Verslas

Nuo 2014 m. kovo mėn. 21 d. „Trasalis – Trakai Resort & SPA” turi naują valdytoją – UAB „Alsakis“. Įmonė planuoja investuoti į paslaugų kokybės gerinimą bei plėtrą – perkvalifikuoti viešbutį, gaunant 4 žvaigždutes, atnaujinti konferencijų sales, sukurti procedūras su mineraliniu vandeniu, įrengti mineralinio vandens baseinus. Planuojami įrengti lauko aikštynai, riedučių ir riedlenčių parkas.

Po maždaug pusmetį trukusių diskusijų Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė šilumos ūkio pertvarkai. Vilniuje ir Kaune bus įsteigtos specialiosios paskirties šilumos ūkio bendrovės, kurių 51 proc. akcijų valdys valstybės kontroliuojama bendrovė „Lietuvos energija“ ir kurios atnaujins arba pastatys naujas kogeneracines jėgaines, trečiadienį pranešė premjeras. Anot Algirdo Butkevičiaus, pertvarka leistų atpiginti šilumą 20-30 proc.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įmonės savo prekės ženklą paprastai keičia (angl. „rebranding“) dėl dviejų pagrindinių priežasčių – jos arba bėga nuo savo negatyvios praeities, arba išsiplečia ir klesti tiek, kad nebesutelpa į senojo prekės ženklo rėmus, sako Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkas Simonas Bartkus. Tačiau LRT.lt pašnekovas pastebi, kad, kartais keisdamos prekės ženklą, įmonės prašauna pro šalį, sulaukia nesėkmės.

Gyvenimas gerėja, rodo įvairūs statistiniai ir apklausų duomenys: dauguma gali pasidžiaugti gerėjančia ar stabilėjančia socialine padėtimi, o galbūt ir augančiu atlyginimu. Tačiau, nepaisant giedrėjančios ateities, vadinamieji skudurynai netuštėja. Priešingai, naudoti daiktai vertinami vis labiau. Skatina antivartojimo judėjimas Dėvėti drabužiai į Lietuvą ėmė skverbtis, kai tik buvo atvertos sienos.

Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas Šiais metais mūsų šalies ekonomikai didžiausią įtaką darys laipsniškas euro atsigavimas, mažų palūkanų normų aplinka, didėjančios realios gyventojų pajamos ir perkamoji galia vidaus rinkoje bei aktyvėjančios tiek vietos, tiek užsienio kapitalo investicijos. Pernai labiausiai augo bulvių ir pieno kainos, o už rapsų sėklas, javus ir kiaušinius mokėjome mažiau.

Rasa Žuolytė Lietuvai intensyviai ruošiantis pereiti prie euro, vieni ramina, kad duona ir pienas liks įperkami, o kiti įspėja, kad turtinė nelygybė dar labiau padidės. Valdžia ramina Kainos kils, bet nežymiai – baisu nebus. „Niekada niekas nesakė, kad dėl įvedus eurą kainos nedidės. Bet jos nepašoks ir tiek, kaip žmonės įsivaizduoja. Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl euro įsivedimo kainų augimas metiniame infliacijos indekse sudaro 0,2–0,3 proc.“, – teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Panevėžio rajono žemdirbių spėjimai, kad praėjusi žiema be sniego smarkiai paplonins jų pinigines, tvirtinasi.   Ramygalos seniūnijos ūkininko Ovidijaus Pečeliūno ūkyje dabar atsėjami pasėliai. Ūkininkas sako, kad iš turėtų 450 hektarų kviečių jam teks atsėti apie 90 procentų. Iš 420 hektarų rapsų šalčiai nepražudė maždaug 280 hektarų. Kad pavasarį teks skaičiuoti nuostolį ir atsėti neperžiemojusias kultūras, O. Pečeliūnas nujautė jau žiemą.

