Verslas

Šiandien profesinis mokslas mažiau patrauklus už aukštąjį, tačiau galimybėmis absolventams susirasti gerai apmokamą darbą nenusileidžia. Pameistrystė pakeis profesini ugdymą iš esmės – jaunimui padės įsilieti į darbo rinką, mažins atskirtį tarp darbuotojų pasiūlos ir paklausos, tenkins kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, gerins darbuotojų paruošimo kokybę ir stiprins profesinio lavinimo prestižą.

Jaunimo verslumo rodikliai šalyje pastebimai auga. Pernai metų pabaigoje įmonės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 10 proc. šalies gyventojų planavo nuosavą verslą pradėti artimiausių dviejų metų bėgyje. Didžiausią jų dalį – 16 proc. – sudarė 18-25 m. jaunimas. Didėjančius jaunimo verslumo rodiklius lemia palankių sąlygų verslo pradžiai atsiradimas bei įvairios verslo skatinimo priemonės – lengvatinės paskolos, nemokamos konsultacijos, verslumo skatinimo renginiai.

 Vasara ne už kalnų, o šylantis oras skatina susirūpinti savo atostogomis. Šiltasis sezonas išlieka pats aktyviausias – per metus iki pusės kelionių parduodama būtent vasarai. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet kelionių rinka augs apie 15 proc., rodo kelionių agentūros „TopTravel.lt“ duomenys. „Kasmet sezoniškumo ribos vis labiau nyksta, kadangi žmonės atostogauja po kelis kartus per metus, o skrydžių bendrovės siūlo įvairių maršrutų skirtingais metų laikais.

  Elektros kaina Lietuvos ir Latvijos kainų zonoje praėjusią savaitę nukrito 10 proc., o Estijoje paliko 8 proc. Tokiems pokyčiams įtakos turėjo augęs elektros importas bei pasikartojęs elektros jungties gedimas. Elektra Estijoje – brangiausia nuo vasario Lietuvoje ir Latvijoje elektra praėjusią savaitę rinkoje kainavo 35,58 EUR/MWh. Kainos mažėjimą lėmė 19 proc. išaugęs elektros importas iš Estijos ir Baltarusijos. Kaina svyravo nuo 23,06 EUR/MWh iki 72,05 EUR/MWh.

55 proc. santuokoje arba partnerystėje gyvenančių Lietuvos moterų sakosi nesijaučiančios finansiškai saugios. Svarbiausia tokio nesaugumo priežastimi pačios moterys įvardija tai, kad jos neturi atsarginio finansinio plano (santaupų, indėlių ar gyvybės draudimo), o pagrindiniu maitintoju, šeimoje uždirbančiu didžiausias pajamas, dažnu atveju tebėra vyras.

 Šiaulių bankas pasirašė sutartį dėl AB banko „Finasta“ ir AB finansų maklerio įmonės „Finasta“ 100 procentų akcijų įsigijimo. Šiaulių bankas perka 100 procentų AB banko „Finasta“ akcijų iš pagrindinio akcininko – AB „Invalda INVL“ bei smulkiųjų akcininkų ir 100 procentų AB FMĮ „Finasta“ iš vienintelio akcininko – AB „Invalda INVL“. „Įsigyjame dvi žinomas Lietuvos finansų bendroves.

Baltijos šalys, kaip vienas iš startuolių centrų, įgauna vis didesnį svorį tarptautinėje arenoje. Trečius metus iš eilės organizuojamoje startuolių mugėje „LOGIN Startup Fair“ dalyvavę užsienio investuotojai tris Baltijos seses technologijų progreso spartos atžvilgiu prilygino Niujorkui, o renginyje vykusiame idėjų pristatymo konkurso finale pirmą kartą istorijoje susirungė startuoliai iš visų trijų kaimyninių šalių.

