Verslas

Panašu, kad žemiausios infliacijos laikai JAV jau praeityje. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad liepos mėnesį infliacija sieks 0,2 procento. Didina kėlimo galimybę Tokia infliacija reikštų, kad metinis kainų augimas sieks 1,9 proc. Jei infliacijos duomenys demonstruos teigiamas tendencijas, išaugs tikimybė, kad JAV FED bazinę palūkanų normą didins jau rugsėjį. Tokia tikimybė, šiuo metu, anot daugumos analitikų, siekia apie 50 procentų.

 Lietuvos statistikos departamento duomenimis kainos Lietuvoje neauga arba net statistiškai mažėja. Vis dėlto, užfiksuota, kad liepą putojančio vyno kainos augo bene dešimtadaliu, o tiekėjai gūžčioja pečiais. Jau skelbėme apie labiausiai brangusius produktus liepos mėnesį. Tarp jų atsidūrė ir putojantis vynas, kuris liepą, lyginant su birželiu, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių sektoriuje brango ženkliausiai - 7,6 procento.

Tarptautinėje rinkoje smunkant „juodojo aukso“ vertei, Rusija priverta trečią mėnesį iš eilės mažinti naftos ir produktų eksporto muitus. Finansų ministerijos duomenimis, „Urals“ naftos kainų tarptautinėje rinkoje liepos 15 – rugpjūčio dienomis vidurkis buvo 51,09 dolerio už barelį (373 doleriai už toną) – 13,3 proc. mažesnis nei ankstesnį laikotarpį.

Graikijos sprendimai dėl reformų rodo, kad šalis yra pasirengusi laikytis ilgalaikės politikos, tačiau Europos Sąjunga ir euro zona turi matyti garantijas ir tik tuo atveju Atėnai gaus visą 86 mlrd. eurų vertės finansinę pagalbą, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.

Lietuvos įmonės, nepaisydamos embargo iš Rusijos ir kitų iššūkių, šiemet dosniai dalijosi pinigais su verslų savininkais, o prie to, pasak ekspertų, galėjo prisidėti ir mokestinės priežastys. Dividendus, viršijančius 1 mln. eurų, už praėjusius metus šiemet skyrė 237 Lietuvos įmonės, o tai yra 37 proc. arba 64 įmonėmis daugiau nei ankstesniais metais, rodo „Verslo žinių“ užsakymu kreditų biuro „Creditinfo“ pateikti nekonsoliduoti duomenys.

Lietuvos pieno perdirbėjai, perdavę savo prekių ženklus rusams, mėgina išlaikyti tenykštę rinką, tačiau šių produktų pardavimai toli gražu ne tokie, kaip lietuviškų gaminių iki embargo, rašo "Verslo žinios". Geriau sekasi naujai sukurtiems prekių ženklams, imituojantiems lietuvišką produkciją. Pavyzdžiui, vienas iš didmenininkų, platinusių lietuviškus gaminius, parduoda sūrį "Laimė", kuris gaminamas Argentinoje ir parduodamas Rusijoje kaip lietuviškas.

„Eurobarometro“ apklausa rodo, kad labiausiai Europos Sąjunga pasitiki lietuviai ir rumunai, mažiausiai - Kipro ir Graikijos gyventojai. Lietuvos politologų asociacijos prezidentas,Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Liutauras Gudžinskas „Žinių radijo“ laidoje „Ryto ekspresso“ teigė manantis, kad lietuvių palankumą ES lemia neigiamas požiūris į nacionalinės valdžios institucijas, stipėjanti ekonomika bei Rusijos keliama grėsmė: „Nuo pat 2004 metų,...

Dažnai klientai į neteisybę numoja ranka, mat neturi laiko arba netiki, kad gali laimėti ginčus prieš milijonines kompanijas. Vis dėlto pasaulyje yra pavyzdžių, kurie įrodo, kad taip manyti yra klaidinga. Pateikiame portalo nasdaq.com surastus 5 drąsuolius, kurie nepabūgo, kai buvo trypiamos jų kaip klientų teisės.