Žinomi prekės ženklai ir garsių mados namų vardai gatvėse tiesiog bado akis. Atrodo, kad pusė mūsų visuomenės gyvena prabangoje ir tūkstančius kainuojančios Holivudo žvaigždžių stiliaus detalės tapo prieinamos kone kiekvienam. Deja, tai tik iliuzija. Troleibusais važinėjančios paauglės „Louis Vuitton“ rankinė ar bendrabutyje gyvenančio studento „Versace“ džinsai – tik talentingai pagamintos klastotės. Taip pat skaitykite: kaip atpažinti rūbų ir aksesuarų bei kvepalų ir kosmetikos klastotes.

 Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kelininkai susirūpinę: jeigu per artimiausius kelerius metus finansavimas kelių priežiūrai nedidės, gera dangų būklė esą liks tik prisiminimuose ir dejuos tada ne tik kelininkai, bet ir vairuotojai. Gal vietoj kalbų patylėkime, nes jau nebetoli laikas, kai Lietuvos kelius beliks pagerbti tylos minute – pradėdami Lietuvos kelių asociacijos susirinkimą siūlė kelininkai ir iš karto klojo argumentus.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra susirūpinusi dėl šiuo metu „Viasat“, vienos didžiausių mokamos (abonentinės) televizijos paslaugų teikėjų, Lietuvoje vykdomos veiklos ir ypač dėl to, kad šios bendrovės abonentams ir toliau yra skleidžiama įstatymų draudžiama nesantaiką ir neapykantą kurstanti informacija bei dezinformacija, rašoma pranešime žiniasklaidai. LRTK primena, kad ji nusprendė riboti „NTV Mir Lithuania“ programų transliacijas Lietuvoje.

Į Lietuvą per metus įvežama daugiau nei 230 tonų kvepalų – didžioji dalis iš Lenkijos ir kitų šalių ir tik 0,3 tonos iš kvepalų tėvyne laikomos Prancūzijos. Pastebima, kad iš Lenkijos importuoti kvepalai dažnai neatitinka originalių kvepalų savybių. Padirbtų kvepalų galima įsigyti turgavietėse, iš nesąžiningų prekeivių, kurie savo prekes siūlo įsigyti interneto forumuose ar atvykus į jų namus. Deja, pasitaiko, kad nekokybiškų kvepalų žmonės nusiperka ir parduotuvėse.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl atšilusių orų šiemet neįprastai anksti prasidėję sezoniniai darbai smarkiai mažina nedarbą šalyje. Tačiau darbdaviai skundžiasi, kad rasti darbuotojų nėra lengva – mokslai dar nepasibaigę, o vėliau daugelis jaunimo laikinai uždarbiauti traukia į užsienį. Paprastai žmones sezoniniam darbui įmonės, pasak Darbo biržos atstovų, samdo balandžio viduryje–gegužę, tačiau šiemet darbdaviai jų ieškoti suskato jau kovo pabaigoje.

Į Lietuvą atvykusi Čekijos Parlamento Senato Kaimo plėtros reikalų komisijos narių delegacija jau lankėsi Rokiškio ir Anykščių rajonų ūkiuose, o balandžio 8 d. Žemės ūkio ministerijoje susitiko su žemės ūkio viceministru Mindaugu Kuklieriumi.

„Žmonės, etiketėje perskaitę „modifikuotas krakmolas“, dažnai suabejoja, ar verta rinktis tokį gaminį. Mat vyrauja nuomonė, kad tai – produktas, kuriame yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Iš tiesų modifikuotas arba pakeistas gaminys neturi nieko bendro su genetiškai modifikuotu produktu. „Iš modifikuotų produktų bene dažniausiai maisto pramonėje naudojamas krakmolas.

Premjeras Algirdas Butkevičius, anksčiau ne kartą žadėjęs atpiginti šilumą, dabar žada, jog Vilniaus ir Kauno gyventojai gerokai mažesnių sąskaitų gali tikėtis ne anksčiau kaip nuo 2016-ųjų šildymo sezono. „Trečiadienį mes Vyriausybėje kaip tik priimsime šilumos ūkio plėtros programą, kur yra iškeltas tikslas, kad šilumos kainos mažėtų ateityje dar stipriau“, – interviu LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius. „Sunku pasakyti.

