Verslas

Didžiosios Britanijos darbdaviai atrinkdami darbuotojus dažniau renkasi užsieniečius nei vietos jaunimą, nes jauni britai paprasčiausiai tingi dirbti ir yra per mažai išsilavinę, teigia Personalo ir plėtros institutas (The Chartered Institute of Personnel and Development), kuriuo remiasi britų dienraštis „The Daily Mail“. Institutas perspėja, kad jauni žmonės Britanijoje paprasčiausiai nenori dirbti.

Ne visi prekybos centrų lankytojai yra laukiami, o siekiant sureguliuoti pageidaujamų ir nepageidaujamų klientų srautus imamasi pačių netikėčiausių priemonių, pvz., klientus baidyti muzika. Ne vieta nepirkti Kone kiekviename prekybos centro kampe stovinčių apsaugos darbuotojų darbas yra ne tik bauginti linkusius vagiliauti, bet ir sudrausminti ne pagal numatytas ir tik administracijai žinomas lankytojų elgesio taisykles besielgiančius asmenis.

Švedų baldų gamybos milžinė „Ikea“ planuoja į viešbučių sektorių investuoti milijardą eurų ir Europoje atidaryti mažiausiai 100 viešbučių. „Jau kurį laiką ieškome nekilnojamojo turto visoje Europoje, o po kelių savaičių paskelbsime, kur atidarysime savo viešbučius“, – Švedijos dienraštis „Svenska Dagbladet“ citavo „Ikea“ vadovą Heraldą Muellerį, atsakingą už į projektą.

Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Jos duomenimis, būsimos pensijos dydžiu domisi tik 15 proc. Baltijos šalių gyventojų. Daugiau negu pusė (55 proc.) jų mano, kad iki pensijos dar toli, todėl šis klausimas neaktualus. Pastebėtina, kad net penktadalis (20 proc.) latvių mano, jog jie apskritai nesulauks pensinio amžiaus. Tyrimas taip pat parodė, kad nemaža dalis Baltijos šalių gyventojų nepasitikti pensijų sistema.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) iš energetikos ministro A. Sekmoko nesulaukė jokio atsakymo dėl planuojamos šilumos ūkio reformos. Šilumos ūkio rinkos dalyviams Energetikos ministerijos ruošiamas įstatymo projektas liko neatskleistas, nors ministras žiniasklaidoje žadėjo, kad bus „diskutuojama su visuomene, su šilumininkais“. „Negavome jokios informacijos į asociacijos ministrui pateiktą raginimą supažindinti su ruošiamu projektu.

Pirmąjį šių metų pusmetį reklamuotojų išlaidos šventinei reklamai tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, t.y. spaudoje, televizijoje ir radijuje, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo daugiau nei trečdaliu arba 37,6 procentais. Reklamos užsakovai didžiausią dalį – 70 proc. – šventinės reklamos biudžetų skyrė šv. Velykoms. Tai paaiškėjo po rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikto reklamos apimčių tyrimo.

Birželio mėnesį atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, jog kasdien duonos gaminius vartoja 80 % lietuvių: 53 % duoną valgo 1-2 kartus per dieną, 23 % – 3-4 kartus, likę 4% – 5 ir daugiau kartų. Visai duonos nevartojantys teigė 3 % apklaustųjų, 8% duonos gaminiais vaišinasi kas antrą dieną, 5% – kartą per savaitę, 4% – dar rečiau.

Septynių bankų, tarp kurių yra HSBC ir „Royal Bank of Scotland“, atstovai bus apklausiami JAV dėl tariamų manipuliacijų LIBOR palūkanų normomis, informuoja BBC. Niujorko generalinio prokuroro šaukimus į teismą taip pat gavo bankai „Barclays“, „Citigroup“, „Deutsche Bank“, „JPMorgan“ ir UBS. Praėjusį mėnesį Didžiosios Britanijos ir JAV valdžios institucijos bankui „Barclays“ už manipuliavimą LIBOR palūkanų normomis skyrė 290 mln. svarų sterlingų baudą.

Vienos iš didžiausių kompiuterių kompanijų pasaulyje Kinijos „Lenovo“ ketvirčio pelnas dėl tebeaugančios vidaus rinkos ir pardavimų užsienyje išaugo 30 proc., praneša BBC. Balandį-birželį „Lenovo“ pelnas siekė 144 mln. JAV dolerių, tačiau pelno augimo tempas buvo lėčiausias per daugiau nei metus. Manoma, kad tai lėmė lėtėjanti Kinijos ekonomika. „Lenovo“ atstovai pažymėjo, kad savo augimo perspektyvas vis dar vertina optimistiškai.

