Verslas

Skirtingai nei daugelyje kitų Europos valstybių, ilgalaikė nuoma lietuviams yra nepriimtina. Net 80,2 proc. šalies gyventojų norėtų gyventi nuosavame būste ir tik 13,6 proc. lietuvių, esant palankioms sąlygoms, sutiktų nuomotis ilgą laiką (15 ar daugiau metų). Dar 6,2 proc. teigia, jog nėra apsisprendę šiuo klausimu. Tokius duomenis atskleidė informaciją apie gyvenamąją aplinką teikiančio projekto Kurgyvenu.lt atliktas vartotojų nuomonių tyrimas. „Nuosavas būstas simbolizuoja stabilumą.

Tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ atlikta darbuotojų ir darbdavių apklausa Lietuvoje parodė, kad daugiau nei pusė darbuotojų baiminasi, jog įvedus eurą darbdaviai mažins įmonių išlaidas darbuotojų sąskaita.

Dauguma Lietuvos verslininkų pritaria euro įvedimui Lietuvoje, tačiau tuo pačiu metu mano, jog tam ir valstybei, ir jiems patiems dar trūksta pasiruošimo. Nepaisant to, dauguma įmonių vadovų tiki prisijungimo prie euro zonos nauda jų verslo rezultatams. Tokias tendencijas atskleidžia „Danske Bank“ užsakymu atlikta Lietuvos įmonių vadovų apklausa. Pritarimą euro įvedimui verslininkai reiškia skirtingai – 20 proc. jų įsitikinę, jog eurą reikėjo įvesti jau anksčiau, 27 proc.

Vienas dažniausių klausimų, kuriuos pastaraisiais metais užduoda būsto pirkėjai yra šildymo kainos. Šildymo sąskaita kartais tampa svaria priežastimi keisti gyvenamąją vietą. Įmonės „Eika“ skaičiavimai rodo, kad šildymo kaina analogiško dydžio butuose naujos ir senos statybos namuose gali skirtis iki keliolikos kartų.

Rytoj, balandžio 4 d., Kaune, „Žalgirio“ arenoje prasideda 20 tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt 2014“. Joje daug dėmesio bus skirta kitais metais Milane vyksiančiai pasaulinei parodai „EXPO 2015“. Aplinkos ministerija, kuriai Vyriausybė yra pavedusi kartu su Žemės ūkio ministerija organizuoti Lietuvos pristatymą svarbiausiame kitų metų tarptautiniame renginyje, visas tris parodos dienas viename iš „AgroBalt 2014“ stendų pristatys būsimąją pasaulinę parodą ir Lietuvos pas...

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad kovo mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus 50 procentų mažesnės nei prieš metus. „Šiemet kovas buvo šiltas, oro temperatūra ir šilumos suvartojimo rodikliai prilygsta lapkričio mėnesio duomenims. Todėl norintieji sužinoti, kiek teks mokėti už šildymą, gali atsiversti lapkričio sąskaitas. Tiesa, sąskaitos gali nežymiai skirtis dėl miestuose kitusių šilumos kainų“, - pataria LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

6 tūkstančiai litų – klientui į kišenę. Tiek siūlo Lietuvoje veikiantis prekybos tinklas „Prisma“, šiandien paskelbęs apie, ko gero, dosniausią akciją. Populiariame socialiniame tinkle bendrovė pradėjo žaidimą, kurio metu vienas laimingasis gaus sumą, galinčią padėti jam sutaupyti net viso pusmečio maisto biudžetą. „Tokį, prizų apimtimi stambų žaidimą Lietuvoje rengiame pirmą kartą.

Elektros energijos vartojimas šalyje 2013 m. didėjo, tačiau tarp skirtingų vartotojų grupių tendencijos išsiskyrė – gyventojai elektros vartojo mažiau, tuo tarpu labiausiai augo elektros vartojimas pramonės ir prekybos sektoriuose. Pernai elektros skirstymo bendrovė AB LESTO Lietuvoje persiuntė vartotojams beveik 8,19 TWh (teravatvalandžių) elektros energijos – tai 1 proc. daugiau nei prieš metus ir beveik 4 proc. daugiau nei 2011 m. Daugiau kaip 1,55 mln.