 Skaičiuojama, kad Lietuvoje turizmo sektoriuje dirba daugiau kaip 40 000 žmonių, o susijusiose srityse – dar pusantro karto tiek. Šis sektorius itin atviras jaunimui – darbas kavinėje, restorane ar viešbutyje dažnam būna viena pirmųjų veiklos patirčių. Be to, įsidarbinti čia pavyksta ir žemesnės kvalifikacijos, taip pat vyresnio amžiaus asmenims: apmokyti norinčius dirbti padavėjais, kambarių tvarkytojais ar registratoriais netrunka ilgai.

Ne gyvybės draudimo rinka, pernai antroje metų pusėje stabtelėjusi dėl kritusių kainų šiuos metus pradėjo ūgtelėjimu. Kai kurie draudikai regi kainų augimą, kiti to nepastebi ir kol kas neskuba džiaugtis pirmu ketvirčiu, rašo „Verslo žinios“. „Vidutinė įmoka fizinių asmenų transporto privalomojo draudimo segmente augo net 3 proc., tačiau kasko fizinių asmenų draudimo įmokos toliau mažėjo 7 proc.“, - sako „Ergo Insurance“ filialo Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokūbaitis.

 Nors šiuo metu įmonėms pakanka nuosavų lėšų verslui plėtoti, ateityje dauguma plėtrą planuojančių įmonių ketina naudotis ir kitais lėšų šaltiniais, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta įmonių apklausa.

Euro zonos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, augo 0,5 proc., prognozuoja „Danske Bank“ analitikai. Euro zonos pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys bus paskelbti šią savaitę. Pigi nafta skatino vartojimą Manoma, žema naftos kaina buvo vartojimo augimo „variklis“ ir pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys. „Danske Bank“ prognozuoja, kad didžiosios Europos ekonomikos augo – Vokietijos BVP galėjo augti 0,6 proc.

Šio straipsnio pavadinime nėra jokio paradokso. Kiekvieno įsigyto ilgalaikio turto verte įmonė mažina apmokestinamąjį pelną, laipsniškai nudėvėdama tą turtą ir pripažindama nudėvėtąsias sumas mokestinėmis sąnaudomis – leidžiamais atskaitymais.

Pablogėjus santykiams su Rusija, Lietuva padeda verslininkams ieškoti kitų rinkų užsienyje, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Taip pat ministras interviu dienraščiui „Kauno diena“ tvirtino, jog Lietuvos verslininkų, dėl savo verslo interesų nepatenkintų šalies pozicija Rusijos atžvilgiu, buvo vos keletas. „Buvo tik pavienių nepasitenkinimo atvejų. O šiaip su verslu palaikome gerus santykius.

 Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje gegužės 4–10 dienomis buvo 35,58 euro už megavatvalandę (12,3 lito ct/kWh), 10 proc. žemesnė nei prieš savaitę. Praėjusią savaitę importuota vidutiniškai 66 proc. šalyje suvartotos elektros. Du trečdaliai elektros importo buvo iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, likusi elektra importuota iš trečiųjų šalių.

 Laisvės nuo mokesčių diena šiemet ateis gegužės 15 d. – penkiomis dienomis vėliau, nei buvo pernai. Šios simbolinės dienos nutolimo priežastis – spartus biudžeto išlaidų didinimas, reikšmingai viršijantis šalies ekonomikos augimą. Laisvės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valstybei ir pradeda dirbti sau.

Pradėjus sudarinėti šauktinių sąrašus jaunieji verslininkai tikisi kariuomenės supratingumo ir viliasi, kad bus atsižvelgta į jų motyvuotus prašymus neatlikti privalomosios karinės tarnybos.