Tarptautiniame Kauno oro uoste (TKOU) pastarąjį mėnesį pokyčių nestinga: prieš tris savaites atsistatydino TKOU vadovas Arijandas Šliūpas, o kiek vėliau „Ryanair“ paskelbė apie dar 5 krypčių perkėlimą į Vilnių. Prabilta, kad dėl sumažėjusio keleivių srauto gali tekti atleisti ir dalį darbuotojų.

Graikijos ministras pirmininkas Antonis Samaras, anot žiniasklaidos, Vokietijos ir Prancūzijos prašys ilgesnio termino savo šalies taupymo planams įgyvendinti, praneša agentūra AFP. To jis ketina prašyti kitą savaitę vyksiančiame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande, rašo britų dienraštis „Financial Times“, remdamasis Graikijos vyriausybės dokumentais. A. Samaras esą norįs ne dvejų, o ketverių metų taupymo priemonėms įgyvendinti.

Vis daugiau Lietuvos keliautojų į šiltuosius kraštus nusprendžia skristi ne iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos, bet iš užsienio. Daugiausia iš Lenkijos sostinės. „2006–2008 metais keliauti iš Varšuvos buvo lyg ir negarbinga, tačiau krizės metu ir po jos klientai tapo pragmatiškesni, vis daugiau jų pirmenybę teikia kainai, o ne įvaizdžiui. Būtent sunkmečiu kelionių iš Lenkijos sostinės skaičius pradėjo sparčiai augti.

Per tris mėnesius bedarbių skaičius nukrito iki 2.56 milijonų. Dabar oficialus nedarbo rodiklis yra 8%, informuoja BBC. Bedarbio pašalpą tikisi gauti per 1.59 milijono žmonių. Išaugo žmonių dirbančių tik puse etato skaičius –jis pakilo iki 8.07 milijono. Tai yra didžiausias skaičiuos nuo 1992-ųjų, kai pradėta vesti ši statistika. Dalis žmonių dirba pusę etato todėl, nes negali rasti darbo pilnu etatu. 16-24 metų amžiaus grupėje darbą susirado 1.01 milijono asmenų.

Tokiais žodžiais smulkiojo verslo atstovai pasitiko Kultūros ministro Jeremy Hunto aiškinimus, kad Olimpinės žaidynės buvo itin naudingas laikotarpis šalies turizmo ir prekybos sektoriui.

BRIK šalyse (Brazilijoje, Rusijoje, Indijoje ir Kinijoje) ir Azijoje  moterims pavyksta pasiekti daugiau, negu Europoje ir Amerikoje. Nors daugelio kompanijų vadovybė ir pripažįsta, kad moterys kompanijose ir aukštuose postuose net labai reikalingos ir padeda sukurti papildomą konkurencinį pranašumą, vadovų kėdės vis tiek, kaip ir anksčiau, atitenka vyrams.

Šimtai tūkstančių saulės ir jūros išsiilgusių žmonių, masiškai susirenkančių į nedidelį Palangos miestą: kas jie – poilsio entuziastai ar bepročiai? Vilniaus universiteto docentas filosofas Nerijus Milerius aiškina, kokia ekonominė ir kultūrinė logika Palangą daro tokią populiarią. Televizijos rodė, kad paskutinį liepos savaitgalį Palanga priviliojo arti pusės milijono poilsiautojų.

Tarptautinius pervežimus vykdančios kompanijos susiduria su begale problemų, tačiau kas labiausiai stabdo produktyvų Lietuvos vežėjų darbą užsienio rinkose ir plėtrą Lietuvoje? Plėtros kliūtys VšĮ “Edukacijos ir tyrimų centro” užsakymu buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 300 respondentų iš Lietuvoje įregistruotų įmonių. Apklausos tikslas – išanalizuoti Lietuvos vežėjų verslo ypatumus, išsiaiškinti, su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria šalies vežėjai.