Sostinės gatvėmis netrukus riedės du ekologiški autobusai, varomi elektra ir suspaustomis gamtinėmis dujomis. Iki metų pabaigos tokius autobusus gaus ir Telšių, Ukmergės, Marijampolės, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Elektrėnų bei Šiaulių autobusų parkai.

 Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį už įstatymų pažeidimus įspėjo „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės valdomą „Lietuvos ryto“ televiziją. Komisija pranešė, kad įspėjo televiziją už netinkamą vasario 7 dieną rodyto vaidybinio filmo „Kaip atpažinti savo šventuosius“ žymėjimą. Jame vartojami nešvankūs žodžiai ir posakiai, rodoma, kaip vartojamos narkotinės medžiagos bei nuo jų apsvaigę asmenys, palankiai vertinama priklausomybė nuo jų, pranešė komisija.

Vilniuje šiais metais bus tvarkoma daugiau nei 200 gatvių. Darbai vyks visoje sostinėje ir tikimasi, kad didžiąją dalį jų pavyks atlikti dirbant savaitgaliais ir vakarais, tam kad eismo sąlygos mieste nesikeistų. Tam, kad darbai vyktų efektyviai sostinė suskirstyta į penkias zonas – šiaurinę, rytinę, pietinę, vakarinę ir centrinę. Visose šiose dalyse, jei nesikeis oro sąlygos, darbus tikimasi pradėti jau pirmadienį, balandžio 7 dieną.

 Migracijos pareigūnai fiksuoja padidėjusį Rusijos piliečių susidomėjimą laikinu gyvenimu Lietuvoje, rašo naujienų portalas delfi.lt. „Dabar pas mus kaip niekada daug Rusijos piliečių gauna leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Kartais kyla toks įtarimas (kad rusai bėga iš savo šalies – delfi.lt)“, - portalui sakė Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis.

Kuomet įmonė ieško darbuotojų, renkasi ne tik darbdavys – darbuotojai taip pat sprendžia, ar nori dirbti toje įmonėje, vertina darbdavį, su kuriuo susitinka per pokalbį dėl darbo, bando susigaudyti, ar patiktų dirbti tos įmonės aplinkoje. Dauguma darbuotojų, kuriems teko dalyvauti pokalbiuose dėl darbo, neturi priekaištų darbdaviams nei dėl pasiruošimo pokalbiams, nei dėl jų, kaip darbdavių, įvaizdžio. Tačiau ne visi. Yra dalis darbuotojų, kurie darbdavio pasiruošimą pokalbiui vertina kritiškai.

Dauguma pritartų, kad būti geram pinigų nereikia. Tai priklauso nuo mūsų užsidegimo, noro, valios, o kartais – tik tikėjimo. Tačiau jeigu geras darbas yra visas ilgas metinis projektas, įtraukiantis dešimtis skirtingų sričių specialistų? Jeigu po vieno gero darbo, gali sekti kitas ir dar vienas? Pamąstę pritartume, kad lėšos, kad ir minimalios, tikrai praverstų, siekiant greičiau ir profesionaliau jį įgyvendinti.

„Jeigu darbuotojai dirba keliose darbovietėse – nustatyta, kad vienas net 11-oje vietų skirtinguose Lietuvos regionuose dirba, yra dirbančių 6-7-8 darbovietėse skirtingose vietose – kyla abejonių, ar jie iš tiesų ten dirba, ar nėra kokių nors korupcijos požymių“, – sakė Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Gintaras Čepas.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos uostą pasiekė didžiulis kranas, skirtas pakrauti ir iškrauti jūrinius konteinerius iš okeaninių konteinervežių. „Post-Panamax“ dydžio laivų Klaipėdoje laukiama jau šią vasarą. Jie švartuosis prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinių, kur pradės veikti Tarptautinis konteinerių paskirstymo centras.

