Verslas

Per tris dienas savanoriškai patikrinus apie 200 lietuvių vairuojamų automobilių, paaiškėjo, kad net 2 iš 3 turėjo techninių trūkumų, galinčių turėti įtakos eismo saugumui. Pranešime žiniasklaidai primenama, kad degalinių tinklas „Circle K“ ir „Tuvlita“ neseniai pakvietė vairuotojus nemokamai pasitikrinti savo automobilių techninę būklę degalinėse Vilniuje, Avižieniuose ir Elektrėnuose. Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 1,7 mln. lengvųjų automobilių.

Kai kuriems politikams siūlant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo mokestį, premjero patarėjas Gediminas Černiauskas sako, kad toks sprendimas pakenktų bankų stabilumui. „Mokesčių stabilumas yra viena iš esminių institucinio stabilumo aspektų. (...) Jei valstybė pasakė, kad įvedė mokestį vienais pagrindais, dabar nežinome, kokia bus ateitis, todėl jo nepanaikinsim, kitaip sakant, sukuriam nestabilią aplinką, kuri niekam nėra gerai“, – LRT radijui trečiadienį sakė G. Černiauskas.

Trečiadienį Kinija pareiškė esanti pasirengusi vesti prekybos derybas su Vašingtonu – dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, jog dideli muitai, kuriuos jis anksčiau įvedė Kinijai, galėtų būti sumažinti pasiekus abipusį susitarimą. „Kinija jau anksčiau yra pabrėžusi, kad muitų ir prekybos karuose nėra laimėtojų, – spaudos konferencijoje Pekine sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas. – Durys deryboms plačiai atvertos.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl sausumos elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ projektavimo paslaugų. „Šiam žingsniui atsakingai ruošėmės – 2024 m. rudenį vykdėme rinkos konsultacijas, kurių metu su potencialiais projektuotojais aptarėme techninius aspektus ir pagal gautus pasiūlymus tikslinome pirkimo dokumentus.

Paprastai verslo organizacijos pasisako už didesnį šalies gynybos finansavimą. Tačiau, panašu, ne tada, kai tai gali paveikti jų verslą, sumažinti pajamas ar pelną. Toks įspūdis gali susidaryti dėl daugiau nei 20 verslo organizacijų raginimo peržiūrėti degalų akcizų politiką, kuri dabar numato, kad dalis surinktų akcizų patenka į Gynybos fondą.

Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ už daugiau nei 4,6 mln. eurų (su PVM) rekonstruos Vinco Kudirkos tiltą Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone, trečiadienį pranešė Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. „Tikimės, kad jau kitų metų vasarą Kudirkos Naumiesčio ir aplinkinių vietovių gyventojai galės sklandžiai judėti naujuoju tiltu“, – pranešime sakė laikinasis „Via Lietuvos“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, „Agrokoncerno“ įmonių grupė stato vieną didžiausių ir moderniausių karvių fermų kompleksą Europoje. Šiuo metu yra pasiektas darbų pusiaukelės etapas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Komplekse jau pastatytos pagrindinės pastatų konstrukcijos, taip pat pradėta montuoti 100 vietų karuselinė karvių melžimo aikštelė. Ši įranga užtikrins didesnį melžimo efektyvumą.

Lenkijos statistikos tarnybos duomenys rodo, kad šioje šalyje lietuviai 2024 m. išleido 370,4 mln. eurų – 3 proc. daugiau nei užpernai, kai šios išlaidos siekė 359 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“. Portalo skaičiavimu, pagal naujausią statistiką, Lietuvos gyventojai Lenkijoje nuo 2014 m. perka vis daugiau, ši srautai buvo sumažėję tik per pandemiją – tuomet Lenkijoje lietuviai išleido trečdaliu mažiau nei prieš tai.

Šią savaitę atliekant kelio remonto darbus Smiltynėje, tvarkomose kelio atkarpose keisis eismo organizavimo tvarka, pranešė bendrovė „Via Lietuva“. Pasak bendrovės, transporto priemonių eismas vyks viena eismo juosta, reguliuojama šviesoforais. Kelio darbai iki penktadienio bus atliekami krašto kelio Nr. 167 Smiltynė–Nida atskiruose ruožuose nuo Alksnynės iki Juodkrantės.

