Panevėžio rajono žemdirbių spėjimai, kad praėjusi žiema be sniego smarkiai paplonins jų pinigines, tvirtinasi.
Ramygalos seniūnijos ūkininko Ovidijaus Pečeliūno ūkyje dabar atsėjami pasėliai. Ūkininkas sako, kad iš turėtų 450 hektarų kviečių jam teks atsėti apie 90 procentų. Iš 420 hektarų rapsų šalčiai nepražudė maždaug 280 hektarų.
Kad pavasarį teks skaičiuoti nuostolį ir atsėti neperžiemojusias kultūras, O. Pečeliūnas nujautė jau žiemą. „Kai spūstelėjo ir dvi savaites laikėsi didelis šaltis, o sniego nebuvo, vilties, kad pasėliams tokie dalykai nepakenks, buvo labai mažai. Todėl iš anksto pasirūpinau sėklomis. Dabar jos brango“, – pasakoja žemdirbys.
O. Pečeliūnas skaičiuoja, kad vienas nušalęs hektaras pasėlių jam atnešė apie 800 litų žalos. Ūkininkas jų nėra apdraudęs. Sako, dabartinė pasėlių draudimo sistema yra tokia, kad žemdirbiams jų drausti nelabai apsimoka. Taigi iššalimo, sausros ir kitas rizikas jis prisiima pats.
„Vieni metai būna geresni, kiti – prastesni, – filosofiškai žiūri į nuolatines rungtynes su gamtos stichijomis O. Pečeliūnas. – Pavyzdžiui, praėję ir užpraeiti buvo palyginti geri, o 2010-aisiais dėl iššalimo teko atsėti apie 600 hektarų, 2011 metais – apie 170 hektarų pasėlių.“
Ūkininkas svarsto, ar tik dėl gamtos kataklizmų Lietuvos žemdirbiams neteks atsisakyti žieminių kultūrų.
Tiesa, Bernatonių žemės ūkio bendrovės vadovas Vilmantas Malinauskas sako, kad jiems teks atsėti ne tokį didelį plotą, kaip manė pavasario pradžioje. Prasidėjus augalų vegetacijai paaiškėjo, kad iš 330 hektarų žieminių kvietrugių, rapsų teks atsėti maždaug 100 hektarų.
Vienas nušalęs hektaras pasėlių atnešė apie 700–800 litų žalos. Bernatonių žemės ūkio bendrovė, dirbanti per 1 000 hektarų žemės, pasėlių irgi nėra apdraudusi.
Labiausiai nukentėjo rapsai
Panevėžio rajono savivaldybės surinkti preliminarūs duomenys, kiek hektarų pasėlių iššalo, rodo apie žemdirbių patiriamus didelius nuostolius.
Rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bakanienė teigia, kad labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai. Iš 7 807 hektarų jų nušalo 4 294 hektarai, arba 55 proc. pasėlių.
Iš 21 592 hektarų kviečių besniegė žiema sunaikino 11 018 hektarų, arba 51 proc. visų šios rūšies augalų.
O iš 8 273 hektarų žieminių kvietrugių neliko 2 482 hektarų – tai yra trečdalio.
Žieminiai miežiai nukentėjo mažiau. Iš 950 hektarų nušalo 95 hektarai. Šalčiai nelabai išgąsdino ir rugius: iš 2 000 hektarų žuvo tik 186 hektarai, arba 9,3 proc.
Specialistė akcentavo, kad duomenis apie turimus pasėlius ir patirtus nuostolius pateikė ne visi žemdirbiai, tad skaičiai nėra tikslus ir dar gali keistis. Bet, kaip tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Vygandas Keturakis, jau dabar akivaizdu, kad gamta rajono žemdirbiams padarė didelių nuostolių.
Tiesa, Pasvalio ir Biržų rajonuose nušalo dar didesni plotai pasėlių.
Jeigu nėra sniego, rapsai nepakelia didesnio kaip 16 laipsnių šalčio, kviečiai bijo 20–22 laipsnių šalčio. Panevėžio krašte šią žiemą tokie ir buvo paspaudę.
V. Keturakis sako, kad kai kuriuose ūkiuose šalčiai, nors ir nepražudė visų laukų, tačiau gerokai juos praretino. Jei žemdirbių netenkins pasėlių tankumas, tokius laukus irgi reikės atsėti.
Dažnas ūkis augina produktyvias, tačiau gamtos stichijoms mažai atsparias grūdinių kultūrų veisles.
Vieno hektaro atsėjimo išlaidos skiriasi priklausomai nuo ūkyje naudojamų technologijų.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovo, natūralu, kad rinka jau reagavo į išaugusį sėklų poreikių – jos brango. Todėl V. Keturakis teigė dar vasarį, kai šalčių pakenkti pasėlių laukai rudavo, raginęs žemdirbius apsirūpinti sėklomis.
Kad ūkininkai vangiai draudžia pasėlius nuo gamtos stichijų, V. Keturakis neneigia. Pasak jo, žemdirbių tikrai netenkina dabartinė draudimo sistema. „Jeigu pasėlius drausi iš banko pasiskolintų pinigų, tai neapsimoka drausti“, – sako ūkininkų vadas.
Inga SMALSKIENĖ
