Verslas

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 10,4 proc. iki 1812 eurų, pranešė Estijos statistikos departamentas.

Suskystinų gamtinių dujų (SGD) ir naftos produktų terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ nusprendė atidėti planuotą SGD terminalo pajėgumų plėtros projektą.

Šiaulių oro uostas šią savaitę paskelbė turimo paskutinio laisvo žemės sklypo aukcioną, kuris vyks gruodžio 18 dieną. Į jį tikimasi pritraukti logistikos ar sandėliavimo veikla užsiimantį investuotoją. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada teigia, kad sklypo plotas viršija 2 hektarus.

Žaliavinio pieno gamyba Europos Sąjungoje 2022-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,3 mln. tonų, arba 0,2 proc., iki 160 mln. tonų, pranešė Eurostatas. Gamybos nuosmukis užfiksuotas po daugiau nei dešimtmetį trukusio, 2010-aisiais prasidėjusio, augimo laikotarpio. Didžiąją dalį žaliavinio pieno gamybos dalį pernai sudarė pieno gamintojų kooperatyvų produkcija – 149,9 mln. tonų, o likusią – pavienių ūkių produkcija. ES pieno perdirbėjai praėjusiais metais pagamino 22,5 mln.

Vokietija kartu su Lietuva, Latvija ir Estija bendradarbiaus inovacijų srityje – Vokietijos skaitmenizavimo ir transporto ministro Volkerio Wissingo iniciatyva įsteigtas Inovacijų klubas.  „Pasirašėme susitarimą, pirmąją šio Inovacijų klubo deklaraciją, ir kartu su verslo ir pilietinės visuomenės atstovais norime aptarti jos turinį bei pateikti konkrečių rekomendacijų“, – po deklaracijos pasirašymo penktadienį spaudos konferencijoje Vokietijos mieste Maince sakė V. Wissingas.

Minint Lietuvos kariuomenės 105-ąsias atkūrimo metines, Vilniuje lapkričio 25 d. 12 val. vyks iškilmingas karių ir karinės technikos paradas. Renginio metu Konstitucijos prospektu žygiuos daugiau nei 1400 Lietuvos ir sąjungininkų karių, o Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai turės progą pamatyti daugiau nei 100 karinės technikos vienetų. Ruošiantis paradui ir jo metu bus eismo ribojimų, keisis viešojo transporto maršrutų trasos ir eismo tvarkaraščiai.

Lietuvos komerciniai bankai artimiausiu metu perves antrąją naujo solidarumo įnašo dalį – už trečiąjį metų ketvirtį. Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, suma viršys 100 mln. eurų. „Kaip ir numatėme, dalis dėl išskirtinių aplinkybių gauto komercinių bankų pelno bus skirta visuomenės poreikiams“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta. Pirmąją solidarumo įnašo įmoką – už antrąjį ketvirtį – 56 mln. eurų – bankai pervedė rugpjūčio pabaigoje.

Dėl 2,3 mln. eurų skolos Vokietijos bendrovės „Lufthansa“ antrinei įmonei Lietuvoje areštuotas Nigerijos skrydžių bendrovės „Arik Air“ lėktuvas „Boeing 737“ aukcione parduodamas už pradinę 4,8 mln. eurų kainą. Kartu su orlaiviu parduodamas ir variklis, jo stovas, skelbia portalas e. varžytynės. Aukcionas vyks iki gruodžio 20-osios. Vykdant Vokietijos teismo sprendimą dėl beveik 2,3 mln.

Dėl ketvirtadienį vyravusio stipraus snygio ir vėjo nuverstų medžių ar nulaužtų šakų bei nutrauktų laidų elektros tiekimas yra sutrikęs dar maždaug 2 tūkst. vartotojų, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).   Pasak ESO atstovės Rasos Juodkienės, daugiausia žmonių elektros neturi Klaipėdos bei Šiaulių regionuose.   „Situacija jau stabilizuojasi. Mažiau nei  2 tūkst. vartotojų neturi elektros“, – teigė ji.

Energetikos grupės „Ignitis grupė“ valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu turėtų būti išbandytas artimiausiu metu, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.  „(Gamybos – BNS) maksimumo išbandymui dar buvo per šilti orai, bet jiems šąlant turėtume per kelias dienas ar savaites išeiti į maksimumą“, – interviu BNS sakė D. Maikštėnas.

