Verslas

Pirmąjį šių metų savaitgalį Klaipėdoje oro sąlygos buvo itin ekstremalios, tačiau tai nesukėlė problemų vietos kelininkams. Pasak bendrovės „Specialus autotransportas“ vadovo Laimono Žemaičio, šiomis dienomis dirbama pagal planą – keliai nupilti druska, todėl asfaltas yra drėgnas ir neslidus. „Tiek praėjusį savaitgalį, tiek visą sezoną tvarkytis sekasi itin sklandžiai – jokių nusiskundimų iš gyventojų ar neigiamų komentarų negavome, o tai byloja apie aukštą darbo kokybę.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ 2014 metais pervežė daugiau nei 132 tūkst. keleivių, per visą veiklos laikotarpį – daugiau nei 182 tūkst., o kitais metais planuoja perkopti 200 tūkst. pervežtų keleivių skaičių ir plėsti savo skrydžių geografiją. Į 2014 m. vykusius „Air Lituanica” skrydžius buvo parduota daugiau nei 140 tūkst. bilietų. Vidutinė bilieto kaina į vieną pusę be oro uosto mokesčių yra 84 Eur / 290,04 Lt. Daugiausiai keleivių pervežta Talino kryptimi – 27 tūkst.

Per pirmąsias euro įvedimo Lietuvoje dienas, sausio 2-5 dienomis, Lietuvos paštas iš gyventojų surinko daugiau kaip 120 mln. litų. Vien per pirmąjį sausio 5-osios pusdienį paštuose surinkta beveik 45 mln. litų. Tai – iki šiol rekordinė per tokį laiką surinkta suma. „Kaip ir planavome, gyventojų skaičius paštuose pirmosiomis euro įvedimo dienomis auga. Kaimyninių šalių paštų patirtis rodo, kad lankytojų srautai stabilizavosi per pirmas tris savaites.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad buvęs jo patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas pasitraukė ne pats, o buvo paprašytas išeiti. Vyriausybės vadovas atsisakė komentuoti tokio sprendimo priežastis, – anot jo, prabilęs apie nesusikalbėjimus, buvęs jo komandos narys elgiasi negarbingai. „Esu nustebintas tokio pareiškimo ir tokio negarbingo elgesio.

Padaugėjus kalbų apie galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, ką tik į ją įstojusios Lietuvos centrinio banko vadovas tvirtina, kad Graikijos netekimas Lietuvai didelės įtakos neturėtų. „Atvirai pasakius, manau, kad įtaka būtų menka mums kaip Lietuvai, nes mūsų ekonominiai ryšiai su Graikija tikrai nėra išplėtoti“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

 Antradienio rytą eismo sąlygas didžiojoje Lietuvos dalyje sunkina plikledis. Kaip įspėja Automobilių kelių direkcija, jis kai kur gali susidaryti ir dieną. 6 val. duomenimis, didžiojoje šalies dalyje eismo sąlygas sunkina susiformavęs plikledis, valstybinės reikšmės kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios. Tik Tauragės apskrityje valstybinės reikšmės keliai daugiausia sausi.

Pasikeitusi valiuta į mūsų kasdienybę įnešė sumaišties ir išgąsčio. Vieni tvirtina kurį laiką vengsiantys prekybos centrų, kiti piktinasi kylančiomis kainomis, treti atsiskaito banko kortelėmis ir nemato jokio vargo. Vieną ar kitą stovyklą pasirinkę gyventojai vis vien negali išvengti pirkimo procedūros. Pirmą savaitę parduotuvėse apsilankę žmonės sako, kad valiutos pasikeitimas sunkus ne tik pardavėjoms, bet ir gyventojams.

Vida Tavorienė VL žurnalistė Pusdykiai pieno žaliavą priversti parduoti ūkininkai įsitikinę, kad pieno ūkis nusiris į bedugnę, jei Lietuvoje nebus iš esmės sutramdyti oligopolininkai. Parlamentas Vyriausybei siūlo skubiai gelbėti pieno ūkį, tačiau šalies premjeras kol kas apsiriboja tik moralais perdirbėjams.   Pieno gamintojai, Naujųjų metų išvakarėse susitikę su premjeru ir žemės ūkio ministre, eilinį kartą bandė aiškinti, kad Lietuvos pieno ūkį gali ištikti pats niūriausias scenarijus.