Australijos aukščiausiasis teismas atmetė tabako bendrovių ieškinį dėl naujo, griežto cigarečių pakelių ženklinimo. Nuo metų pabaigos cigaretės turės būti pardavinėjamos vienoduose neutralios spalvos pakeliuose su didelėmis nuotraukomis, vaizduojančiomis tabako daromą žalą - nesveikus organus, vėžiu sergančius žmones arba apsigimusius naujagimius. Cigarečių markė galės būti nurodyta tik mažomis raidėmis.

Nuo trečiadienio sostinėje pradėjo veikti nauja elektroninių bilietų sistema – senąjį elektroninį bilietą pakeitė „Vilniečio kortelė“. Tačiau pirmąją dieną ne visuose spaudos kioskuose buvo galima ją įsigyti. Programinę įrangą atnaujino ir jau nuo ryto naujuosius elektroninius bilietus platino daugiau kaip pusė spaudos kioskų. Likusiems, kuriuose kol kas nėra galimybės įsigyti naujųjų bilietų rūšių, leista platinti popierinius bilietus.

Euro zonos šalys meta milijardines paskolas Graikijai gelbėti, tačiau iš skolų liūno ji nepajėgia išlipti jau keletą metų. Dar nesibaigus 2008 metais prasidėjusiai finansinei krizei, jau prognozuojama antroji jos banga. Apie tai šneka ir mūsų šalies pramoninkai, ir aukščiausi šalies vadovai. Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad krizė baigsis per artimiausiu metus, nors pripažįsta, kad jos padarinius jusime mažiausiai dešimtmetį.

Viešoje erdvėje netylant skandalams dėl tyčia ar netyčia socialiniuose tinkluose parašytų žinučių, paviešintų pikantiškų nuotraukų ar kompromituojančių vaizdo įrašų riba tarp žodžio laisvės ir cenzūros praktiškai susilieja. Prasidėjus olimpinėms žaidynėms socialiniai tinklalapiai pelnosi ne tik iš pastebimai išaugusių reklamos užsakymų, tačiau tuo pat metu turi atlaikyti žodžio laisvės šalininkų kritikos bangą.

Olimpiados metu visų dėmesys krypo į geriausius pasaulio sportininkus, tačiau tik nedaugelis žino, kad jų kelyje į sėkmę nuolatos lydėjo mažos bendrovės, kuriančios specifines sporto priemones. „Inc.“ siūlo susipažinti su keliomis bendorvėmis, kurios atrado sėkmę itin siaurose nišose. „Gibson Athletic“ 1985 metais įsteigta bendrovė kuria aprangą ir sporto įrangą, skirtą plaukikams bei triatlonininkams.

„Ferrari 458 Italia“, kainuojantis 204 tūkst. eurų, visada buvo retas gimtosios Italijos kelių papuošalas, tačiau pastaruoju metu šiam modeliui kilo išnykimo grėsmė. Pastaruoju metu Italija buvo priversta imtis taupymo priemonių, kurias netruko pajusti ir turtingesni šalies gyventojai.

Nors Vyriausybė ragina gyventojus kuo skubiau renovuoti daugiabučius namus, Zarasų ir Alytaus savivaldybių iniciatyva atsimušė į sieną. Įsteigtoms viešosioms įstaigoms, kurios turėjo rūpintis daugiabučių namų renovacija, neleista imti paskolų iš banko, praneša LRT Televizijos naujienų laida „Šiandien“. Alytaus Statybininkų gatvės 15-ojo namo gyventojai tikėjosi dar šiemet vieną rytą atsibusti renovuotame name, padedant miesto savivaldybei, tačiau namo renovacijos vėl teks laukti.

Antradienį Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas (Andrus Ansip) Taline susitiko su Vokietijos ekonomikos ir technologijų ministru Filipu Resleriu (Philipp Resler). Per susitikimą šalys aptarė euro zonos stabilumo klausimus, rašo „Ohtuleht“. „Paprastų pasitraukimo iš krizės sprendimų nebūna. Visi sprendimai yra sudėtingi. Žinoma, mes nerimaujame dėl euro ateities, tačiau neprarandame optimizmo“, - sakė šalies premjeras A. Ansipas.

Naujienų portalas Balsas.lt gavo skaitytojo informaciją apie parkavimosi ypatumus Kauno mieste. „Atvykome su žmona ir dviem mažyliais papietauti į kavinę Šv.Gertrūdos gatvėje. Sustojome prie pat įėjimo, kur stovėjimas yra mokamas. Kol ėmėme vaikus iš automobilio, mačiau netoliese stovintį kontrolierių, jis mus irgi matė. Įėjęs į vidų atsisėdau ir žinute apmokėjau parkavimą. Išėjęs iš kavinės pastebėjau priklijuotą lipduką su pranešimu dėl pažeidimo.

