Verslas

Milijonais litų vertinamo šiukšlių fabriko projektavimo konkursas virto didžiuliu skandalu ir jį gali tekti skelbti iš naujo, tačiau abejojama, ar tai sudrebins iš atliekų lobstančių verslininkų klaną. Konkurentai buvo eliminuoti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) skelbtą mechaninio biologinių atliekų apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatavimo fabriko konkursą tiria Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Pats konkursas, kurio darbų kaina – apie 120 mln.

Dar realiai neįsibėgėjus naujojo modelio daugiabučių renovacijai, kai ketinama renovuoti 830 namų, Aplinkos ministerija jau galvoja apie kitą etapą, kurio metu norima renovuoti tiek pat namų. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis BNS sakė, jog antrojo etapo paruošiamieji darbai startuos antradienį, o realūs darbai galėtų prasidėti 2015 metais. „Mes dabar su savivaldybėmis atrinkome 830 namų, rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį turi prasidėti projektavimo ir statybos pirkimai.

Už žinomo aviatoriaus Vlado Kensgailos naujausią kūrinį – unikalų keleivinį aštuonių vietų dvimotorį lėktuvą užsieniečiai pasiruošę pakloti nemenkus pinigus, nepaisydami fakto, jog orlaivis dar net nebaigtas bandyti. Kodėl gi konstruktoriaus nevilioja dosnus pasiūlymas, domėjosi Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl Baltarusijoje išplitusio kiaulių maro Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos veterinarijos tarnybos sutarė savo pasieniuose su Baltarusija ir Rusija kurti zonas, kuriose smulkūs augintojai negalės auginti kiaulių. Įvažiuojantys iš Baltarusijos automobiliai nuo rugpjūčio vidurio turės mokėti rinkliavą už dezinfekavimo medžiagas.

JAV ieško 15 retų cheminių elementų, kurie yra reikalingi mobiliųjų telefonų, televizorių ir hibridinių automobilių gamybai. Atrodo, kad amerikiečiai surado būdą, kaip įveikti kol kas nepakeičiamą šių elementų pasiūlą iš Kinijos, rašo „Sci-tech Today“. JAV paraūžusi aukso karštinė, po savęs galėjo palikti retų elementų kalnus. Aukso, sidabro ir vario ieškotojai kasdami paliko kalnus uolienų.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei afrikinis kiaulių maras, kaip prognozuoja Danijos mokslininkai, pasieks Lietuvą, kiaulienos kaina šalyje kiek padidės. Taip teigia Agrarinės ekonomikos instituto produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys. „Suprantama, kiaulienos kainos turėtų padidėti, tačiau labai didelio augimo nereiktų laukti, kadangi mes ir taip daugiau nei pusę kiaulienos įsivežame iš tokių šalių kaip Vokietija, Lenkija, Belgija, Nyderlandai“, – vardija A. Gapšys.

Sudarydami pirkinių sąrašą galite išvengti impulsyvaus pirkimo ir pasidavimo alkio jausmui. Žinoma, ir sutaupyti. Vis dėlto yra prekių, dėl kurių reikia dukart pagalvoti prieš dedant jas į pirkinių krepšelį. „Business Insider“ skelbia prekes, kurių kaina yra per didelė. Vanduo buteliukuose. Šis produktas parduotuvėse yra labiausiai vertinamas ir patogus. Visgi pagaminti plastinkinius buteliukus ir į juos išpilstyti vandenį kainuoja žymiai daugiau nei pats produktas.

„Samsung“ vadovas Lee Kun-hee nori didžiausioje pasaulyje technologijų bendrovėje įvesti krizės mentalitetą, skelbia CNBC. Tai gali pasirodyti keista, žinant, kad „Samsung“ šią savaitę aplenkė „Apple“ pelningiausio išmaniųjų telefonų gamintojo lenktynėse. Nepaisant sėkmės, „Samsung“ vadovas siekia, kad jo įmonė nuolat liktų permainų stadijoje.

Dauguma vairuotojų, svarstydami, kokį automobilį įsigyti, dažniausiai net nemąsto apie naują. Tokį pasirinkimą argumentuoja tuo, kad nauji automobiliai yra brangūs, greitai praranda vertę, o už tą pačią kainą galima nusipirkti senesnį, bet geresnį. Autogidas.