Vilniuje netrukus prasidės šienavimo sezonas. Viena pagrindinių naujovių – aukštesnė veja vietose, kur žmonės leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Čia veja nuo šiol bus palaikoma 7–12 cm aukščio, 2 centimetrais aukštesnė nei pernai. Šienavimo sezonas prasidės, kai žolė pasieks 12 cm aukštį. Priklausomai nuo orų, tai gali įvykti balandžio pabaigoje ar gegužės pirmomis savaitėmis.

 Trečiadienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Pekine priimdamas Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą, pareiškė, kad muitai „kenkia“ daugiašalei prekybos sistemai, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Visos pramonės produkcijos vertė kovą padidėjo 2,8 proc. ir pasiekė 3,1 mlrd. eurų, o per metus, lyginant su 2024-ųjų kovu, padidėjo 7,8 proc., remdamasi išankstiniais duomenimis skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį padidėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 19,3 proc., medienos bei medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos – 9,6 proc., gėrimų gamybos – 8,6 proc., chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 8,1 proc.

Antradienį nepriklausomi stebėtojai išreiškė susirūpinimą, kad „Meta“ sprendimas atsisakyti faktų tikrinimo „Facebook“ platformoje gali kelti grėsmę žmogaus teisėms. Netikėtas „Meta“ sausį paskelbtas sprendimas nutraukti faktų tikrinimo programą JAV sulaukė aštrios dezinformacijos tyrėjų kritikos. Jie perspėjo, kad tai gali atverti kelią melagingų naratyvų plitimui.

Nuo metų pradžios padidinus akcizus alkoholiui, tabakui ir degalams, o sektorių atstovams kritikuojant, kad tokiu būdu biudžeto pajamos tik mažėja, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžia, kad, nepaisant naujo apmokestinimo, per pirmus metų mėnesius akcizų surinkimas augo arba išliko nepakitęs. „Dviejų mėnesių akcizų surinkimas yra išaugęs. (…) Dėl degalų – yra kritimas dėl dyzelio, pirmiausia, bet akcizų surinkimas nesumažėjo, kas buvo planuota.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas palaiko Finansų ministerijos siūlymus atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui. Pasak socialdemokrato, jeigu dėl šių pokyčių nepasiturintiems gyventojams reikšmingai išaugs šildymo sąskaitos, jie galės gauti atitinkamas kompensacijas. „Jeigu tikrai žmonių šildymas pabrangs, jie turi pilną teisę kreiptis į socialinės rūpybos skyrius ir gauti kompensacijas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas teigia nesuprantantis, prieš ką tiksliai bus nukreiptas sekmadienį vyksiantis protestas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Pasak parlamentaro, Finansų ministerijos parengtas mokestinės prievolės pakeitimas yra itin reikalingas ir iš esmės nepalies regionų gyventojų. „Nesuprantu, prieš ką protestas bus nukreiptas.

Lyduvėnų geležinkelio tilto tako pritaikymo lankytojams techninės priežiūros konkurso dalyviams keldama perteklinius reikalavimus „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ ribojo konkurenciją, nutarė teismas. Regionų administracinis teismas balandžio 14 dieną panaikino Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) sprendimą, pagal kurį bendrovė, be konkurencijos ribojimo, pažeidė įstatymą paslaugas neteisėtai pirkdama ne iš Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogo.

Daugelis gyventojų daug dirba ir siekia didesnės oficialios algos ne tik, kad patenkintų kasdienius poreikius. Be kita ko, jie tikisi, kad, sąžiningai mokėję įmokas „Sodrai“, sulaukę senatvės, gaus ir didesnę pensiją. Tačiau daugeliu atvejų taip nėra. Net visą gyvenimą dirbę už vidutinę algą ir sukaupę būtinąjį stažą, vidutinės pensijos negauna. Net valdžios institucijos pripažįsta, kad, uždirbant daugiau pinigų ir mokant daugiau įmokų, tai negarantuoja atitinkamai didesnės pensijos.

Latvijos bankas nusprendė išleisti kolekcinę monetą, skirtą populiariam latvių animaciniam filmui „Potvynis“ (Flow), pelniusiam daugiau kaip 70 tarptautinių apdovanojimų, įskaitant „Oskarą“ už geriausią animacinį filmą. Anksčiau 2025-aisiais planuota išleisti kolekcinė moneta, skirta gamtos tematikai. Jos išleidimas bus nukeltas į 2026-uosius.