Viešosios erdvės priklauso žmonėms, tačiau neretai jas užkariauja reklaminiai skydai ir ekranai, rašo BBC. Tokie aktyvistai kaip Jordanas Seileris mano, kad žmonės turėtų spręsti kaip privalo atrodyti jų gyvenama aplinka. Anot aktyvisto, vis daugiau žmonių pageidautų išvalyti miestus ir pakeles nuo reklaminių stendų. „Tuo tarpu daugybė verslininkų, nekilnojamo turto savininkų ir reklamos kūrėjų mėgaujasi galimybe išnaudoti viešasias erdves“, - sako J. Seileris.

Trečiadienio rytas vilniečius pasitiks kitokia viešojo transporto važiavimo sistema. Iki šiol galiojusią e. bilieto kortelę keičia Vilniečio kortelė. Ją pasikeisti bus galima nemokamai spaudos kioskuose iki šių metų pabaigos. Neturintiems senosios kortelės naujoji kainuos 4 litus. Vilniečio kortelę bus galima papildyti keleto rūšių skirtingais bilietais. 30 dienų mėnesinis bilietas kainuos  100 litų, studentams – 20 litų, pensininkams 50 litų.

Sostinėje rugpjūčio 15 dieną pradės veikti naujoji elektroninių bilietų sistema, todėl senosios e. bilieto kortelės nemokamai bus keičiamos naujomis Vilniečio kortelėmis. Naująją kortelę bus galima papildyti norima pinigų suma arba pasirinktais elektroniniais bilietais. Kortelėje esančius pinigus bus galima panaudoti perkant 30 arba 60 minučių bilietą sostinės viešajame transporte. Tam reikės kortele paliesti geltonąjį komposterį ir pasirinkti norimą bilieto rūšį.

Finansų valdymas – dažnam nemažas iššūkis. Kaip ir kitose gyvenimo srityse, čia nuolat darome klaidų. Vis dėlto skiriant truputį laiko ir pastangų galima išmokti keletą esminių taisyklių, kuriomis vadovaujantis tikimybė klysti ryškiai sumažėtų. Į klausimus, kaip valdyti finansus ir kokių dažniausiai pasitaikančių klaidų vengti, atsako Povilas Kaselis, „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovas.

2012-ųjų vasaros olimpiados žaidynių transliacijas iš Londono per LRT kanalą bent trumpam žiūrėjo 2,15 mln., arba 70 proc. šalies gyventojų. Kiekvieną dieną prie televizoriaus ekrano stebint olimpines žaidynes vienas gyventojas praleido apie 20 min. Daugiau nei dvi savaites trukusioms žaidynėms vienas mūsų šalies gyventojas skyrė beveik šešias valandas, arba 347 minutes savo laiko. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT televizijos auditorijos tyrimo duomenys.

Likus vos vienai dienai iki naujosios vilniečio transporto kortelės įvedimo, dalis viešojo transporto naudotojų plūstelėjo į spaudos kioskus paskutinių popierinių bilietų. Dalyje kioskų jų pritrūkta, todėl Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad trūkstamas vienkartinių bilietų kiekis jau pasiekė dalį sostinės kioskų, likusius pasieks per 2 valandas. „Į sostinės spaudos kioskus, kuriuose mažėja vienkartinių bilietų atsargos, papildomi bilietai bus atvežti per artimiausias kelias valandas.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,6 proc., visoje ES - 0,9 proc. Gegužę pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,9 ir 0,8 proc. 2012 metų birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,1 proc., o ES - 2,2 procento.

Žengti konkretūs žingsniai sprendžiant aktualią problemą, kaip išplėsti Lietuvos maisto gamintojų produkcijos eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas galimybių ribas. Žemės ūkio ministerija derina rugsėjo pradžioje į Lietuvą atvažiuosiančių JAV maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių vizito detales. Inspektoriai tikrins Lietuvos mėsos perdirbimo įmones, ar jos atitinka būtinas sąlygas dėl leidimo vežti mėsos gaminius į JAV.

