Verslas

Latvijos sostinė, sekdama daugelio kitų Europos bei pasaulio miestų pavyzdžiu, įveda turizmo mokestį – jis bus taikomas nuo 2023-ųjų. Rygos miesto tarybos sprendimu, nuo sausio 1-osios visose turistų apgyvendinimo įstaigose už kiekvieną svečio nakvynę bus imamas 1 euro dydžio mokestis, tačiau suminis jo dydis, svečiuojantis ilgiau, negalės viršyti 10 eurų.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Spalio mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 47 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė 189,33 Eur/MWh. Elektra pigo ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – 46 proc. iki 189,28 Eur/MWh, o Estijoje – 24 proc. iki 174,29 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Spalį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 0,08 Eur/MWh iki 530,67 Eur/MWh. „Elektros energijos kainų augimui praėjusį mėnesį įtakos turėjo keli veiksniai.

Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.  Ministrų kabinetas dabar vertins komitetų bei parlamentarų siūlymus ir teiks Seimui patikslintą biudžeto projektą.  Kaip sakė Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkavęs Paulius Saudargas, antrasis svarstymas turi vykti ne vėliau kaip po 15 dienų.    Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama, tai įprasta procedūra.

Tarp 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių atsidūrė 22 Lietuvos bendrovės, praneša portalas vz.lt. Tarptautinės prekinio kredito draudimo ir rizikos valdymo įmonės „Coface“ sudarytame reitinge tarp dešimties didžiausių Lietuvos įmonių atsidūrė „Vilniaus prekyba“ (21 vieta), „Maxima grupė“ (29), „Orlen Lietuva“ (31), „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (105), „Ignitis grupė“ (113), „Maxima LT“ (124), „ME Investicija“ (165), „Sanitex“ (195), koncernas „Achemos grupė“ (202) ir „Girteka Logi...

Premjerė Ingrida Šimonytė sako neatmetanti, kad nuo kitų metų liepos kompensacijos už elektrą ir dujas galėtų būti mokamos pagal jų suvartojimą, tačiau dar reikia įvertinti, kiek toks pokytis būtų pagrįstas.  „Nuo sausio 1 dienos bus taikomas toks pat kompensavimo mechanizmas, kaip ir dabar, bus kompensuojama visuomeniniame ar nepriklausomame tiekime esančių vartotojų mokama kaina iki nustatytos ribos, kurią dabar planuojame 28 centus, panašiai bus ir su dujomis.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Palangoje, Žiogupio gatvėje, aptiko penkis be privalomojo statybą leidžiančio dokumento statomus blokuotus neypatingosios kategorijos vienbučius gyvenamuosius namus. Kaip trečiadienį informavo inspekcija, neplaninio patikrinimo metu statybų vietoje buvo užfiksuoti kiti dar penki savavališkai statomi statiniai.

Per 10 šių metų mėnesių Latvijoje pirmąkart užregistruota 51,87 tūkst. lengvųjų automobilių – 6,5 proc. mažiau negu tuo pat laikotarpiu pernai, pranešė Latvijos automobilių kelių eismo direkcija. Pirmąkart registruotų krovininių automobilių padaugėjo 4,7 proc. iki 8,44 tūkst., autobusų – 11,3 proc. iki 356. Motociklų pirmos registracijos atvejų skaičius augo 6 proc. iki 4,16 tūkstančio. Be to, pirmą kartą įregistruotų transporto priemonių sąraše – 1,64 tūkst. motorolerių (7,3 proc.

Gyventojai su nerimu laukė spalio mėnesio sąskaitų už šildymą. Jas gavusieji ketvirtadienį atsikvėpė šiek tiek lengviau. Daugelio žmonių sąskaitos beveik tokios pat, kaip ir praėjusį mėnesį, tačiau kitiems teko mokėti ir daugiau nei 60 eurų. Šilumos tiekėjai komentavo, kad mažesnę kainą lėmė šilta rudens pradžia ir žema šilumos kaina.  Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi savo sąskaitomis už šildymą. Daugelis jų prisipažino, kad tikėjosi kur kas didesnių.

