suomijai pranešus, kad dujotiekiui su Estija „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala galimai susijusi su išorės veiksniais. „Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir esame pasirengę planus įvairiems scenarijams.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė naujam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui.    Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 18, o 23 susilaikė.  Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę apsvarstė Vyriausybės pateiktą variantą, bet jį patobulino pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.

Keičiant Vidaus tarnybos statutą, pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Vidaus reikalų ministerijos statutiniams pareigūnams – policininkams, pasieniečiams, ugniagesiams, Viešojo saugumo tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams – numatyta 11,8 mln. eurų. Tuo metu Kalėjimų ir Probacijos tarnyboms numatyta 9,4 mln. eurų, o muitininkams – 2,7 mln. eurų. „Šis pokytis palies kiekvieną pareigūną. Yra apie 19 tūkst.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė kitų metų Valstybinio socialinio draudimo arba „Sodros“ biudžeto ir jį lydinčių teisės aktų projektams. Juose numatomas senatvės ir kitų pensijų, taip pat įvairių išmokų didinimui. Planuojama, kad kitais metais „Sodra“ iš darbuotojų ir darbdavių surinks daugiau kaip 7,6 mlrd. eurų įmokų, o išmokės kiek daugiau nei 7 mlrd. eurų pensijų ir kitų išmokų. Numatoma, kad kitąmet pinigų bus surinkta 577 mln. daugiau, nei išleista.

Gaudamas darbo užmokestį kiekvienas darbuotojas turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dėl to į rankas gaunama pinigų suma yra mažesnė už atlyginimą popieriuje. Tačiau mokestis netaikomas neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis ir kuo plačiau jis taikomas, tuo daugiau pinigų lieka didesnei daliai gyventojų.

Trims didiesiems miestams – Vilniui, Šiauliams ir Panevėžiui – antradienį pradėjus šildyti dalį įstaigų, Kaunas miesto švietimo, globos ir gydymo įstaigų pastatus pradės šildyti ketvirtadienį.  „Atsižvelgus į atvėsusius orus ir sinoptikų prognozes, Kaune nuo spalio 12 dienos pradedama šildyti lopšelius-darželius, mokyklas, socialinės globos ir gydymo įstaigas“, – antradienį BNS pranešė savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Holivudo žvaigždei Clintui Eastwoodui (93 m.) ir jo atstovams nepavyko iš likviduotos Lietuvos įmonės „Mediatonas“ vadovo prisiteisti 50 tūkst. eurų žalos, verslininkui, pasak JAV teismo, vengiant atsakomybės mokėti 6,1 mln. JAV dolerių (5,26 mln. eurų) už neteisėtą garsenybės atvaizdo panaudojimą kanapių produktų reklamoje.

Atšalus orams, žmonės savo būstus ėmė šildyti šildytuvais, drastiškai pašoko oro sausintuvų ir drėgmės sugėriklių paklausa. Per paskutines dvi dienas e. prekybos centre „Pigu.lt“ prekyba oro šildytuvais išaugo net šešis kartus, lyginant su kitomis spalio dienomis. Drėgmės sugėriklių ir oro sausintuvų pardavimai per paskutines dvi dienas pakilo dvigubai. „Tiek šildytuvų, tiek oro sausintuvų ir drėgmės sugėriklių prekybą reguliuoja orai.

Oficialius nedarbas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, traukėsi 0,1 procentinio punkto iki 8,3 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Darbo ieškančių žmonių skaičius per mėnesį sumažėjo 0,2 tūkst. ir spalio 1-ąją siekė 148,8 tūkst.     Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės vadovė Jurgita Zemblytė teigia, kad tokia tendencija rugsėjį pastebima kasmet.  „Kasmet rudens pradžioje nedarbas sumažėja – tai natūralus darbo rinkos reiškinys.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ maršrutą Kalvarijos savivaldybėje dar galima peržiūrėti, siekiant išsaugoti bent dalį gyventojų namų ar kito turto, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Dėl „Rail Balticos“ tai taip, galiu apgailestauti, kad kai kuriose vietose yra tokių skaudžių situacijų, bet komanda tikrai važiuoja ir žiūri, ką gali padaryti (...) Jeigu įmanoma kažką padaryti, tai tikrai siekiame rasti sprendimus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 0,2 proc., tačiau kitais metais šalies BVP turėtų augti 2,7 proc., antradienį paskelbė TVF.    Birželį TVF prognozavo, kad šiemet šalies ekonomika smuks 1,4 proc., o 2024 metais augs 2,9 proc.  Naujausios TVF prognozės rodo, jog 2025 metais Lietuvos BVP turėtų augti 2,6 proc., 2026 metais – 2,5 proc., 2027 metais – 2,2 proc., 2028 metais – 2,1 proc.

