Verslas

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, kovodamas su išaugusia infliacija euro zonoje. Remiantis sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 2,5, 2,75 ir 2 procentų. Pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. gruodžio 21 dienos.

Ketvirtadienį „Circle K“ degalinėse tris valandas taikoma ypatinga akcija. Jos metu visų rūšių degalų litras tinklo degalinėse Lietuvoje kainuoja 20 centų mažiau. Norėdami pasinaudoti akcija, Vilniuje ir kituose miestuose vairuotojai tiesiog užplūdo degalines. Kai kur susidarė ir spūstys. Paprastai „Circle K“ degalai yra gerokai brangesni, ne kitose degalinėse. Tad artėjant savaitgaliui ir šventėms ne vienas vairuotojas sugalvojo prisipildyti baką degalų.

Elektros rinkos kaina artimiausiu metu Lietuvoje turėtų pasiekti aukščiausią ribą, o iki kitų metų vidurio sumažėti bei stabilizuotis, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas.  „Mes pamėginome atsargiai paprognozuoti, ką mato kiti, ir pamėginti nubrėžti, kokios tos kainos kitais metais galėtų būti ir kokios apskritai biržoje yra kainų tendencijos.

Biokuras ir centralizuotas šildymas Lietuvoje kitąmet turėtų kainuoti panašiai, kaip šiemet, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūros atstovas (LEA).  Pasak Vytauto Budreikos, tai lems pradėsiantis veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas, kuris padidins biokuro paklausą, kitų energetinių išteklių kainos bei tarptautinės tendencijos.  „Kalbant apie 2023-iuosius metus, mes prognozuodami įvertiname tai, kad biokuro kaina neturėtų ženkliai kristi.

Europos investicijų bankas (EIB) skolina 65 mln. eurų Klaipėdos uosto krantinių rekonstrukcijai, gilinimui ir kitiems projektams. EIB interneto svetainėje nurodoma, kad paskolos sutartis pasirašyta gruodžio 9 dieną.  Klaipėdos uostas šios informacijos nekomentuoja, tačiau pranešė, kad jo vadovas Algis Latakas ir EIB viceprezidentas Thomas Ostros (Tomas Ostros) paskolos sutartį oficialiai pasirašys pirmadienį Vilniuje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį greičiausiai paseks JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pavyzdžiu ir pasirinks mažesnį palūkanų normų kėlimą, mano analitikai, esant požymių, kad įkaitusi infliacija pagaliau mažėja. ECB pastaruoju metu palūkanų normas didino tempu, kurį banko vadovė Christine Lagarde yra pavadinusi „sparčiausiu“, siekdamas sumažinti rekordinę infliaciją, kurią lėmė Rusijos karo Ukrainoje išaugintos maisto ir energijos kainos.

Seimas ketvirtadienį priėmė du įstatymus, leisiančius sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Dokumentais į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatos.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) po dvejų metų vertinimo ketvirtadienį Lietuvai pateiks rekomendacijas, kaip tobulinti mokesčių sistemą. Anot Finansų ministerijos pranešimo, vertinimas  Lietuvos administraciniams duomenims leido pritaikyti vieną moderniausių Europoje analitinių instrumentų  – „Euromod“ mikrosimuliacinį įrankį. Teigiama, jog jis leidžia išsamiai įvertinti gyventojų pajamų apmokestinimą ir socialinių išmokų efektyvumą bei suformuoti pasiūlymus.

Daugiau nei 13 kilometrų ilgio du dviračių tako ruožus iš Smiltynės į Nidą už  5,8 mln. eurų rekonstruos nekilnojamo turto plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Rekonstrukcijos darbai bus pradėti sausio pradžioje ir tęsis šešis mėnesius, pranešė bendrovė. Anot „YIT Lietuvos“ vadovo Kęstučio Vanago, po rekonstrukcijos dviračių takas bus platesnis ir saugesnis. Ruožai bus praplatinti iki 3,5 metro pločio, įrengta nauja asfalto danga, borteliai, horizontalusis kelio ženklinimas.

Seimas leido valstybei remti prenumeruojamų leidinių pristatymą į 97 vietoves, išskyrus didmiesčius. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pašto įstatymo pataisas: 129 Seimo nariai balsavo už, o susilaikė du.  Dabar valstybė remia tik spausdintų leidinių pristatymą kaimo vietovėse. Pataisos numato, kad nuo sausio leidinių pristatymas į miestus ir miestelius, kuriuose gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų, bus remiamas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir į kaimus.