Nuo metų pradžios šiauliečiai pratinasi ne tik prie eurų, bet ir prie mašinų statymo apmokėjimo tvarkos. Nors kainos skelbiamos eurais, tačiau ne visi mokėjimo automatai tinkamai rodo sumas. Į tokią situaciją pateko vienas šiaulietis, pasistatęs automobilį mieste ir už jo stovėjimą mokėjimo automate įmetęs du eurus. Žmogus nustebo, kai čekyje išvydo išspausdintą sumą ne eurais, o litais.

Nijolė Baronienė VL žurnalistė   Medžiotojo sodybos nesupa tvora, tad jei ne ištikimasis dratharų veislės Brudas, kieme, kol nėra šeimininko, tvarką darytų stirnos, bebrai, kiškiai ir kiti miško gyventojai. Grįžo į kaimą Gyvenimą mieste iškeisti į kaimo ramybę A.Petrauskas norėjo seniai, tačiau ilgai nerado vietos, kurioje norėtų įsikurti. Po ilgų paieškų apsistojo Rūkainių seniūnijoje, Pasvirės kaime. Dabar jis tikina gyvenantis taip, kaip nori, kaip seniai svajojo.

Jolita Žurauskienė VL žurnalistė Neįprastai šilti gruodžio orai buvo nepalankūs žieminėms kultūroms. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza sakė, kad augalams kur kas naudingesni žiemiški orai. Prisitaikė prie gamtos Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis sakė, kad smulkieji ūkininkai sumažino žieminių rapsų plotus, nes juos rizikinga auginti.

Jolita Žurauskienė VL žurnalistė Lietuvos žemdirbiai ūkininkauja nevienodomis sąlygomis. Todėl naujojo laikotarpio išmokos ir paramos schemos pagal naująjį žemėlapį ypač neramina ūkininkaujančiuosius nederlingose žemėse. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkas Juozas Baublys sakė, kad aktualiais jiems klausimais dažnai tenka diskutuoti su valdžios atstovais.

Nauji metai atėjo kartu su nauja valiuta – euru. Vieni šiems pasikeitimams buvo pasiruošę labiau ir keblumų atsiskaitydami už prekes bei paslauga nepatyrė, kitiems – sekėsi kiek sunkiau. Tačiau ne vienas tautietis pripažino ir tai, kad kainos eurais atrodo „mažesnės“, todėl kyla didesnė pagunda pirkti daugiau. „Labai keblu palikti arbatpinigių padavėjai, nes pasižiūri į tą penkių eurų banknotą ir galvoji: „Ai, pitakas.

Žinių radijas   Vertindamas euro įvedimo procesą ir pirmąsias naujosios valiutos cirkuliavimo apyvartoje dienas, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas neįžvelgia didesnių nesklandumų, nors „Lietuvos ryto“ ekonomikos žurnalistas Marius Jokūbaitis mano, kad trikdžių buvo, ir nemažai.

Praėjus šešeriems metams po JAV banko „Lehman Brothers“ katastrofos, industrializuotas pasaulis kenčia nuo Japonijos sindromo. Augimas – minimalus, neatmestina dar vieno kracho galimybė, o praraja tarp turtingųjų ir vargšų nesiliauja augusi. Ar globali ekonomika gali pasikeisti? Atsakymo į šį klausimą ieško Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“. Naujas madingas terminas pastaruoju metu išpopuliarėjo viso pasaulio konferencijų salėse ir auditorijose.

Euro zonoje rinkos dalyviai lauks šią savaitę pasirodysiančių infliacijos duomenų – baiminamasi, kad pirmą kartą nuo 2009-ųjų metų kainų pokytis galėjo būti neigiamas. Tuo tarpu didžiausia pasaulio ekonomika JAV šią savaitę skelbs nemažai makroekonominių duomenų. Nuotaikos už Atlanto išlieka geresnės. Kylanti defliacijos grėsmė Defliacija – viena iš galimų grėsmių Europai šiais metais. Antradienį bus paskelbta, kaip gruodžio mėnesį vartojimo kainos per metus kito vieningos valiutos zonoje.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) gavo gyventojų skundų, kad „Perlo“ terminalai pirmosiomis sausio dienomis nepriėmė grynųjų litų ir nedavė grąžos eurais. Tarnyba žada ištirti, ar bendrovė „Perlo paslaugos“ nepažeidė įstatymo. Bendrovės vadovas padėties nekomentuoja, nes esą pati bendrovė jokių nusiskundimų negavo. „Nusiskundimas buvo dėl „Perlo“ terminalo, kad nepriima litais ir negrąžina eurais, motyvuodami tuo, kad automatai pakliūna į tą poziciją.

