Tačiau dvigubai didesnių mokesčių idėja neįkvepia nei žmonių, nei politikų. O kai kurie ekonomistai mano, kad EBPO specialistai apsiskaičiavo.
EBPO skelbė tyrimo rezultatus: dabartiniai dvidešimtmečiai jaunuoliai, išėję į pensiją, negaus nė trečdalio buvusio atlyginimo, kai dabar procentas siekia 43. Tai yra blogiausias rezultatas iš 39 valstybių. EBPO vidurkis – 60 procentų.
„Visuomenei reikia suklusti ir tas EBPO signalas yra labai vietoje, labai laiku ir labai reikšmingas. Nereikėtų jo nuneigti“, – teigė ekonomistas Romas Lazutka.
Tyrimas neįtraukia pensijų fondų, nes Lietuvoje toks kaupimas nėra privalomas. Vis mažėjantį algos ir pensijos santykį labiausiai lemia menkstantis gimstamumas. Ekonomistas R. Lazutka aiškina, kad valdžia turėtų sparčiau didinti individualiąją pensijų dalį, juolab kad rezervų yra.
„Dabar „Sodros“ biudžete yra perteklius šiems metams daugiau nei pusė milijardo, bet pensijos nėra didinamos. Tai susiję su Mastrichto kriterijais, biudžeto deficitu, kuris labai didelis. Tiesiog mūsų sistemoje reikėtų tą indeksavimo papildomą veiksnį taikyti“, – sakė R. Lazutka.
Būdai problemą išspręsti
Tačiau Seimas rudenį tokį siūlymą atmetė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė aiškina, kodėl.
„Jeigu mes vienais metais labai smarkiai išdidinam pensijas, tai gali grėsti pensijų įšaldymu kitais metais. Todėl reikia vertinti ne tik momentinį pinigų katiliuką, bet ir tai, ar turėsime pinigų tokiam pensijų lygiui palaikyti“, – sakė ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė.
Yra ir kitas būdas padidinti pensijų iždą, bet apie jį nenori girdėti nei dirbantieji, nei jų renkami politikai.
„Labiau apmokestinti darbingą kartą ir dalį tų pinigų papildomai atiduoti podarbingai kartai ir tas santykis bus kitoks. Dirbančios kartos pajamas sumažinkime 10 proc. ir 10 proc. padidinkime pensininkų pajamas“, – teigė R. Lazutka.
O štai jauni portugalai, turkai ar olandai, anot EBPO, gali tikėtis senatvėje gauti dabartiniam atlyginimui prilygstančią pensiją.
„Kad vidutinis senatvės pensijos gavėjas gautų vidutinį darbo užmokestį, mums reikėtų beveik du kartus padidinti socialinio draudimo įmokas. Yra labai didelė mokestinė našta. Nei turkai, nei portugalai tokios didelės mokestinės naštos neturi“, – sakė ekonomistas Algirdas Bartkus.
Tikslas – kad pensija siektų 70 proc. buvusios algos
Ekonomistas visgi abejoja ir duomenimis apie tokią sočią būsimųjų pietų europiečių senatvę, ir Lietuvai priskirtais skaičiais. Anot EBPO, kaimynų latvių pensija ateityje tebesieks 50 procentų.
„Vis vien Lietuvos ir Latvijos duomenys turėtų stovėti kažkur greta. Gali būti kažkiek mažesnė, bet ne tiek, kad sudarytų 30 ar dvidešimt kelis procentus“, – teigė A. Bartkus.
O tikslas – kad senatvės pensija siektų 70 proc. buvusios algos. Lietuviams iki to labai toli, nes ir privatus kaupimas pensijas padidintų tik iki 50 procentų atlyginimo, panašiai, kiek yra dabar. Tam, kad skaičiai augtų kardinaliai, reikia ir rimtos mokesčių reformos, imigracijos politikos pokyčių. Tačiau Seime bet kokie rimtesni užmojai subliūkšta.
„Tam, kad turėtume daugiau pinigų pensijoms, turėtume arba vėlinti pensinį amžių, arba didinti įmokas. Matyt, nė viena iš šių priemonių šiuo metu ant politikų stalo nenugulusi“, – sakė I. Buškutė.
Yra ir kitas variantas.
„Investicijos ir naujos darbo vietos. Jeigu mums pavyktų sukurti labai daug gerai apmokamų darbo vietų, tokiu atveju turėtume daug didesnį įmokas mokančių žmonių skaičių“, – alternatyvą siūlė A. Bartkus.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija turintiesiems stažą siekia 644 eurus.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