„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ ketvirtadienį pristatė 6,5 mln. eurų (be PVM) kainavusį itališką savaeigį išmanųjį diagnostinį riedmenį, kuris be žmogaus pagalbos surenka visus duomenis apie geležinkelio būklę, taupo įmonės lėšas bei leidžia pasirinkti būtiniausius remonto darbus. „Svarbu ir tai, kad šis riedmuo bus išleistas ne bandymams, o realiam darbui.

Latvijoje veikiantys bankai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 216,878 mln. eurų pelno – 2,4 proc. mažiau negu tuo pat laikotarpiu pernai, parodė šalies finansų sektoriaus priežiūros institucijos – Finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK) – paskelbti duomenys. Bankų palūkanų pajamos sausio–rugsėjo mėnesiais, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 2,7 proc. iki 409,313 mln. eurų, o palūkanų išlaidos sumažėjo 26,4 proc. iki 37,832 mln. eurų. Pajamos iš komisinių smuko 2,2 proc.

Pagal atvirų duomenų politiką ir jos praktinį įgyvendinimą Lietuva tarp 35 Europos valstybių užima 13 vietą – viena pozicija aukščiau, nei prieš metus, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Kasmetiniame Europos duomenų portalo tyrime vertinamas nacionalinis atvirų duomenų portalas, atvirų duomenų politika, poveikis ir duomenų kokybė. Anot ministerijos, per metus Lietuva padarė pažangą visose srityse.

Pasaulinė skaitmeninių komunikacijos technologijų paslaugų teikėja „Notified“ planuoja plėtrą Vilniuje. Per artėjančius penkerius metus įmonė planuoja savo dabartinę 70 darbuotojų komandą patrigubinti – papildyti keliais šimtais naujų specialistų, pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“.  Anot „Notified“ personalo skyriaus vadovės Leanne Boller, įmonė nusprendė investuoti į Lietuvos technologijų specialistus.

Eksportuotų prekių kainos Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 0,7 proc., importuotų prekių – 4,7 proc., skelbia Statistikos departamentas. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 47,4 proc. – atpigo elektra. Cementas, kalkės ir gipsas atpigo 14 proc., bendrosios paskirties mašinos – 3,5 proc., bet pabrango žalia nafta – 9,3 proc., sodinamieji gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys – 8,5, rafinuoti naftos produktai – 7,4 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 47,4 proc.

Šiemet sausį-spalį statybos darbų Lietuvoje atlikta už 3,7 mlrd. eurų – 2,8 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien spalį atlikta statybos darbų už 467,6 mln. eurų to meto kainomis –  5,1 proc. daugiau nei rugsėjį. Pastatų statybos darbų atlikta 0,8 proc., o inžinerinių statinių statybos darbų – 11,6 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Per metus – spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – statybos darbų atlikta 4,8 proc. daugiau.

Nors naujų paskolų paklausa trečiąjį ketvirtį liko stabili, ateityje ji turėtų mažėti dėl didėjančių palūkanų ir ekonominio neapibrėžtumo, rodo naujausia bankų apklausa.

JAV federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome'as Powellas sako, jog tebėra neaišku, ar JAV ekonomiką ištiks recesija, nors JAV centrinis bankas ir pablogino šalies ekonomikos augimo 2023 metais prognozę ir dabar numato, kad prieaugis kitąmet sudarys tik 0,5 proc., o ne 1,2 proc., kaip prognozuota anksčiau. „Nemanau, jog kas nors žinotų, ar mus ištiks recesija, ar ne, ir jeigu taip, ar tai bus gili recesija, ar ne.

JK vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad nuo 2024 metų birželio bus gerokai padidinti leidžiamų neštis į lėktuvų salonus skysčių kiekiai. Šiuo metu tarptautiniuose oro uostuose į orlaivių salonus galima įsinešti tik mažiau nei 100 ml skysčių kiekius, su sąlyga, kad saugumo patikros metu buteliukai su skysčiais bus sudėti į skaidrius maišelius.

Degalinių tinklas „Circle K“ ketvirtadienį dalyje Europos šalių trims valandoms sumažins degalų kainas. Jos metu visų rūšių degalų litras tinklo degalinėse Lietuvoje kainuos net 20 centų mažiau. Pasak tinklo atstovų, tai – kalėdinė dovana jų klientams, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Circle K Lietuva“ įprastas degalų kainas sumažins 14–17 val., jos galios visoms be išimties degalų rūšims. Tinklas praneša, kad 17:05 val. kainos bus grąžintos į prieš akciją buvusį lygį – iki 14 val.

