Verslas

Rusijai paskelbus embargą, šalies verslininkai kalbėjo, kad Baltarusija pasirengusi priimti Lietuvos maisto produktus ir net galės tapti savotišku tramplinu, leidžiančiu neprarasti Rusijos rinkos. Tačiau šiandien dalis Lietuvos įmonių suka galvą, kaip atgauti pinigus už išvežtas prekes, rašo „Verslo žinios“. „Baltarusija buvo niša ir galimybė rasti laikiną alternatyvą Rusijai. Tuo labiau kad įvairūs tarpininkai siūlė reeksportuoti mūsų gaminius į Rusiją.

 Daiva Trečiokaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiomis dienomis Alpių gilumoje filmuojamos 24-o filmo apie agentą Džeimsą Bondą scenos austrams gali atnešti triženklę milijoninę sumą. Jei rudenį pasirodysiančiame naujame filme austrų kalnų ir ežero vietovės bus lengvai atpažįstamos, tiek kainuos vaizdingų vietovių reklama. Savaitę truksianti Holivudo aktoriaus Danielio Craigo ir filmavimo komandos viešnagė Austrijoje paliks apie 6 mln.

Dėl euro įvedimo atnaujinama valstybinių įstaigų įranga nesukėlė didelių nesklandumų smulkiesiems verslininkams. Daugelis jų verslo liudijimus išsiėmė dar prieš Naujuosius. Paprastai smulkiųjų verslininkų antplūdžio metų pradžioje sulaukianti Mokesčių inspekcija šiemet dirba ramiai. Iki vidurdienio Klaipėdos skyriuje verslo liudijimus išsiėmė vos per 30 žmonių. Tačiau kai kuriems į Mokesčių inspekciją užsukusiems po gruodžio 31-osios vidurdienio teko nusivilti.

Užsienio investicijas skatinančiai agentūrai „Investuok Lietuvoje“ vadovaus Mantas Katinas - buvęs telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ skaitmeninio verslo plėtros vadovas. Jis ketvirtadienį laimėjo Ūkio ministerijos rengtą agentūros vadovo konkursą, BNS pranešė ūkio ministro patarėja Vaiva Gogelienė. Anot jos, konkurse dalyvavo 9 pretendentai.

Elektros ir elektronikos atliekų surinkėjus stebina Panevėžio miesto ir rajono gyventojų nenoras jiems už dyką atiduoti seną buitinę techniką. Kai kurie kritikuoja esamą atliekų surinkimo sistemą, tačiau savivaldybėms ir Aplinkos ministerijai ji atrodo gera.   Įpročius keičia lėtai Tikriausiai nėra namų, kuriuose neatsirastų senos buitinės įrangos: viryklės, šaldytuvo, skalbyklės, mikrobangų krosnelės, lygintuvo, kompiuterio ir kt.

Sausio pirmosios dienos, kai galima atsiskaityti dviem valiutomis – litais ir eurais, atnešė nemažai sumaišties tiek pirkėjams, tiek prekybininkams ir paslaugų teikėjams. Įstatymas nurodo, kad iki sausio 15 dienos galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, tačiau grąžą privaloma atiduoti tik eurais, išskyrus kelias išimtis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad uždrausta tiekti į rinką 6,35 t nesaugių šaldytų mėlynių (vaccinum corymbosum), įvežtų iš Baltarusijos (gamintojas „Pinsk Koopprom Raipo“, Baltarusija). Nesaugių mėlynių siunta išaiškinta Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams vykdant importuojamų iš trečiųjų šalių maisto produktų kontrolę.

Žinių radijas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų pusmetį gali sumažėti, o tam daugiausiai įtakos turės valiutos pasikeitimas, teigia Registrų centras. Esą tokias prognozes leidžia daryti kitų Baltijos šalių patirtis. Kalbėdamas apie galimus NT kainų pokyčius, Registrų centro atstovas Aidas Petrošius teigia, kad preliminarūs skaičiavimai didelių permainų šiemet nežada.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors pirkėjai rečiau lankosi turguje, į jį dažniau užsuka didesnes pajamas turintys žmonės, sako rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ komercijos direktorė Baltijos šalims Inga Ilkytė. „Turguje pirkėjai ieško sveikesnio, namuose užauginto ir pagaminto produkto, todėl net ir patys prekybos centrai pas save sukurtais turgeliais bando pervilioti tokius pirkėjus“, – kalba pašnekovė. Turgaus prekeiviai griebiasi už galvų: jų pirkėjus pervilioja prekybos centrų akcijos.