Gegužę smulkusis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius dar kitaip vadinamas „Akropolių“ tėvu kreipėsi į teismą, teigdamas, kad prekybos centrų perdavimas „Vilniaus prekybai“ yra neskaidrus ir pažeidžia jo interesus. Nuo tos dienos prasidėjo didžiausios Lietuvos įmonių grupės rietenos, o M. Marcinkevičius nesąžininga veikla kaltina dabar jau buvusį verslo partnerį didžiausią „Vilniaus prekybos“ akcininką Nerijų Numavičių.

 Po pranešimų apie sumažėjusias JAV naftos atsargas ir rekordinį dyzelinio kuro eksportą iš Kinijos naftos kainos ketvirtadienį šiek tiek pakilo.DNB banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje „Žaliavų rinkos pulsas“ teigė, kad naftos kainos išliks žemos ir tai lemia daug priežasčių: „Esminė naftos pigimo priežastis – perteklinė pasiūla.

Dauguma Graikijos įstatymų leidėjų penktadienį nubalsavo už trečiąjį šalies finansinio gelbėjimo paketą. Debatai dėl to truko visą naktį. Dabar svarstyti 400-ų puslapių dokumentą Briuselyje renkasi euro zonos finansų ministrai. „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis komentuoja, remiantis šiuo dokumentu, kad prisidėti turės ir Lietuva: „Lietuva netiesiogiai, bet per Europos stabilumo mechanizmą, per tą gelbėjimo fondą, taip pat Graikijai suteiktų ne paramą, bet paskolą.

 Lietuviai jau savaime suprantamu dalyku laiko tai, kad už mobilųjį ryšį mokame pigiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Negana to, už ryšio paslaugas mokame pigiausiai visoje Europoje. Tiekėjai tikina, kad turime būti dėkingi labai aukštai rinkos konkurencijai Lietuvoje. ES statistikos agentūra Eurostat atliko tyrimą ir palygino praėjusių metų ryšio įrangos ir paslaugų kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

Beveik trečdalį viso paslaugų eksporto vertės sukuriantis turizmas priverstas persiorientuoti į kitas rinkas - turistų iš Rytų šalių mažėja ir pernai dar beveik 5 proc. augęs šio sektoriaus eksportas šių metų pradžioje ėmė trauktis. Kol kas kritimą beveik kompensavo didėjantis turistų srautas iš kitų šalių, rašo "Verslo žinios". Turizmo paslaugų eksportas, matuojamas užsienio šalių piliečių Lietuvoje išleistais pinigais, pirmą šių metų ketvirtį smuktelėjo 0,84 proc.

Vilnius, rugpjūčio 14 d. (BNS). Pernai sugriežtintos įmonių įsikūrimo Lietuvoje sąlygos nuo rugsėjo gali būti palengvintos, tačiau tik tiems ūkio subjektams ir asmenims, kuriuos rekomenduos Ūkio ministerija.

„Taip, mes esame tikra komanda!” teigia mažiau nei du trečdaliai dirbančių Lietuvoje veikiančiose įmonėse. Savo komanda išvis netiki 13 proc. darbuotojų. Tokius rezultatus skelbia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, apklausęs 760 respondentų. „Bankroto departamento duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje bankrutuoja gerokai per tūkstantį įmonių.

Vienos didžiausių verslo grupių Lietuvoje „Vilniaus prekybos“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, teisme ginčijantis grupės bendrovės „Leksita“ (buvusi „Vilniaus prekyba“) sprendimą dėl 90 mln. eurų paskolos suteikimo, siekia gauti informacijos apie visus nuo 2012 metų pradžios „Leksitos“ ir jos antrinių įmonių sudarytus paskolų, kredito linijų, finansinės nuomos ir kitus panašius sandorius.