Ką daryti, jei paskambinusi policijos pareigūnė pareiškia, kad nelegaliai pasisavinote pinigus ir apgavote žmogų, nors iš tiesų nieko panašaus nepadarėte? Į tokią situaciją pateko Ispanijoje gyvenanti lietuvė Kamilė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), dėl kurios buvo parašytas pareiškimas, susijęs su žmonių apgaudinėjimu. Merginai kilo įtarimas, kad su ja susisiekusi policija iš tiesų buvo sukčiai, tačiau vėliau išaiškėjo, jog buvo visai ne taip.

2024 m. paskutinio ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis euro zonoje siekė 87,4 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 81 proc., praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje BVP ir skolos santykis siekė 38,2 proc. (29,972 mlrd. eurų). Lietuva pagal šį rodiklį turi šeštą mažiausią skolą visoje ES. Mažiausią skolą lyginant su BVP bendrijoje turi kaimyninė Estija – 23,6 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir teigia, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų kilti 2,8 proc. arba 0,2 proc. daugiau nei prognozuota praėjusių metų spalį. TVF vertinimu, 2026-aisiais ekonomikos augimas bus šiek tiek lėtesnis nei prognozuota – sieks 2,5 proc. (prognozuotas 2,3 proc. augimas)  Fondas taip pat padidino kainų augimo prognozes: šiemet infliacija turėtų paspartėti 0,7 proc. punkto iki 3,5 proc.

Regionų administracinis teismas nagrinės telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skirtos 90 tūkst. eurų baudos už galimai klaidinančią reklamą.

Jungtinėse Valstijose nagrinėjant antimonopolinę bylą dėl „Google“ dominavimo paieškos sistemų rinkoje, kurios posėdžiai prasidėjo balandžio 21-ąją, Teisingumo departamentas paragino teismą priimti sprendimą, kuriuo „Google“ būtų priversta parduoti savo „Chrome“ naršyklę, antradienį skelbia „Reuters“. Pernai Kolumbijos apygardos teismas pripažino, kad „Google“ ne tik turėjo nesąžiningą pranašumą internetinės paieškos ir reklamos rinkoje, bet ir išleido milijardus dolerių savo monopolijai apsaug...

Muitų tarifų karą pradėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad užsienio šalys išnaudoja ir pelnosi iš Amerikos. Ekonomistai tikina, kad tarptautinė prekyba JAV yra naudinga, net ir patiriant nuostolius – parduodant mažiau prekių kitoms šalims, nei iš jų nuperkant. Mat daugiau kaip pusė prekybos sandorių įvyksta doleriais. Be to, Amerika yra didžiausia paslaugų eksportuotoja pasaulyje, o šios nėra apmokestintos tarifais. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Bankrutuojanti Vilniaus inžinerinių sistemų įrengimo bendrovė „Fazė“ Užimtumo tarnybai pranešė, kad atleidžia visus 23 darbuotojus. „Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje „Fazė“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 25 d.“ – Eltą informavo Užimtumo tarnyba. Tarp įspėtų darbuotojų daugiausiai yra santechnikų – jų atleidžiama 10, taip pat 3 specialiųjų darbų vadovai.

Lietuvos dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ Ukrainai perdavė 55 automobilius ir 4 elektros generatorius, kurių vertė – beveik 46 tūkst. eurų. „Labai svarbu, kad galime prisidėti ir paremti kovojančią Ukrainą. Išgyvenant sudėtingomis karo sąlygomis tokia technika būtina gelbstint gyvybes užtikrinant energetikos objektų priežiūrą ir logistiką“, – pranešime antradienį sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes“ antradienį pareiškė, kad siekia atgauti savo pozicijas Kinijoje, siūlydama daugiau informacinės pramoginės įrangos ir naujų produktų.

Nuo penktadienio Vilniuje pradės kursuoti devyni nauji naktiniai autobusų maršrutai.  Kaip antradienį pranešė savivaldybės įmonė „Judu“, nauji maršrutai iš Centro vyks į Saulėtekį, Pilaitę, Santariškes, Pašilaičius, Naująją Vilnią, Bajorų kalvas, Oro uostą bei Grigiškes. „Viešasis transportas sklandžiai turi veikti ne tik dieną, bet ir tada, kai mieste dar verda kultūra, vyksta renginiai ar žmonės grįžta iš darbo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad pasitrauksiančiųjų iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos mastas priklausys nuo pensijų fondų, o prognozuojamos sistemos griūties ji tikina nematanti.  Tai ji teigė Lietuvos bankui (LB) paskelbus, kad Seimui priėmus sistemos pertvarką ir gyventojams pradėjus masiškai trauktis iš fondų, šalies ekonomika patirtų didelių trumpalaikių svyravimų.  „Kiek žmonių paliks sistemą, priklausys nuo pačių fondų.