Visuomenės nuomonės apklausomis vis dažniau naudojamasi norint argumentuoti sprendimus ar pagrįsti problemas. Tačiau specialistai pastebi, kad siekis manipuliuoti visuomenės nuomone vis dar nesvetimas. Viešojoje erdvėje dažnai galima pamatyti įvairios problematikos, grindžiamos visuomenės nuomonės apklausomis. Tačiau ne visuomet apklausos rezultatai ir daromos išvados sutampa: pasitaiko sutirštintų spalvų ir hiperbolizuotų išvadų.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę siau­tu­si vėt­ra iš­gąs­di­no Aly­taus ra­jo­no Dau­gų se­niū­ni­jos Pur­ve­lių kai­mo gy­ven­to­ją Pet­rą Sa­ra­fi­na­vi­čių. At­si­bu­dęs pro lan­gą jis pa­ma­tė ru­giuo­se gu­lin­čią šim­ta­me­čio ąžuo­lo vir­šū­nę. Ka­dan­gi po vėt­ros ki­birkš­čia­vo ne­to­li ąžuo­lo esan­tys elek­tros lai­dai, vy­ras pa­skam­bi­no elek­tros tie­kė­jams.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime vykusioje diskusijoje skeptiškų reakcijų susilaukusią temą moterys verslininkės pasiūlė pervardinti į „Vyras namuose – nevykėlis, kuris nesukūrė verslo, ar super tėtis?“. Ar tokia drąsi moterų pozicija yra įrodymas, kad senojo ydingo požiūrio, kai į moterį vadovę žiūrima su nuostaba ar nepasitikėjimu – visiškai atsisakyta? Šįkart apie vadovavimą iš moterų vadovių lūpų.

Nuo trečiadienio, rugpjūčio 15 d. Vilniaus viešojo transporto sistemoje įvyks perversmas, apie kurį kalbama jau gerus šešerius metus, – viešojo transporto bilietai bus galutinai perkelti į elektroninę erdvę, ir jau šią savaitę vienkartiniai popieriniai bilietai turėtų būti išimti iš apyvartos. Vietoje jų nuo šiol bus naudojami elektroniniai 30 ir 60 min. bilietai, todėl visi sostinės gyventojai bus priversti įsigyti Vilniečio korteles.

Kiekvienų metų biudžeto rengimo procesas stulbinamai panašus: ar ūkis kaista, ar krizė, ar kamuoja neapibrėžtumai pasaulio ekonomikoje geri norai visada viršija galimybes. Turbūt pati žmogiška prigimtis tą lemia, nes juk ir kasdienybėje reikia ir to, norisi ir ano. Skirtumas tik tas, kad asmeniniame gyvenime ištekliais tiems poreikiams ir norams daugiausia ir rūpintis tenka pačiam, tikėtis, kad tuo pasirūpins kiti, leistina tik vaikams.

Norint išgauti biodujas pirmiausia reikia turėti biologiškai skaidžių atliekų. Tinkančios biodujų gamybai atliekos yra virtuvės, maisto pramonės atliekos, srutos, mėšlas, įvairios organinės atliekos, nuotekų valymo dumblas. Bioreaktorius yra įrenginys, skirtas biodujų gamybai. Jame mikroorganizmai organines medžiagas skaido esant anaerobinėms sąlygoms, t. y. be sąlyčio su deguonimi.

Į kriminalistų tinklus įkliuvęs buvęs kriminalistas, verslininkas Tadas Karosas dievagojasi tapęs provokacijos auka, vis dėlto šį mėnesį pateikti kaltinimai kyšio davimu gali atrodyti kaip dėsninga jo veiklos kupino gyvenimo ir sudėtingos veiklos atomazga. Už užstatą iš areštinės paleistas T. Karosas, įtariamas 30 tūkst. litų kyšio perdavimu, netrukus sulaukė dar vienos nemalonios naujienos: užėję į „Čili kaimą“ Klaipėdoje valstybiniai tikrintojai aptiko tarakonų ir fiksavo kitų pažeidimų.

Nors Europa dar neišsivadavo iš skolų krizės, optimizmo į rinkas įnešė įvykę Graikijos rinkimai ir euro zonos šalių nutarimas Ispanijai paskolinti iki 100 milijardų eurų. Ispanijos bankinei sistemai sugriūti nebūtų leidusi Europos Sąjunga, Europos centrinis bankas (ECB), Tarptautinis valiutos fondas, nuošalyje taip pat nebūtų pasilikusi ir JAV, Japonija, Kinija. ECB pažadėjo bet kokiomis priemonėmis užkirsti kelią euro žlugimui, tačiau kol kas ryžtingesnių veiksmų nepradėjo.