Vida Tavorienė Žiemkenčių netekę ūkininkai priversti brangiau mokėti už vasarojaus sėklą, o pernai uždraustais chemikalais beicuotų rapsų sėklos prisipirkusių augintojai patirs dvigubų išlaidų. Žemės ūkio ekspertų vertinimu, visiškai pražuvo apie trečdalis šalyje pasėtų žieminių kviečių ir rapsų. Labai ankstyvas pavasaris skubina žemdirbius į laukus taisyti šalčių eibių.

Baltijos valstybių ekonomika ir toliau augs sparčiau už kitų Europos Sąjungos šalių ekonomiką, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą jis sakė, kad nors ,,Swedbank“ mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nemano, jog Rusijos ekonomikos stangacija yra pagrindinis Lietuvos įmonių iššūkis. Šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto iki 3,3 ir 4,0 proc.

Klimatas neabejotinai šiltėja, o nuo 1950 metų mokslininkų pastebimi pokyčiai buvo nematyti ištisą tūkstantmetį. Oro ir vandenynų temperatūra kyla, tirpstantys ledynai kelia vandens lygį, šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje nuolat didėja. Tai – grėsmės, kurias Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ekspertai įvardijo šių metų kovo 30 dieną paskelbtoje antrojoje savo ataskaitoje apie klimato kaitos pasekmes žmonijai.

2012 metų „Euromonitor“ tyrimo duomenimis, lietuviai išgeria 0,691 puodelio kavos per dieną ir užima 23 vietą pasaulyje pagal išgeriamos kavos kiekį. Tokie skaičiai neturėtų mūsų stebinti, juk daugelis iš mūsų nepradeda nė dienos be kavos puodelio. Nesuspėję pasimėgauti ja namie, skubame prigriebti puodelį pakeliui. Tačiau gali būti, kad ateityje kavos puodelis kainuos žymiai brangiau nei dabar ir mėgautis ja nebeišgalės visi, kas tik panorės.

,,Neapibrėžtumas ir rizika pasaulyje padidėjo, nors nėra labai didelė, – pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis teigė, kad Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos išlieka didelė, tačiau jei ES didesnių sankcijų netaikys, ypač didelio poveikio mūsų šalies ekonomikai įvykiai Ukrainoje ir dėl to Rusijai taikomos sankcijos neturės.

Rusijos pareigūnai Maskvoje sulaikė buvusį didžiausią Ūkio banko akcininką Vladimirą Romanovą, kurio Lietuva ieško dėl įtarimų turto pasisavinimu ir iššvaistymu. Maskvos baudžiamųjų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai pirmadienį rytinėje miesto dalyje sulaikė Lietuvos pilietį, gimusį 1947 metais, pranešė Rusijos vidaus reikalų ministerijos Maskvos miesto vyriausiosios valdybos spaudos tarnyba.

Tobulėjant technologijoms, su prabangių ir brangių rūbų bei aksesuarų klastotėmis kovoti tampa vis sunkiau. Klastočių apstu turguose, internete, o užsienyje jos pardavinėjamos tiesiog viduryje gatvės. Muitinės specialistai pastebi, kad tarp klastočių populiariausi yra prekių ženklai „Chanel“, „Hugo Boss“, „Dior“, „Versace“, „Paco Rabanne“, „Dolce & Gabbana bei „Carolina Herrera“. Kas išduoda klastą? Pateikiame pagrindinius klastotes ir originalus skiriančius bruožus.

Prieš kelias dienas įsigalėjo Vyriausybės sprendimas padidinti alkoholio akcizą. Smulkieji verslininkai ir taip išgyvena ne pačius geriausius laikus, tad kaip mokesčio pakėlimas atsilieps jiems ir jų produkcijos pirkėjams? Lietuvos mažųjų alaus daryklų asociacijos vadovė bei AB Kauno alus generalinė direktorė Lina Šileikienė apgailestavo, kad toks nutarimas sumažins alaus vartotojų skaičių.

