Verslas

Alytuje įsikūrusi gamykla „Coca–Cola“ nusprendė užverti duris. Sprendimą lėmė per mažas Lietuvos konkurencingumas. „Coca–Colos HBC Lietuva” Viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė informavo, kad kompanija pradėjo konsultacijas dėl gamybos Alytaus gamykloje nutraukimo. Gamyklos veiklą ketinama užbaigti 2016 m. lapkričio pabaigoje.

Esant itin žemoms palūkanų normoms, bankų šansas užsidirbti – būsto paskolų maržos. Atsižvelgdami į prisiimamas rizikas bei stebėdami vienas kito žingsnius, bankai nustato ir savo pelno procentą. Bankams jungiantis ir didėjant koncentracijai, ekspertai tv3.lt portalui pasakoja, kaip tai turėtų paveikti būsto paskolų maržas. Žvelgiant į istoriją matyti, kad didžiausią pelno procentą bankai ėmė 2000 metais, kuomet tik prasidėjo būsto paskolų rinka – 4 proc.

Užsienio investicijos itin geidžiamos Lietuvoje. Jos kuria ne tik nauajs darbo vietas, bet ir skatina aukštesnius atlyginimus. Pagal naujausią statistiką matyti džiugi tendencija - Lietuva vis labiau sudomina užsienio kapitalo įmones.  Lietuvoje 2014 metais ekonominę veiklą vykdė 3800 užsienio valdomų įmonių - 8 proc. daugiau nei 2013 metais, pranešė Statistikos departamentas. Didžioji dalis užsienio valdomos įmonės vykdė nefinansinę veiklą - jų skaičius per metus padidėjo 8 proc.

  Beveik mėnesį neveikusi Kauno šaldytų maisto produktų gamybos bendrovė „Judex“, kurios produkcijoje rasta salmonelės, žarninių lazdelių ir listerijos bakterijų, vėl pradėjo gaminti produktus. Kol kas neaišku, kada jie pasieks prekybos tinklus. „Mes pradedame gamybą ir tai nėra labai paprasta. Einame žingsnis po žingsnio, viskas įsibėgės ir važiuos. Dabar gaminame vidaus ir užsienio rinkoms“, - BNS sakė „Judex“ vadovas Rimantas Kičas.

Šilumos tiekimo įmonės ateityje, kaip ir dabar, galės būti privatizuojamos ir išnuomojamos. Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos nario „darbiečio“ Kęstučio Daukšio pasiūlymui, kad savivaldybės ir valstybės valdomų šilumos tiekimo bendrovių nebūtų galima privatizuoti arba perduoti koncesininkui. Anot ministerijos, tokiu atveju būtų apribotos investicijos į šilumos ūkį.

Tarptautinė informacijos technologijų milžinė „Google“ kuria konkurentą įvairiuose pasaulio regionuose sparčiai besiplečiančiai pavėžėjimo paslaugų bendrovei „Uber“, rašo „The Wall Street Journal“. „Google“ pradiniame bandomojo projekto etape pasiūlė jį išbandyti savo darbuotojams JAV Kalifornijos valstijoje - per „Waze“ programėlę ieškoti pakeleivių.

Statistikos departamentas prie Lietuvos ekonomikos augimo antrąjį šių metų ketvirtį pridėjo 0,1 proc., taigi naujausiais duomenimis, pirmąjį 2016 m. ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,4 proc., antrąjį – 1,9 proc. Šie skaičiai yra gerokai mažesni, nei prognozavo dauguma ekonomistų ir didele dalimi nulemti įtikėjimo, kad artėja krizė. Tokios nuojautos skatina verslą mažinti atsargas. Optimistiškesnėms prognozėms pagrindo buvo pakankamai.

Dėl numatomų orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbų, Vilniaus oro uostą ruošiamasi uždaryti kitų metų vasarą mėnesiui laiko. Kelionių organizatoriai jau skaičiuoja papildomas išlaidas bei stebisi, kodėl pasirinktas pats sezono įkarštis. Vilniaus oro uostas bus uždarytas liepos 14 - rugpjūčio 18 dienomis. Didžiąją dalį skrydžių, apie 90 proc. planuojama perkelti į Kauną.