Vida Tavorienė VL žurnalistė Sparčiai gausėjanti bebrų populiacija „kraustosi“ gyventi į karklais apaugusius melioracijos griovius. Čia jų saugumu pasirūpino biurokratai, neleidžiantys valyti daugybę upėms prilygintų griovių.  Ūkininkai ir savivaldybių melioracijos specialistai žeria priekaištus medžiotojams, kad šie nepakankamai reguliuoja bebrų populiaciją. Medžiotojai atsikerta, kad bebrai karaliauja tik apleistuose, medžiais ir krūmais apaugusiuose grioviuose.

Marius Eidukonis VL žurnalistas Rusijos nuogąstavimai dėl tolesnių Vakarų veiksmų jau daro žalą Rusijos ekonomikai – jos vertybinių popierių biržoje kainos kovą nukrito 6 proc. Viena iš pirmųjų reakcijų tapo užsienio kapitalo nuotėkis: pagal ekonomistų ir pareigūnų vertinimus per pirmą ketvirtį sunerimę investuotojai iš šalies perkėlė apie 60–70 mlrd. JAV dolerių kapitalo.

Lietuvos gyventojai linkę rinktis gyventi nuosavame, o ne nuomotame būste. Vis tik jų galimybes įsigyti nuosavą būstą labiausiai riboja per mažos pajamos. Į tai turėtų atsižvelgti tie, kas šiuo metu ketina įsigyti būstą, siekdami jį vėliau išnuomoti. Taip teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.   Pastebima bendra ir vis ryškėjanti tendencija, kad žmonės į būstą vis dažniau žiūri ne tik kaip į gyvenamąją vietą, bet ir kaip į turto kaupimo priemonę.

Dėl nenuspėjamų orų pokyčių gėlininkai nesiryžta prognozuoti, koks bus šis sezonas – pelningesnis nei pernai ar ne. Tačiau, nepaisant „iš kojų verčiančių“ orų, gėlių augintojų ir pardavėjų nuotaikos geros, o nuolat didėjančios jų gretos leidžia tikėti giedra šio sektoriaus ateitimi.

Vien peržiūrėjus nuotraukas, patalpintas tinkle „Instagram“, galima apsvaigti nuo neįsivaizduojamai prabangaus dviejų brolių gyvenimo. 27-erių Aleksandras ir 26-erių Orenas, kilę iš Kataro, yra vieni stambiausių prabangaus nekilnojamojo turto magnatų visame pasaulyje, rašo Businessinsider.  Vienas garsiausiai nuskambėjusių jų NT sandorių buvo už rekordinę sumą – 100 mln. dolerių parduotas namas pačiame Niujorke.

Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės sutartys vėl pakvipo šimtamilijoninėmis aferomis. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos uvertiūros panašėja į amerikiečių kompanijai parduotos „Mažeikių naftos“ partitūrą.

Agresyvėjanti Rusija kelia nerimą ne tik politikams. Dauguma ekonomistų bando prognozuoti, kaip šalies veiksmai galėtų paveikti Lietuvos ekonomiką. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pateikė keturis galimus ekonominio konflikto su Rusija scenarijus. Pagrindinis scenarijus yra apsiribojimas tik asmenų judėjimo ir sąskaitų įšaldymo priemonėmis. Jo tikimbė, pasak G. Nausėdos yra didesnė negu vidutinė.

Advokatė Inga Lukauskienė teigia, kad Prekių įstatymas neriboja galimybės įregistruoti panašius prekių ženklus. Svarbu žinoti, kad jei jūs Valstybiniam patentų biurui pateikėte paraišką prekių ženklui įregistruoti, jūsų ženklas buvo įregistruotas, o jums išduotas registracijos liudijimas, dar nereiškia, kad niekas kitas tokio ženklo neužregistruos. „Tačiau to bijoti nereikia.