Kiaurai perpučiami sovietinės statybos daugiabučiai nėra pagrindinė urbanistinė problema. Net ir sparčiai vykdoma jų renovacija neišspręs didžiuosiu miestus užklupusios ydos. Redakciją pasiekė gyventojų skundai dėl, jų nuomone, nekokybiškai atliekamos daugiabučio renovacijos Vilniuje. Jie skundėsi, kad statybininkai vienuose butuose pašalino plastikinius langus, o kituose paliko be jokių paaiškinimų, tačiau už naujus langus turės mokėti visas namas.

 Pensininkai turėtų būti labiausiai suinteresuoti mažinti šešėlį Lietuvoje, nes žmonės, kurie nesumoka įmokų į „Sodrą“, taip atima tuos pinigus iš pensininkų, „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ekonomistas Romas Lazutka. „Pensininkai gauna pajamas iš „Sodros“ ir todėl jiems turėtų būti labai svarbu, kad visi, kuriems priklauso, „Sodrai“ mokėtų.

Kiekvienais metais šalies žiniasklaida praneša apie Palangos verslininkus, kurie arba laukia geresnių orų, arba nesusitvarko su poilsiautojų antplūdžiu. Vis dėlto, kaip pasakoja kurorto atstovai, šiemet vasara yra ypatinga dėl geopolitinių pokyčių mūsų regione. Palangos turizmo informacijos centro laikinai einanti pareigas direktorė Egidija Smilingienė portalui tv3.lt pasakoja, kad šios vasaros orai koregavo poilsiautojų srautus, tačiau tai yra labai dėsininga.

 Šių metų liepos 1 dieną įsigalioję Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimai įteisino atvirkštinio PVM apmokestinimo statybų sektoriuje tvarką, kai už atliktus statybos darbus PVM turi sumokėti ne šių darbų atlikėjas, o jų užsakovas.

Šią vasarą Lietuvoje obuolių užderėjo gausiai, bet gamtos sąlygos jiems nebuvo palankios, ir sodininkai nežada pirkėjams palankesnių nei vaisių, nei sulčių kainų. Sodininkai neramiai dairosi į dangų ir ruošia vietas laikiniesiems darbininkams, rašo "Lietuvo žinios". "Šiemet buvo šaltas pavasaris. Žydėjo visą mėnesį, gegužis buvo šaltas, paskui sausra, todėl obuolių daug, bet jie mažučiai. Pigesni nei pernai neturėtų būti.

Apsipirkinėjimas prisėdus prie kompiuterio artimiausiu metu nepakeis apsilankymo prekybos centre. Nors prekių ir jų pristatymo į namus užsakymas internetu turi daug privalumų, šia paslauga per pastaruosius metus nesinaudojo 57 proc. Lietuvos gyventojų. Kaip rodo vartotojų nuomonės tyrimas, beveik pusė jų teigia, kad apsilankymas prekybos centre yra pramoga visai šeimai. O pirkti maisto prekes parduotuvėje – malonus užsiėmimas daugiau nei trečdaliui gyventojų.

Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai pabrėžia, kad Europos mažmeninės prekybos sektoriaus padėtis gana sudėtinga ir įtampa po truputį auga. Maža pelno marža išsiskiriantis mažmeninės prekybos verslas susiduria su keletu esminių veiksnių, kurie neleidžia lengviau atsipūsti prekybos tinklų valdytojams. Kaip ir ūkininkai, Europos prekybininkai nukenčia nuo smunkančio vartojimo Senajame žemyne. Sektoriuje įsivyravo stipri konkurencija, kuri taip pat trukdo padidinti pelno maržą.

Turtingiausiu Lietuvos žmogumi vadinamas verslininkas ir pagrindinis "Vilniaus prekybos" grupės savininkas Nerijus Numavičius dalį jam priklausančio turto perkėlė į Kiurasao ir Bermuduose įsteigtus patikos (angliškai trust) fondus.

Nepatenkinti mažomis pieno supirkimo kainomis, gamintojai grasina kelių blokada. Politikai savo ruožtu renkasi į neeilinį pasitarimą ir žada ieškoti išeities iš susidariusios padėties. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis „Žinių radijui“ sakė, kad pieno gamintojai nemato besitęsiančios krizės pabaigos, o kai kuriems jų išvis gresia „krachas“. „Vienas dalykas yra embargo, kitas dalykas yra tai, kad Lietuvoje yra oligopolinė sistema.