Rytoj – rugsėjo pirmoji. Naujus mokslo metus pradės daugiau nei trys šimtai tūkstančių Lietuvos moksleivių. Pastaruoju metu jų vis mažiau, bet vis viena tai – milžiniška auditorija. Kokius penkis kartus didesnė nei valstybės tarnyba. Absoliuti dauguma moksleivių išsiruoš į mokyklas, kurios priklauso savivaldybėms.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

Investuotojus vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ ir finansų ministrė Rasa Budbergytė sutaria, jog artimiausiu metu būtų galima suorganizuoti čekių loteriją ir tokiu būdu skatinti gyventojus pirkti prekes bei paslaugas skaidriai, mažinant šešėlinę ekonomiką. „Natūralu, kad iki Seimo rinkimų liko nedaug laiko ir kažkokių didelių darbų Finansų ministerija nenudirbs. Reikšminga dalis šešėlinės ekonomikos vis dar egzistuoja.

„Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ pateikus gyventojams didesnes sąskaitas už gyvatuką, Kainų komisija pareiškė, kad sąskaitos – neteisėtos. Ilgai aiškinusis, šiandien Komisija priėmė nuosprendį – sąskaitos už gyvatuką pateiktos neteisėtai ir turi būti anuliuotos. Po 3 valandas trukusio posėdžio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienbalsiu nutarimu nusprendė, kad „Litesko“ ir „Vilniaus energija“ iki spalio 10 dienos turi perskaičiuoti gyventojams sąskaitas.

Itin nuo bilietų pardavimo priklausantis viešasis transportas skaičiuoja sumenkusias pajamas. Viena priežasčių, kritusios kuro kainos, kurios paskatino gyventojus griebtis savų automobilių.  Vilniaus savivaldybės valdoma viešojo transporto bendrovė „Susisiekimo paslaugos“ praėjusiais metais gavo 56,825 mln. eurų pajamų - 3 proc. mažiau nei 2014 metais, kai jos buvo 58,55 mln. eurų. Anot bendrovės, pajamų smukimą lėmė mažesnis parduotų bilietų kiekis.

Tuo metu kai daugumoje Europos valstybių verslo bankrotų statistika vis labiau džiugina akį, Lietuvoje fiksuojami bankrotų rekordai. Taip teigia įmonių kreditingumą stebinčios UAB Creditreform Lietuva specialistai. „Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje teisinis statusas „bankrutuojanti“ suteiktas 2012 įmonių, o tai net 26,2 proc.

Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai sumažino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, tačiau tikisi spartesnio vartojimo kainų augimo 2016 ir 2017 metais.   Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,2 proc., o 2017-aisiais - 2,5 procento. Šiemet balandį Lietuvos SEB analitikai prognozavo, kad šalies ekonomika per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

  Pakartotinai atlikus tyrimus ir neradus jokių bakterijų, Maisto ir veterinarijos tarnyba antradienį leido atnaujinti Kauno šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ veiklą - jos produkcijoje anksčiau rasta salmonelės, žarninių lazdelių ir listerijos bakterijų, o patalpose - entero bakterijų. Bendrovės, kurios veikla sustabdyta rugpjūčio 4 dieną, atstovas sako, jog įmonė pamažu jau pradeda atnaujinti veiklą. „Šiandien „Judex“ įmonei leista atnaujinti veiklą.

Kariuomenė nenaudoja prieš dvejus metus įsigytų virtuvės reikmenų iš „Nota bene“ ir siekia išaiškinti sukčiavimą. „Iki šiol jos laikomos sandėlyje, nes tikimės, kad bus pradėta baudžiamoji byla dėl neteisėto būdo parduoti prekes, kurias mes pirkome“, - žurnalistams antradienį sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jis teigė, kad Krašto apsaugos ministerija jau 2014 metais buvo pradėjusi vidinį patikrinimą, jį atliko Centralizuoto vidaus audito tarnyba ir Generalinė inspekcija.

