Verslas

Nors įmonių grupei "Alita" priklausiusius degtinės ir trauktinės prekių ženklus šiemet perėmusi bendrovė "Birštono mineraliniai vandenys" (BMV) žada juos aktyviai plėtoti, tačiau gamybą ir toliau plėtos "Alita". Tuo tarpu rinkos dalyviai abejoja, ar "Akvilės" ir "Vytauto" gamintoja iš tiesų bus savarankiška ir nepriklausoma alkoholio rinkos dalyvė, rašo "Verslo žinios". "Manome, kad šis gamintojas ("Alita" - BNS) geriausiai žino gaminamą produktą, todėl perimtais prekių ženklais žymimos produkci...

 Vyriausybei praėjusią savaitę nutarus ženklinti Lietuvoje parduodamas maisto prekes su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO), prekybininkai tikina tokių produktų neparduodantys, nes pirkėjai juos vertina atgrasiai, rašo "Lietuvos rytas". "Produktai, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų, nenaudojami ir tinklo maisto gamybos cechuose ruošiant salotas, kulinarijos, konditerijos ar kitus gaminius", - sakė prekybos tinklo "Maxima", kuris produktų su GMO atsisakė dar praėjusių metų...

„Transparency international“ Lietuvos skyrius (TILS) pirmą kartą atliko tyrimą, kuriuo siekė nustatyti kiek didžiausios Lietuvoje veikiančios įmonės pasakoja apie save, pateikia informacijos apie savo finansus, stengiasi išvengti korupcijos bei viešina savo struktūrą. Apie tai pirmadienį „Žinių radijui“ pasakojo TILS projektų vadovė Rugilė Trumpytė. „Jeigu įmonė viešintų visą šią informaciją, galėtume suprasti, kaip maždaug skaidriai ir atskaitingai įmonė veikia.

Šalies prekybininkai nesutinka pasirašyti memorandumo su valdžia, pieno perdirbėjais bei gamintojais, kuriame be kitų nuostatų būtų numatomas antkainio ribojimas, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Su prekybininkais dialogas nevyksta. (...) Tai, kas numatyta susitarime, kuris galiotų iki naujų metų, jie sakė kad tokio nepasirašys ir informavo, kad su jais turėtų šnekėti Vyriausybė ir premjeras“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė V.Baltraitienė.

 Užupyje sovietmečiu ant namo sienos pagrindinėje aikštėje raudonomis raidėmis ant sienos buvo išrašyta „Mirties gatvė“. Ir tai iš dalies buvo tiesa, mat nakčia pro čia eidami miestiečiai mažų mažiausiai rizikavo sveikata. Šiandien rajonas laikomas prestižiniu, o nekilnojamojo turto kaina viena aukščiausių mieste. Stotis - „ant bangos“ Pasak ekspertų, panaši situacija gali ištikti ir kitus, iki šiol pralenkiamus rajonus.

Šių metų pabaigoje pradėsiančios veikti jungtys su Švedija ir Lenkija padės užtikrinti stabilų ir sklandų elektros energijos srautą į Lietuvą ir iš jos. Taip anksčiau energetine sala vadinta šalis taps elektros tranzito valstybe. Tačiau dėl šios priežasties jungčių įtaka kainų mažėjimui gali ir nebūti tokia didelė, kokios tikimasi.

Bendrovės „Rokiškio sūris" valdybos pirmininkas Dalius Trumpa „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė, kad Europos Sąjungos pieno rinka jau kelerius metu išgyvena sukrėtimą, nes panaikinus pieno gamybos kvotas, pasikeitė rinkos sąlygos, imta gaminti per daug pieno. D. Trumpa pabrėžia, kad pieno sektorius išsilaikys tik tose šalyse, kurių vyriausybės imsis teikti pagalbą gamintojams: „Pieno sektoriuje, ir ne tik Lietuvoje, yra gili ir ilgai trunkanti krizė.