Nuo Rusijos pradėtų taikyti sankcijų ES praėjo kiek daugiau kaip metai. Nuo šios savaitės sugriežtintas ir gėlių importas. Tai dar vienas smūgis Lietuvos vežėjams. Ir nors mūsų gamintojai palyginti greitai persiorientavo, rado naujas rinkas, tačiau jose – kainos yra mažesnės, ir dėl to, kaip teigia ekonomistas Gitanas Nausėda, prireiks maždaug 2-3 metų kol įmonių pelningumas pasieks ankstesnį lygį.

Trečiadienį Mindaugas Marcinkevičius Vilniaus apygardos teismui pateikė atsiliepimą į „Akropolį“ prie Vingio parko turėjusios statyti bendrovės „Geležinio vilko projektas“ ieškinį, kuriuo siekiama prisiteisti 5 mln. eurų dėl verslininko veiksmų neva kilusių nuostolių. Tuo tarpu „Vilniaus prekybos“ įmonių koordinacinės grupės atstovų teigimu, M. Marcinkevičius savo vadovavimo veiklos metu turėjo įtartinų epizodų, tad teismų maratonas tik prasideda.

Karjeros portalų grupės Cvzona.lt direktoriaus Žilvino Padegimo teigimu, šiemet sezoninį darbą dirbantys darbuotojai gali džiaugtis didesnėmis algomis negu pernai. Anot jo, tam turėjo įtakos naujos valiutos – euro – atsiradimas Lietuvoje. „Šiemet sezoninio darbo rinkoje jaučiasi pakilimas. Padaugėjo darbo pasiūlymų, o taip pat pakilo atlyginimai.

Baldų prekybos tinklas „Ikea“ į Lietuvą nemenkai sudrebino šią rinką. Daugelis džiaugėsi nebrangiais baldais, tačiau mūsų analizė parodė, kad kaimyninėje Lenkijoje galima tuos pačius baldus nusipirkti keliasdešimčia eurų pigiau. Tuo tarpu lyginant Rusijos „Ikea“ pasiūlą čia ryškėja geopolitinės situacijos įtaka baldų prekybos verslui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jokie pieno rinkos reguliavimai nepadės sumažinti produktų kainų parduotuvėse. Likus metams iki rinkimų darbiečiai Seimui pateikia ne vieną įstatymą, kuriuos politiniai konkurentai vadina populistiniais. Vienas tokių - Darbo partijos delegeuotos Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymas reguliuoti pieno produktų rinką ir kainas.

 Kauno valdžia rugsėjį ketina spręsti dėl vadinamojo „pagalvės mokesčio“ įvedimo mieste viešintiems turistams, trečiadienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Pasak Kauno vicemero Simono Kairio, mokestis galėtų būti pusė euro už kiekvieną Kauno viešbučiuose ar privačiuose apartamentuose praleistą parą. „Norime, kad sprendimo projektas būtų pateiktas rugsėjo 8 d. į posėdį susirinksiančiai miesto tarybai. Svarbiausia, kad lėšos nebūtų tiesiog pravalgytos, o panaudotos turizmo infrastruktūrai.

Ukrainai skelbiant draudžiamų knygų sąrašą, o Rusijai falsifikuojant Vladimirą Putiną aukštinančių knygų autorių tapatybę, leidėjas Saulius Žukas „Žinių radijui“ antradienį nurodė, kad knygos irgi tampa informacinio karo dalimi. „Yra smulkesnieji žanrai kaip televizijos reportažai, laikraščių skiltys ar straipsniai, tad logiška, kad tai perauga ir į didesnės apimties leidinius, į knygas. Knygos nėra atribotos nuo šito karo lauko“,- laidoje „Aktualioji valanda“ sakė S. Žukas.