Vyriausybės patvirtinti žemės pardavimo saugikliai yra kompromisiniai ir turėtų tenkinti verslą, mano premjeras Algirdas Butkevičius. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna pripažįsta, kad, nors į siūlymus buvo atsižvelgta, saugikliai tenkina ne visus.

Remdamasi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos televizijos programos „RTR Planeta“ turinio įvertinimu š. m. balandžio 2 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija priėmė sprendimą įpareigoti televizijos programų retransliuotojus, skleidžiančius televizijos programą „RTR Planeta“ Lietuvos Respublikos vartotojams, laikinai - 3 mėnesiams sustabdyti programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų rat...

Pasaulinė informacinių ir ryšio technologijų sprendimų tiekėja „Huawei“ šią savaitę paskelbė audituotus 2013 metų finansinės veiklos rezultatus. Praėjusiais metais „Huawei“ pajamos augo 8,5 proc. ir siekė 239 mlrd. Kinijos ženminbi juanių. 2013-aisiais „Huawei“ grynasis pelnas buvo 21 mlrd. Kinijos ženminbi juanių.

Balandžio 2-4 dienomis Lietuvoje lankysis Baltarusijoje dirbančių Kinijos verslininkų delegacija. Svečiai susitiks su transporto ir ekonomikos sritis kuruojančių Lietuvos institucijų atstovais.

Svajonių darbdavio paieškos yra viena svarbiausių veiklų žmogaus gyvenime. Kiekvienas asmuo siekia dirbti mėgiamą darbą – juk darbe praleidžiama daugiausiai laiko. Todėl savybės, kuriomis turėtų pasižymėti svajonių darbdavys, yra nuolatinis diskusijų objektas.

Praėjusiais metais Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ pasiekė 3,45 mln. litų (1 mln. eurų) pelną. Nors 2012 m. oro bendrovės nuostolis sudarė 93 mln. litų (27 mln. eurų), pelningumą ji pasiekė vieneriais metais greičiau nei buvo planuota – 2013 metais. „2013-ieji „airBaltic“ ypatingi tuo, kad net sunkiais metais pavyko didinti efektyvumą, geriau kontroliuoti išlaidas ir pajėgumus. Pasiekėme 97 mln. litų apyvartą (28 mln. eurų) ir, įgyvendindami persitvarkymo planą, uždirbome pelno.

Pernai didžiausio kečupo gamintojo Baltijos šalyse UAB „Suslavičius-Felix“ pajamos siekė 24,23 mln. litų ir buvo 11,8 proc. didesnės nei 2012 metais. Prie augimo labiausiai prisidėjo eksportas, kuris 2013 metais sudarė 28,7 proc. visos apyvartos ir pernai, lyginant su 2012 metais, augo greičiau nei pajamos – 18,1 proc., Toliau plėsti eksportą bendrovė ketina Rytuose, kur šiuo metu aktyviai dalyvauja parodose ir mezga verslo ryšius.

Optimalus maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai Baltijos šalių sostinėse per mėnesį kainuoja nuo 996 iki 1145 litų. Brangiausias jis Latvijoje, pigiausias – Lietuvoje. Estijoje optimalaus šeimos maisto produktų krepšelio vertė per mėnesį – 1098 litai. Tokius duomenis, pristatydama antrą kartą atlikto trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkių tyrimo rezultatus trečiadienį žurnalistams pateikė ,,Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Nors Lietuvos darbo biržos duomenimis registruotas nedarbas šalyje šių metų kovo 1 dieną siekė 11,4 proc. tačiau, anot specialistų darbo rinka nėra tolygi. Net jei kažkur darbuotojų, norinčių dirbti – per daug, yra nemažai sričių, kur specialistų masiškai trūksta. Daugelis darbuotojų paieškos profesionalų sutinka, kad vienas iš realiausių būdų rasti ieškomų specialistų yra geriau išnaudoti technologijų teikiamas galimybes.