Prekybos tinklas „Iki“ nuo antradienio didina nuolaidas besibaigiančio galiojimo produktams. Paskutinę galiojimo dieną prekes su „tinka vartoti iki“ data bus galima įsigyti su 70 proc. nuolaida vietoj iki šiol taikytos 50 proc., rašoma bendrovės pranešime. „Specialiai pažymėti produktai, kuriuos reikia suvartoti tą pačią dieną, yra paklausūs tiek didmiesčiuose, tiek miesteliuose.

Draudimo sutartyje – Anykščiai, o realybėje – kasdienės kelionės Vilniaus gatvėmis. Toks iš pirmo žvilgsnio nekaltas scenarijus, pasak draudimo ekspertų, nėra retas. Vairuotojai sąmoningai deklaruoja mažesnės rizikos gyvenamąją vietą, taip tikėdamiesi sumažinti privalomo draudimo kainą. Automobilio draudimo įmoka – daugeliui vairuotojų jautri tema. Neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad 26 proc. vairuotojų draudimui skiria 80–100 eurų per metus, 22 proc.

Leidimas pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos, atsiimant dalį sukauptų lėšų, lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, išaugtų vartojimas, išankstiniame siūlymų pensijų sistemos pertvarkai vertinime teigia Lietuvos bankas (LB). Pasak LB, jei dalis antrosios pakopos dalyvių atsiimtų savo lėšas pirmiausia vartojimui, realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija 2026 m. sparčiai didėtų, bet iki 2...

Lietuvos biudžeto deficitas paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas taip pat siekė 0,3 proc., o Latvijoje fiksuotas 1 proc. BVP perteklius, paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių deficitas vidutiniškai siekė 3,4 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,2 proc. BVP.

Beveik trečdalis naują automobilį norinčių pirkti Lietuvos gyventojų svarstytų rinktis elektromobilį, rodo įmonės „Sprinter Research“ apklausa. Viena priežasčių, lemiančių elektromobilių populiarumo didėjimą šalyje, – valstybės siūlomos kompensacijos, pranešė tyrimą užsakiusi ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.  „Valstybės siūlomos finansinės paskatos sukuria palankias sąlygas pereiti prie tvaresnio ir ekonomiškesnio transporto, kuris ilgainiui atsiperka mažesniais eksploat...

Nuo trečiadienio vienoje sostinės centrinių gatvių dviem mėnesiams įvedami eismo ribojimai. Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, vykdant šilumos tinklų atnaujinimo darbus Žvejų gatvėje, jos atkarpoje tarp Žaliojo tilto ir A. Juozapavičiaus g. 9A esančio pastato bus draudžiamas transporto priemonių eismas. Šioje gatvėje suplanuotus darbus ketinama užbaigti iki birželio 27 dienos.

Nors Velykų pirmadienis daugeliui Lietuvoje reiškė ramų laiką su artimaisiais, kai kuriems šventinė diena baigėsi ne taip ramiai. Į Lietuvą grįžtantys keliautojai Vilniaus oro uoste susidūrė su papildomais patikrinimais – prieš išeidami iš oro uosto, jie buvo paprašyti parodyti pasus, o dėl to teko laukti eilėse. Informacija apie šią situaciją su madeinvilnius.lt portalu pasidalijo gyventojas, kuris antrąją Velykų dieną apie 14 val.

Seime registravus siūlymą pratęsti šiemet besibaigiantį bankų solidarumo įnašą, Lietuvos bankas (LB) teigia, jog taip būtų keičiama pirminė mokesčio filosofija, nukrypstant nuo tikslo apmokestinti dėl neįprastų makroekonominių sąlygų padidėjusius komercinių bankų pelnus.  LB anksčiau skelbė, kad Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnas už praėjusius metus išaugo ir viršijo 1 mlrd. eurų.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Vyriausybės planai didinti pelno mokestį dar 1 proc. punktu situacijos nepablogins.  „Mano nuomone, 1 proc. pelno mokesčio tarifo padidinimas iš principo nepakeis į blogąją pusę situacijos“, – žurnalistams antradienį sakė G. Šimkus.  Anot jo, bankų mokamas pelno mokestis yra 5 punktais didesnis negu kito įmonių – jie dabar moka 21 proc. nuo uždirbto pelno.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad centrinis bankas palaiko Finansų ministerijos siūlymus dėl visuotinio nekilnojamo turto (NT) apmokestinimo, lengvatų mažinimo bei lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo, taip pat siūlymus keisti pajamų apmokestinimą.   „Mes galime nerti į įvairias nekilnojamo turto karteles, tarifus, bet aš tą noriu palikti ateičiai, kai mes turėsime atlikę išsamesnę studiją.