Leidžiant laiką kompanijoje neretai tenka sukti galvą, kaip pasidalinti bendrą sąskaitą ir atsiskaityti tarpusavyje. Sumokėjus kelis eurus už draugą, jie ne visuomet grįžta į atgal piniginę. Šalies gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad su smulkiomis negrąžintomis skolomis yra susidūręs kas antras gyventojas ‒ dažniausiai nedidelės sumos tiesiog pamirštamos kaip nereikšmingos.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą. Reitingas nuo Baa1 padidintas iki A3. Lietuvos skolinimosi reitingo perspektyva, pasak reitingo agentūros, yra stabili. Tokį sprendimą agentūra argumentavo ekonomikos tvarumu, šalyje tęsiama sėkminga fiskalinės konsolidacijos programa, prisijungimo prie euro zonos teikiama nauda. Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šis sprendimas, be kita ko, yra Vyriausybės įvertinimas.

„Snoro“ bankroto administratoriaus komanda iki 2015 metų sausio 1 dienos į banką buvo sugrąžinusi 2,5 mlrd. litų (729 mln. eurų), per tą patį laikotarpį bankroto proceso administravimui išleista 211,8 mln. litų (61,3 mln. eurų). Vien per 2014-uosius į banką sugrįžo 608,1 mln. litų (176,1 mln. eurų), o kreditoriams buvo išmokėta 1,7 mlrd. litų (0,5 mlrd. eurų). Šie duomenys paskelbti ketvirtojo praėjusių metų ketvirčio banko bankroto administratoriaus ataskaitoje.

Jurgita Kasperavičiūtė 300 metrų ilgio plieno ir betono konstrukcijų objektas smalsiems turistams atveria galimybę pasivaikščioti jau ir medžių viršūnėmis. Keliaujant per medžių viršūnes besidriekiančiu 300 metrų ilgio taku galima pasižvalgyti ne tik po medžių viršūnes, bet ir pasigrožėti vaizdingomis Anykščių krašto apylinkėmis, poeto Antano Baranausko apdainuotais Šilelio vaizdais, Šventosios upės slėniu.

Trijų Baltijos šalių įsteigta bendra įmonė „RB Rail“ Europos Komisijos (EK) atsakymą dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto finansavimo turėtų gauti liepą, sako susisiekimo viceministras. „Sprendimai dabar numatyti kažkur apie liepos vidurį. Bet čia yra atsakymai dėl pirmo kvietimo, nes dar kitų metų vasario mėnesį bus kitas kvietimas pateikti paraiškas. Visas CEF (angl. Connecting Europe Facility - BNS) fondas yra 11 mlrd. eurų, dabar šaukimas pateiktas dėl 4 mlrd.

 Nuo liepos įsigaliojus Lietuvos banko rengiamiems Atsakingojo skolinimo nuostatams, 870 eurų algą gaunantis Lietuvos pilietis, anot žiniasklaidoje pasirodžiusių komentarų, galės pasiskolinti perpus mažesnę, negu dabar pinigų sumą būstui įsigyti. Tikėtina, kad nemaža dalis šiuo metu pajėgiančių skolintis šalies gyventojų pasiskolinti apskritai nebegalės.

Omidas Scheybanis net tik dirba trokštamiausiam pasaulio darbdaviui „Google“, bet ir yra šios kompanijos naujų verslų vystymo vadovas. Šalia šios veiklos vienas iš pagrindinių progreso konferencijos „Login 2015” pranešėjų yra įkūręs gyvenimo būdo portalą MOSAIC , taip pat dažnas keliautojas, fotografas ir aktyvus „Instagram“ naudotojas. Išskirtiniame interviu su juo kalbamės apie svajonių darbdavį arba kaip pačiam tokiu tapti.

SEB banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį viena mokėjimo kortele prekybos ir paslaugų vietose vidutiniškai buvo atsiskaitoma 25 kartus. Tuo tarpu prie bankomato pasiimti pinigų pinigų SEB banko klientai traukė rečiau − per ketvirtį viena kortele buvo atliekama vidutiniškai 11 tokių operacijų.