Tenka girdėti įvairių teorijų, teigiančių, kad žmogaus gyvenime periodiškai turi įvykti reikšmingas pokytis. Tai gali būti pasikeitusi šeimyninė padėtis, nauja gyvenamoji vieta ar naujas laisvalaikio užsiėmimas. Tai gali būti ir kitas darbas arba pareigos. Galima rasti daugybę privalumų, kodėl sveika keisti darbą kas kelerius metus. Lygiai taip pat nemažai privalumų turi ir ilgametis darbas vienoje pozicijoje ar įmonėje.

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik neigiamai veikia pensijų fondus, bet ir gali sukurti naujus NT burbulus. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė ekonominę prognozę, kurioje teigiama, kad jau 2018 metais ECB pakeis kryptį ir pakels palūkanas iki 0,25 proc.

Pjaustymo lentelė už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainuoja 28 eurus. Duonriekis peilis už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje – 13 eurų.

Mažmeninės prekybos tinklai „Rimi“ ir „Iki“ ketina atnaujinti prekybą laikinai neveikiančios šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ produkcija, jei Maisto ir veterinarijos tarnyba įmonei leis atnaujinti gamybą. Savo ruožtu „Norfa“ dėl prekybos „Judex“ produkcija spręs po tarnybos leidimo atnaujinti veiklą. „Mūsų pozicija yra tokia, kad jei Maisto ir veterinarijos tarnyba priims teigiamą sprendimą „Judex“ atžvilgiu, mes atnaujinsime prekybą produktais.

Norvegijos dujų ir naftos koncernas „Statoil“ yra suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Lietuva, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Su dujas Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui tiekiančiu koncernu Lietuva ketina plėtoti mažos apimties SGD prekybos veiklą. „Kalbėdami su „Statoil“ vadovu sutarėme, kad panagrinėsime galimybes kaip plėsti tą bendradarbiavimą.

Kainų komisija antradienį svarstys, ar įpareigoti Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomas bendroves „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ anuliuoti daliai vartotojų neteisėtai pateiktas sąskaitas už gyvatuką. Tokių sąskaitų vertė - 900 tūkst. eurų. Kainų komisija antradienį posėdyje spręs, ar bendrovės turės pašalinti neteisingai apskaičiuotas sąskaitas, rašoma komisijos nutarime. Komisija praėjusią savaitę nusprendė, kad bendrovė neteisėtai pateikė sąskaitas už gyvatuką.

Vienas svarbiausių klausimų Lietuvos gyventojams – atlyginimas. Dairantis į kaimynus ieškoma priežasčių, kodėl vieni gyvena geriau už kitus. Pašnekovai bando paneigti mitą, kad viską susiglemžia darbdaviai. Mat Estijos pavyzdys rodo, kad itin svarbu tinkami įstatymai. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiame tinkle pasidalino įžvalgomis, kaip paneigti šį mitą.

Maisto ir Veterinarijos tarnybai pakartotinai ištyrus laikinai neveikiančios šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ patalpas, jose nebuvo rasta bakterijų, todėl specialistai artimiausiu metu spręs dėl įmonės veiklos atnaujinimo. „Mes praėjusią savaitę buvome paėmę mėginius, kad galėtume įvertinti dezinfekcijos efektyvumą.

Lietuva nekeičia savo pozicijos ir neketina pirkti elektros, pagamintos Karaliaučiaus atominėje elektrinėje (AE), kurios statyba yra sustabdyta daugiau nei prieš trejus metus, sako energetikos ministras Rokas Masiulis, reaguodamas į minėtą jėgainę statančios bendrovės atstovo pareiškimą, jog galimybėmis pirkti elektrą iš jėgainės domisi Lenkija ir Baltijos valstybės. „Man nieko nėra žinoma, kad Lietuva derėtųsi dėl tos energijos.

Skaitmeninės televizijos „Viasat“ komercijos vadove Lietuvai tapo Monika Žvinklytė. Anksčiau šias pareigas ėjęs Mindaugas Gumauskas tapo naujos video transliacijų internetu platformos „Viaplay“ Baltijos šalių rinkodaros, pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovu.