Vienoje iš „Viada“ degalinių vairuotojai į savo automobilius prisipylė benzino, sumaišyto su vandeniu. Kaip praneša Latvijos televizijos laidoje „4. Studija“, incidentas vienoje iš „Viada“ degalinių įvyko dar rugpjūčio mėnesį, kuomet šalį plovė itin smarkus lietus.  Tąkart 8 transporto priemonių savininkai, patys nežinodami, įpylė į savo automobilių bakus A95 benzino, kuris, iškritus gausiam lietui, susimaišė su vandeniu.

Lietuvos ekonomika šiemet patirs nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl augs, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Lietuvos ekonomika šiemet patiria negilų nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas vėl turėtų augti.

Antradienį Seimas imasi kitų metų valstybės biudžeto tvirtinimo. Nuo šio dokumento priklausys, kokioms sritims, kiek pinigų bus skirta, kiek, kokių mokesčių bus surinkta iš gyventojų ir verslo. Kaip pristatydama biudžeto projektą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, planuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.

Nuo spalio 23 d. – pokyčiai didžiausio lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ lentynose. Kaip ir visame šalies prekybos sektoriuje, pokyčiai –  nebelieka kaitinamojo tabako produktų su pridėtiniais skoniais ir kvapais. Prekybos tinklo duomenimis, tokius gaminius renkasi 42 proc. kaitinamojo tabako pirkėjų.

Į Seimą atkeliauja kitų metų biudžeto projektas. Kitąmet laukia net treji rinkimai, tad parlamentarai tikrai pasiūlys ne vieną idėją, kaip būtų galima renovuoti vieno ar kito rajono mokyklą, ragins savo vienmandatėje esančiai bažnyčiai nupirkti naują altorių ar pateiks kitą siūlymą. Idėjų, kaip patobulinti biudžetą, turi ir valdančiųjų atstovai, ir šalies vadovas. Vyriausybė Seimui ketvirtadienį pristatys 2024 metų valstybės biudžeto projektą.

Didmeninė elektros kaina  rugsėjį Lietuvoje buvo 14 proc. didesnė nei rugpjūtį ir siekė vidutiniškai 117,28 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina augo taip pat 14 proc. iki 117,25 euro, o Estijoje – 20 proc. iki 113,46 euro, antradienį pranešė elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga sako, jog kainų augimą Baltijos šalyse lėmė tris savaites neplanuotai neveikusi „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos.

Metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) rugsėjį siekė 4,1 proc., vidutinė metinė – 13,3 proc., o mėnesio – 0,7 proc.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 3,7 proc., vidutinė metinė – 14,2 proc., o mėnesio – 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Gamintojų produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 1,3 proc., o be naftos produktų – 0,5 proc., o per metus – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – sumažėjo atitinkamai 5,9 proc. ir 6,4 proc. Bendram kainų pokyčiui per mėnesį didžiausios įtakos turėjo naftos produktų kainų padidėjimas (4,9 proc.) ir baldų kainų sumažėjimas (1 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos rinkoje kainos per mėnesį padidėjo 1,5 proc. (be naftos produktų – 0,7 proc.

Vienas didžiausių šalies bankų patiria problemų, dėl kurių jo klientai negali laisvai naudotis savo pinigais. „Luminor“ atsiprašo dėl nepatogumų, bet, kada jų neliks, nežino arba nesako. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Jonas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Jis piktinosi, kad negali naudotis banko paslaugomis. „Antra para negaliu prisijungti prie „Luminor investor“ platformos, kur esu investavęs dalį savo pinigų.

Dėl sustiprintų aviacijos saugumo ir keleivių patikros procedūrų Vilniaus oro uoste pastaruoju metu kilusios didelių eilių problemos neliks 2024 metais pastačius naują keleivių išvykimo terminalą, sako susisiekimo ministras. Pasak Mariaus Skuodžio, šiuo metu ją bandoma spręsti pasitelkus darbuotojų iš Kauno ir Palangos oro uostų, atidarius papildomą patikros juostą, kitomis priemonėmis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlo Seimui suvienodinti visų – tradicinių ir netradicinių – religinių bendruomenių nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatas.  Komitetas antradienį pritarė grupės Seimo narių siūlymui neapmokestinti tik šių bendruomenių NT, naudojamą nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.   Už tai balsavo šeši komiteto nariai iš valdančiųjų, prieš – trys iš opozicijos, o susilaikė vienas.