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klasco“ (Klaipėdos jūrų krovinių kompanija) su keturiomis Kazachstano metalurgijos įmonėmis tariasi dėl galimybės jų  produkciją per Klaipėdos uostą gabenti į Vakarus.  „Klasco“ vadovas Vytautas Štumbergas BNS patvirtino, kad derybos vyksta, tačiau sakė dar negalintis įvardyti nei bendrovių, nei produkcijos rūšies, nei jos kiekio. Anot jo, daugiau detalių turėtų būti žinoma sausį.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų“ įmonių grupė steigė smulkias bendroves, siekdama gauti didesnę europinę paramą, kuri siekė apie 4 mln. eurų, pranešė LRT. Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) tai galėjo būti žinoma, nes visus formalumus tvarkė „Vičiūnų“ darbuotojai, skelbia LRT.  2015 m. balandį „Vičiūnų“ įmonių grupė atidarė du ką tik pastatytus kiaušinių fabrikus Plungėje.

„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ ketvirtadienį pristatys savaeigį diagnostinį riedmenį, taip pat kitas veiklos efektyvumo ir skaitmenizacijos iniciatyvas. Specialiai Italijoje pagamintas modernus įrenginys vienu važiavimu surenka visus įmanomus duomenis apie geležinkelio kelio būklę.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl dviejų įstatymų projektų, leisiančių sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Parlamentarai tvirtins Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą, įteisinančią solidarumo įnašą, kurį už 2023 metus turėtų mokėti naftos perdirbimo, gamtinių dujų ir kitos įmonės.  Mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo pelno, daugiau kaip 20 proc.

Artėjant šventėms gyventojai vyksta apsipirkti į Lenkiją, dalis žmonių ten planuoja sutikti ir Naujus metus. Anot jų, Lenkijoje ir maistas, ir apgyvendinimas kainuoja pigiau. Tuo metu specialistai skaičiuoja, kad apsipirkti Lenkijoje vis dėlto neapsimoka.   Ekonomistai sako, kad Lietuvoje kainas sumažintų mažesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams, koks yra kaimyninėje Lenkijoje.

„Zara“ savininkė „Inditex“ trečiadienį pranešė, kad trečiąjį fiskalinių metų ketvirtį jos pelnas šoktelėjo, nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje poveikio verslo sąnaudoms. Grupė, kuriai taip pat valdo „Massimo Dutti“, pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos iki spalio 31 dienos uždirbo 1,3 mlrd. eurų (1,4 mlrd. JAV dolerių) grynąjį pelną, palyginti su 1,23 mlrd. eurų per tą patį laikotarpį pernai.  „Factset“ apklausti analitikai taip pat tikėjosi 1,3 mlrd.

Būsto kainos Latvijoje trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, pakilo 13,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos išankstiniai duomenys. Naujos statybos būstas tuo pat laikotarpiu pabrango 12,5 proc., o senesnės statybos būstas – 14 procentų. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos paaugo 1,3 procento. Vien pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 0,1 proc., o antrinėje – 1,5 procento.

Artėjant šventėms laikas bėga greitai: žmonės perka dovanas, puošia namus, o kai 12-ai patiekalų laiko pritrūksta – gelbėja restoranai, tiekiantys šventinius patiekalus į namus. Priklausomai nuo pasirinkimo, tokia vakarienė vienam valgytojui atsieina keliasdešimt eurų. Įvairūs restoranai Lietuvoje siūlo meniu Kūčių ar Kalėdų stalui. Dažniausiai tai būna tradiciniai patiekalai iš žuvies, įvairios mišrainė, kūčiukai.

Lenkijos energetikos milžinei „Orlen“ užbaigus valstybės kontroliuotos gamtinių dujų įmonės „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) prisijungimo sandorį, buvo pareikštas dar vienas ieškinys, kuriuo reikalaujama panaikinti 2022 metų spalio 10 dienos PGNiG neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą patvirtinti bendrovės susijungimą su „Orlen“, praneša Lenkijos verslo leidinys „Parkiet“. Pasak leidinio, šių metų gruodžio 12 dieną „Orlen“ gavo informacijos, jog iškeltas dar viena...