Augant šalies ekonomikai ir siekiant per kitą ES finansinę perspektyvą neprarasti 2,7 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, siūloma perskirstyti šalies regionus. Vidaus reikalų ministerija siūlo inicijuoti Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskričių ribų keitimą: Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės rajonus priskirti Utenos apskričiai, o Šalčininkų rajoną - Alytaus apskričiai. Vyriausybė tokį nutarimo projektą svarstys pirmadienį.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų kovo mėnesį Lietuvos eksportas, išskyrus mineralinius produktus, per metus padidėjo 0,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 0,3 proc., tačiau atmetus „Orlen Lietuva“ įtaką buvo 3,2 proc. didesnis, nei prieš metus. Vietinės kilmės prekių eksporto reikšmė yra daug didesnė Lietuvos ūkiui, nes būtent jį kuria didžiausias šalies darbdavys ir mokesčių mokėtojas – apdirbamoji pramonė.

Daugiau kaip pusė Lietuvos ir Latvijos gyventojų vis dar negalėtų susidoroti su maždaug 230 Eur netikėtomis išlaidomis, rodo Eurostato duomenys. Vis dėlto padėtis pamažu gerėja – nuo 2010 m. Baltijos šalių gyventojų, kuriuos netikėtos išlaidos išmuštų iš vėžių, sumenko.

Balandžio mėnesį www.investavimas.lt organizuotoje apklausoje dalyvavo 57 investuotojai iš kurių net 95proc. gegužės mėnesį tikisi rizikingų turto klasių brangimo. Didžiausią investicijų portfelio dalį Lietuvos investuotojai toliau nukreiptų į JAV akcijas (net 25proc.), tuo tarpu antra didžiausia pozicija būtų Europos – Azijos regiono akcijos (23proc.). Saugios turto klasės sudarytų vos 5proc. bendro investicijų portfelio. Edukacinio portalo www.investavimas.

Žemės savininkai sako, kad prieš metus įsigaliojęs vadinamasis saugiklių įstatymas pristabdė prekybą žemės ūkio paskirties žeme, o jos kaina smuko beveik penktadaliu. Ūkininkai tikina, kad žemės ūkio paskirties žemės kaina neadekvačiai kopia aukštyn, todėl ir sandorių sumažėjo. Rinka susitraukė Registrų centro duomenimis, pernai žemės sklypų buvo perleista 22 proc. mažiau nei 2013 metais.

Jurgita Kasperavičiūtė, Žinios.lt Daržovių augintojai jau suplūdo į turgus parduoti pirmųjų šiltnamiuose užaugintų daržovių. Bet ar tikrai ant prekystalių nugulusios salotos, ridikėliai ar agurkai maistas, o ne chemikalų prisotintas nuodas? Nors dažnas pirkėjas užsukęs į turgų ieško ekologiškų produktų, perdėtas dairymasis į močiučių užaugintą derlių nebūtinai bus ekologiškas ir sveikas. Plačiau – TV3 vaizdo reportaže.

Teismas leido areštuoti 236,1 tūkst. eurų Vilniaus savivaldybės kontroliuojamos taksi įmonės „Vilnius veža“ turto. Vilniaus apygardos teismas gegužės 6 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo bendrovės turto, nes įmonė nevykdė įsipareigojimų asociacijai „Amber taxi“, kuri bendrovei teikia taksi paslaugas. „Amber taxi“ prašo, kad „Vilnius veža“ sumokėti 145,2 tūkst. eurų už netinkamas dispečerinės paslaugas, 54,5 tūkst. eurų - už vežimo paslaugas ir 36,3 tūkst.

Atsižvelgdamas į reikšmingus pokyčius BAB „Snoro“ valdomų antrinių įmonių struktūroje, banko bankroto administratorius pertvarkė įmonių grupės struktūrą ir numatė tolesnius veiksmus.