Pirmadienį į Lietuva pradės brautis žiemiški orai, kils vėjas, ims spausti šaltukas, tačiau savaitės pabaigoje galime sulaukti atodrėkio, LRT Radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas. „Šią savaitę mūsų laukia permainingi orai. Pirmadienį į Lietuvą brausis žiemiški orai: protarpiais pasnigs, pustys, kai kur net kils trumpos pūgos, daug kur bus plikledis. Pusę dienos išliks vėjuoti orai – šiaurės vakarų, šiaurės vėjo gūsiai vietomis sieks 15–18 m/s“, – prognozuoja sinoptikas.

Lietuvai įsivedus eurą ypač laukiami ir su juo susiję teigiami pokyčiai. Įvairūs ekonomistų skaičiavimai žada didėsiančius eksporto mastus į euro zonos šalis ir palankesnę aplinką užsienio investuotojams, pigesnį skolinimąsi Lietuvai ir su tuo susijusias grėsmes – galimai didėsiantį politikų apetitą išlaidauti.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo įpareigoti, kad visi ateityje statomi visuomeninės paskirties ir negyvenami statiniai apsaugotų gyventojus nuo sprogimų karo atveju. VRM siūlo tai padaryti pavedant Aplinkos ministerijai tikslinti statybos srities, teritorijų planavimo teisės aktus bei Lietuvos statybos standartus ir techninius reglamentus.

Ar prasidės naftos gavyba vadinamajame Kaltinėnų plote – Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskrityse, priklausys nuo strateginio tokios gavybos galimų pasekmių aplinkai vertinimo. Jį jau pradėjo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT). Nuo gautų išvadų priklausys, ar bus organizuojamas konkursas angliavandenilių ištekliams Kaltinėnų plote naudoti.

Didžiųjų Lietuvos miestų plėtra lemia visos šalies ekonominę ir socialinę pažangą. Tačiau didmiesčiuose kyla ir daugiausiai su užimtumu, tam tikrų grupių atskirtimi ir skurdu susijusių problemų. Joms spręsti bus nukreiptos didelės Vidaus reikalų ministerijos administruojamos 2014-2020 m. Europos Sąjungos investicijos. Ką jos pakeis laikinojoje sostinėje? Aleksotas pasikeis neatpažįstamai „Planuojama sutvarkyti daugiau nei 35 ha dydžio buvusios Aviacijos gamyklos teritoriją.

Vos Lietuvoje įvedus eurą, dauguma susiduria su ilgiau trunkančiais atsiskaitymais parduotuvėse bei laiko užimančiais skaičiavimais, norint mintyse paversti eurus į litus. Tačiau turintiems išmaniuosius telefonus su Android programine įranga šis procesas dabar itin paprastas.

Vertindamas euro įvedimo procesą ir pirmąsias naujosios valiutos cirkuliavimo apyvartoje dienas Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas neįžvelgia didesnių nesklandumų. Planuojama, kad jau šiomis dienomis apyvartoje eurai išstums grynuosius litus, rašo „Verslo žinios“. „Techninis perėjimas prie bendrosios valiutos vyksta palyginti sklandžiai“, – sekmadienį dienraščiui teigė V.Vasiliauskas.

 Skilandį, pirmą lietuvišką gaminį, kuris prieš penkerius metus įgijo Europos Komisijos (EK) saugomo produkto pavadinimą, Lietuva dabar prašo leisti vadinti „lietuvišku“. Be tokio prašymo skilandis apsaugą prarastų, rašo „Verslo žinios“. 2010 metais pateikę paraišką registruoti skilandį kaip Garantuotą tradicinį gaminį, gamintojai nemanė, kad derėtų suteikti apsaugą ir produkto vardui, o be pavadinimo registruotiems produktams EK apsauga galios iki 2023 metų.