Aštrėjant diskusijoms dėl pabėgėlių priėmimo kvotų Lietuvoje ir jų integravimo, šalies verslininkai piktinasi, kad nėra lengva čia atsivežti profesionalių vadovų. Redakciją pasiekė laiškas, kuriame skundžiamasi dėl paradoksų norint įdarbinti vadovus iš trečiųjų šalių. Tvarka neaiški Telekomunikacijų bendrovės „Zirzilė“ vadovas Saulius Gintautas portalui tv3.lt papasakojo apie užsieniečių įdarbinimui nepatogią Darbo biržos interneto svetainę.

Elektros energijos trūkumo krizė kaimynus dėl karščių šį rugpjūtį ištiko vienais metais anksčiau nei buvo prognozuojama, nors kadaise Lenkijos vyriausybės požiūris į Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinę jungtį "LitPol Link" buvo skeptiškas, po 2016 metų ji gali turėti teigiamą įtaką kaimynų energetikos sistemai, rašo "Verslo žinios". Nors "LitPol Link" visų Lenkijos energetikos problemų neišspręs - Lenkijos sistemos perdavimo operatoriaus "Polskie Sieci Elektroenergetyczne" duomenimis, esant didž...

90 proc. mūsų šalies gyventojų teigia, kad prieš imdami vartojimo paskolą apgalvoja, kokios tiksliai sumos jiems reikėtų. Tai – 4 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Taip pat mažėja ir gyventojų, pasiskolinusių daugiau nei reikia, skaičius – pernai jis siekė 22 proc., o šiemet – jau 18 proc. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Analogiška apklausa buvo atlikta ir pernai.

 Į Lietuvą dideliais kiekiais bandoma įvežti suklastotus ir nekokybiškus maisto produktus – žuvį, jūros gėrybes, medų ar aliejų. Su maisto klastotėmis kovoja ir Veterinarijos tarnyba – pasienyje sulaikyta didžiulė – net aštuoniolika tonų sverianti šaldytos žuvies siunta. Pasak specialistų, gamintojai įsigudrino – šie brangių žuvų rūšis keičia pigesnėmis, ne visuomet kokybiškomis, taip tikėdamiesi apgauti valgytojus. Maža to, Lietuvą užplūdo ir medaus klastotės.

Lietuvos atstovai sako palankiai vertinantys Graikijos prašymą Europos Parlamentui prisidėti prie kreditorių, prižiūrinčių šalies finansinio gelbėjimo planą.

Kalendorinę vasarą greitu metu pakeisiantis ruduo, moksleivių tėvus verčia plačiai atverti pinigines. Tačiau visi nori pataupyti, tad kur apsipirkti labiausiai apsimoka? Bene sunkiausia – būsimų pirmokėlių tėvams, kurie dažnai net nežino kokių priemonių reikės jų atžalai. Pasirinkimo galimybės, kur apsipirkti – itin plačios, nuo miesto turgaviečių, prekybos centrų iki specializuotų kanceliarinių prekių parduotuvių.

Lietuvos pajūryje savaitgalį vyksta tradicinis neformalus Baltijos šalių premjerų susitikimas. Premjeras Algirdas Butkevičius su Latvijos ministre pirmininke Laimduota Straujuma ir Estijos Vyriausybės vadovu Taaviu Roivu Palangoje aptars regiono energetinio saugumo klausimus, bendrus susisiekimo ir energetikos sričių projektus, taip pat padėtį žemės ūkio sektoriuje, Rusijai uždraudus importuoti pieno produktus, pranešė Lietuvos Vyriausybė.

Vyriausybė remia iniciatyvas, kurios prisidėtų prie Pietryčių Lietuvos plėtros, tačiau šiam regionui visų pirma reikia privačių investicijų, o ne specialaus fondo, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Aš asmeniškai jokiu būdu nesu prieš iniciatyvas, kurios prisidėtų prie Pietryčių Lietuvos regiono plėtros (...) Vyriausybė jau yra apsisprendusi dėl konkrečių priemonių įgyvendinant Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą.