Ilgiau nei parą dėl didelio vėjo Klaipėdos uoste buvusi apribota laivyba penktadienio rytą atnaujinta.   Klaipėdos uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS pranešė, kad laivų eismas atnaujintas penktadienį 8 valandą.  Anksčiau penktadienį ji BNS sakė, kad išplaukti iš uosto laukia keturi laivai, įplaukti – du. Laivyba uoste dėl stipraus vėjo buvo ribojama nuo vėlaus trečiadienio vakaro.

Vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje ir dirbti tik su verslo klientais. Tai BNS patvirtino keturi šaltiniai. Pasak jų, dar laukiama galutinio banko sprendimo.  Pats bankas savo planų kol kas neviešina.  „Mes nekomentuojame“, – rašoma „Pekao“, kurio akcijos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje, atsakyme BNS.  Norėdamas įsteigti filialą Lietuvoje bankas turės kreiptis leidimo į Lietuvos centrinį banką.

Trečiadienį Lietuvos apeliacinis teismas už korupciją nubaudė ne tik politikus, partijas ar verslininką Raimondą Kurlianskį. Daugiau kaip 1 mln. eurų bauda nubausta ir „MG grupė“, priklausanti vienam turtingiausių lietuvių laikomam Dariui Juozui Mockui. Anksčiau ji vadinta „MG Baltic“ koncernu, R. Kurliaskis buvo jo viceprezidentas, kartu ėjo įvairias pareigas grupės įmonėse.

Lenkijos transporto įmonės ketvirtadienį išplėtė savo protestus prieš, jų nuomone, nesąžiningą Ukrainos sunkvežimių vairuotojų konkurenciją ir užblokavo dar vieną pasienio kontrolės punktą. Šio mėnesio pradžioje pradėta blokada trijuose pagrindiniuose sienos su Ukraina perėjimo punktuose dabar išsiplėtė iki pietų Lenkijoje esančios Medykos perėjos, nes Varšuvos ir Kijevo derybose nepavyksta pasiekti kompromiso.

Per tris šių metų ketvirčius Latvijoje realizuota 1,056 mln. tonų degalų – 1,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Didmeninė prekyba degalais augo 3,5 proc., mažmeninė – 2,2 procento. Prekyba ženklintais degalais pagyvėjo 4,6 proc., tuo tarpu kitokio degalų įsigijimo apimtys sunyko 23,5 procento. Mažmena realizuota 732 tūkst. tonų degalų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad iki 2030 metų į tinklų infrastruktūrą bendrovė ketina investuoti daugiau nei 2 mlrd. eurų, o iki 2050-ųjų – daugiau nei 8 mlrd. eurų.  Jo teigimu, daugiausia investicijų bus skirta naujų linijų statybai, ypač šiaurės ir vakarų Lietuvos regionuose, taip pat planuojama stiprinti jungtis su Latvija.  „Mes esame numatę savo planuose investuoti virš 8 mlrd.

„Sodrai“ skolingų įmonių per metus sumažėjo 3 proc. – jos fondui šiuo metu skolingos 11 mln. eurų, skelbia duomenų analitikos bendrovė „Scorify“. Vidutinė vienos įmonės skola šiuo metu siekia 3 tūkst. eurų – tai žemiausias rodiklis per pastaruosius 12 mėnesių. „Scorify“ verslo sprendimų vadovų Jurga Tamašauskaitė sako, kad tai rodo verslo pastangas laikytis įsipareigojimų valstybei.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri pirmauja pagrindinių šalies eksporto prekių sąraše, tiekimą pirkėjams užsienyje per tris metų ketvirčius, palyginti su pačiu laikotarpiu pernai, finansine išraiška galiojusiomis kainomis sumažino 22,8 proc. iki 2,51 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją sumenko 30 proc. iki 789 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 87 proc. viso eksporto ir 56,4 proc. importo. Eksportas sumažėjo 22,7 proc.

Gyventojai laukia išpardavimų ir akcijų, nes tikisi sutaupyti. Tačiau artėjant Juodojo penktadienio išpardavimams pirkėjai jau pastebėjo prekybininkų gudrybes. Prieš taikydama nuolaidas parduotuvė kainą padidino daugiau nei 30 proc. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja, kad tokios apgavystės prekybininkams gali brangiai kainuoti. Nesąžiningiems pardavėjams gali būti skiriama 5 tūkst. eurų bauda.

Rusijos valstybės kontroliuojamas gamtinių dujų milžinas „Gazprom“ pranešė investicijas ateinančiais metais planuojantis apkarpyti penktadaliu, pirmiausia dėl smarkiai sunykusio eksporto į  Europą bei padidėjusios mokesčių naštos.