Valdančiosios Laisvės partijos frakcija Seime nepalaikys nei Biudžeto ir finansų komiteto, nei Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantų, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Ką tik turėjome frakcijos pasitarimą, kuriame vis tik akivaizdu, jog Laisvės frakcija daugiau nepalaiko šito mokesčio ir tas atsispindės balsavime“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Vilniaus valdžia kitais metais už 550 tūkst. eurų (be PVM) keturioms miesto mokykloms planuoja nupirkti dar penkis automobilius ir mikroautobusus, pritaikytus vežti judėjimo negalią turinčius moksleivius. Juos nupirkus tokių automobilių mieste bus 18.  Nauji automobiliai bus perduoti Sausio 13-osios progimnazijai, „Vilties“ ir Šilo specialiosioms mokykloms, taip pat Verkių mokyklai-daugiafunkciniam centrui.

Antradienį didieji miestai – Vilnius, Šiauliai ir Panevėžys jau pradeda šildymo sezoną dalyje įstaigų. Daugiabučių gyventojams šildymas bus įjungtas vėliau priklausomai nuo orų prognozių. Pernai šildymo sezonas Vilniuje oficialiai prasidėjo spalio 17 dieną, užpernai – spalio 7 d. Istoriškai sezono pradžia varijuoja nuo spalio 1 iki spalio 22 dienos.

Lietuvos ekonomikos šiemet patiria nuosmukį, tačiau kitąmet prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl turėtų augti. Vis tik kitais metais augs nedarbas, brangs paslaugos, tačiau atlyginimai vis tiek augs, todėl gyventojų perkamoji galia atsities – prognozavo INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. INVL prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 1,8 proc.

Seimui rengiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pažymi, kad siūlomo biudžeto projektas „stovi ant molinių kojų“. Anot jų, tai nenumato tvarių pajamų šaltinių, kuriais pasinaudojusi valstybė galėtų atliepti ilgalaikius ekonominius bei geopolitinius iššūkius, rašoma partijos pranešime žiniasklaidai.

Praėjusį savaitgalį visoje Lietuvoje siautė audra ir tūžmingas vėjas. Jis ne tik vartė medžius, bet ir pridarė įvairių problemų vairuotojams. Štai vienas vairuotojas pastebėjo, kad Vilniaus Šeškinės rajone visai netoli „Akropolio“ prekybos centro gana judrioje Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžoje labai keistai dega šviesoforai. Tuo pačiu metu sankryžoje įrengti du šviesoforai degė raudonai ir signalizavo, kad važiuoti draudžiama, tačiau toliau esantis šviesoforas degė žaliai ir važiuoti leido.

Grupuotės „Hamas“ ataka prieš Izraelį gali turėti poveikį ir Lietuvos ekonomikai, o Vyriausybė turi būti pasiruošusi į tai reaguoti, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Dabar „Hamas“ ataka prieš Izraelį tikrai gali turėti įtakos ir globalūs procesai veikia Europos Sąjungą, Lietuva yra atvira ekonomika, todėl poveikis, tikėtina, gali jaustis“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugpjūčiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį pigo 2,7 proc. (1,95 euro), o palyginti su 2022-ųjų rugsėju buvo 5,7 proc. (4,14 euro) pigesnis. Stebimų prekių kainos mažėja antrą mėnesį iš eilės, pastebi portalas, nors yra 23,4 proc. (13,09 euro) brangesnis nei prieš dvejus metus.

Kelerius metus trunkančios pastangos Santaros klinikose Vilniuje įrengti sraigtasparnių nusileidimo aikštelę vis dar nesėkmingos – paskelbus dar vieną rangos konkursą nesulaukta nė vienos tinkamos paraiškos.

Seimas antradienį svarstys naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.   Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės siūlymui nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.  Jeigu Seimas po svarstymo jam pritars, liks paskutinis balsavimas dėl naujos tvarkos įteisinimo.