Blogi orai per pirmuosius šių metų šešis mėnesius jau pridarė žalos už 85 mlrd. JAV dolerių ir tik ketvirtadalis turto buvo apdrausta. Tokio dydžio žala – nieko nestebinanti rašo qz.com. Pavyzdžiui, vien tik Centrinėje Europoje potvynių padarytą žalą atlyginti draudimo bendrovėms kainuos 22 mlrd. JAV dolerių. Kitas pavyzdys – 6,6 balų stiprumo žemės drebėjimas Kinijoje, vykęs šiais metais, kainuos 14 mlrd. JAV dolerių.

Saulius Liauksminas, Rūta Kupetytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Visoje Lietuvoje vidurvasarį pastebime ne nuo kaitros, bet nuo ligų ar kenkėjų nurudavusius ar lapus numetusius medžius. Jau ne vienerius metus specialistai su nerimu stebi kaštonus, kurių lapai ir šiemet ruduoja – padėtis nei gerėja, nei blogėja. Tačiau kaštonai – ne vieninteliai kenčiantys medžiai.

Ignas Krasauskas, LRT.lt Valdžios institucijos, spaudžiamos verslo, ketina palengvinti labiausiai trūkstamų profesijų užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų labai trūksta, pritaria migracijos ekspertė Audra Sipavičienė, tačiau, jos teigimu, vien palengvintomis atvykimo į Lietuvą procedūromis jų ilgam nepriviliosime. „Dabartinė politika geriausiu atveju yra gaisrų gesinimo: ko šiuo metu labai trūksta, tuos yra lengviau atsivežti.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Specialistai pastebi, kad gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija dar neprivertė lietuvių pakeisti įpročio papildyti pinigines atlygiu už kraujo donorystę. Naujausiais Kraujo donorų registro duomenimis, Lietuvoje atlygintinų donorų skaičius augo 32 proc., o per tris paskutinius apskaitos mėnesius atlygintini kraujo donorai „uždirbo“ apie 650 tūkst. litų.

Individualių namų savininkai, svarstantys, kokią namo šildymo sistemą įsirengti ar pakeisti, sulaukė geros žinios. Jau nuo liepos mėnesio gyventojai, įsirengiantys biokatilus, gali susigrąžinti iki 30 proc. visų biokatilo įrengimui skirtų lėšų. Šia naujove siekiama paskatinti gyventojus šildyti būstą ne tik ekonomiškiau, bet ir ekologiškiau. Nors kasmet vis didesnio populiarumo sulaukiantys biokuro katilai reikalauja nemažų investicijų, skaičiuojama, kad jos atsiperka per 3-5 metus.

Pirmadienį prekyba Vilniaus akcijų biržoje vyko vangiai – apyvarta siekė 175 tūkst. eurų, sudaryti 172 sandoriai, praneša „Finasta“. Aktyviausiai prekiauta „Linas Agro Group“ vertybiniais popieriais – jų perleista už 56 tūkst. eurų, fiksuotas 1,32 proc. neigiamas pokytis. Bendrovė yra išreiškusi ketinimą pirkti UAB „Žemės ūkio investicija“ akcijas, be to, tikimasi, jog ir šie metai bus derlingi.

Lietuva rugpjūčio viduryje gali įvesti rinkliavą transporto priemonėms, kurios dezinfekuojamos baiminantis afrikinio kiaulių maro užkrato iš Baltarusijos. Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius prognozuoja, kad ši rinkliava gali padėti užtikrinti lėšas dezinfekavimui, nes valstybės skirtos lėšos baigsis rugpjūtį.

Klaipėdos apygardos prokurorai laimėjo jau antrą ginčą dėl Lietuvos pajūryje užsieniečių įsigyjamos žemės. Palangos miesto apylinkės teismas visiškai patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį ir pripažino negaliojančia 2010 metų kovo 17 dienos žemės sklypo Palangoje pirkimo ir pardavimo sutartį, pritaikė restituciją ir įpareigojo atsakovei grąžinti 10 tūkst. litų. Dar vieną analogišką prokurorų ieškinį kiek anksčiau patenkino ir Klaipėdos apygardos teismas.