Šiaulių bankas už 1,5 mln. eurų įsigijo 2,3 mln. vienetų savo akcijų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas. „Akcijų įsigijimo tikslas - akcijų suteikimas banko ir banko patronuojamųjų įmonių darbuotojams“, – teigiama pranešime. Šiaulių banko valdyba antradienį pranešė nusprendusi supirkti daugiau nei 3,5 mln., arba 0,59 proc. savų akcijų, tam gautas Europos Centrinio Banko (ECB) leidimas.  Iki 2,3 mln.

Praėjo jau daugiau nei pusė termino, per kurį gyventojai turi galimybę įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus gręžinius ar atnaujinti šiame registre esančius duomenis apie gręžinio savininką. Aplinkos ministerija ragina gyventojus paskubėti, nes be jokių sankcijų tai padaryti suteikta galimybė tik iki 2025 metų balandžio 30 d., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šauliams, kariams savanoriams ir aktyviojo rezervo kariams siūloma taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už įsigytus ginklus ir ekipuotę. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė atitinkamai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai. Už ją balsavo 34 parlamentarai, aštuoni buvo prieš, 19 susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, paprašyta Vyriausybės pateikti savo išvadą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis neabejoja, kad Seimui patvirtinus 157 mln. eurų didesnį finansavimą keliams ir jiems kitąmet skyrus beveik 900 mln. eurų, visos lėšos bus įsisavintos.  M. Skuodis sako, kad finansavimą padidinus nuo 715,5 mln. eurų iki 872 mln. eurų, papildomi pinigai leis užbaigti magistralės „Via Baltica“ rekonstrukciją tarp Kauno ir Lenkijos sienos bei suremontuoti dalį kelio Vilnius–Utena.

Baltijos šalyse veikianti privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ dėl netinkamai tvarkytų finansų atleido jos valdomo fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerį bei Nacionalinį stadioną statančios įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ vadovą Šarūną Stepukonį. „BaltCap“ taip pat kreipėsi į teisėsaugą, fondo finansų direktoriams nustačius veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus.

Seimas po pateikimo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams šalpos pensijas skirti ir mokėti nepaisant to, kad jų gavėjai dirba. Taip pat teisę į šalpos negalios pensiją įgis ir tie asmenys, kurie bus pripažinti netekusiais 45–55 proc. dalyvumo po 24 metų sukakties dienos. Be to, bus suvienodintas šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo principas, todėl daliai asmenų augs šalpos pensijos.

Ketvirtadienį Seimas gautinai pritarė Maisto įstatymo pataisoms. Jomis numatoma nuo kitų metų pradžios prekybininkai galės pratęsti maisto, paženklinto žyma „Geriausias iki...“, vartojimo terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau. Už tokias įstatymo pataisas balsavo 92 parlamentarų, 6 buvo prieš, o 14 susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Tą padarius, jis įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Ką leis ir ko neleis pardavinėti pasibaigus galiojimui Žyma „Geriausias iki.

Lietuvoje ketvirtadienį esant sudėtingoms oro sąlygoms nutrūkęs elektros tiekimas didelei daliai vartotojų jau atkurtas, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės atstovė Rasa Juodkienė BNS sakė, kad sutelktos didelės įmonės darbuotojų pajėgos. „Sutelkus dideles pajėgas Šiaulių, Alytaus ir Klaipėdos regione pavyko atstatyti tiekimą nemažai daliai klientų. Prie šių komandų ryt ryte prisijungs dar papildomos pajėgos iš kitų šalies regionų“, – BNS nurodė R. Juodkienė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu svarstoma alternatyva jūriniam kabeliui „Harmony Link“ – jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos sausumoje – gali kainuoti tiek pat, koks buvo pradinis projekto  biudžetas – apie 680 mln. eurų.  „Pasikeitimas turbūt yra toks, kad „Harmony Link“ kaina šiuo sprendimu nukrito 2,5 karto. Tai reiškia, kad mūsų vartotojams nereikės papildomai prisimokėti ir turbūt Briuseliui nereikės prisimokėti, nes 85 proc. (72,5 proc.