Karolis Birgilas Greitkelio Vilnius - Kaunas atkartpą drąsiai galima pavadinti reklamos paviljonų parku. Didžiulės reklamos laukuose reikalauja rimtų investicijų, tačiau, anot kompanijos „Socialbakers“ vieno iš įkūrėjų Lukaso Maixnerio, šiandien verslas didesnį dėmesį turėtų skirti savo prekės ženklo pastebimimui socialiniuose tinkluose. Interviu portalui Ekonomika.

Rūta Lankininkaitė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Plečiasi Alytaus pramonės parkas – per artimiausius dvejus metus numatytos investicijos sieks dešimtis milijonų litų. Bus sukurta naujų darbo vietų. Galimybe išsinuomoti žemės ir pasinaudoti teikiamomis lengvatomis domisi ir užsienio investuotojai. Medienos apdirbimo įmonės vadovas sako, kad perkelti gamybą į Alytaus pramonės parką viliojo sukurta infrastruktūra ir investuotojams teikiamos lengvatos.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyboje baigtas pirmasis svarbus darbų etapas – sukalti visi terminalo krantinei reikalingi poliai, pradedamas krantinės betonavimas. Projektą įgyvendinančios „Klaipėdos naftos“ ir Klaipėdos jūrų uosto bendrovės nuolat kartoja – terminalas statomas pagal grafiką ir veikti pradės laiku.

Bendrovės „Bitė“ direktoriaus pavaduotojas Pranas Kuisys „Žinių radijui“ sakė negalintis vienareikšmiškai vertinti Europos Parlamento planų iki kitų metų pabaigos panaikinti tarptinklinio ryšio mokestį.   „Tai priklausys nuo to, kaip šalys ir Europos komisija (EK) galutinai įgyvendins planus. Jeigu bus leistos išimtys šalims, kuriose yra labai maži vietiniai tarifai, tada tai bus subalansuotas, geras sprendimas.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Europoje savaitė prasidėjo paskelbtais Vokietijos pramonės rezultatais – didžiausias euro zonos ūkis augo daugiau nei rinkos dalyviai tikėjosi. JAV investuotojų akiratyje atsidurs JAV Federalinių rezervų sistemos (FED) susirinkimo protokolas – bus siekiama nuspėti, kokiomis įžvalgomis remiantis FED tikisi, kad 2016 m. pabaigoje bazinės palūkanos bus pakeltos 0,5 procentinio punkto.

Šio mėnesio pradžioje Baltarusijos sostinėje Minske vyko VI Tarptautinis forumas „ATOMEXPO – Baltarusija“, surengtas Baltarusijos Energetikos ministerijos iniciatyva, kurio rėmėjas yra Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“. Kaip vienas iš svarbiausių Baltarusijos atominės energetikos įvykių, kasmet vykstantis forumas tampa aktualiausių problemų sprendimų platforma, kurioje diskutuoja tarptautinio lygio ekspertai.

Garsus prancūzų rašytojas Anatolis Francas sakė: „Mes gyvename per daug panirę į knygas ir per mažai į gamtą“. Dabar jį reikėtų perfrazuoti ir knygas pakeisti kompiuteriais. Tačiau esmė išlieka – turėdami tokią garbingą istoriją, turtingą kultūros paveldą ir nuostabią gamtą, mes per mažai naudojamės šiuo lobynu. Lietuvoje visos šios vertybės yra saugomos ir puoselėjamos. Daugiau kaip 17 procentų Lietuvos ploto užima saugomos teritorijos.

Keturių asmenų šeimai mėnesiui rekomenduojamo maisto produktų krepšelio kaina Baltijos šalyse per metus padidėjo nežymiai. Daugiausia – 4.3 proc. – Estijoje, mažiausiai – 3.2 proc. Lietuvoje. Eurą įsivedusioje Latvijoje padidėjimas siekė 4.1 proc. Tokius rezultatus atskleidė antrus metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Teismas patenkino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) prašymą riboti kanalo „RTR planeta“ ne ES pagamintų laidų transliacijas trims mėnesiams. Tokį sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė balandžio 2 dieną gavęs LRTK prašymą, kuriame nurodoma, kad „RTR planeta“ kovo 2-ąją parodyta informacine laida „Savaitės žinos“ apie įvykius Kryme buvo kurstoma tautinė nesantaika, skatinami kariniai veiksmai.