Saulius Kromalcas Kas nutiktų, jei „Mc Donalds” ar „Apple“ šiandien nebūtų apsaugoję savo prekinių ženklų, maisto ruošimo ar inovacinių technologinių sprendimų? Ar jie išliktų tokie paklausūs, jei kiekvienas norintis galėtų ženklinti savo produkciją ar tiražuoti jau sukurtus dalykus? Iš pirmo žvilgsnio ne pirmaeiliai dalykai sulaukia vis didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Didžiųjų pasaulio kompanijų patentų karai jau senokai ima dominuoti ne tik Lietuvos naujienų portaluose.

„Lietuvos energijos“ akcininkai šiandien pritarė Bendrovės pavadinimo keitimui, naujų įstatų patvirtinimui ir išrinko stebėtojų tarybos narius. Šie pokyčiai įgyvendinami atsižvelgiant į formuojamą naująjį energetikos įmonių grupės valdymo modelį. Akcininkai taip pat išrinko įmonę Bendrovės auditui atlikti.

Šią savaitę JAV ekonomikos istorija bus perrašyta iš naujo, kai prie jos BVP prisidės maždaug Belgijos dydžio ekonominiai pajėgumai, rašoma „The Financial Times“. Trečiadienį Ekonominės analizės biuras, skaičiuodamas JAV BVP, į skaičiavimus pradės įtraukti išlaidas moksliniams tyrimams, plėtrai, o autorinės teisės bus laikomos investicijomis. Visa tai sudėjus, tikėtina, kad šalies BVP išaugs 3 procentais.

Per pastaruosius metus pinigų labdarai skyrė 50 proc. lietuvių. Vidutinė paaukota suma – 28 litai. Dažniau ir didesnes sumas aukojo aukštąjį išsilavinimą turintys bei aukštesnes pareigas užimantys žmonės. Tai rodo naujausias gyventojų nuomonės tyrimas, užsakytas aukojimo internetu svetainės www.aukok.lt. Palyginti su praėjusiais metais, aukojančių žmonių skaičius sumažėjo 4 procentais, o aukojimo sumos vidurkis smuktelėjo nuo 30 iki 28 litų.

Kalbant apie birželio mėnesį Lietuvos bankininkystėje norėčiau pranešti dvi naujienas – gerą ir blogą. Pirmiausia – geroji. Panašu, kad pildosi optimistinės bankininkų ir kai kurių sektorių verslo atstovų prognozės. Bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Birželį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 159,61 mln. litų ir nors tai šiek tiek mažiau nei gegužę, bendra tendencija akivaizdi – jau keturis mėnesius paeiliui šis rodiklis nekrenta žemiau 150 mln. litų.

Praėjusiais metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto apimtys pasiekė rekordines aukštumas ir buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių spartų pastarojo laikotarpio ekonomikos augimą. Vis dėlto, panašu, jog eksporto augimas, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vis dar siekęs 15.4%, antrąjį šių metų pusmetį sulėtės, o pirmąsias augimo lėtėjimo apraiškas galime stebėti jau dabar.

Didžiausias Škotijos futbolo klubo „Hearts FC“ kreditorius Ūkio bankas įpareigojo klubą administruojančią bendrovę BDO toliau derėtis su dviem potencialiais klubo pirkėjais siekiant pagerinti finansinius pasiūlymus. Jei derybos bus nesėkmingos, Ūkio bankas inicijuos klubo likvidavimo procedūrą. „Galiu tik pakartoti, kad mes visomis išgalėmis stengiamės išsaugoti futbolo gerbėjų mylimą klubą, tačiau mano pareiga – užtikrinti Ūkio banko ir jo kreditorių interesus.

Vienos didžiausių pasaulio reklamos agentūrų prancūzų „Publicis Groupe“ ir amerikiečių „Omnicom Group“ susitarė dėl jungimosi. Planuojama, kad naujoji kompanija per metus uždirbs 23 mlrd. JAV dolerių pajamų ir aplenks rinkos lyderį WPP, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Kompanija „Publicis Omnicom Group“, vertinama 35 mlrd. JAV dolerių, bus galutinai suformuota kitais metais.