Euro zonos verslo aktyvumas lapkritį mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, tačiau nuosmukio sparta buvo lėtesnė nei spalį, rodo ketvirtadienį paskelbti atidžiai stebimi reguliarių tyrimų rezultatai. „S&P Global“ pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) per mėnesį pakilo nuo 46,5 iki 47,1 punkto, tačiau šis rodiklis vis dar rodo recesijos riziką paskutiniais šių metų mėnesiais – mažesnis nei 50 rezultatas atspindi traukimąsi. „Euro zonos ekonomika įstrigo purve.

Latvijoje per tris šių metų ketvirčius pagaminta 60,594 mln. litrų alaus – 13,8 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo importas išaugo 7,3 proc. iki 86,064 mln. litrų, eksportas – 16,4 proc. iki 46,011 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) sumenko 6,8 proc. iki 99,114 mln. litrų. 2022-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 13,3 proc. iki 87,279 mln. litrų, vartojimą sumažino 0,2 proc. iki 131,172 mln. litrų.

Vandens tiekėjai nuo kitų metų sausio dėl pertvarkymo ar kitų priežasčių negalės jungtis su kitų sektorių įmonėmis.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas: už balsavo 98 Seimo nariai, keturi buvo prieš, o 11 susilaikė.

Dėl prastų oro sąlygų Lietuvos oro uostai ketvirtadienį dirba įprastai, tačiau vėlavo du skrydžiai.  Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad ketvirtadienį vėlavo skrydis iš Rygos į Vilnių, o Palangoje nenusileido lėktuvas iš Kopenhagos. „Iš Rygos tiesiog neatskrido lėktuvas į Vilnių, bet dabar jau skrydis yra įvykęs. O po vidurnakčio Palangos oro uoste dėl vėjo nenusileido iš Kopenhagos orlaivis, bet jis pavėlintu laiku leisis“, – BNS teigė T. Vasiliauskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 6 mln. eurų paramos Lietuvos verslui, kuris naudodamas atvirus duomenis kuria inovatyvius sprendimus ir skaitmenines paslaugas, pranešė ministerija. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atviri duomenys yra strateginis turtas – tinkamai valdomi ir naudojami jie kuria didelę pridėtinę vertę įvairiuose sektoriuose.

2024 metų valstybės biudžetą Seimas ketina priimti gruodžio 5-ąją.  Už tai ketvirtadienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o 29 susilaikė.   Didinant finansavimą keliams ir kitoms reikmėms biudžeto išlaidos didėja 111 mln. eurų iki 20,6 mlrd. eurų. Dėl to jo deficitas auga nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. BVP – Mastrichto kriterijaus ribos.   Keliams, dėl kurių finansavimo labiausiai diskutuota, kitais metais numatoma skirti 872 mln. eurų – 165 mln.

Siekiant numatyti didesnes išlaidas gynybai, reikia plataus politinio sutarimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Susitarimas tarp partijų dėl krašto apsaugos finansavimo yra ypatingos svarbos. Jeigu tikrai sutariame, kad divizijos įkūrimas Lietuvoje yra prioritetas ir strateginis išlikimo uždavinys, turime susėsti visi kartu ir susiderinti, kokius sprendimus priimsime tam, kad galėtume užtikrinti jo įgyvendinimą“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo ministrė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė nepalaikanti siūlymo praplėsti politinių partijų ir komitetų finansavimo šaltinius kredito unijų paskolomis, pranešė STT.

2024-ųjų vasarą Kaune vyksiančių Edo Sheerano koncertų pardavimai sumušė visus ankstesnius Baltijos šalių rekordus. Bilietai į pirmąjį britų muzikos žvaigždės koncertą buvo iššluoti vos per parą, į antrajį pasirodymą jau parduota daugiau nei pusė bilietų, nors iki renginio liko dar 9 mėnesiai. Žiūrovų, kurie rugpjūčio 3-4 d. susirinks į Edo Sheerano „+ – = ÷ x Tour“ („The Mathematics Tour“) turo koncertus S.Dariaus ir S.Girėno stadione, lauks įspūdingas 360 laipsnių šou.

Daugiau nei 130 veiklių visuomenės ir verslo atstovių, savo srities eksperčių, profesionalių bei vadovių Lietuvoje vienijanti asociacija „Lyderė“ skelbia antrąjį Mentorystės programos sezoną ir kviečia moteris vadoves semtis patirties ir paskatinimo iš asociacijos narių mentorių. Asociacijos „Lyderė“ Mentorystės projektas – tai savanoriška programa, skirta moterims norinčioms tobulėti ir siekti karjeros vadovaujančiose pozicijose bei įmonių valdybose.