Seimui svarstant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimus, kiaulių augintojai ragina parlamentarus pratęsti galimybę įregistruoti sanitarinės apsaugos zonas be jose esančių objektų savininkų sutikimo. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė sako, kad Seimas ketina ieškoti išeičių.  Pasak jų, pagal dabar galiojantį įstatymą įmonėms neįregistravus zonų iki šių metų pabaigos, vėliau tai padaryti bus galima tik gavus jose esančių savininkų sutikimus.

Lietuvai iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF) bus skirta 273 mln. eurų perėjimui prie žalesnės ekonomikos remti, pranešė Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje. Fondas bus skirtas labiausiai paveiktiems Kauno, Šiaulių ir Telšių apskričių rajonams, kuriuose veikia nedidelis skaičius pramonės įmonių, išmetančių daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų.    Fondas į gamybos procesus įdiegs žaliąjį vandenilį ir kitas technologijas, pavyzdžiui, 120 mln.

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ pranešė priėmęs du galutinius investicinius sprendimus dėl naftos ir dujų projektų Norvegijos šelfe plėtojimo kartu su partneriais, įskaitant „Aker BP“ ir „Equinor Energy“. Pirmasis investicinis sprendimas susijęs su plotais, kurie priklausys projektui NOAKA ir bus plėtojami kartu su „Aker BP“ bei „Equinor Energy“.  „Orlen“ dalis šiame projekte sudarys 12,3 proc., rašoma Lenkijos naftos koncerno per biržą paskelbtame pranešime.

Europos Komisija (EK) Lietuvai išmokėjo papildomą 142 mln. eurų paramą finansuoti 2021 metų Vyriausybės išlaidas, mokant darbo užmokesčio subsidijas už prastovas karantino metu, kai neveikė dalis verslų. „Išmokėtomis paskolomis bus finansuojamos ankstesnės išlaidos, susijusios su priemonėmis, kurių imtasi siekiant kovoti su dideliu socialiniu ir ekonominiu COVID-19 krizės poveikiu“, – pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Mažmeninį verslą su investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupe „Invalda INVL“ jungiančio Šiaulių banko vadovas sako matantis galimybę plėsti banko verslą bei tapti trečiu mažmeniniu banku Lietuvoje. „Siekiamybė yra po susijungimo tapti trečiu Lietuvos vartotojų pasirinkimu mažmeninėje bankininkystėje“, – trečiadienį internetiniame seminare investuotojams sakė banko administracijos vadovas Vytautas Sinius. Anot jo, iki šiol bankas apie 80 proc.

Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) ir streikuojančių darbuotojų profsąjungos derybos trečiadienį neįvyko į jas neatvykus pastarųjų atstovams.  „Šiandien į derybas Darbuotojų profesinę sąjunga buvo kviesta 13 val., tačiau neatvyko“, – BNS informavo bendrovė. Tęsti jas profsąjunga kviečiama ketvirtadienio rytą. Anot VVT, jau įvyko septyni derybiniai susitikimai bei du mediacijos posėdžiai.

Rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą Vilniaus gyventojams kitąmet nesikeis – savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino jų dydžius.  Bendros vienos tonos atliekų surinkimo ir sutvarkymo sąnaudos 2023 metais sieks 150,3 euro už toną, šiais metais jos siekė 150,8 euro.  Pasak vicemero Valdo Benkunsko, dėl „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ (VASA) kontrolės ir bei mažėjančio surenkamų atliekų kiekio vilniečius kitąmet pasieks mažesnės sąskaitos nei šiemet.

Kritusi jūrinio konteinerio gabenimo tarp Kinijos ir Klaipėdos kaina gali būti artėjančios recesijos požymis, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas. Anot Vaidoto Šileikos, 1,2 tūkst. eurų siekianti kaina jau pasiekė ikipandeminį lygį.  „Taip, tai jau galima konstatuoti. Šiuo metu paklausa mažėja, tai yra pagrindinis veiksnys.

Vilniaus taryba trečiadienį padėjo svarstyti kitų metų miesto biudžeto projektą. Jam po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Dabar projektą svarstys komitetai, sausio 18 dieną jis grįš į tarybos posėdį, o galutinis balsavimas numatomas vasario 8 dieną. Kitąmet miestas planuoja gauti 1,014 mlrd. eurų pajamų, numatomi asignavimai siekia 1,116 mlrd. eurų, o jo deficitas sieks 101,6 mln. eurų.  „Nors biudžetas, palyginti su pernai (2022 metais – BNS), kaip ir auga 8,5 proc.