SEB banko analitikai sumažino 2014 m. ir 2015 m. Lietuvos BVP plėtros prognozę po 0,5 proc. punkto iki atitinkamai 3 proc. ir 4 proc. Pagrindinė to priežastis – smarkiai lėtėjantys Rusijos ekonomikos apsisukimai ir dramatiškas rublio bei kitų Rytų valiutų kurso kritimas, keliantis lietuviškų prekių konkurencingumo tenykštėse rinkose problemų.

Didžiausias išlaidas būsto išlaikymui Baltijos šalių sostinėse patiria gyvenantys nuomojame būste. Ekonomiškai naudingesnis pasirinkimas šiuo metu – pirkti būstą su paskola, teigė,,Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Boložienė, pristatydama žurnalistams antrą kartą atlikto Baltijos šalių sostinių gyvemntojų namų ūkio tyrimo rezultatus.

Lietuviai ir latviai maistui, būstui bei transportui išleidžia beveik pusę savo pajamų, o estai – tik trečdalį. Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Jo duomenimis, palyginus trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkius, būtiniausioms išlaidoms – maistui, būstui ir transportui - daugiausia pinigų išleidžia Rygos gyventojai. ,,Šiemet vertinome ne tik išlaidas maistui, kaip praėjusiais metais, bet ir būstui bei transportui.

Norėdamas užtikrinti efektyvesnį klientų aptarnavimą, „Swedbank“ planuoja sujungti lizingo ir automobilių nuomos paslaugas teikiančias dukterines įmones. Numatoma, kad dar šiemet bendrovės „Swedbank autoparko valdymas“ turtą, sutartinius įsipareigojimus ir teises perims „Swedbank lizingas“. „Siekiame sutelkti visas lizingo ir automobilių veiklos nuomos paslaugas vienose rankose.

Nors ne vienas gamintojas savo produktus žymi įvairiuose konkursuose pelnytais medaliais, galimybė naudoti šiuos ženklus, toli gražu, nėra pagrindinis konkursuose dalyvaujančių įmonių siekis. Gaminio įvertinimas tarptautiniu mastu atveria daugiau galimybių žengti į naujas eksporto rinkas. Į konkursus – tik su tikslu Kaip pasakojo bendrovės „Stumbras“ rinkodaros vadovas Algirdas Čiburys, dalyvauti produktų konkursuose naudinga, tačiau reikia tiksliai žinoti, koks yra dalyvavimo tikslas.

Praėjus 5 mėnesiams nuo viešojo maitinimo įmonių vertinimo projekto starto, jis įgauna pagreitį. Kol kas įvertinta apie 12 % kavinių, restoranų ir užkandinių, tačiau numatoma, kad metų pabaigoje šis skaičius turėtų pasiekti apie 35 %. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, viešuoju maitinimu užsiima daugiau nei 9 tūkst. įmonių, iš jų daugiau kaip 3,7 tūkst. – restoranai, kavinės ir užkandinės.

Per šiek tiek daugiau nei pusmetį Atrankos modulio savitarnos sistemoje užsiregistravo beveik 8,5 tūkst. asmenų, norinčių tapti valstybės tarnautojais. Bendrųjų gebėjimų testą, privalomą visiems pretendentams į valstybės tarnautojus, jau laikė daugiau kaip 5 tūkst. asmenų. Apie 75 proc. asmenų, pirmą kartą laikiusių testą, jį sėkmingai išlaiko.

Atšilus orams renovacijos programa smarkiai pajudėjo į priekį. Šiuo metu yra sudarytos 345 rangos darbų sutartys, prie 82 daugiabučių jau stovi pastoliai ir jų kasdien daugėja. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis su aplinkos viceministre Daiva Matoniene pradėjo reguliariai lankytis regionuose ir susitikinėti su gyventojais. Renovacijai įsivažiavus gyventojai vis dar turi daug klausimų. „Mane džiugina, kad gyventojai, kurių namai renovuojami, turi daug klausimų. Gerai, kad žmonės domisi.