Prasidedant trečiajam mokslo metų mėnesiui, dalis studentų, atsikandę triukšmingo studentiško gyvenimo universitetų bendrabučiuose, ieško, kur Vilniuje išsinuomoti butą ar kambarį. Visgi galiausiai daugumą nuo šios minties atbaido itin pakilusios nuomos kainos, mat retas žino, kad nuomai išleistas sumas gali atgauti.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse spalį, kaip ir rugsėjį, užfiksuota Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 23,6 proc. brangesnės nei pernai spalį. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 22,5 proc., Latvijos – 21,8 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) vartojimas brango Lietuvoje ir Latvijoje, pigo Estijoje.

Didžiosios Britanijos farmacijos milžinė „AstraZeneca“ ketvirtadienį paskelbė vėl uždirbusi pelno trečiąjį ketvirtį, padidėjus pajamoms iš įmonės gaminamų vaistų pardavimo. Vakcinos nuo COVID-19 gamintojos grynasis pelnas liepos–rugsėjo mėnesiais siekė 1,64 mlrd. JAV dolerių, sakoma paskelbtame pranešime. Palyginimui, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį, gamintojos nuostoliai atskaičius mokesčius siekė 1,65 mlrd.

Viena didžiausių Lietuvoje kelių, tiltų ir kitos infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“ už 4 mln. eurų Kruonyje statys laikiną elektros perdavimo linijų jungtį.

Prekybos tinklas „Lidl“ šeštus metus iš eilės nedirbs per didžiąsias metų šventes – pirmąją šv. Kalėdų dieną – gruodžio 25-ąją ir Naujųjų metų dieną – sausio 1-ąją, praneša bendrovė. Šiais metais „Lidl“ darbuotojams esą suteiks ir dar daugiau laiko praleisti su savo artimaisiais – palyginus su praėjusių metų šventėmis, šiais metais Kūčių vakarą visos parduotuvės užsidarys anksčiau, o antrąją Kalėdų dieną darbą pradės vėliau.

Seimas ketvirtadienį pradėjo pirmąjį 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą – posėdyje savo išvadas skelbia komitetai ir komisijos.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš posėdį sakė besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus, tačiau ją stebina tai, kad  kritikuodami didelį biudžeto deficitą Seimo nariai prašo apie pusantro milijardo eurų papildomų išlaidų arba siūlo įvairių  lengvatų.

Seimui ketvirtadienį imantis pirmojo 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus. „Tikiuosi išgirsti visų frakcijų pozicijas, preliminarūs vertinimai tiek ekonomistų, tiek valdančiųjų frakcijų buvo pozityvūs, todėl tikiuosi sklandaus biudžeto priėmimo“, – Seime prieš posėdį žurnalistams sakė G. Skaistė. „Natūralu, kad tų pasiūlymų yra, jų visada yra.

Registruotas nedarbas Lietuvoje spalį ūgtelėjo 0,2 punkto iki 8,3 proc., bet buvo 2,6 punkto mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  Lapkričio 1 dieną buvo registruota 144,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 1,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Tačiau tai – 45,2 tūkst. asmenų mažiau nei 2021-aisiais tokiu pat laikotarpiu.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-spalį gavo 195,69 mln. eurų pajamų – 61,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien spalį konsoliduotos pardavimų pajamos buvo 19,97 mln. eurų – 36,6 proc.

Statistikams paskelbus, kad spalį metinė infliacija Lietuvoje siekė 23,6 proc., analitikai sako, jog pasiektas lauktas infliacijos pikas – ateityje ji mažės, o kitąmet galima laukti ir defliacijos. „Swedbank“ ekonomistas prognozuota, kad metinė infliacija 2023 metų viduryje nesieks 10 proc., o pabaigoje bus mažesnė nei 5 procentai.

Spalį metinė – spalį, palyginti su 2021 metų spaliu – infliacija siekė 23,6 procento. Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 procento. Vidutinė metinė infliacija spalį siekė 17,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvai pirmadienį atidarius prekybos atstovybę Taipėjuje, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi didesnių tarpusavio prekybos tempų.  „Aišku, kad man norėtųsi matyti didesnius tempus, didesnius skaičius, bet mes turime kol kas tik metus laiko, tai tikriausiai tikimės, kad įsibėgėjus tie prekybos tempai bus didesni“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

Kai kuriems politikams siekiant neribotai pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui, BNS kalbinti mokesčių ekspertai sako, kad šią lengvatą reikėtų tobulinti, nes dabar palikta per daug erdvės interpretacijoms. Ekonomistai nepritaria lengvatai, nes, anot jų, ūkio augimui lėtėjant valstybė taip praranda pajamas. Tuo metu verslas tikina atvirkščiai – lengvata naudinga valstybei ir yra būtina įmonių išgyvenimo sąlyga.  9 proc.