Sausio 1 d. Lietuvos nacionaline valiuta tapo euras. Litai kaip mokėjimo priemonė galutinai nustos galioti 2015 m. sausio 16 d., o išsikeisti grynuosius litus bus galima neribotą laiką. Tam, kad valiutos pasikeitimas nesukeltų nepatogumų, pateikiama dešimt patarimų, kurie gali būti naudingi pirmąsias dvi 2015 metų savaites. Parduotuvėse – su kortelėmis paprasčiau Sausio 1-15 d. atsiskaityti už prekes ir paslaugas galima litais ir eurais.

 Prekybininkams pirmosiomis metų dienomis teko susidurti su didesniu nei tikėtasi atsiskaitymų litais srautu, nes daugelis pirkėjų po švenčių į parduotuves, kaip ir laukta, patraukė ne tiek apsipirkti, kiek išsikeisti santaupų į naują valiutą. Didžiausia įtampa, anot verslo, buvo jaučiama savaitgalį, tačiau eurų pardavėjai teigia nepritrūkę, rašo „Verslo žinios“. „Ko baiminomės, tai ir nutiko: parduotuvės išties tapo keityklomis.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ 2014 metais pervežė daugiau nei 132 tūkst. keleivių, per visą veiklos laikotarpį – daugiau nei 182 tūkst., o kitais metais planuoja perkopti 200 tūkst. pervežtų keleivių skaičių ir plėsti savo skrydžių geografiją. Į 2014 m. vykusius „Air Lituanica” skrydžius buvo parduota daugiau nei 140 tūkst. bilietų. Vidutinė bilieto kaina į vieną pusę be oro uosto mokesčių yra 84 Eur / 290,04 Lt. Daugiausiai keleivių pervežta Talino kryptimi – 27 tūkst.

Didžiausią Lietuvoje ekologinį ožkų ūkį Širvintų rajone turinti Dalia Andžela Ėmužytė sako, kad ožkininkystė – perspektyvi. Didėja ožkų pieno ir mėsos produktų paklausa ne tik mūsų, bet ir kitose šalyse. Griciūnų kaime pieningos Čekų baltųjų veislės ožkos auginamos jau 18 metų. Didžiausiame Lietuvos ekologiniame ūkyje dabar jų yra beveik 500, daug ožkingų, tad per sausį susilauks gausaus palikuonių būrio.

Jei išmetame vieną ar du gabaliukus maisto, didelės problemos daryti nereikia, bet lietuviai sparčiai artėja prie 95–115 kg – tiek maisto per metus išmeta vienas vakarietis, sako nepriklausomas ekspertas, publicistas Vitalijus Balkus. „Be to, jau esame įpratę išmesti netgi supakuotą maistą. Kruopų ar cukraus tiek neišmetame, bet mūsų maisto pirkimo ir vartojimo įpročiai labai pasikeitė.

Euro įvedimas sukėlė prieštaringų nuomonių žmonių tarpe, tačiau dabar diskusija ne apie tai. Eurą jau turime, dauguma jį jau ir čiupinėjome savomis rankomis. Tik viena keista detalė – išėjus apsipirkti, atrodo, jog viskas labai pigiai kainuoja. Jei anksčiau 40 litų atrodė visai normali pinigų suma, tai dabar - tai „tik vos 12 eurų“. Todėl tikėtinas padidintas išlaidavimas, kol psichologiškai neprisitaikysime gyventi kitaip.

Lietuvos pašto skyriuose gyventojai į eurus jau iškeitė apie 40 mln. litų, pranešė Lietuvos pašto Tinklo tarnybos vadovė Inga Dundulienė. Jos duomenimis, penktadienį iš viso surinkta 30 mln. litų, šeštadienį per trejetą darbo valandų - apie 10 mln. litų. „Klientų srautai yra didesni rajoniniuose miestuose, didžiuosiuose miestuose stebimas mažesnis klientų srautas“, - šeštadienį Lietuvos radijui sakė I.Dundulienė.