Pirmadienį įsigaliojęs naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas pacientams leis rinktis iš daugiau vaistų, tačiau priemokos nemažėja. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai sako, kad taupyti pacientai galėtų rinkdamiesi pigesnius vaistus su jiems reikalinga veikliąja medžiaga.

Darbdaviai daug kalba, kaip trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Tuo tarpu emigracija ne tik, kad nemažėja, bet ir didėja. Žiūrint į laisvas darbo vietas matyti, kad jų itin padaugėjo, tačiau ar tai blogas ženklas? Palyginome laisvas darbo vietas nuo 2012 metų iki naujausių duomenų, 2016 metų antro ketvirčio.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) minimali mėnesio alga (MMA) ne tik skiriasi savo dydžiu, bet ir nustatymo būdu. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse tai – susitarimo su darbdaviu reikalas, kitose šalyse atsižvelgiama į amžių, patirtį ar sektorių, o Lietuvoje nustatoma bendra visai šaliai. Kuris būdas teisingiausias? Statistika nestebina, kaip ir pagal vidutines algas, taip ir pagal MMA Lietuva nėra tarp pirmaujančių. Pirmąjį vietą užima Liuksemburgas – beveik 2000 eurų per mėnesį.

Vien Vilniuje papildomo mokesčio už gyvatuką sulaukė apie 65 tūkstančiai „Vilniaus energijos“ klientų. Kita įmonė – „Litesko“ sąskaitas visoje Lietuvoje išsiuntinėjo dar 25 tūkstančiams vartotojų. Vienus šilumos tiekėjai įpareigojo susimokėti vos po kelis, o kitus jau ir po keliasdešimt eurų. Kol valstybinė kainų komisija aiškinosi, kaip turi elgtis vartotojai, gavę šilumos tiekėjų sąskaitas, kai kurie gyventojai  jas jau apmokėjo.

Antrąjį šių metų ketvirtį apdirbamoji gamyba ir prekių eksportas pademonstravo prasčiausius rezultatus nuo 2014 metų pradžios. Gamybos apimtys buvo 0,7 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o lietuviškos kilmės prekių eksporto nominali vertė per metus smuko 6,4 procentais. Tuo tarpu pramonės pasitikėjimo rodiklis, pašalinus sezoniškumą, birželį nusirito iki žemiausio lygio nuo praėjusių metų rugpjūčio.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia naujausius duomenis apie mažmeninės prekybos apimtis ir kainas Lietuvoje. Augant atlyginimams gyventojai buvo linkę daugiau išleisti, tad dauguma mažmenininkų galėjo džiaugtis didesne apyvarta.  Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimą ir remontą bei maitinimo ir gėrimų įmones, šių metų sausį-liepą buvo 5,246 mlrd. eurų (be PVM) - 6,4 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei per septynis 2015-ųjų mėnesius.

Sparčiai, antrąjį ketvirtį net 8,1 proc., augantis darbo užmokestis džiugina darbuotojus. Jiems atlyginimus mokantys verslininkai tai gali vertinti dvejopai: viena vertus, nėra ko džiaugtis, nes darbuotojams tenka atiduoti vis didesnę pajamų dalį, kita vertus, verslininkams gerai, nes darbuotojai daugiau pinigų išleidžia pirkdami prekių ir paslaugų.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį augo atlyginimai. Remiantis duomenimis, valstybės sektoriuje atlyginimai didesni nei privačiame, nors didesnis augimas fiksuotas būtent privačiame sektoriuje.  Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, antrąjį šių metų ketvirtį buvo 771,9 euro - 8,1 proc. daugiau nei 2015-ųjų tą patį ketvirtį.

Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl nuo šių metų įsigaliojusios tvarkos, pagal kurią nustatytas minimalus vaistinių plotas. Taryba savo interneto svetainėje nurodo rugpjūčio pradžioje pradėjusi tyrimą dėl vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2003 metų įsakymu, atitikties Konkurencijos įstatymui.