Besibaigiant kalendoriniams metams dažnam paramos gavėjui, įgyvendinančiam projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (Programa) priemonę, baigiasi verslo plano įgyvendinimo laikotarpis arba vieni iš kontrolės metų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sulaukia nemažai klausimų dėl projekto įgyvendinimo aplinkybių, kurios gali būti svarbios vykdant projekte numatytą veiklą, siekiant tinkamai įgyvendinti projektą.

Lietuvai su Švedija iki šiol nesutariant dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, veikiausiai prireiks Europos Komisijos (EK) tarpininkavimo, sako energetikos ministras.  „Dar vienas susitikimas vyks apie (gruodžio – BNS) 15 dieną ir po jo bus sprendimas. Panašu, kad reikalai krypsta, kad reikės Europos Komisijos moderavimo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė Dainius Kreivys.

Vyriausybė trečiadienį visuomenės poreikiams nusprendė perimti kultūros paminklų statusą turinčių Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Dabartinis jų valdytojas – Lietuvos paštas – už tai gaus 6 mln. eurų. Už Kauno centrinio pašto rūmus bus pervesta 3,8 mln. eurų, už Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą – 2,169 mln. eurų. Abu paštai bus perduoti Kultūros infrastruktūros centrui valdyti. Tiek Kauno, tiek Klaipėdos paštai pagal paskirtį nenaudojami jau kelerius metus.

Lietuvai neketinant politiškai derėtis su Minsko režimu dėl baltarusiškų trąšų eksporto atnaujinimo per Lietuvą mainais į ukrainietiškų grūdų tranzitą per Baltarusiją, tačiau neatmetant jų vežimo komerciniais pagrindais, iniciatyvą vežti gūdus šiuo keliu pirmiausiai turėtų rodyti Ukraina, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas.  „Mano manymu, pati Ukraina turėtų norėti tą daryti, išeiti ta iniciatyva turėtų iš Ukrainos pirmiausiai.

Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo galutinai patvirtino ribas, kai elektros ir dujų kainoms nusileidus žemiau, gyventojams kompensacijos nebus mokamos. Taip pat patvirtintos ir pačios kompensacijos. 28,5 ct/kWh – tokią maksimalią elektros kainos kompensaciją 2023 m. pirmajam pusmečiui šiandien nutarimu patvirtino Vyriausybė.

Nuo 2023 metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems bazinių socialinių išmokų dydžiams ateinantiems metams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos Komisija (EK) patvirtino 2 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą remti sodininkystės sektorių, ypač obuolių augintojus, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Pagal šią schemą pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „Europos Komisija padarė išvadą, kad schema yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“, – teigiama pranešime.

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ pripažino kaltę dėl Amerikos bankų apgaudinėjimo siekiant į JAV finansų sistemą slapta perkelti Rusijos ir kitų šalių nusikaltėlių pinigus ir sutiko sumokėti 2 mlrd. JAV dolerių (1,89 mlrd. eurų) baudą, pranešė Teisingumo departamentas.

Pramonės augimas Lietuvoje spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 2,5 procento. Visoje ES ji augo 3,7 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 2,7 proc., o Estijoje – 5,8 procento.  Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – pramonė Lietuvoje augo 1,1 proc., Latvijoje – nepakito, o Estijoje – smuko 0,9 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 1,9 procento.

Rugsėjo mėnesį lietuvių įkurtas duomenų technologijų ir dirbtinio intelekto startuolis „Spike“ trečiadienį užbaigė investicinį etapą ir pritraukė 700 tūkst. JAV dolerių. Steigėjai verslui vystyti darbuotojų ieškos Lietuvoje – per ateinančius metus čia planuoja pasamdyti iki 10 duomenų inžinerijos bei duomenų mokslo profesionalų, pranešė „Spike“. „Investicijos iš duomenų technologijų ekspertų suteikia motyvacijos visai komandai ir įgalina didinti tempą.

Briuseliui peržiūrint Europos Sąjungos (ES) 2021-2027 metų finansinę programą Lietuva sieks, kad būtų skirta pakankama finansinė ir humanitarinė parama su Rusija kariaujančiai Ukrainai, taip pat ES narėms, priimančioms daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos. Be to, Lietuva norėtų didesnių investicijų į karinį mobilumą ir lankstesnio ES biudžeto.   Finansų ministerijos ES Biudžeto skyriaus specialistė Rasa Kulikauskienė sako, kad šiuo metu rengiamas pirminis Lietuvos pozicijos projektas.