Ankstesniame straipsnyje apie „Pietų srauto“ dujotiekio projekto nutraukimą aš įtariau, kad dėl jo dar yra įmanomi įvairūs siurprizai. Nors po aukštų Rusijos pareigūnų pasisakymų logiška būtų padėti šioje istorijoje didelį tašką, atrodo, kad žaidimas dar nėra baigtas. Situacija iš esmės primena anekdotą, kuriame ginčijamasi, ar pacientas labiau miręs nei gyvas, ar atvirkščiai.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Euras yra antroji pasaulinė valiuta po dolerio – jį naudoja apie 330 mln. gyventojų, tad ir eurų padirbinėtojų ratas gerokai didesnis, palyginti su litų. Policijos pareigūnai neabejoja, kad pirmaisiais eurų cirkuliavimo Lietuvoje mėnesiais, kol dalis žmonių dar nebus gerai pažinę naujosios valiutos, padirbinėtojai gali siekti tuo pasinaudoti, todėl ragina gyventojus būti atidžius ir akylus.

Tomas Kavaliauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Verslo idėjų konkursas „Verslauk“ per dešimtmetį padėjo sukurti per 70 įvairių verslų ir beveik 200 naujų darbo vietų, o kai kuriuos jaunuolius paskatino sugrįžti po studijų į Lietuvą. Plečiasi ir konkurso geografija, prasidėjęs Vilniuje, pastaruosius kelerius metus projektas vyksta Kaune ir Klaipėdoje. lėkštė.lt, dalinuosi.lt, čiop čiop ar etaksi.

Prisiviliokite sėkmę ir būsite laimingi, džiaukitės tuo, ką darote, ir atsiras milijonai kitų progų džiaugtis, svajokite, nes svajonės linkusios pildytis, – mirga patarimai saviugdos knygose. Mes jas skaitome, tikimės pradėsią džiaugtis gyvenimu, tačiau paprastučių troškimų įgyvendinti taip ir nesiryžtame. Vidas Metrikis ir Vilius Šeimys ryžosi. Jausmas, anot jų, nuostabus.

Finansų ministerija teigia, kad atsiskaitant už prekes ir paslaugas grąža, išskyrus kelias išimtis, turi būti atiduodama eurais, ir primena, kad išimtimis verslas gali naudotis tik išskirtiniais atvejais, kurių kiekvieną privalės pagrįsti įrodymais. „Atvejai, kai grąža litais pirkėjams atiduodama didžiuosiuose prekybos centruose, nebus toleruojami.

Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos rajone, netoli Lapių kaimo ant Utrių kalno prieš pat Naujuosius atidaryta nauja slidinėjimo trasa. Ją įrengusios Lapių bendruomenės atstovai sako didelio pelno nesitikintys, tačiau jau brandina idėjas kaip kalną pritaikyti ir vasaros pramogoms. Mėgėjiškų slidinėjimo trasų ant Utrių kalno būta ir prieš tris dešimtmečius, slidinėjimo entuziastai tuomet esą čia važiuodavę gausiai. modernioms trasoms įrengti prireikė trejų metų.

Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Labdaros organizacijoms padedantys didieji Lietuvos prekybos tinklai pastebi, kad šiemet per žiemos šventes žmonės smulkius lietuviškus centus aukoja dosniau. Taip esą ne tik rodo gerumą, bet ir negaišta laiko juos keisdami į eurus. Po žiemos švenčių ilgai vartojamus maisto produktus žmonės aukoja gana vangiai, bet štai aukų dėžutės pilnos lietuviškų centų.

Kalbinti didieji Lietuvos prekybos tinklai vieningai tvirtina, kad gruodžio pabaigoje lietuviai pirko daugiau nei įprastai. Lyginant su 2013 metų gruodžio paskutinėmis dienomis matyti, kad 2014 metų pabaigoje prekyba išaugo 5-8 procentais, daugiausia tautiečiai pirko ilgai negendančio maisto produktų. UAB „Palink“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis pasakojo, kad labiausiai padidėjo bakalėjos skyriaus pardavimai.

Žinių radijas Lietuvai įsivedant eurą, kone viskas buvo padaryta idealiai, „Žinių radijui“ sakė autorius ir žurnalistas Andrius Užkalnis. Visgi, anot jo, visada yra žmonių, kurie ieško ir randa, kuo pasiskųsti. „Ar gerai gyveni, yra kiekvieno žmogaus galvoje. Yra labai didelė dalis žmonių, kurie tik ir eina per gyvenimą, ieškodami, dėl ko įsižeisti ir dėl ko padejuoti.

