Į tokią situaciją pakliuvęs skaitytojas piktinosi, kodėl Lietuvos paštas pasirenka neinformuoti apie gautą siuntą, nors kontaktus turi – esą ne kartą yra siuntęs pranešimus jo el. paštu.
Įmonės atstovas įspėja apie privalomus sumokėti muitus ir pataria visad pasitikrinti pateiktus kontaktinius duomenis. Taip pat nurodė, kur kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Tik patikrinęs sužinojo, kad prekė siunčiama atgal
Į tv3.lt redakciją kreipėsi vilnietis Kasparas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuris papasakojo turįs problemų su Lietuvos pašto išmuitinimo „paslaugomis“.
Skaitytojas nurodė, kad iš Jungtinės Karalystės (JK) užsisakė prekę ir po kurio laiko pastebėjo, kad ji labai ilgai neatvyksta. Pasitikrinęs jis pamatė, kad prekė – siunčiama atgal.
„Pasirodo, turėjau sumokėti už muito paslaugas Lietuvos paštui, pamiršau, kad JK – nebe ES valstybė. Bet Lietuvos paštas manęs neinformavo nei dėl prekės gavimo, nei dėl muito mokesčio, nei dėl išsiuntimo atgal, praėjus laikymo laikotarpiui.
Jie tiesiog išsiuntė mano daiktą atgal be jokio perspėjimo. Dar vasarą buvau užsisakęs prekę iš JK, už jos muitą spėjau sumokėti ir jie man atsiuntė patvirtinimo laišką, vadinasi, mano el. paštą turi. Tai kodėl neperspėja, kad siunta atvyko ar kad išsiųs ją atgal?“ – pasakojo vaikinas.
Informaciją išsiuntė popieriniu pranešimu
Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas nurodė, kad klientus apie atvykusią siuntą iš trečiosios, Europos Sąjungai (ES) nepriklausančios šalies Lietuvos paštas informuoja el. laišku ir SMS pranešimu.
O, jeigu sistemoje nėra nurodytas mobilusis telefonas arba el. pašto adresas – popieriniu informaciniu pranešimu, kuris pristatomas į gaunamųjų laiškų dėžutę.
Pašnekovo teigimu, siunčiant arba laukiant siuntos klientai visada yra raginami nurodyti galiojančius kontaktinius duomenis: visų pirma telefono numerį tam, kad būtų galima operatyviai informuoti apie atvykstančią siuntą.
„Jūsų minėtu konkrečiu atveju matome, kad informacija apie atvykusią siuntą iš ne ES šalies klientui buvo įteikta pristatant informacinį pranešimą į gaunamųjų laiškų dėžutę.
Informuoti kliento SMS žinute negalėjome – išsiunčiant siuntą jo telefono numeris nebuvo įvestas į informacinę sistemą. Sisteminiuose duomenyse nebuvo nurodytas ir el. pašto adresas“, – komentavo L. Zadarackas.
Jis patikino, kad atvejai, kuomet Lietuvos paštas sulaukia pagrįstų skundų dėl to, jog klientas nebuvo informuotas apie būtinybę deklaruoti siuntą, yra pavieniai.
Kur kreiptis?
L. Zadarackas pažymėjo, kad apie poreikį deklaruoti siuntą ne iš ES šalies klientai gali sužinoti ir Lietuvos pašto tinklalapyje post.lt, nurodę siuntos sekimo numerį.
Jis pridūrė, kad tuo atveju, jeigu informacija apie muitinėje esančią siuntą klientą pasiekia el. laišku ir SMS pranešimu, deklaravimą atlikti jis privalo per 14 kalendorinių dienų.
Paklausus, ar asmuo gali reikalauti kokio nors žalos atlyginimo, jei toks atvejis įvyko dėl Lietuvos pašto kaltės, L. Zadarackas atsakė, kad kiekvienas skundas ir atvejis yra nagrinėjami atskirai.
Ir nurodė, kad klientas turėtų kreiptis į Lietuvos pašto klientų aptarnavimo specialistus el.paštu [email protected] arba bendrovės interneto tinklalapyje post.lt/lt/skundai užpildyti formą.
Už privalomą siuntos deklaravimą – 6,99 euro
Lietuvos pašto atstovas primena, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. visas siuntas, tarp jų – ir bet kokios vertės dovanas, atkeliavusias į Lietuvą iš ne ES šalių, būtina deklaruoti.
Anot jo, išimtis taikoma ir deklaruoti nereikia tik tuomet, jeigu yra siunčiami dokumentai arba rašytinė korespondencija (laiškas), atvirlaiškis, t. y. tai, kas siunčiama be pašto deklaracijos.
Vis tik, jei siunta yra su pašto deklaracija, kurioje nurodyta, kad siunčiama dovana, tokią siuntą privalu deklaruoti nepriklausomai nuo to, koks jos turinys.
L. Zadaracko aiškinimu, siuntas deklaruoti galima arba naudojantis Lietuvos pašto paslaugomis, arba savarankiškai.
Jo teigimu, jeigu nusprendžiama siuntą deklaruoti per Lietuvos paštą ir siuntos vertė siekia iki 150 eurų, už šią paslaugą yra taikomas 6,99 euro tarpininkavimo mokestis.
Jis yra skirtas padengti informacijos perdavimo muitinei, esant poreikiui, duomenų tikslinimo, taip pat siuntos saugojimo bei apdorojimo sąnaudas.
„Tuo atveju, jeigu siuntą nusprendžiama deklaruoti savarankiškai, tuomet deklaravimu rūpinasi pats gavėjas.
Jis tai daro per LR muitinės platformą arba per pasirinktą kitą tarpininką (ne Lietuvos paštą). Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienas tarpininkas taiko savo nustatytą tarpininkavimo mokestį“, – komentavo pašnekovas.
visada praneša, kad gautas siuntinys ir kiek laiko bus saugomas. Taigi tereikia kantrybės, ryžto, ir LP išmokysim kaip reikia dirbti.