Ūkio ministerijoje rengiamas dokumentas, kuriuo nuo rugsėjo 10 dienos administracinėn atsakomybėn siūloma traukti visus, kurie laikys arba gabens daugiau kaip 10 pakelių cigarečių, nepažymėtų Europos Sąjungos (ES) šalių banderolėmis.

Baltijos šalių ir Lenkijos veterinarijos tarnybų vadovai pirmadienį Vilniuje aptars priemones, kovojant su Baltarusijoje siaučiančiu agresyviu afrikiniu kiaulių maru. Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius sakė, kad kitos Baltijos šalys ir Lenkija turėtų imtis Lietuvos naudojamų veiksmų, nes jose prevencija yra siauresnė ir silpnesnė. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dezinfekuojamos transporto priemonės, keleivių avalynė, uždrausta gabenti maisto produktus, pašarus.

Devintus metus transporto logistikos srityje dirbanti UAB „Euroekspedicija“ plečia savo veiklą ir tampa UAB „Eurospedition. Naujasis bendrovės pavadinimas įteisintas nuo liepos 25 d. Vilniuje, Graičiūno g. 6, įsikūrusi kompanija specializuojasi pilnų, dalinių ir smulkių krovinių gabenime sausumos transportu, taip pat teikia ekspedijavimo paslaugas Europoje ir NVS regione.

Raštinės reikmenų prekybos bendrovė „Biuro pasaulis“ stiprina savo pozicijas Vakarų Lietuvoje – neseniai Klaipėdoje duris atvėrė nauja įmonės parduotuvė. Tai – antrasis uostamiestyje ir ketvirtasis šalyje įkurtas „Biuro pasaulio“ prekybos centras. Per artimiausius metus planuojama atidaryti ir naują raštinės reikmenų parduotuvę Vilniuje. „Nusprendėme plėsti savo prekybos tinklą, o plėtrą pradėjome nuo Klaipėdos.

SEB bankas suteikė 3 mln. eurų (10,4 mln. litų) vertės ilgalaikę paskolą bendrovei „Serfas“, gaminančiai betono armavimo gaminius: armatūrinius tinklus, strypynus, lankstinius ir įdėtines detales. Banko suteikta paskola, skirta naujos 2,6 tūkst. kv. metrų ploto gamybos bazės statybai ir įrangai įsigyti, padės bendrovei žengti į naujas užsienio rinkas.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau rinkodaros taktikų bei kanalų, kurių prieš penkerius metus net nebuvo. Vis dažniau pasigirsta kalbų apie skaitmeninę bei internetinę rinkodarą, todėl verslo atstovai ir rinkodaros specialistai klausia savęs, ar tradicinė rinkodara dar veikia. „Eurostat“ duomenimis, 2012 metais Lietuvoje net 65 proc. vartotojų bent kartą per savaitę naudojosi internetu.

Pirmadienį Lietuvos vyriausybė sėkmingai išplatino vertybinių popierių emisiją ir „NASDAQ OMX Vilnius“ biržoje pasiskolino 60 mln. litų. Išplatintų vyriausybės vertybinių popierių vidutinės metinės palūkanos siekia 0,34 proc. Lyginant su gegužę vykusia emisija skolinimasis šalies vyriausybei atpigo 0,066 proc. punkto. Pavasario pabaigoje vyriausybė pasiskolino 110 mln. litų.

Lietuvos gyventojai internetu perka vis daugiau maisto, aprangos bei aksesuarų ir moka didesnes sumas už nakvynės paslaugas. Tai rodo pirmosios Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos „EVP International“ surinkti duomenys. Bendrovė „EVP International“, administruojanti elektroninių atsiskaitymų sistemą Mokėjimai.lt, ištyrė 2012 ir 2013 metų pirmųjų pusmečių rezultatus. Pirmiausia buvo atsižvelgiama į tai, ar atsiskaitymuose dalyvavo įmonės, veikusios abiem tirtaisiais laikotarpiais.