Pastarieji septyneri metai Lietuvai nebuvo lengvi. Pasaulinė ekonominė krizė supurtė ir šalies ūkį. Susitraukė ne tik valstybės iždas, bet ir savivaldybių biudžetai. Kita vertus, per tą laikotarpį daugelis Lietuvos regionų labai pasikeitė, atsinaujino, išgražėjo, naudą pajuto šimtai miestų, miestelių, kaimo vietovių gyventojų. Tokios permainos tapo įmanomos, pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Saulius Masalskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prancūzija yra viena aktyviausių dalijimosi ekonomikos pradininkių pasaulyje ir dauguma idėjų, kaip galima būtų efektyviau išnaudoti privačius namus, butus, automobilius, bei visokius kitokius daiktus ir paslaugas buvo sugalvota būtent šioje šalyje.

Kartu su naujais metais į Lietuvą atėjo euras. Pirmas sausio savaites dar bus galima atsiskaityti litais, todėl lietuviai ėmė traukti iš taupyklių smulkius litus ir centus bei nešti juos į prekybos centrus, kur stengiasi juos išleisti. Arba naudojasi prekybos vietomis kaip pinigų keityklomis – už prekes moka didesnėmis litų kupiūromis, o grąžą gauna eurais.

Šalies gyventojai paštuose jau gali pasikeisti litus į eurus. Nuo sausio 2 dienos klientai laukiami 330-yje šalies paštų, kuriuose litai į eurus keičiami neatlygintinai. Pašto atstovai ragina gyventojus neskubėti, apsilankyti paštuose patogiu metu ir išvengti eilių, kurios gali susidaryti dėl didesnio nei įprasta gyventojų antplūdžio – šią paslaugą Lietuvos paštas teiks du mėnesius. Vienas pirmųjų litus į eurus išsikeisti atvyko susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

 Nuo nesuvalgytų patiekalų per šventes lūžtantis šaldytuvas ir krūvos nesuvartoto maisto šiukšlių dėžėje – tokia situacija nesvetima daugeliui lietuvių, nors ir esame įpratę skųstis sunkia finansine padėtimi. Šventiniu laikotarpiu, ko gero, geriausiai galime suvokti maisto švaistymo problemą. Bendrovės „Samsung“ inicijuotas tyrimas „Living Smart“ parodė – iš Baltijos šalių gyventojų būtent lietuviams maistą išmesti tenka dažniausiai.

Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiandien gyvenimas prie Neries labai pasikeitęs, senuosius gyventojus sparčiai keičia nauji, ne tiek daug liko ir trobų, sako Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė. „Buvo didžiulis Bielazariškių kaimas, bet dabar ten tik vieną vietinį žmogų žinau, visi kiti – naujakuriai. Daržų prie savo namų jau beveik niekas nebeturi, tik vasarotojai čia atvažiuoja praleisti laiko“, – pastebi ji.

Kasmet kelionės lėktuvais vis populiarėja. Tai puikiai įrodo Tarptautinio Vilniaus oro uosto statistika: 2014 metais keleivių srautas išaugo maždaug 10 procentų. Pasak kelionių organizatorių, didžiąją dalį keleivių skaičiaus sugeneruoja verslo plėtra užsienio šalyse. Remiantis Vilniaus oro uosto duomenimis, praėjusiais metais pagrindinių krypčių penketukas nelabai skiriasi nuo 2013 metų: Frankfurtas, Londonas, Ryga, Kopenhaga, Milanas ir kt.

Didžiausią prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Maxima LT“ parduotuvės pirmąją euro įvedimo dieną dirbo be trikdžių, sako bendrovės komunikacijos vadovė. Renata Saulytė teigia, kad atsiskaitymai nesutriko, nes euro įvedimui buvo ruošiamasi iš anksto, o daugiausia sumaišties buvo tarp pirkėjų. „Dvi valiutos piniginėje (...), prie kasų žmonės stovėjo ilgiau, ilgiau žiūrėjo į čekius, ilgiau skaičiavo.