Būsto ieškantieji, pradėję domėtis tam tikra nekilnojamojo turto rūšimi, pastebi skirtingų tendencijų, kainų ar pasiūlos pokyčių. Vieni mano, kad turtas pinga, kitiems kaip tik atrodo, kad siūlomos kainos yra didesnės nei anksčiau. Taip pat matyti skirtumų tarp parduodamo ir nuomojamo nekilnojamojo turto objektų. Pasak daugumos būsto ieškančiųjų, parduodamo nekilnojamojo turto kainos pastaruoju metu yra stabilios (29 proc. Aruodas.lt respondentų), tačiau beveik tiek pat (28 proc.

Vienintelė Latvijoje Ventspilio Dūma ryžosi eksperimentui – nuo šio pavasario ji augina pluoštines kanapes ir kitus biomasei naudingus augalus. Jei eksperimentas pasiseks, ventspiliečiams turėtų atpigti šildymas. Nors Latvijoje, kaip ir Estijoje ar Lenkijoje, pluoštinės kanapės legalizuotos, tačiau šios priklauso ne ūkininkui, o Ventspilio Dūmai. Ji pirmoji šalyje bando auginti kanapes kaip alternatyviosios energijos šaltinį.

Londono meras Boris Johnsonas mano, kad ekonominę naudą, kurią atnešė ir dar atneš pasibaigusios olimpinės žaidynės, šalis jus ne vienus metus, rašo „telegraph.co.uk“. Anot jo, dauguma žmonių sutiktų, kad žaidynėms išleisti maždaug 9,3 mlrd. svarų sterlingų buvo panaudoti naudingai. „Jeigu man pasakytumėte, kad surengėme pačias sėkmingiausias žaidynes Britanijos istorijoje, atsakyčiau, kad esate velniškai teisūs“, - pasibaigus renginiui sakė B. Johnsonas.

Švedų Minske išbarstyti pliušiniai meškučiai Lietuvai gali atsirūgti 900 mln. litų. Maždaug tiek pajamų netektų šalies transportininkai, jei Baltarusija nuspręstų krovinius siųsti ne per Klaipėdos, o per kitus uostus, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“. Tiesa, daugelis Klaipėdos uostininkų visgi nemano, kad kaimyninė šalis ryšis tokiems veiksmams, kurie būtų nenaudingi ir jos pačios ekonomikai. „Santykių su kaimynais gadinimas yra blogas dalykas. Man net sunku tai komentuoti.

Jau susidurianti su pasaulio ekonomikos sulėtėjimu Brazilijos prezidentės Dilmos Rusef (Dilma Rousseff) vyriausybė dabar turi susidoroti ir su pirmąja viešojo sektoriaus darbuotojų streikų banga, informuoja AFP. „Tai iš esmės yra Brazilijos viešojo sektoriaus darbuotojų visuotinis streikas“, - pirmadienį sakė Federalinių viešojo sektoriaus darbuotojų konfederacijos atstovai. Anot jų, prie streiko jau prisijungė 350 tūkst. iš 500 tūkst. federalinių darbuotojų.

Peteris Cohanas pradėjo domėtis „startup'ais“ dar 1996 metais. Per šį laikotarpį jis investavo į šešias verslo idėjas. Trys iš jų buvo sėkmingai išplėtotos ir parduotos. Bendra sandorių suma siekė 2 mlrd. JAV dolerių. Likusios trys investicijos nepasiteisino, rašo „Inc“. P. Cohanui teko perskaityti šimtus verslo planų. Anot jo, gerus verslo planus vienija bendra tendencija – orientacija į būsimų klientų poreikius.

Visai neseniai turėjome progą stebėti „Facebook“ akcijų vertės nuosmukį. Šis įvykis verčia prisiminti „dot-com“ burbulą, rašo BBC. Vos tik atsiradus internetinėms technologijoms investuotojus apėmė euforija. Pinigai plūdo kone į visus IT „startup'us“, tačiau netrukus paaiškėjo, kad daugelio tokių bendrovių idėjos yra nevertos nė sudilusio skatiko, tad burbulas sprogo. „dotcom“ burbulas su savimi nusinešė 5 trln. JAV dolerių.