Žemės ūkio ministrė, susitikusi su perdirbėjais ir žemdirbiais, aptarė laikinąjį įstatymą, kuris turėtų padėti sureguliuoti santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, nustatant pieno supirkimo kainų proporcijas ir kitus sutartinius aspektus. „Dabartinė situacija nėra gera, todėl ir norėtume padėti sureguliuoti santykius tarp gamintojų ir perdirbėjų, nepažeidžiant teisės aktų, kad jie būtų sąžiningi ir grįsti abipusiu pasitikėjimu“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Ilgesnį laiką išliksiančios žemos naftos kainos kelia grėsmių naujų telkinių tyrimų ir jų įsisavinimo darbams, taip pat kuro gavybai jūriniame šelfe. Tokią informaciją savo ataskaitoje pateikia Pasaulio bankas (PB), praneša naujienų agentūra AP. Banko analitikai mano, kad laikotarpis, kuomet naftos barelio kaina buvo aukštesnė nei 100 JAV dolerių, baigėsi. 2015-ieji taps žemų naftos kainų metais, o ir 2016 m. kainos išaugs visai nedaug, nurodoma paviešintame dokumente.

Žinių radijas Pirmą kartą per penkerius metus užfiksuota metinė defliacija euro zonoje. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui teigė, nors defliacija euro zonoje pristatoma kaip bloga naujiena, tačiau tai nėra labai blogas reiškinys, žvelgiant iš vartotojo pusės. „Tai yra susiję su kainų mažėjimu ir gyventojų perkamoji galia didėja. Už tas pačias pajamas, gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių“,- sakė N.Mačiulis.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skelbia, kad Lietuvoje užfiksuota mažiau pažeidimų, susijusių su euro įvedimo įstatymu, nei Latvijoje ir Estijoje per tą patį laikotarpį. Tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas sako, kad euro įvedimas šalyje vyksta sklandžiai. Tačiau galutinius rezultatus bus galima palyginti šių metų vasarą, kai baigsis Lietuvos perėjimo prie euro procesas.

Euro įvedimą Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. palankiai ir labiau palankiai gruodį vertino beveik du trečdaliai – 60 proc. apklaustųjų, rodo gruodį, prieš pat euro įvedimą, atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Per mėnesį, nuo lapkričio iki gruodžio, palankiai eurą vertinančių gyventojų dalis išaugo 7 procentiniais punktais. Didžiausias palankumas euro įvedimui (71 proc.

 Tik kas penktas dirbantysis teigia, kad juos pasamdęs darbdavys įvykdė pažadus, duotus prieš darbuotojui įsidarbinant. Dažniausiai Lietuvoje darbdaviai pažada ir pamiršta apie didesnį atlyginimą ar priedus. Tokias įžvalgas skelbia specialistų portalas cvmarket.lt.

Nors euras ir litas dar devynias dienas išlaikys lygiaverčių pinigų statusą, prekybininkai nacionalinę valiutą skuba palaidoti anksčiau.   Maitina tik už eurus Nors priežiūros institucijos perspėja apie gresiančias šimtatūkstantines baudas už euro įvedimo pažeidimus, lietuviškus centus atsisako priimti monetomis užverstos kaimo parduotuvės, smulkiosios įmonės, o Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos valgykla sumojo, kad lengviausiai vaikus prie naujosios valiutos pripratinti palikus juos alk...

Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Mažiausiai 20 tūkst. sveikų ir darbingų Lietuvos vyrų šiuo metu oficialiai deklaruoja išvykę gyventi bei dirbti į turtingiausią Skandinavijos šalį Norvegiją. Nenuostabu, kad geros sąlygos suviliojo ir iš gyvenimo nemažai pasiekti norintį žemaitį Julių Miltenį.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba prognozuoja, kad euro zonos ekonomikoje prasideda defliacija – bendro kainų lygio mažėjimas. Antradienį paskelbtoje negalutinėje gruodžio mėnesio infliacijos ataskaitoje užfiksuotas kiek didesnis kainų kritimas, nei spėjo ekspertai. Baiminamasi, kad, užsitęsus šiai padėčiai, Europoje mažės ne tik kainos, bet ir atlyginimai, lėtės ekonomika.

Praėjusių metų gruodį, lyginant su 2013-ųjų gruodžiu, TIR knygelių išduota 43 proc. mažiau, o bendras metų nuosmukis siekė 24 proc., teigiama Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ pranešime spaudai. „Linavos“ TIR departamento direktoriaus Heliodoro Giedrio nuomone, tai bendra su Rusijos krize susijusių problemų bei Rusijos muitinės taikomų ribojimų Lietuvos vežėjams išraiška. Praėjusių metų apžvalga rodo 24 proc.

Žemės ūkio ministerija ketina įstatymu sureguliuoti pieno supirkimo kainas. Ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad po Rusijos paskelbto embargo padėtis šalies žemės ūkyje vis dar yra sudėtinga, todėl norima parengti laikinąjį įstatymą ir sureguliuoti pieno supirkimo kainas.

Apsiperkant tiek maisto, tiek kitose parduotuvėse jau tapo natūralu, kad mūsų prekės atsiduria plastikiniame maišelyje ar net maišeliuose. Kartais po tokio „nekalto“ apsipirkimo maišelių kiekis viršija prekių skaičių. Galima pagalvoti, kad tokia maišelių manija nieko blogo, tačiau kiek tų maišelių būna panaudota dar kartą? Dažniausiai jie atsiduria šiukšlių dėžėje, nors dar puikiai tiktų naudojimui.

Per pirmąsias sausio savaites už prekes bei paslaugas atsiskaityti bus galima ir litais, ir eurais. Tačiau grąžą prekybininkai ir paslaugų teikėjai privalės atiduoti eurais, išskyrus išimtinius atvejus. Šie pokyčiai, anot euro.lt, labiausiai atsilieps daugiausia klientų kasdien sulaukiančiam verslui – apie 15 tūkst. mažmeninės prekybos parduotuvių, taip pat beveik 7 tūkst. viešojo maitinimo įmonių.

Žinių radijas Euras nepakeitė nekilnojamojo turto Lietuvoje kainų, „Žinių radijui“ sakė nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras. Pasak jo, esminių įvykių, pakeisiančių nekilnojamojo turto rinką 2015-aisiais, nėra. „Žinoma, vienas pagrindinių įvykių – kainas skaičiuojame eurais. Mūsų duomenis, kainos išliko nepakitusios, perskaičiavus jas į eurus. Esminių pokyčių, neskaitant nedidelio kainų augimo 3-5 proc.

Vyriausybė nepritaria Seime svarstomam siūlymui beveik du kartus padidinti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) vaikus auginantiems tėvams. Trečiadienį Vyriausybės posėdyje patvirtintame nutarime, kurė parengė Finansų ministerija, teigimu, jog pritarus liberalo Remigijaus Šimašiaus teikiamai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai valstybės biudžetas netektų iki 29 mln. eurų pajamų per metus.

Sausio 7 d. Viena didžiausių aplinkos tvarkymo įmonių Lietuvoje „Ecoservice“ antradienį mašinų parką papildė dar trim moderniomis „Scania“ šiukšliavežėmis. Jose įmontuoti inovatyvūs bunkeriai su pertvaromis, leidžiantys vienu metu surinkti trijų rūšių išrūšiuotas atliekas: buitines ir antriniam perdirbimui skirtas stiklo, popieriaus, plastiko atliekas. Ši investicija į šiukšliavežių parko atnaujinimą bendrovei kainavo beveik 0,5 mln. eurų.