Seimas ketvirtadienį imasi pirmojo 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo.  Seimui spalio 11-ąją pristatydama kitų metų biudžeto projektą finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog jis yra kaip skydas apsaugoti visuomenę nuo itin aukštų energijos kainų, todėl didžiausias dėmesys skiriamas būtent šioms kainoms suvaldyti kitąmet bei investuoti į atsinaujinančią energetiką.

Prieš 7 metus Lietuvoje įsivedant eurą ir atsisakant lito, politikai ir ekonomistai žadėjo, kad kainos dėl to bus stabilesnės, o skolintis galėsime pigiau. Tačiau praėjo vos 7 metai ir matome, kad faktiškai mūsų šalyje kainos auga sparčiausiai visoje Europoje, o būsto paskolų palūkanos – didžiausios visoje euro zonoje. Mūsų šalies bankų atstovai tikina, kad daugiau pinigų iš lietuvių prašo dėl to, kad padidėjo tarpbankinės palūkanų normos Europoje ir centrinio banko reikalavimai.

Rygos uostas – didžiausias pagal krovos apimtis Latvijos uostas – pranešė per 10 šių metų mėnesių perkrovęs 19,071 mln. tonų krovinių – 10,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Krovos augimą labiausiai paskatino smarkiai solidesnė anglies krova – ūgtelėjo 8,8 karto iki 3,87 mln. tonų. Birių krovinių srautai padidėjo 25,3 proc. iki 11,482 mln. tonų, generalinių – 3 proc. iki 6,343 mln. tonų, tuo tarpu skystų – sunyko 35,7 proc. iki 1,246 mln. tonų.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai spręs dėl pernai rugsėjį pasirašytos sutarties su  bendrove „Žilinskis ir Co“ pakeitimo – ji projektuoja ir rekonstruoja Vilniaus rajone, Nemenčinėje, esančią Neries transformatorių pastotę.  „Litgrid“ valdyba trečiadienį nusprendė, jog dėl to akcininkai spręs lapkričio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Pritarus sutarties pakeitimui papildomai darbams būtų skirta 3,063 mln.

Singapūro kapitalo grupė „Esco Lifesciences“ Kauno rajone pradeda statyti 15 mln. eurų vertės medicinos įrangos gamyklą. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomoje įmonėje bus gaminami optimalų mikroklimatą ląstelėms užtikrinantys laminarai bei inkubatoriai, pranešė grupė.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai spręs dėl jos neseniai įsigytų 39,6 proc. bendrovės „TSO Holding“, kartu su kitu akcininku netiesiogiai valdančios elektros energijos biržą „Nord Pool“, akcijų pardavimo savo akcininkei – energetikos grupei „Epso-G“.   „Litgrid“ valdyba trečiadienį nusprendė, jog dėl to akcininkai spręs lapkričio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Planuojama, jog akcijos „Epso-G“ bus parduotos už beveik 14 mln.

Šiaulių bankas pranešė apskundęs teismo sprendimą dukart – iki 440 tūkst. eurų sumažinti jam Lietuvos banko (LB) skirtą baudą, ir sieks visiško jos panaikinimo. LB anksčiau buvo pranešęs, jog taip pat skųs tokį pirmos instancijos teismo sprendimą. „Šiandien bankas pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui dėl srendimo, kuriuo banko skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y. bankui skirta bauda sumažinta iki 440 tūkst. eurų.

Seime skinasi kelią grupės Seimo narių siūlymas nuo kitų metų leisti kai kuriuo stipresniu nei 6 laipsnių alkoholiu prekiauti didesnėje – iki 3,5 litro taroje.  Pagrindinę išvadą Seimui teikiantis Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė tokioms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms. Komitetas, be kita ko, nusprendė, kad lietuvišką natūralios fermentacijos vaisių ar uogų vyną ar jo gėrimus būtų galima pilstyti į didesnę ne tik plastiko, bet ir sudėtinę arba kombinuotą pakuotes.