Nepaisant pabjurusių orų, pagrindiniu šalies keliu Vilnius–Kaunas į abi puses vis tiek važiuoja tūkstančiai automobilių. Greitkelyje esančiose švieslentėse pastebėti greitį ribojantys ženklai kai kuriems vairuotojams susuko galvas. Į darbą sostinėje skubėjęs vilnietis Arvydas pastebėjo, kad ketvirtadienio rytą autostradoje švietė labiau nei įprasta greitį ribojantys ženklai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pakvietė Japonijos informacinių technologijų įmonės „NTT Data“ vadovu investuoti Lietuvoje.  „Investuoti mūsų šalyje pakvietėme dar vieną pasaulinio lygio IT kompaniją, kuri įgyvendina skaitmeninės transformacijos, dirbtinio intelekto, duomenų analizės ir kitus sprendimus. Bendrovė, įvertinusi palankią Lietuvos investicinę aplinką, galėtų sėkmingai įsikurti mūsų šalyje ir plėsti savo veiklą“, – pranešime ketvirtadienį teigė A. Armonaitė.

Šiemet trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – beveik tiek pat, kiek ir antrąjį ketvirtį, bet 1,9 tūkst., arba 7,2 proc., daugiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų nežymiai padaugėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklos įmonėse – jų buvo po 0,2 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį, pramonės bei transporto ir saugojimo įmonėse – po 0,1 tūkst.

Apgyvendinimo įstaigose trečiąjį ketvirtį apgyvendinta 1,4 mln. turistų – 2,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Turistų iš užsienio apgyvendinta 473,3 tūkst., arba 14,3 proc. daugiau, šalies gyventojų – 963,6 tūkst., arba 2,9 proc. mažiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 814,2 tūkst. turistų – 3,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Turistų iš užsienio skaičius išaugo 14,7 proc. iki 401,7 tūkst.

Laiškininkų tinklą pertvarkanti ir iš viso apie 400 darbuotojų žadanti atleisti bendrovė Lietuvos paštas apie atleidimą įspėjo dar 72 darbuotojus.  Spalio pradžioje apie atleidimą jau įspėti 85 darbuotojai. Apie naują numatomą grupės žmonių atleidimą valstybės įmonė praėjusią savaitę pranešė Užimtumo tarnybai.

Nepaisant pusantrų metų galiojančio draudimo svarbiausioms šalies įstaigoms įsigyti kiniškų technologijų, bent penkios iš jų dar šiemet įsigijo beveik 200 šioje šalyje pagamintų mobiliųjų telefonų, ketvirtadienį skelbia LRT tyrimų skyrius. Be to, dalis įstaigų pernai savarankiškai pirko kiniškų dronų, kurie į draudžiamų technologijų sąrašą buvo įtraukti tik šiemet.

Vienai didžiausių Lietuvoje saugos bendrovių „Brink's Lithuania“ (buvusi „G4S Lietuva“) neturi būti taikomi minimalūs grynųjų pinigų tvarkymo standartai, todėl Lietuvos bankas (LB) nepagrįstai įmonei nurodė jų laikytis, galutinai nusprendė teismas.

Elektros kaupimo įrenginius turintiems vadinamiesiems aktyviesiems vartotojams nebus galima taikyti dvigubų tinklo, elektros persiuntimo bei vadinamosios atliekinės elektros saugojimo mokesčių, ketvirtadienį nutarė Seimas. Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo gruodžio 1-osios, balsavo 109 Seimo nariai, o susilaikė penki.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar leisti nuo sausio 1-osios prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais. Dabar tai daryti draudžiama, todėl daug maisto iššvaistoma.   Maisto įstatymo pataisos numato, kad produktai, kurie pasibaigus minimaliam tinkamumo vartoti terminui, nurodytam žymoje „geriausias iki...“ , būtų saugūs ir tinkami vartoti, dar galėtų būti parduodami galutiniam vartotojui.

Seime ketvirtadienį vyks antrasis 2024 metų valstybės biudžeto svarstymas – finansų ministrė Gintarė Skaistė parlamentarams pristatys, ką Vyriausybė pakeitė po pirmo jo svarstymo antradienį, balsuos dėl Seimo narių siūlymų ir paskirs priėmimo datą – tikėtina, gruodžio 5-ąją.        Atsižvelgusi į Seimo narių ir komitetų išvadas Vyriausybė trečiadienį pritarė patikslintam biudžeto projektui.   Jame didžiausia papildoma suma – 157 mln.