Prekybos tinklai, kurie grąžą atiduodavo ne eurais, o litais, baudžiami nebus, sako Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT). Kaip LRT Radijui teigia VTAT direktorius Feliksas Petrauskas, pažeidimai prekybos centruose buvo padaryti dėl objektyvių priežasčių. „Ne visuomet laiku būdavo suteikiamos inkasacinės paslaugos, nes žmonių srautas buvo gana didelis. Antras dalykas – didelė apyvarta. Lyginant su praėjusiais ir užpraeitais naujais metais, apyvarta padidėjo iki 30–40 proc.

Žinių radijas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skelbia, kad nors praėjusiais metais gruodis buvo šaltesnis nei užpernai, kai kuriuose miestuose sąskaitos už šildymą nedidėjo. Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas Žinių radijui sakė, kad mažesnėmis sąskaitomis galėjo džiaugtis tie miestai, kurie šildosi biokuru. „Kainos dydis priklauso nuo daugelio faktorių. Visų pirma priklauso, didžiąja dalimi, nuo kuro rūšies.

Žinių radijas Ekonomistai pataria ne tik išmokti mintinai perskaičiuoti eurus į litus, bet taip pat nepasiduoti sausio išpardavimų gundymams. Tiesa, šiomis dienomis turime dar vieną iššūkį – reikėtų pasistengti ir negauti į rankas padirbto euro banknoto. Tokių Lietuvoje jau pasirodė.

 Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ vakar sulaukė milijoninio maršruto Oslas – Ryga keleivio, kuriuo tapo į Rygą vykusi Elina Viša. „Maršrutu Ryga-Oslas bei Oslas-Ryga šiemet vykdome po tris skrydžius per dieną, juos renkasi ne tik verslo, bet ir poilsiauti iš Norvegijos vykstantys keleiviai. Norvegai nurodo į Rygą vykstantys ne tik dėl verslo susitikimų, seminarų ar konferencijų, bet ir atsipalaiduoti SPA centruose, smagiai praleisti laiko restoranuose, apsipirkti.

„Swedbank“ išmanioji programėlė pasipildė galimybe pervesti pinigų negaištant laiko prisijungimo kodų įvedimui. Naudojantis naująja paslauga sumas iki 15 eurų (51 litų) galima greičiau pervesti tarp savo sąskaitų bei žmonėms, kurių sąskaitų numeriai yra išsaugoti. Šią galimybę naudotojai turėtų ypač pamėgti kaip alternatyvą gryniesiems kasdienėse situacijose, kuomet nedidelę sumą pinigų reikia greitai perduoti pažįstamam žmogui.

Metų pradžioje Ignalinos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) konstatavo, kad afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys „Idavang” Rupinskų padalinyje likviduotas, tačiau, kiaulių kainai nukritus į rekordines žemumas, Ignalinos rajone esančio komplekso veiklos atnaujinimą lems ekonominės sąlygos. „Kiaulių ir paršelių kainos per pusę metų nukrito rekordiškai. Paršelių – susitraukė perpus, kiaulių – trečdaliu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo pakeitimo įstatymai.

Vaidotas Šernius, www.geopolitika.lt   Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjęs vadinamasis skalūnų dujų ir naftos perversmas keičia situaciją visoje energijos išteklių gavyboje. Dar visai neseniai JAV importuodavo dujas, naftą ir jos produktus vos ne iš viso pasaulio. Gamtinės dujos būdavo importuojamos iš Kanados, nafta – iš Venesuelos ar Persijos įlankos valstybių, o benzinas – net iš Europos. Tačiau per pastaruosius dešimt metų situacija pasikeitė kardinaliai.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Trečiadienį Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbs naujausius duomenis apie infliacijos lygį euro zonoje. Ekonomistai spėja, kad bus fiksuojama defliacija, tai yra bendro kainų lygio mažėjimas. Jei spėjimai pasitvirtintų, euro kursas dolerio atžvilgiu gali dar labiau kristi. Gruodį Vokietijoje užfiksuotas lėčiausias kainų augimas per penkerius metus. Jos nedidėja arba krinta ir kitose Bendrijos šalyse.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įmonės Lietuvoje bankrutuoja skausmingai ir lėtai, nes savininkai delsia pripažinti liūdną realybę, gelbėdami savo interesus, susikuria papildomų problemų ir konfliktų su kreditoriais bei klientais. Taip LRT.lt sako bankroto administratorius Paulius Pacauskas. „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvos bendrovėms sektųsi geriau, jei jos remtųsi anglosaksų sistema ir prioritetą teiktų įmonių susijungimams, o ne bankrotams.

 Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Turgus, kaip apsipirkimo vieta, praranda savo svarbą, žmonės vis dažniau užsuka į prekybos centrus, čia jie perka ne tik kasdienes prekes, bet ir apsiperka šventėms. Turgaus prekybininkai pripažįsta užleidžiantys pozicijas didiesiems, kuriuose, pasak smulkiųjų, nesibaigiančios akcijos.

Aušrinė Šėmienė Nors mus ilgai džiugino šiltas ruduo, Naujuosius pasitikome su šalčiu ir sniego pusnimis: ne tik kelininkai, bet ir medikai pajuto, kad atėjo žiema. Būna dienų, kai sostinėje skubią pagalbą teikiančios ligoninės koridoriais net praeiti neįmanona dėl juos užplūdusios minios laukiančiųjų pagalbos. Auksinė valanda Prieš Naujuosius kelininkai nepaliaujamai kalbėjo, kad oras prastas, keliai slidūs ir sunkiai išvažiuojmi, būkite atsargūs. Tačiau eismo nelaimių neišvengta.

Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pradėjus paštuose keisti litus į eurus, jau pirmomis dienomis nusidriekė ilgiausios eilės. Kad žmonėms, laukiantiems kitų pašto paslaugų, nereikėtų gaišti laiko, pinigus keičiantieji statomi į atskirą eilę. Šiaulių paštuose keisti litų į eurus ateinantys šiauliečiai rikiuojami į atskirą eilę. Ji – gerokai ilgesnė nei laukiančiųjų atsiimti siuntinius, susimokėti mokesčius ar išsiųsti registruotą laišką. Tačiau juda gana sparčiai.

Ekonomistai prognozavo, kad pereiti prie naujos valiutos, euro, bus bene sudėtingiausia vaikams, nes jie dar neturi finansinių įgūdžių. Tačiau pasirodė, kad būtent vaikai daug lengviau prisijaukina eurą. Mokiniai Mokyklų valgyklų darbuotojos su nerimu laukė sausio pradžios, kai bus galima atsiskaityti dviem valiutomis, tačiau viskas vyko gana sklandžiai. U. Mikaliūno nuotr.

Žinių radijas  Seimo nariui Kęstučiui Masiuliui kreipusis į ūkio ministrą Evaldą Gustą, prašant ištirti, kodėl maisto produktų kainos Lietuvos parduotuvėse yra aukštesnės nei Vokietijoje bei Baltarusijoje, ekonomistų nuomonės dėl tokio parlamentaro veiksmo išsiskyrė. Ekonomistas, Vilniaus universiteto dėstytojas Romas Lazutka nurodė, kad rinkų veikimo principus reikia aiškintis nuolat, o ekonomistė Rūta Vainienė nurodė, kad tokie pastebėjimai dėl kainų nėra naujiena.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvai įsivedus eurą, perėjimas prie naujosios valiutos vyksta sklandžiai. Atsiskaityti litais galima 15 dienų. Sausio 3 d. grąžą eurais gavo 89 % pirkėjų. Nei bankuose, nei mažmeninės prekybos sektoriuje didelių problemų nepastebėta.   Europos Komisijos apklausos „Flash Eurobarometer 409“, atliktos 2014 m. gruodžio 29–30 d., duomenimis, didelė dalis Lietuvos gyventojų grynųjų eurų turėjo dar prieš euro įvedimą: 44 % turėjo euro banknotų, 46 % - euro monetų.