Siekdama šiuolaikiško klientų aptarnavimo, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) kviečia Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) pareiškėjus, paramos gavėjus bei kitus NMA klientus į vaizdo konsultaciją tema „Informacinis portalas: naujos galimybės paramos gavėjui“. Individuali konsultacija su NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Paršiukaite įvyks šių metų liepos 31 d. nuo 14 iki 16 val. Ši NMA rengiama vaizdo konsultacija – jau trečioji.

Didžiausios šalies draudikės „Lietuvos draudimo“ būsto draudimo statistika rodo, kad būtent liepos mėnesį, kai dauguma gyventojų atostogauja, jų turtas dažniausiai ir daugiausiai nukenčia nuo užpylimų ir stichinių nelaimių, taip pat pagausėja vagysčių. Tuo tarpu brangiausia vidutinė žala fiksuojama šventinį gruodžio mėnesį – ji siekia beveik 4000 litų, tai yra dvigubai daugiau nei liepą.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 20 tūkst. litų bauda nubaudė įmonės „Darja“, gaminančios gaiviuosius gėrimus, vadovą už 4 nelegalius darbuotojus. Keturi darbuotojai, į įmonę atsiųsti per Lietuvos darbo biržą, plušo prie konvejerio ne tik be darbo sutarčių ir neinformavus Sodros, bet ir neturėdami būtinų maisto produktų gamybai sveikatos patikrinimo dokumentų. Nelegaliai dirbę asmenys buvo nustatyti šių metų kovą, tikrinant gautą informaciją.

Įsibėgėjus vasaros atostogoms, draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ pastebi, kad mūsų šalies keliautojai atostogas vis dažniau leidžia su draugais. Atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad penktadalis (beveik 20 proc.) atostogautojų į draugiją renkasi bičiulius, o ne šeimą ar giminaičius. Dar 13 proc. atostogas praleidžia vieni. Vyrai kiek dažniau nei moterys atostogoms renkasi draugus. Beje, su draugais linkę atostogauti aukštesnio išsilavinimo, daugiau pajamų gaunantys žmonės.

Vidutinis vartotojas per mėnesį sulaukia bent trijų SMS žinučių, kuriose reklamuojamos įvairios prekės ar akcijos, skaičiuoja telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“. Ji pastebi, kad vartotojai ne visada žino, kaip atsisakyti juos erzinančių reklaminių pranešimų. Greičiausias būdas – kreiptis į besireklamuojančias įmones tiesiogiai ir paprašyti pašalinti numerį iš jų duomenų bazių.

Euro zonos vyriausybės skola 2013 metų I ketv. dar padidėjo ir toliau savo dydžiu artėjo prie BVP. Regiono ekonomikų padėtis išties yra dviprasmiška. Viena vertus, skolos tapo rimta grėsme ekonominiam stabilumui, ir kai kurios euro zonos šalys stengiasi išlaviruoti bei išvengti nemokumo. Kita vertus, euro zonos ekonomika patiria recesiją, tačiau pinigų politikos galimybės dar labiau padėti ūkiui jau išsemtos. Ir žinoma, pinigų politika savo ruožtu negali tik pati viena padėti ekonomikai.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, net 92 proc. Lietuvos interneto naudotojų skaito elektroninius laikraščius bei žurnalus ir yra aktyviausi šios paslaugos naudotojai Europoje (ES vidurkis – 61 proc.). Taip pat dažniau nei vidutiniai europiečiai internetu atliekame bankines operacijas, skambiname, tačiau gerokai rečiau perkame.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad šiemet sausio – birželio mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 2,9 proc lyginant su pernai analogišku laikotarpiu. Didžiausių reklamuotojų produktų grupėse nesikeitė – per pirmuosius šešis šių metų mėnesius daugiausiai reklamos generavo prekybos tinklai, mobiliojo ryšio bendrovių mokėjimo kortelės ir greitieji kreditai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį UAB Medicinos bankas uždirbo 2 500 tūkst. litų neaudituoto grynojo pelno. Medicinos bankas per 2013 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 13 911 tūkst. litų grynųjų palūkanų pajamų – 1 945 tūkst. litų daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį pusmetį (11 966 tūkst. litų). Per pirmuosius šių metų šešis mėnesius bankas iš paslaugų ir komisinių uždirbo 8 266 tūkst. litų, o iš operacijų užsienio valiuta – 5 933 tūkst. litų pajamų arba atitinkamai 1 119 tūkst. litų ir 1 280 tūkst.