Lietuvos verslas susiduria su IT sektorius darbuotojų stoka, o pastarųjų atlyginimai yra vieni didžiausių regione. Daugumai įmonių sunku planuoti savo veiklą, tikėtis plėtros, kai nėra tikros kiek personalo ateityje turės ir kiek galės pasamdyti papildomai. Pasak bendrovės „Masterclass Lietuva“ partnerės Lauros Dauksaitės, resursai iš užsienio būtų vienas iš sprendimų, kuris galėtų padėti jaustis užtikrinčiau. „IT sektoriuje yra apie 13 tūkst. laisvų vietų.

Finansų ministras nepritaria idėjai leisti savivaldybėms platinti obligacijas. Rimantas Šadžius sako, kad tokios obligacijos sudarytų papildomą riziką fiskaliniam tvarumui. „Nė viena savivaldybė savarankiškų obligacijų Lietuvoje, kol aš einu šias pareigas, neplatins, bent jau mano valia.

Ūkio ministerijos skirtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas penkių rizikos kapitalo fondų valdytojai ne tik perka įmonių akcijas, bet ir padeda joms kurti ir įgyvendinti verslo planus, megzti kontaktus, ieškoti investicijų. To rezultatai – už Lietuvos ribų besiplečiantys verslai pritraukiantys užsienio investicijas bei specialistus. Video siužetas apie vieną iš tokių įmonių.

Lietuva lenkia Baltijos šalis pagal paraiškas patentams ir prekių ženklams, ir tik nedaug atsilieka Estijai pagal paraiškas dizainui. Per 2014 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai paduota 165, 107, 50 nacionalinių patento paraiškų, 2457, 1474, 1356 nacionalinių prekių ženklų paraiškų, 64, 36, 74 nacionalinių dizaino paraiškų.

Liberalizavus darbo santykius, bus sukurtos prielaidos jau nuo kitų metų minimalią mėnesio algą padidinti iki 350 eurų, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Susitarus su socialiniais partneriais dėl darbo vietas kuriančių ir didesnius atlyginimus garantuojančių darbo santykių, bus sukurtos fundamentalios prielaidos jau nuo 2016 metų sausio 1 dienos minimaliąją mėnesinę algą padidinti iki 350 eurų“, - ketvirtadienį pristatydamas Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą teigė premjeras.

 Lietuvos biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, visoje šalyje šilumos gamintojams aukcionuose įsigytas biokuras šildymo sezono metu atsiėjo mažiausiai 2,34 mln. eurų pigiau, nei perkant pagal dvišales sutartis. Toks skirtumas gaunasi lyginant biokuro biržos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) fiksuotą kainų vidurkį šildymo sezono metu.   „2,34 mln.

Tarptautinės rinkos tyrimų grupės „TNS SIFO Prospera“ apklausos duomenimis, advokatų kontora TARK GRUNTE SUTKIENE gavo aukščiausius verslo klientų pasitenkinimo vertinimus tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos valstybėse. Tokie rezultatai yra gauti apklausius didžiausius teisinių paslaugų pirkėjus – 265 įmones ir organizacijas veikiančias Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

 Mažėjant jaunam verslui lengvatų ir skirtingų programų įrankių, mažėja ir norinčių kurti ir plėtoti verslą. Per pirmą šių metų ketvirtį su jaunais verslininkais buvo sudaryta VSF paskolų sutarčių už 691 tūkst. eurų, tai yra du kartus mažiau nei pernai tuo pačiu laiku (1,47 mln. eurų). Šias paskolas iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) Lietuvoje teikia 56 LKU grupės kredito unijos, o 95 proc. sumokėtų palūkanų yra kompensuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