Geltona, žalia ir raudona nusidažys ir krepšinio arena Rygoje, kur jau už dviejų savaičių nacionalinė šalies komanda startuos Europos pirmenybėse. Sirgaliai rinktinės atributiką nuo parduotuvių lentynų šį kartą šluote šluoja. Prekybininkai pastebi, kad puošiasi ne tik stipriosios lyties atstovai, bet ir moterys bei vaikai. Net kūdikiams sukurti šliaužtinukai su lietuviška simbolika.

Rašėme, kad lietuviai už aprangą ir avalynę moka panašiai, kiek vidutinis Europos gyventojas. Vis dėlto Lietuvoje vidutinės pajamos nesiekia Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tiesa, buitinės technikos ir elektronikos prekės santykinai nenusileidžia aprangos kainoms. ES statistikos agentūra Eurostat atliko tyrimą ir palygino praėjusių buitinės technikos ir elektronikos kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

 Bendras verslo aktyvumo euro zonos pramonės ir paslaugų sektoriuose indeksas rugpjūtį pakilo nuo 53,9 punkto mėnesiu anksčiau iki 54,1 punkto, rodo išankstiniai šį indeksą skaičiuojančios tyrimų įmonės „Markit Economics“ vertinimai. Analitikai prognozavo, kad šis rodiklis šį mėnesį nusileis iki 53,7 punkto.

 Rugpjūčio 31-ąją baigia galioti šiemet mokyklas baigusių jaunuolių privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė Lina Vitkauskienė ypač ragina susirūpinti nusprendusius niekur nesimokyti ir nedirbti jaunuolius. „Jeigu nuo rugsėjo asmuo nei studijuoja, nei įsidarbina ir nėra draustas pagal kitas kategorijas, tos asmuo turi mokėti įmokas pats ir gauti visas jam priklausančias sveikatos priežiūros paslaugas.

Penktadienį Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė, kad kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurto ribos. Vis dėlto, padėtis Lietuvoje yra geresnė ne tik už Latvijos, bet ir už kelerius metus iš eilės geresnius ekonominius rodiklius demonstruojančios Estijos. Skurdo rizikos riba pernai buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 560 tūkst. asmenų, kurie sudarė 19,1 proc. visų šalies gyventojų - 1,5 procentinio punkto mažiau nei 2013 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Skurdo rizikos riba pernai buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Reta prekė Lietuvos mažmeninės prekybos centruose pastaruoju metu pinga taip smarkiai kaip pieno produktai - kai kuriuose tinkluose per metus sviesto kaina sumažėjo 25 proc., sūrio ir kefyro - 20 proc., varškės -17 proc., geriamojo pieno -14 proc. Kainos toliau krinta ir šią savaitę, rašo "Lietuvos žinios". Didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų atstovai pažymi, kad pieno produktai pinga dėl atpigusio žaliavinio pieno bei aštrios konkurencijos.

Gyvenime kartais tenka pagalvoti ir apie paskolos ėmimo galimybę. Vieniems to priežastis – naujas būstas, kitiems automobilis, tretiems ne tokios malonios aplinkybės – netikėtos išlaidos ar nuostoliai.

 Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai pirštu baksnoja į esą pelnus besikraunančius prekybininkus. Pieno gamintojai prekybininkus vadina „šventa karve“, kurių esą negali pažaboti jokie įstatymai. Ūkininkai, atsidūrę aklavietėje, prašo valdžios pagalbos ir reikalauja priimti bent laikiną pieno kainų reguliavimo įstatymą.

Asociacija INFOBALT kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, Susisiekimo ir Ūkio ministerijas bei Ryšių reguliavimo tarnybą dėl valstybės ketinimų dalyvauti mobiliojo ryšio paslaugų teikimo rinkoje.