Pakeistos politinės pažiūros – sotesnis gyvenimas. Taip galima apibūdinti dar nė 38-erių nesulaukusio Dainiaus Budrio politinę karjerą. Praėjusios kadencijos Seime tris frakcijas pakeitęs, 2012-ųjų pabaigoje verslininkas tapo socialdemokratu ir dalyvavo Seimo rinkimuose. Nesėkmingai. Tuomet socdemai planavo jį pasodinti į energetikos viceministro kėdę. Irgi nesėkmingai. Politikus atšaldė Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Baltijos valstybėms ir toliau nesiseka susitarti dėl bendro transeuropinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto. Pasak Lietuvos susisiekimo ministerijos atstovo, derybos vėl gali persikelti į politinį lygį, nes šalims nepavyksta apsispręsti dėl bendros projekto koncepcijos. Estija, kuri vis dar prieštarauja Vilniaus prijungimui prie vėžės, siūlo derybas rengti Briuselyje, kur galėtų dalyvauti ir Europos Komisijos atstovai.

 Per pirmuosius tris 2014 m. mėnesius Baltijos regionas iš Skandinavijos importavo 1,21 TWh elektros energijos – keturis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Išaugusį importą lėmė žemos elektros kainos Skandinavijos rinkoje bei praėjusių metų pabaigoje pradėta eksploatuoti „Estlink-2“ elektros jungtis. Prognozuojama, kad 2014 m. iš Skandinavijos importuojamos elektros kiekis padidės bent du kartus.

Kovo pabaigoje Hamburge vykusioje transporto konferencijoje buvo pristatytas Kauno intermodalinio terminalo (KIT) Kauno geležinkelio stotyje (Palemono kelyne) projektas.

Verslo įmonės potencialių darbuotojų vis dažniau ieško universitetuose. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai praėjusiais metais sulaukė 40 proc. daugiau darbo pasiūlymų nei 2012-aisiais. Atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei 50 proc. visų studijuojančiųjų pradeda dirbti jau studijų metais.

Nuo gegužės atsisakoma socialinio draudimo pažymėjimų – jų nebereikės pateikti įsidarbinant, tad jie nebebus išduodami „Sodros“ skyriuose, rašoma pranešime spaudai. Dėl to priimant į darbą ar teikiant „Sodrai“ kitus socialinio draudimo pranešimus nebebus privaloma nurodyti asmens socialinio draudimo numerio, užteks asmens kodo. Neturintiems Lietuvoje suteikto asmens kodo ši tvarka negalioja: jų asmens socialinio draudimo numeris pranešimuose turi būti nurodomas kaip ir anksčiau.

Artėjant euro įvedimui vieni labiau linkę pabrėžti jo privalumus ir ramina, kad duona ir pienas liks įperkami, kiti įspėja: turtinė nelygybė dar labiau padidės.

Praėjusią savaitę Lietuvos mėsos perdirbėjams Rusija paskelbė, kad nuo pirmadienio draudžiama į Muitų sąjungos šalis vežti termiškai neapdorotus mėsos produktus, pažadėta, kad gali būti uždraustas visų maisto produktų iš Europos Sąjungos (ES) įvežimas, jei juose bus lietuviškos ar lenkiškos kiaulienos. „Rosselchoznadzor“ vadovo padėjėjas Aleksejus Aleksejenka „Verslo žinioms“ patvirtino, kad šią savaitę paaiškės galutinis sprendimas.

Moterys, o galbūt ir dalis vyrų puikiai žino – vizitas pas kirpėją gali baigtis liūdnai. Per trumpai nukirpti plaukai atauga, tačiau plaukų dažymas gali kainuoti ne tik krūvą pinigų, bet ir reprezentatyvią išvaizdą ar pačius plaukus.