Aukso kaina tarptautinėje rinkoje antradienį pasiekė naują visų laikų rekordą – 3490 JAV dolerių už Trojos unciją (kiek daugiau 31 gramo), investuotojams kapitalą nukreipiant į kuo mažesnės rizikos aktyvus, skelbia „Trading Economics“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį pakartotinai pažėrė kritikos Federalinių Rezervų (šalies centrinio banko) vadovui Jerome'ui Powellui (Džeromui Pauelui) dėl bazinių palūkanų šalyje dydžio, užsimindamas apie jo nušalinimo galimybę...

Šildymo sezonas pasibaigė, todėl pats laikas apgalvoti, ar ir kitą žiemą norite dirbti kūriku? Lietuvoje dar yra tūkstančiai individualių namų, kurių šeimininkai iš kartos į kartą įpratę šildytis kietuoju kuru. Anglys, malkos, briketai, galbūt kiek mažiau darbų katilinėje reikalaujančios granulės.

„Citadele“ banko inicijuota apklausa atskleidžia, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų susigrąžintą GPM permoką išleistų kasdienėms reikmėms. Tuo metu po 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių lėšas atsidėtų taupymui ir investavimui.  Apklausos duomenimis, Lietuvoje 29 proc., Latvijoje 41 proc., o Estijoje – 32 proc. gyventojų permoką išleistų kasdienėms reikmėms, tokioms kaip maisto produktai, mokesčiai ir laisvalaikis.  Kelionėms lėšas panaudotų 10 proc. lietuvių, 12 proc.

Lietuvos bankas (LB) pernai uždirbo 143,74 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 6,1 karto daugiau nei 2023 metais. Į valstybės biudžetą  jis sumokės 130,04 mln. eurų įmoką – 9 kartus daugiau, antradienį pranešė  LB vadovas Gediminas Šimkus.  „2024-ieji Lietuvos bankui buvo išskirtiniai ne tik penkerių metų horizonte, bet geriausi per pastaruosius 15 metų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.

Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarką ir gyventojams pradėjus masiškai trauktis iš fondų atsiimant dalį sukauptų lėšų bei jas pirmiausia skiriant vartojimui, šalies ekonomika patirtų didelius trumpalaikius svyravimus – pirmaisiais metais sparčiai didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), infliacija bei prekių importas.

Vlado Numavičiaus „Eva grupės“ netiesiogiai valdoma konditerijos produktų gamintoja „Vilniaus pergalė“ pernai uždirbo 1,8 mln. eurų grynojo pelno – 10 proc. mažiau nei užpernai (2 mln. eurų). Bendrovės pajamos pernai augo 7 proc. iki 56,7 mln. eurų (52,8 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Bendrovė pernai pardavė 11,2 tūkst. tonų konditerijos gaminių – 2 proc. daugiau (10,99 tūkst.

Lietuvoje gyventojai vis dažniau nukenčia nuo įvairaus pobūdžio sukčiavimo schemų – nuo telefoninių apgavysčių iki internetinių investicijų aferų. Nors prarandamos sumos auga, šių nusikaltimų aukoms žala nėra atlyginama. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jeigu Lietuvoje galiojanti sistema būtų bent iš dalies panašesnė į gyvuojančią JK, padėtis kardinaliai keistųsi.

Energetikos ministerijos iniciatyva tęsiama suskystintų naftos dujų (SND) balionų daugiabučiuose keitimo kitais energijos šaltiniais paramos priemonė – šiandien startuoja naujas paramos kvietimas, kuriam skirta 700 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenų bazėje yra registruoti 395 daugiabučiai, kuriuose maisto gamybai naudojami SND balionai.

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio liejasi kritikos lavina. Koalicijos partneriai reikalauja didesnės neapmokestinamosios vertės ir nuolaidos pirmajam būstui. Auditoriai skaičiuoja, kad naujasis modelis palankus turčiams, mat pagal dabartinį įstatymą gresiančius mokesčius sumažins iki 6 kartų, o štai vidutinės vertės turto savininkams mokestis atsiras ir net didės.