Profesinės sąjungos rugsėjo pradžioje Vilniuje, prie Seimo ir Vyriausybės organizuoja mitingą, kuriame protestuos prieš neva skubotai priimamą socialinį modelį. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija gavo leidimą į renginį surinkti 2 tūkstančius žmonių. „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas teigė esą labai gerai, kad visuomeninės organizacijos kelia savo reikalavimus: „Tai yra visiškai demokratiškas, normalus dalykas.

Trečiadienį veiklą pradeda tarpusavio skolinimo platforma „FinBee“. Bendrovės atstovų teigimu, platforma siūlys vartojimo paskolas bei paprastą būdą investuoti savo pinigus. Tarpusavio skolinimas (angl. p2p lending) yra pasaulyje sparčiai populiarėjantis skolinimo ir investavimo būdas, kuomet skolintojai ir besiskolinantys yra fiziniai asmenys, o tarpusavio skolinimo platforma yra tik tarpininkė tarp jų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei žadant nuo kitų metų liepos kiekvienam pensininkui vidutiniškai 6 proc. arba 16 eurų padidinti senatvės pensijas, pensininkų partijos pirmininkas Vytautas Kadžys „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad tai yra pasityčiojimas. „Šiais metais padidėjo pensijos penkiais eurais – kai kam trimis, kai kam keturiais. Ekonomistų skaičiavimais, per septynerius metus pensijos, kaip ir perkamoji lito, euro galia nuvertėjo 35 proc.

Interneto milžinei „Google“ paskelbus apie planus iš esmės pertvarkyti savo veiklą ir sukurti naują patronuojančiąją kontroliuojančiąją bendrovę „Alphabet“, finansų analitikas Gintaras Rutkauskas sako, kad šis „Google“ sprendimas gali reikšti, jog bendrovė tiesiog pasiekė savo maksimumą ir nori atsinaujinti: „Kiekvienai kompanijai ateina tam tikras laikas, kai jos įkūrėjai ir steigėjai permąsto savo tikslus.

Kinijos centrinis bankas devalvavo savo valiuta JAV dolerio atžvilgiu, taip siekdamas išsaugoti šalies ūkio augimą. Vis dėlto Lietuvai ir likusiam pasauliui tai turi dvi naujienas: gerą ir blogą. Banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, tai buvo labai desperatiškas Kinijos valdžios žingsnis. „Lėtėja Kinijos ekonomikos augimas ir senka eksporto apimtys.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) tiriant galimas mokesčių vengimo schemas prekybos tinklą „Maxima“ valdančioje „Vilniaus prekyboje“, konservatorius Jurgis Razma siūlo, kad šią istoriją turėtų tirti ir Parlamentas, tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „darbietis“ Petras Narkevičius nurodo, kad nereikia kelti papildomų intrigų.

Dėl Rusijos embargo per metus Lietuvos reeksportas į šalį krito daugiau nei perpus. Eksportuotojai ilgai neliko be darbo, mat įvežtines prekes noriai pirkti pradėjo baltarusiai. Ekspertai neskuba daryti išvadų, ar taip buvo rastas kelias į uždraustą rinką. Anksčiau į Lietuvą importuotų ar perdirbtų prekių eksportas į Rusiją per metus krito 53 proc., o tai yra gana skaudus smūgis eksportuotojams, mat nemažą dalį eksporto sudaro reeksportas.

Žirmūnų dvylikaaukštyje kilęs gaisras parodė, kad daugiabučių, ypač senesnės statybos namuose, gyventojai savo turto apsauga linkę rūpintys patys: šiame Žirmūnų gatvės name „Lietuvos draudimas“ yra apdraudęs vos 8 butus iš 118 čia esančių. Viena draudėja jau pranešė bendrovei apie gaisro, penktadienio vakarą kilusio kaimynų bute, padarytus nuostolius – sprogusius nuo karščio langų stiklo paketus ir apdegusius jų rėmus.

 Pensijos nuo kitų metų vidurio gali didėti vidutiniškai 6 proc. - maždaug 16 eurų kiekvienam pensininkui, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Esame nuoseklūs ir stebime bei prognozuojame, kokie bus 2016 metai. Mes manome, kad pensijos turi būti keliamos nuo 2016 metų liepos 1 dienos. Vidutiniškai 6 proc. didės visiems pensininkams pensijos“, - antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A.Pabedinskienė.