Konkurencijos tarybai baigus Lietuvos pieno rinkos tyrimą, Tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas nurodė, kad didžiausia rinkos problema yra ta, kad Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai, kuriems būtina kooperuotis. „Pagrindinė problema, ką mes matome preliminariai, yra tai, kad vienai iš grandžių – gamintojams – trūksta ir efektyvumo, ir derybinės galios.

Viso pasaulio spauda kasdien praneša apie vis žemiau krentančias naftos kainas. Vis dėlto vairuotojai ir ne tik pasigenda žinių apie pingantį kurą. Lietuvoje pradėta kalbėti apie degalų kainų reguliavimą, vis dėlto, ekspertų teigimu, naivu tikėtis, kad kuro kainos kis tokiu pačiu tempu kaip ir naftos. Savo feisbuko paskyroje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda komentuoja, kad siekis sureguliuoti kainas gali priešintis su konkurencija.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje alkoholinių gėrimų pardavimas pasiekė rekordines dešimties metų žemumas – šiemet bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje yra 23 proc. mažesnė nei prieškriziniais 2007-aisiais, rodo šalies gėrimų pramonę vienijančios asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ duomenys. Rezultatas teigiamas, tačiau priežastys nedžiugina. Iki 2007 m. alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje augo kartu su ekonomika ir mažėjusiu šešėliu.

Premjeras Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad valstybė negali kištis į degalų ir naftos produktų rinką ir reguliuoti kainas, tačiau Vyriausybėje diskutuojama dėl konkurencijos kuro rinkoje skatinimo: „Ne vieną kartą esu sakęs, kad reguliuoti degalų kainų įstatymais negalima. Jos priklauso nuo rinkos dėsnių. Jeigu jie yra pažeidžiami, tuomet veiksmų turi imtis Konkurencijos taryba. Manau, kad ji šitą darbą atlieka ir šituos procesus stebi.

Elektroninė prekyba Lietuvoje sparčiai populiarėja, nors kol kas užima tik apie 2 procentus mažmeninės prekybos rinkos dalies. Vis dėlto, kaip „Žinių radijui“ sakė pigu.lt vadovas Dainius Liulys, per pastaruosius penkerius metus elektroninė prekyba ūgtelėjo maždaug 20-čia procentų. Tokio augimo laukiama ir ateityje: „Prognozuojame, kad per artimiausius penkerius metus ji augs nuo 15 iki 20 proc. kasmet.

Rinkos dalyviai prognozuoja, kad Lietuvos gyvybės draudimo rinka išsilaikant žemų palūkanų normų aplinkai ir žmonėms ieškant galimybių įdarbinti pinigus, ir toliau augs, rašo portalas vz.lt. Gyvybės draudimo bendrovės "Swedbank Life Insurance SE" valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius sako, kad tebesitęsiančiam sparčiam Lietuvos gyvybės draudimo rinkos augimui įtakos turi atsigaunantis žmonių pasitikėjimas investavimo produktais.

Baltarusijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklui „Fresh Market“ teismas trečiadienį iškėlė bankroto bylą Vilniaus apygardos teismas „Fresh Market“ bankroto administratoriumi paskyrė Dianą Rumbutienę, BNS pranešė teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Vaida Bytautė. Teismo nutartis per 10 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Vilniaus apygardos teismas taip pat nusprendė areštuoti „Fresh Market“ nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą.

 Rekordiškai smukus naftos kainai, degalų kainos Lietuvos degalinėse sumažėjo tik simboliškai. Gyventojai piktinasi, kad nuo jų lupamas devintas kailis – esą degalų kainoms jokie rinkos dėsniai negalioja.  Seimo narys Stasys Brundza šalies degalinėms ir vienintelei naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“ nori užkurti pirtį. Parlamentaras piktinasi, kodėl nuo birželio mėnesio krentant naftos kainai, benzinas ar dyzelinas Lietuvoje atpigo tik simboliškai.

 Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas sako, kad akcininkų rietenos kenkia „VP grupės“ reputacijai, o pagrindinio akcininko veiksmai taisyti padėtį yra teisingi. Tačiau specialistas nemano, kad akcininkų konfliktas labai pakenks grupės verslui, nes įmonių akcijos nėra kotiruojamos vertybinių popierių biržoje: „Negirdime tokių dalykų, kad ruoštųsi grupę ar kokią nors įmonę parduoti.

Euras įvestas, kainos nekyla, apyvartos auga, žmonės išlaidauja, bet pasigirti išaugusiomis algomis negali. Lietuvos statistikos duomenis ekspertai aiškina vienu reiškiniu, kuris ilgai nesitęs. Kaip portalui tv3.lt sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda, sakiusiems, kad po euro įvedimo viskas brangs, teko nusivilti, tačiau sunku paaiškini, kodėl taip kyla gyventojų išlaidos. „Ne visiškai tiesa yra, kaip visi galvoja, kad kainos pakilo.

 Vyriausybė dar šiemet pieno gamintojams išmokės pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą. Tokį sprendimą šiandien priėmė Ministrų kabinetas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją pieno sektoriuje dėl Rusijos embargo lietuviškiems pieno produktams. Suteikdama išankstinę paramą pieno gamintojams Žemės ūkio ministerija valstybės vardu pasiskolins 18,2 mln. eurų. Šie pinigai gamintojus pasieks dar šiemet.

 Lietuviai jau ne pirmus metus skaičiuoja, kas ir kiek Lenkijoje pigiau, bei piktinasi mūsų šalyje susiklosčiusia rinkos padėtimi. Vis dėlto, paskaičiavome už kokias gi prekes kaimynai moka daugiau nei lietuviai. Yra viena labai svarbi priežastis dėl ko prekės Lenkijoje galėtų būti brangesnės. Skiriasi šalių pridėtinės vertės mokesčių tarifai. Lietuvoje jis siekia 21 proc. o Lenkijoje mokestis yra dviem nuošimčiais didesnis. Portalas numbeo.

 Šiemet per pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas padidėjo 6,4 % ir pasiekė rekordinę apimtį – 312,3 mln. Eur. „Gyvybės draudimo plėtra buvo nuosaikesnė nei prieš metus, bet ši šaka tebėra pagrindinis visos draudimo rinkos augimo variklis.

Kodėl naftos kainų kritimas nedaro didesnės įtakos degalų kainų mažėjimui Lietuvos degalinėse? „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ parlamentaras Stasys Brunza priminė, kad jau ne kartą siūlė įvesti degalų kainų valstybinį reguliavimą ir kontrolę: „Dar 2008 metais kreipiausi į tuometinį ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir pateikiau siūlymą, kad degalų kainodarą Lietuvoje turėtų kontroliuoti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Antradienį mažasis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas anuliuoti sandorius, po kurių Nerijus Numavičius į savo rankas sutelkė daugiau nei 70 proc. visų „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių akcijų. Jei šis ieškinys bus patenkintas, Nerijaus Numavičiaus neteks teisės į maždaug 1 mlrd. vertės akcijas ir taip praras vienvaldžio akcininko statusą.

Išsėmęs ūkio skatinimo priemonių arsenalą, Kinijos centrinis bankas ėmėsi paskutinio ginklo – juanio devalvavimo. Praėjusią savaitę tris dienas iš eilės Kinija drebino pasaulį „vienkartiniais“ nacionalinės valiutos kurso mažinimais (1,9 proc., 1,6 proc. ir 1,1 proc.). Rinkos dalyviai į staigų Kinijos valiutos nuvertėjimą sureagavo audringai, o priešrinkiminį jaudulį išgyvenančioje JAV ši žinia sukėlė tikrą isteriją.