 Pirkdami internetu Lietuvos gyventojai vidutiniškai kas mėnesį išleidžia 15 mln. eurų. Tai yra lygiai tiek pat, kiek išleidžia latviai, tačiau dukart mažiau nei estai, rodo „Swedbank“ mokėjimų sistemos „Bank link“ duomenys. Lyginant vidutinę vieno pirkinio kainą, ji mažiausia yra Lietuvoje ‒ beveik 23 eurai. Latvijoje vidutinę pirkinio kainą sudaro 26 eurai, Estijoje 46 eurai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvą šiemet priskyrė prie išsivysčiusiųjų ekonomikų. Nors Lietuvoje ši žinia buvo sutikta džiaugsmingai, realybė tokia, kad TVF visas euro zonos valstybes automatiškai priskiria prie išsivysčiusiųjų kategorijos. Šiam „klubui“ nuo 2014 metų priklauso ir Latvija, kuri eurą įsivedė metais anksčiau nei Lietuva. Be abejo, narystė euro zonoje jau savaime yra tam tikras ekonomikos kokybės ženklas.

 Latvijos viešųjų paslaugų komisijos valdybos narys Rolandas Irklis, dalyvausiantis Vilniuje kitą savaitę vyksiančiame ketvirtajame kasmetiniame tradicinės ir atsinaujinančios Energetikos Forume, sako, jog Baltijos šalims būtų naudingiau sutarti dėl bendro suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto ir kartu siekti ES finansavimo jam vystyti.

 Sostinės ir kitų didesnių miestų gyventojai seniausiai mėgaujasi įvarių kavinių palaikomu šviežios kavos tiekimu. Pagriebti puodelį išsinešimui skubant į darbą taip pat natūralu, kaip fotografuotis žydint sakūroms. Geros kavos megėjų netrūksta ir mažesniuose miestuose. Gegužės septintą dieną sukanka lygiai trys mėnesiai kai Ukmergėje dirba „Rock cafe“ - geros kavos, gerų desertų ir geros muzikos vieta.

Septyniolika metų per lenkų kompanijų rankas ėjusi, bet, užuot sulaukusi stambių investicijų, kritinę ribą pasiekusi Panevėžio stiklo gamintoja „Klar Glass Lietuva“, atrodo, visą tą laiką turėjo būti aukščiausių valdžios atstovų akiratyje. Ne tik dėl to, kad šiuo metu beveik 6 mln. eurų siekiančią jos skolą valstybei administruoja valstybinė įmonė Turto bankas.

Bedarbiai nebėra braukiami iš darbo biržos sąrašo, jeigu atsisako jiems siūlomos darbo vietos. Anot žiniasklaidos, tokią naujovę inicijavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabendinskienė, tačiau informacijos apie permainą viešojoje erdvėje beveik nėra.

 „Duomenų logistikos centras“ – „Lietuvos energijos“ grupei priklausanti ITT bendrovė – per metus duomenų centrų plotą padidino 1,6 karto, o duomenų perdavimo tinklų pralaidumą – 7,5 karto. Plėsdama pajėgumus bendrovė siekia atitikti augančius regiono duomenų saugojimo ir perdavimo poreikius. 2015 m. pradžioje „Duomenų logistikos centro“ duomenų centrų plotas buvo 833 kv.

Lietuvos verslas turės naujų galimybių gabenti krovinius tarp Klaipėdos ir Vilniaus. Specialus konteinerinis traukinys „VIT EKSPRES“ jau artimiausiu metu iš Klaipėdos uosto konteinerių terminalų pradės reguliariai kursuoti į Vilniuje pastatytą Viešojo logistikos centro intermodalinį terminalą. Šią savaitę vykdyti bandomieji „VIT EKSPRES“ vežimai buvo sėkmingi. Planuojama, kad naujasis traukinys tarp Klaipėdos ir Vilniaus kursuos du kartus per savaitę, o ateityje galės vykti ir dažniau.

Pasibaigus potvynių sezonui, elektros kaina Lietuvos ir Latvijoje kainų zonose praėjusią savaitę augo net 25 proc., o Estijoje – 4 proc. Tokius pokyčius lėmė sumažėjusi vietinė gamyba ir elektros jungties gedimas. „Estlink“ jungties gedimas augino kainą visame regione Lietuvos ir Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę augo iki 39,48 EUR/MWh. Augimą lėmė 19 proc.