Lietuvoje yra arti 300 draustinių. Tai svarbi dalis saugomų teritorijų, kurios užima daugiau kaip 17 procentų šalies ploto. Nors jie įsteigti pirmiausia saugoti, puoselėti gamtą, tačiau jie reikalingi ir mums – žmonėms. Apsilankę natūralios gamtos prieglobstyje mes ne tik pailsime, bet ir susipažįstame su mus supančiu pasauliu. Vieni jų − Jiesios valstybinis kraštovaizdžio draustinis ir Daugyvenės kultūros istorijos muziejus − draustinis.

Lietuvoje tris savaitgalius vyksiančiose „Senukų“ sodininkų mugėse stebimi pirmieji rezultatai. Paskutinįjį kovo savaitgalį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje vykusiose sodininkų mugėse prekiavo beveik 300 prekybininkų, o jose apsilankė daugiau nei 30 tūkst. gyventojų. Mugės lankytojai tradiciškai labiausiai domėjosi vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukais.

Kovo mėnesį 118 įmonių tapo bankrutuojančiomis, tai mažiausias šį statusą įgijusių įmonių skaičius nuo 2013 m. gruodžio. Per pirmąjį ketvirtį bankrutuojančiomis tapo 405 įmonės, arba 3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. Pastebima, kad sąsajos su bankrutavusiomis įmonėmis didina ir veikiančių įmonių bankroto riziką.

Rusija nuo balandžio 7 dienos iš Lietuvos ir Lenkijos nebeįsileis gatavų mėsos produktų, kuriuose yra kiaulienos, pranešė Rusijos veterinarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“). „Balandžio 7-ąją mes taip pat įvedame priemones, kurių jau ėmėsi viena Muitų sąjungos narė – Baltarusija, dėl gatavos (mėsos – red.

2014 m. balandžio 2 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) informuoja, kad šiuo metu vykdo projektą, kurio metu atlieka patikrinimus įmonėse, piktybiškai vengiančiose atsiskaityti su valstybės biudžetu. VMI akiratyje – bendrovės, reguliariai laiku nevykdančios mokestinių prievolių valstybei, bėgančios nuo lėšų arešto atsidarant vienadienes sąskaitas, piniginius srautus nukreipiančios per įvairius tarpininkus, ieškančios vis naujesnių būdų pradelsti skolų grąžinimą.

Siūlomi žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimai atsilieps ir trims lietuviško kapitalo bendrovėms, kurių akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Vilnius biržoje ir bus žalingi šių įmonių smulkiesiems akcininkams. Su plėtros sunkumais susidurs ne tik „Linas Agro Group“, „Invalda LT“ bei „Agrowill group“, bet ir Vokietijos biržoje kotiruojama, bet Lietuvoje į žemės ūkį investuojanti „KTG Agrar“, praneša Investuotojų asociacija.

Ženklinant bei reklamuojant maisto produktus ir papildus nuo balandžio 9 d. bus naudojami šiek tiek kitokie nei iki šiol teiginiai apie vitaminų ar mineralinių medžiagų teigiamą poveikį sveikatai. Europos Komisija priėmė reglamentą, kuriuo pakoregavo leidžiamų vartoti sveikatingumo teiginių formuluotę lietuvių kalba. Europos Komisija yra patvirtinusi 250 teiginių apie maisto produktų ir papildų sveikumą, susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą.

Kultūros paveldo departamentas (toliau - Departamentas) patvirtino keturias kultūros paveldo objektų finansavimo 2014 metais programas. Šioms Departamento įgyvendinamoms programoms šiemet skirta beveik 12,3 mln. litų. Departamento direktorė Diana Varnaitė 12 mln. litų vertina kaip reikšmingą paramą kultūros paveldui. „Dažnai paveldo objektų valdytojai yra savivaldybės, parapijos, privatūs asmenys, neišgalintys lėšų skirti net būtiniausiems darbams atlikti.