Baltijos šalyse pirmaujame
Baltijos šalių vartojimo įpročius nagrinėjantis tyrimas „Living Smart“ atskleidė, jog lietuviai lenkia kaimynus latvius ir estus pagal tai, kaip dažnai šiems tenka išmesti nesuvartotą maistą: net trečdalis (32 proc.) apklaustų mūsų šalies gyventojų teigė susiduriantys su šia problema daugiau nei vieną kartą per savaitę. Tyrimo duomenimis, didžioji dalis (71 proc.) lietuvių atsakė, kad pagrindinis dalykas, kodėl tenka išmesti maisto produktus – tai jų galiojimo laiko pabaiga, o kas ketvirtas prisipažino, jog taip daro, nes maisto nusiperka daugiau nei jo reikia.
Dar viena dažna priežastis - per didžiąsias metų šventes nesuvartotas maistas. Tokią maisto švaistymo priežastį įvardijo 18 proc. latvių, 24 proc. estų ir net 29 proc. lietuvių.
Pagelbėti gali technologijos
Maisto švaistymo problema aktuali tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, todėl svarbu atrasti jos sprendimo būdų. Iš dalies šią problemą gali padėti sumažinti kasdienėje buityje taikomos inovacijos. „Samsung Electronics Baltics“ buitinės elektronikos padalinio Lietuvoje vadovas Miroslavas Ramanavičius kaip pavyzdį pateikė faktą, kad mūsų dienomis gaminami šaldytuvai, leidžia įvairius maisto produktus išlaikyti ilgiau šviežius.
„Žmonės, susirūpinę, kad išmeta daug sugedusio maisto, šiais laikais gali išsirinkti šaldytuvą, kur specialus temperatūros paskirstymas zonose leidžia skirtingiems produktams išlikti kiek įmanoma ilgiau šviežiems, todėl sugedusio maisto, kurį tenka išmesti, kiekiai taip pat sumažėja“, - sakė M. Ramanavičius.
Reikia keisti tradicijas
„Maisto banko“ vadovo Vaidoto Ilgiaus teigimu, bandant spręsti maisto švaistymo problemą Lietuvoje, labai svarbu keisti ir vartojimo įpročius. „Dėl to, kad lietuviai dažniausiai linkę pirkti daugiau maisto nei jo iš tiesų reikia, kaltos mūsų tradicijos. Būdami žemės ūkio bendruomenių vaikai perėmėme ir jų maisto vartojimo įpročius“, - ištikinęs jis.
„Suvokimas, jog maistą reikia kaupti, atsirado dėl anksčiau kildavusių badmečių ar įvairių krizių. Tad net blogiausiais laikais perkame ne optimalų maisto kiekį, o tiek, kad jo liktų ir atsargai“, - sakė „Maisto banko“ vadovas.
V. Ilgiaus teigimu, problema ir ta, kad šiais laikais perkame ir vartojame maistą vadovaudamiesi ne skrandžiu, o akimis. Kita vertus, žmonės maistui taip pat nebejaučia ir pagarbos, nes patys dažniausiai nieko nebeaugina, o yra tiesiog aktyvūs vartotojai. „Maisto gaminimo procesas stipriai industrializuotas, o galimybės jį įsigyti nuolat auga, tad jo taip nebevertimame. Būtent todėl svarbu po truputį keisti įpročius ir tradicijas“, – samprotavo jis.
„Maisto banko“ vadovo teigimu, nors įpročiai ir nuostatos nepasikeičia staiga, tačiau padidėjus gyventojų sąmoningumui, situacija gali pasikeisti į gerą. „Tikiu, kad po kelerių metų tyrimai parodys, jog išmetamo maisto kiekiai mažėja ir vartotojai tampa vis sąmoningesni“, - vylėsi pašnekovas.
Svarbu racionalumas
Kad maistą gaminti bei vartoti reikia sąmoningai, pritarė ir gerai žinomas virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas. Jo teigimu, norint išvengti krūvos gendančio maisto šaldytuve, net ir per šventes geriausia būtų pagaminti po nedaug. „Rekomenduočiau ruošti maisto tiek, kad būtų galima paskanauti, o ne „sprogti“ nuo beprotiško jo kiekio“, – teigė virtuvės šefas ir patarė šventiniam vaišių stalui gaminti nedidelius užkandžius.
Na, o ką daryti, jei maisto praūžus šventiniam uraganui, vis tik liko per daug? R. Bolgovo teigimu, viena geriausių išeičių – išvirti gardžią sriubą, vištos ar kalakuto likučius panaudojant sultiniui. „Kitas variantas – šiupinys. Naudojant po švenčių likusį maistą, jis išeina tobuliausias“, - juokėsi žinomas virtuvės šefas.