Druskininkuose šventiniu laikotarpiu buvo jaučiamas gausesnis turistų srautas – tai rodo duomenys, gauti iš Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro. Pasak Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus, šventinį laikotarpį praleisti Druskininkuose pasirinko ir Lietuvos, ir užsienio turistai. „Pastebėjome, kad padaugėjo turistų iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos. Į kurortą atvyko ir daugiau poilsiautojų iš Lietuvos.

2014-aisiais nekilnojamojo turto rinkoje vyravo euforija dėl atsigaunančios rinkos ir lengva nežinia dėl artėjančio euro. Butų dygo daugiau nei jų buvo spėjama parduoti. Kainos svyravo, bet veik nepastebimai. O ką būsto rinkai žada 2015-ieji metai? Kaip sako Evaldas Narbuntovičius, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt projekto vadovas, radikalių permainų nebus, tačiau tikėtis stabilumo – būtų neprotinga. Čia pateikiamos 5 nekilnojamojo turto rinkos prognozės šiems metams.

Absoliuti dauguma - 84 proc. - Latvijos gyventojų per metus nuo euro įvedimo priprato prie bendros Europos Sąjungos valiutos, rodo sociologinių ir rinkos tyrimų bendrovės TNS atlikta apklausa. 35 proc. respondentų sakė visiškai pripratę prie euro, o 49 proc. teigė, jog euras jiems turbūt jau tapo sava valiuta. Tik 15 proc. apklaustųjų pripažino iki šiol nepripratę prie euro. Aiškaus atsakymo nepateikė 1 proc. respondentų. Latvija eurą įsivedė 2014 metų sausio 1-ąją.

Kaimyninių šalių patirtis paskatino atsakingiau ruoštis euro įvedimui. Didžiausio biuro prekių tinklo Baltijos šalyse „Officeday“ duomenimis, pinigų tikrinimo priemonių pardavimai siekia neregėtas aukštumas. Įrangą iš parduotuvių lentynų šluoja ne tik įmonės, bet ir atsargūs pirkėjai. „Verslas euro įvedimui ruošėsi labai atsakingai. Pinigų tikrinimo aparatų pardavimai metų pabaigoje išaugo 40 kartų lyginant su visų metų vidurkiu.

Pasaulinė mobiliųjų inovacijų ir dizaino lyderė bendrovė HTC paskelbė neaudituotus konsoliduotus finansinius bendrovės rezultatus už paskutinįjį fiskalinių 2014 m. ketvirtį – kompanija ir vėl fiksavo teigiamus rezultatus. Neaudituotos HTC pajamos per paskutinį metų ketvirtį siekė beveik pusantro milijardo JAV dolerių, iš kurių veiklos pelnas – 5,63 mln. dolerių. Grynasis pelnas iki apmokestinimo siekė 14,7 mln. arba 0,018 JAV dolerio vienai akcijai.

Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcija gali kiek vėluoti - vienas konkurso dalyvių pateikė savivaldybei pretenziją, kuria, anot pastarosios atstovo, siekiama vilkinti konkursą.

Atsižvelgusi į Konkurencijos tarybos sprendimą, Vilniaus valdžios kontroliuojama taksi įmonė „Vilnius veža“ ateityje ketina atsisakyti šių paslaugų ir teikti tik dispečerių paslaugas. Įmonės vadovo teigimu, savo noru pasitraukę ir atleidžiami vairuotojai toliau teiks taksi paslaugas, susibūrę į asociaciją. „Tie struktūriniai pertvarkymai yra dėl to, kad, nors ir apskundė teismui, bet esam priversti reaguoti į Konkurencijos tarybos sprendimą, kad „Vilnius veža“ negali teikti taksi paslaugų.

Euro kurso nuosmukio JAV dolerio atžvilgiu nauda Lietuvos verslininkams yra tik teorinė, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius Aleksandras Izgorodinas. „Teoriškai kalbant, krintantis euro kursas Lietuvos įmonėms naudingas. Mes esame eksportuotojai, o eksportas pingant eurui didina mūsų konkurencingumą rinkose už Europos Sąjungos (ES) ribų“, – „Verslo žinioms“ sakė A. Izgorodinas.