Pagrindinėje „Balsas.lt svaitės” temoje skaitykite žurnalisto Audriaus Bareišio parengtą straipsnį – „(Ne)lietuviška studijų mozaika“ – skaitykite apie tai, kad dalis gabiausių šalies abiturientų pasirinko studijas užsienyje, kiti nusprendė likti Lietuvoje, kur regi puikias ateities perspektyvas. Kas priėmė geresnį sprendimą – atsakys laikas, tad kol kas žurnalistas pasidomėjo, kokios mintys sukasi ant pirmojo brandaus gyvenimo laiptelio atsidūrusių jaunuolių galvose.

Pirmasis turtingiausių lietuvių sąrašo penketukas nuo praėjusių metų praktiškai nepasikeitė – turtingiausias tebėra „Vilniaus prekybos“ grupės pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius. Jo turtas siekia 3,6 mlrd. litų, tačiau šiemet trisdešimtuke – daug naujų pavardžių. Savaitraščio „Veidas“, devintą kartą skelbiančio turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, teigimu, N. Numavičių turtingiausiu lietuviu veikiausiai vadinsime dar ilgai, nes artimiausias „konkurentas“ atsilieka net puspenkto karto.

Lietuvoje, kaip ir visoje ES, iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, daugelis renkasi taupiąsias, kurias dažnas atpažįsta iš formos, primenančios spiralę. Iš tiesų šių lempučių yra įvairiausių formų ir dydžių. Tinkamai jas pritaikius skirtingiems objektams apšviesti, lemputės gali tapti stilinga namų ar kitų patalpų detale.

Bandomąsias valymo priemonių siuntas pradėjusios gaminti bendrovės „Bio Circle Balticum“ klientais jau tapo BMW ir „Maserati“ atstovė – pradėti masinę gamybą planuojama jau gruodį, praneša ,,Verslo žinios". Įmonė, kurios savininkė – Vokietijos „Bio Circle Surface Technology“, Elektrėnuose išsinuomojo maždaug 2.000 kv. m bankrutavusios „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos“ pastatą. Per artimiausius trejus metus bendrovė planuojama sukurti 48 darbo vietas – 11 žmonių jau dirba.

Irma Kazlauskaitė Nors kai kurie ekonomistai mano, kad poilsiavietės yra verslas ir jo rizikos nereikėtų perkelti ant mokesčių mokėtojų pečių, dabartinė valdžia turi kitą nuomonę – pelningų valstybinių poilsiaviečių neverta parduoti. Valstybinės poilsiavietės šiuo metu dirba taip, kaip joms pavyksta. Kalbėti apie jų veiklos analizę ar kontrolę labai sunku, nes ligi šiol nėra net bendro valstybinių poilsiaviečių sąrašo.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Nesibaigiančios nuolaidos prekybos centruose pirkėjus veikia kaip narkotikai, tvirtina rinkodaros ir pozicionavimo konsultantas Linas Šimonis. „Žmonės tarsi „sėdi ant nuolaidų adatos“, ir prekybos centrai jau sunkiai išsiverstų be nuolaidų“, – tinklalapiui LRT.lt sako L. Šimonis. Be nuolaidos neatvers piniginės Įpusėjus vasarai prekybos centrai trimituoja apie akcijas ir išpardavimus.

Nėra nieko blogiau, kaip sulaukti visiškai netikėto klausimo pokalbyje dėl darbo, rašo businessinsider.com. JAV įdarbinimo agentūra „Glassdoors“ sudarė keisčiausių 2012 metų klausimų pokalbiuose dėl darbo sąrašą. Teigiama, kad atsakymų į keisčiausius klausimus dažniausiai prašydavo visiems gerai žinomos kompanijos, kaip „Apple“, „Google“, „Goldman Sachs“, „Amazon“, „Microsoft“ ir keletas kitų. Vis dėlto ketais klausimais pagarsėjusi „Google“ nusprendė atsisakyti šios tradicijos.