 Pagrindinė problema Lietuvos darbo rinkoje yra ne maži atlyginimai, o mažas darbo našumas, „Žinių radijui“ antradienį sakė mobiliųjų telefonų programėlių parduotuvės „GetJar“ įkūrėjas, verslininkas Ilja Laursas. „Labai lengva šnekėti apie tai, kad Lietuvoje yra labai maži atlyginimai. Labai paprasta palyginti su Vokietija ar Skandinavija, kur žmogus už tą patį darbą gauna kokius keturis kartus daugiau, tačiau mažai kas šneka apie darbo našumą.

Keliaujantieji labai aiškiai pastebi transporto kainų skirtumus tik nusileidę į svečią šalį. Dažnu atveju šios išlaidos sudaro nemenką dalį viešnagėje išleistų pinigų. Tuo tarpu motorinių transporto kainų skirtumus pastebi tik maža dalis gyventojų. Europos statistikos departamentas Eurostat nusprendė palyginti šias kainas. Agentūra kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

 Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame Trišalės tarybos posėdyje profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai toliau svarstė naująjį Darbo kodeksą. Pavyko sutarti dėl tam tikrų nuostatų, reguliuojančių kolektyvines sutartis, darbo ginčus, darbuotojų dalyvavimo juridinio asmens valdyme. Taigi, beliko sutarti dėl naujosios darbo ginčų ir lokautų reglamentavimo redakcijos.

Iš Senegalo Dakaro uosto išplaukė ten prieš kelis mėnesius įstrigęs finansinių sunkumų turinčios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivas „Raguva“ – tai „Žinių radijui“ patvirtinęs susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys sakė, kad sutvarkyti visi formalumai. „Atsiskaityta su visomis šiam laivui priklausančiomis skolomis ir su kroviniu dabar šis laivas plaukia į Europą, į Lenkiją, į Gdanską, kur išsikraus ir toliau bus planuojama, kaip šis laivas gali dirbti, kokį krovinį vežti.

Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bus skiriamas papildomas finansavimas, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Marijampolės LEZ projektas yra kompleksinis, jo metu numatoma įrengti visus infrastruktūros objektus, sudarančius galimybes pramoninės paskirties sklypuose statyti įmonių gamybinius ir sandėliavimo objektus siekiant skatinti verslo ir pramonės plėtrą Marijampolės savivaldybės teritorijoje, sukurti daugiau naujų, aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų.

 Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje didina apsukas ir tai liudija kiekvienoje miesto dalyje iškilę kranai. Šiandien į rinka gali investuoti net tie, kurie turi 100 eurų, tačiau ar palengvėjusios investicijos nepakartos prieškrizinės statybų sektoriaus situacijos? Lietuvoje netrukus startuos internetinė sutelktinio finansavo platforma „Lenndy“, kuri, pasak jos iniciatorių, gerokai pakoreguos NT rinką.

Energetikos sektoriaus dalyvių požiūriu, jau šiemet Lietuvos elektros rinkoje tikimasi mažesnių elektros kainų. Tačiau kainas lems tai, kiek Švedijos vyriausybė subsidijuos elektros gamybą, "Verslo žinios". "Verslo žinių" apklausti ekspertai sutaria, kad šių metų pabaigoje, vėliausiai kitų metų pradžioje per "Nord Balt" atitekėjusi elektros energija įprastas, "Nord Pool Spot" (NPS) prekybos sistemos Lietuvos zonoje vyraujančias kainas vidutiniškai sumažins 13-15 procentų, tačiau visiškai neaišku...

Jau antrus metus iš eilės, kaip rodo Lietuvos darbo biržos duomenys, tarp darbo ieškančių absolventų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, daugiausia yra teisininkų, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Šiemet sausio-liepos mėnesiais biržoje užregistruota 214, pernai - 237 ką tik diplomus gavę teisininkai. Darbo pasiūlymų jiems skaičius nedidelis.