Statybos darbų Latvijoje per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 12,5 proc., trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Pastatų statybos apimtys sumenko 10,7 proc., inžinerinių įrengimų – 14,3 proc., specialiųjų statybos darbų – 12,6 procento. Trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, įvertinus darbo dienų skaičių skirtumus, statybų sumažėjo 13,6 proc., iš jų pastatų – 14,2 proc.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ bankroto administratoriui pareiškus, jog Baltijos šalys iš „Inter RAO Lietuvos“ toliau perka sistemai balansuoti skirtą energiją ir už tai moka, už trijų šalių operatorių mokėjimus atsakinga Estijos „Elering“ teigia juos  sustabdžiusi nuo rugpjūčio.

Gyventojai su nerimu laukia šildymo sąskaitų. Dalis jų nusiteikę, kad jos bus didesnės nei pernai. Todėl dar rugsėjį užpildė prašymus kompensacijoms gauti. Tuo metu Vilniaus šilumos tinklai tikino, kad sąskaitos už šildymą gyventojus pasieks šios savaitės pabaigoje. Prognozuojama, kad didžiausia sąskaita sieks beveik 50 eurų.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Lina pasakojo, kad su nerimu laukia mėnesio 10 d.  „Pernai visada šią dieną sulaukdavau elektroninės sąskaitos už šildymą.

Energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminsiančios bendrijos 2023 metų pradžioje galės pretenduoti į milijoninę paramą įsirengti saulės ar vėjo jėgaines. Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vadovė Lina Sveklaitė pranešė, jau pirmąjį kitų metų ketvirtį tokios bendrijos galės pateikti paraiškas. Iki trijų megavatų (MW) galios vėjo elektrinėms numatyta išdalinti 19 mln. eurų, o iki 500 MW saulės jėgainėms – 67 mln. eurų.

Latvijos „Latvijas dzelzcelš“ ir Lenkijos „Polskie Koleje Panstwowe“ susitarė dėl reguliaraus anglies ir kitų krovinių pervežimo geležinkeliais iš Rygos uosto į Malaševičės stotį Lenkijos rytinėje dalyje.

Šešios verslą reguliuojančios institucijos jungsis į bendrą Priežiūros institucijų asociaciją. Tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.  Į asociaciją jungsis Maisto ir veterinarijos tarnyba, Energetikos reguliavimo taryba, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Konkurencijos taryba, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

Socialinio tinklo „Facebook“ savininkė „Meta“ atleis daugiau nei 11 tūkst. darbuotojų, įgyvendindama „sunkiausius pokyčius „Meta“ istorijoje“, trečiadienį pranešė įmonės vadovas Markas Zuckerbergas.  Pasak jo, bendrovė atsisakys 13 proc. darbo jėgos, o atleidimai apims ir „Meta“ tyrimų laboratorijos, kurios veikla daugiausia sukoncentruota į metavisatos kūrimą, taip pat platformų „Facebook“, „Instagram“ ir „Whatsapp“ darbuotojus.

Vyriausybė siūlo pokyčius profesiniame mokyme: profesinėms mokyklos būtų suteikiama daugiau laisvės spręsti dėl mokinių priėmimo, verslui – daugiau galimybių tiesiogiai įsitraukti į specialistų rengimą. Profesinio mokymo įstatymo pataisas parengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošiasi nuo kitų mokslo metų keisti valstybės finansuojamų vietų planavimo modelį, suteikiant profesinių mokyklų taryboms teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas.

Lietuva vėluoja pateikti pirmąjį prašymą Europos Komisijai (EK) dėl šimtų milijonų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos šaliai svarbiems projektams. Finansų ministrė sako, jog prašymas atidėtas, nes Lietuva „nepasiekė tam tikrų numatytų rodiklių“.  „Kadangi tam tikri rodikliai, kurie buvo numatyti pateikti (EK – BNS) pirmame mokėjimo prašyme, buvo vėluojami pasiekti, buvo šiek tiek atidėtas mokėjimo prašymo pateikimas.