Vyriausybė Seimui ketvirtadienį pristatys 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė jį vadina „žmonių“ biudžetu, „gana“ subalansuotu ir optimaliu dabartinei situacijai, o numatomas jo deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9 proc.

Prezidentas antradienį dirbs Telšiuose, susitiks su rajono vadovais ir vietos bendruomene. Vizitą Telšiuose šalies vadovas pradės padėdamas gėlių prie paminklo Žemaičių apygardos partizanams Telšių Nepriklausomybės aikštėje, pranešė Prezidentūra. Susitikime su Telšių rajono savivaldybės meru Tomu Katkumi prezidentas aptars regiono investicijas, švietimo infrastruktūros modernizavimą regione, socialinės politikos priemonių organizavimą rajone, kelių situaciją, kitus aktualius regiono klausimus.

Gydymo įstaigose susidurti su korupcija kartais tenka tiek pacientams, tiek specialistams. Žmonės pasakoja, kaip gydytojai akivaizdžiai nesirūpina ligoniais, meluoja apie jų būklę, nes veikiausiai laukia piniginio paskatinimo. O medikai skundžiasi, kad žmonės kyšius bruka per prievartą ir net verkia, jei gydytojas jų nepriima. Sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys žmonės nurodė, kad kyšiai būna įvairūs: pinigai, saldumynai, alkoholis ar net specialios paslaugos.

Vyriausybei teigiant, kad pinigų didesnėms mokytojų algoms nėra, švietimo, mokslo ir sporto ministras atkreipia dėmesį, kad ugdymo įstaigos susiduria ir su kitomis problemomis. Laidoje „Dėmesio centre“ švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, kad mokytojams algą kitąmet žadama didinti du kurtas.  Visgi tai, pasak ministro, nėra vienintelė problema, su kuria susiduriama ugdymo įstaigose. Ministre, paprastas dalykas.

Pasaulinės nekilnojamojo turto paslaugų lyderės „Colliers“ įmonės Baltijos šalyse steigia  kontroliuojančią bendrovę „Colliers Baltic Ltd.“, pranešė „Colliers“. Kartu su struktūros pokyčiais plečiamos ir įmonės paslaugos Lietuvoje – ji pradeda teikti nekilnojamojo turto valdymo ir techninės projektų priežiūros paslaugas. „Jau kuris laikas stebime, kad investuotojai, nuomotojai, nuomininkai peržiūri savo verslo ir veiklos modelius ir ieško patikimų išorinių kompetencijų.

Šiaurės investicijų bankas (NIB) skolina 50 mln. eurų Vokietijos kapitalo mažmeninį prekybos tinklą valdančiai bendrovei „Lidl Lietuva“ – paskola skirta įmonės naujo logistikos centro šalia Vilniaus, Lentvaryje,  statyboms, pranešė NIB. Bendra investicijų į centrą vertė siekia daugiau nei 100 mln. eurų, jo statybos pradėtos 2022 metų rugsėjį, o baigti planuojama 2024 metais.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje, rugsėjį mažėjusi aštuntą mėnesį iš eilės, pasiekė žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos – 3,3 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinė metų infliacija sulėtėjo nuo 15,6 proc. rugpjūtį iki 14 proc. rugsėjį. Mėnesio defliacija rugsėjį sudarė 0,4 procento. Maisto produktai per mėnesį pigo 0,3 proc., viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos 1 proc., o išlaidos būstui mažėjo 5,5 procento.

Nepaliaujamai lėtėjanti metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse žemiausią lygį rugsėjį pasiekė Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 3,7 proc. brangesnės nei pernai rugsėjį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 3,3 proc., Estijoje – 4,2 procento. Vien tik praėjusį mėnesį maisto prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje pakilo 0,5 procento. Latvijoje rugsėjį užfiksuota 0,4 proc.

Dėl įtariamo nuotėkio laikinai uždarius Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį, Estijai dujos pradėtos tiekti iš Latvijos Inčukalno dujų saugyklos, o nedidelė dalis dujų į Latviją papildomai buvo nukreipta iš Lietuvos, teigia bendrovė „Amber Grid“.  „Dėl šio incidento buvo pakeistas Latvijos Inčukalno požeminės dujų saugyklos režimas iš dujų įleidimo į saugyklą į dujų išleidimą iš saugyklos ir dujos iš Latvijos buvo pradėtos tiekti Estijai“, – BNS pirmadienį nurodė „Amber Grid“. „Kad būtų ...