Iki naujų mokslo metų likus vos keletui savaičių, iki šiol būsto nuomai nesusiradę studentai kimba į paieškas. Liepą pastebėtas didžiausias šiemet susidomėjimas nuomojamais butais, ne prastesnės prognozės numatomos ir rugpjūčiui. Kur ir už kokią sumą šiuo metu studentai gali apsigyventi, analizuojama įvertinus nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistiką ir publikuojamus skelbimus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo, kad atliekas tvarkyti galėtų ir smulkesnės organizacijos. Anot STT, tokiu atveju būtų mažinama korupcija atliekų sektoriuje. „STT pareigūnų nuomone, įstatymuose nepagrįstai leidžiama organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą tik toms organizacijoms, kurios atstovauja ne mažiau kaip 10 procentų Lietuvos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų“, - teigiama STT pranešime.

Bus audituojama finansinių problemų kamuojamos „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) vadovybės veikla, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus bus vertinama LJL stebėtojų tarybos ir valdybos pirmininkų darbas. „Yra duotas mano papildomas pavedimas atlikti valdymo auditą, ne tik finansinį. Po valdymo audito atlikimo tikrai turi būti įvertintas ir stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas, kurie tam tikrus planus tvirtino - tiek finansinius, tiek bendrovės veiklos.

Nors jau prieš savaitę skelbta, kad parengtas pieno sektoriaus dalyvių susitarimo projektas, Lietuvos pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras" direktorius Egidijus Simonis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė jo iki šiol nematęs. Paklaustas, ar pieno perdirbėjai ketina didinti pieno supirkimo kainas, E. Simonis tikino, kad tam nėra galimybių.

 SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad, įvedus eurą, kur kas daugiau gyventojų, nurodydami prekių ir paslaugų kainas, buvo linkę jas suapvalinti negu tada, kai euras dar nebuvo įvestas. Pavyzdžiui, įvardindami, kiek kainuoja dienos pietūs, gyventojai dažniau sakė, kad jie atsieina lygiai keturis ar penkis eurus, kava – eurą, pusantro ar du. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, toks kainų apvalinimo efektas lemia vartojimo išlaidų didėjimą.

Parlamentinei opozicijai priklausančių liberalsąjūdiečių lyderis Eligijus Masiulis trečiadienį arba ketvirtadienį įteiks prokurorams skundą dėl valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktos 3 mln. eurų paskolos „Lietuvos jūrų laivininkystei“ (LJL). E.Masiulis BNS teigė, kad pasirinktas LJL gelbėjimo kelias nėra tinkamiausias. „Gal užgesins gaisrą, bet jokiu būdu nesuteiks garantijų sėkmingam įmonės darbui, tam reikalingas ilgalaikis investuotojas“, - tvirtino E. Masiulis.

Smulkusis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius dar kitaip vadinamas „Akropolių“ tėvu, kreipėsi į teismus kaltindamas toks pačios grupės akcininką Nerijų Numavičių neva šis nori sutelkti „Akropolių“ kontrolę savo rankose. Turtingiausiu Lietuvos žmogus tokius kaltinimus neigia kontrargumentais neva pats M. Marcinkevičius gviešiasi „Akropolių“. Dar balandį M. Marcinkevičius kreipėsi į prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ valdančią įmonę „Relvit Ltd.

 Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje rugpjūčio 3-9 d. dienomis buvo 45,64 euro už megavatvalandę (EUR/MWh), t.y. 3 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę. Pernai tuo pačiu laikotarpiu kaina šoktelėjo iki rekordinių 70,15 EUR/MWh ir buvo 54 proc. aukštesnė nei šiemet. Visoje „Nord Pool Spot“ sistemoje vidutinė praėjusios savaitės kaina buvo 8,28 EUR/MWh. Praėjusią savaitę Lietuva importavo 69 proc. suvartotos elektros. 50 proc.