Birutė Slavinskienė Interneto portalas „Verslas.in“ – modernus, naujoves priimantis ir jaunų žmonių kuriamas projektas, patrauklus savo paprastumu ir žmogiškumu. Dalindamiesi tuo, ką mato aplink, portalo kūrėjai siekia užpildyti nišą – suprantamai pateikti kokybiškų ir verslo žinių. O kad galėtum perteikti kitiems, visų pirma turi gilinti žinias pats. „Verslas.in“ įkūrėjas tauragiškis Paulius Vitkus sako, kad mokymasis jam – ir darbas, ir pajamų šaltinis.

Vida Tavorienė Europos Sąjungos strategų paradoksai: vienais sprendimais atveriami keliai genetiškai modifikuotiems augalams, kurie gamtai ir žmonių sveikatai gali būti pražūtingi, o kitais sprendimais įvedami griežti žalinimo reikalavimai, dėl kurių mažės ir brangs produkcijos gamyba. Vadinamieji žalinimo reikalavimai įsigalios kitais metais, tačiau jau šiemet pasėlius deklaruoti besiruošiantiems ūkininkams neramu, nes išskirti ekologiniu požiūriu svarbias vietoves bus ne taip paprasta.

Aliona Vasilevskaja / CargoNEWS Statistiniai duomenys byloja apie tai, kad Rusija ne vienerius metus yra vienas iš svarbiausių Europos užsienio ekonomikos partnerių. Ši Rytų rinka itin svarbi vežėjams. Eksportuojamųjų prekių apimtis kelių transportu iš Europos Sąjungos (ES) į Rusiją 2012-2013 metais siekė 83,4 mlrd. eurų. Anot transporto atstovų, šioje šalyje nuolat kyla iniciatyvų kaip nors “prispausti” užsienio šalių vežėjus.

Savo buvusiems sutuoktiniams didžiules sumas sumokėjo ne tik Madonna ir P. McCartney, bet ir kai kurie lietuvaičiai.

 Rūta Klišytė Nesuklysiu šį žmogų pavadinusi diplomuotu ekonomistu, žurnalistu, TV laidų vedėju, vertėju, sportinio pokerio lošėju, rašytoju, knygos pardavėju, teniso žaidėju... Sakote, per riebu vienam jaunam vyrui, vedusiam ir turinčiam vaikų? Galbūt, jei tik šis nebūtų Andrius Tapinas. Tiesa, Andrius nėra prisiekęs nė vienai iš minėtų profesijų, nė vienai aistrai nėra pardavęs dūšios, tačiau jam velniškai, tiesiog pavydėtinai sekasi.

Rapolas Tamošiūnas Kuo toliau, tuo daugiau nerimo kelia klimato kaitos pokyčiai. Nuo jų kenčia gamta ir žmonės. Todėl kiekvienas turėtų pradėti keisti kasdienius įpročius, kad ir toliau žmonija galėtų mėgautis tuo, ką duoda ši planeta. Svarbūs rodikliai Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo, profesoriaus daktaro Arūno Bukančio, pavasarį ima dygti nauji statiniai, aktyvėja ir individualių namų statybos.

Svajojate apie gražų gyvenimą? Jūsų svajonės gali išsipildyti „vos“ už porą milijonų litų. Jei žavitės Italija (jei dar nesižavite, tai susižavėsite), jums tikrai patiks šios puikios vilos nuostabia gamta ir nepabostančiu maistu garsėjančioje šalyje, rašo Swide. Antrąją dalį skaitykite čia. Tiesa, kiekvienos iš jų kaina – apie 500 tūkst. eurų.  9 miegamųjų namai „San Vito Dei Normanni“, Brindisis (Apulia) – 650 tūkst.

ekonomika.lt Lėtėjanti Kinijos ekonomika, neslūgstanti įtampa tarp Ukrainos ir Rusijos – tai tik keletas reikšmingiausių pastarųjų ekonominių įvykių. Businessinsider.com pristato "Citi" banko ekspertų ekonomines prognozes ateinantiems metams. Ekonomikos ekspertų teigimu, 2014 metais numatomas 3,1 proc. globalios ekonomikos augimas, o 2015m. – 3,4 proc. augimas. „Mūsų prognozes smarkiai pakoregavo kintanti situacija Rusijoje bei blogėjanti šalies ekonominė situacija.