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms, nes jos bus ženkliai indeksuojamos. Pensijų mokėjimui numatyta skirti beveik 5 mlrd. eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Teigiama, kad tiems, kurie per gyvenimą sumokėjo daugiau įmokų, dirbo ilgiau ir tiems, kurie mokėjo mažiau ir dirbo trumpiau, pensijos bus didinamos skirtingu dydžiu.

Vokietijos „Adidas AG“, viena didžiausių pasaulyje sporto prekių gamintoja, trečiojo metų ketvirčio grynąjį pelną sumažinusi dviem trečdaliais, nepaisant įplaukų augimo, antrą mėnesį iš eilės blogina prognozes visiems šiems metams. Anot bendrovės pranešimo, grynasis pelnas liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko nuo 984 mln. iki 352 mln. eurų, o staigų kritimą nulėmė vienkartiniai apytikriai 300 mln. eurų nurašymai dėl pasitraukimo iš Rusijos rinkos.

„Nissan“ trečiadienį padidino savo visų metų pelno prognozes, nes nuvertėjusi jena augina įmonės pelną užsienyje, nepaisant išliekančių iššūkių, įskaitant su COVID-19 susijusias ribojamąsias priemones ir pasaulinį lustų trūkumą.  Šiuo metu bendrovė tikisi 155 mlrd. jenų (1,06 mlrd. JAV dolerių) metinio grynojo pelno iki 2023 metų kovo mėnesio, arba 5 mlrd. jenų didesnio pelno nei skelbta ankstesnėse prognozėse.

Pramogų milžinė „Walt Disney“ antradienį paskelbė mažesnį, nei tikėtasi, ketvirtojo šių finansinių metų ketvirčio pelną ir pajamas, nors srautinės televizijos padaliniui sekėsi gerai.  Bendrovė nurodė, kad liepos–rugsėjo mėnesiais uždirbo 162 mln. JAV dolerių. Tai beveik atitiko 160 mln. JAV dolerių pelną analogišku laikotarpiu praėjusiais metais.  Neskaitant vienkartinių įsigijimų, „Disney“ pelnas siekė 30 centų už akciją.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad nepriklausomi elektros tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje. Jis teigė tikįs, kad per kelis mėnesius kainos vis dėlto atslūgs.

Austrijos oro bendrovė „Austrian Airlines“ nuo kitų metų kovo atkurs skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Austrijos sostinę Vieną. Šią kryptį bendrovė buvo sustabdžiusi per koronaviruso pandemiją – nuo 2020-ųjų kovo. Planuojama, jog bus vykdomi savaitiniai skrydžiai tarp Vilniaus ir Vienos. Pirmasis grįžtančios krypties skrydis numatytas 2023 metų kovo 26 dieną, pranešė Lietuvos oro uostai.

Susisiekimo ministerijos teikimu šiandien Vyriausybė sutiko, kad valstybės įmonės „Oro navigacija“ (ON), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) būtų pertvarkytos į akcines bendroves. Įgyvendinus pertvarką, šios valstybės įmonės savo teisinę formą galės pakeisti jau 2023 metų pradžioje, rašoma pranešime spaudai.

Vis labiau rudenėjant, vakarienės su draugais persikelia į namus. Tad, jei artėjantį savaitgalį planuojate susitikti su draugų kompanija, nustebinkite juos surengdami smagią teminę vakarienę, kuriai ruošiantis su „Lidl” parduotuvėse randamais produktais neišleisite daugiau nei 10 eurų.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ parduos jos valdomus elektros skirstymo tinklus bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Įmonės pasirašė tai numatantį ketinimų protokolą, trečiadienį pranešė „LTG Infra“. Pagal planuojamą pasirašyti sutartį ESO įsigys 551 transformatorinę ir 1430 km oro ir kabelinių elektros linijų, o „LTG Infra“ toliau valdys tik skirstymo tinklus, tiekiančius elektrą traukiniams.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pradėti testuoti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupikliai leis Lietuvai anksčiau, jau 2024 metais, atsijungti nuo sovietinės BRELL (Baltijos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos) energetikos sistemos ir kartu su Latvija bei Estija sinchronizuotis su Europos tinklais.