Akcijas medžiojančius Lietuvos gyventojus prekybos tinklai pasitinka specialiais pasiūlymais lojalumo kortelių turėtojams. Viena tokių buvo kortelė „Mylimiausia“, kuri išsiskyrė tuo, jog programai priklausė ne tik „Iki“ prekybos tinklas, bet ir restoranai, vaistinė, „Senukai“ bei bankas „Seb“. Tačiau keliai išsiskyrė. tv3.lt portalas domisi, ar kiti prekybos tinklai nežada sujungti jėgų su kitomis įmonėmis.

 „Statoil“ degalinių tinklą Lietuvoje valdanti „Circle K Lietuva“ skelbia apie šimtatūkstantines investicijas – daugiau nei 340 tūkst. eurų skiriama šviežiai kepamų gaminių kategorijos plėtrai. Degalinėse įrengtos inovatyvios kepimo krosnys, o lankytojams siūlomas atnaujintas, platesnis šviežiai kepamų bandelių asortimentas. „Dar 2006 metais savo klientams pristatėme galimybę įsigyti degalinėse kepamų bandelių.

  Laukdami spalį vyksiančių Seimo rinkimų, valdančiųjų partijų lyderiai linksta baigti diskusijas dėl prezidentės vetuoto naujojo Darbo kodekso - neatmetama galimybė, kad liks galioti dabartinis darbdavių ir darbuotojų santykius reguliuojantis įstatymas. Dalis valdančiųjų ir anksčiau siūlė, kad naująjį kodeksą priimtų kitas Seimas, kiti gi siūlė atmesti veto, o premjeras siūlė iš dalies atsižvelgti į prezidentės pasiūlymus ir padaryti daugiau nuolaidų profesinėms sąjungoms.

Didžiausių Šiaurės ir Baltijos šalių bei Norvegijos finansų grupių „Nordea“ ir DNB veiklos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sujungimas leis sukurti antrą pagal dydį komercinį banką Baltijos šalyse. „Nordea“ Baltijos šalių bankininkystės vadovė Inga Skisaker sako, kad naujo banko paskolų portfelis Baltijos šalyse sieks apie 13 mlrd. eurų, indėlių - apie 8 mlrd. eurų, o paskolų portfelio rinkos dalis - 26 procentus.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ daliai vartotojų neteisėtai pateikė sąskaitas už gyvatuką, pareiškė Kainų komisija. Tokių sąskaitų vertė - 900 tūkst. eurų. „Komisija traktuoja, kad nepriemokos susidarė dėl šilumos tiekėjų kaltės, todėl pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių aprašą, nepriemoka gali būti skaičiuojama tik už paskutinius du mėnesius, neskaičiuojant delspinigių.

Vienai didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ ruošiantis trauktis iš biržos, bendrovės vadovybė toliau pažeidžia vertybinių popierių rinką reglamentuojančius įstatymus, o jos akcininkas Algirdas Pažemeckas ruošiasi sau ir kitiems vadovams išsimokėti 455 tūkst. eurų tantjemų, kurios neapmokestinamos „Sodros“ mokesčiais, teigia Investuotojų asociacija.

Nors nuo krizės laikų šalyje didėjo ir minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), ir pensijos, valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), skirtas skurdžiai gyvenantiems asmenims liko toks pat. Tuo nepatenkinti politikai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę prašydami paaiškinimo. Bijant didesnio skaičiaus žmonių gyvenančių iš pašalpų, norima jas didinti nebent minimaliai.

Socialdemokratų partijos deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė kartoja esanti prieš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas. Ministrė sako nepritarianti bet kokiems valdančiosios koalicijos partnerių susitarimams, dėl PVM lengvatų maisto produktams - to reikalauja Darbo partija mainais į prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto naujojo Darbo kodekso priėmimą - jį „darbiečiai“ nori palikti apsispręsti naujajam Seimui.

JAV Maisto saugos ekspertai spalio pabaigoje atvyks į Lietuvą, kur tikrins, ar šalies kiaušinių gamybos įmonių produkcija atitinka JAV reikalavimus ir kaip jos pasirengusios eksportuoti produktus. Tai bus antras Lietuvos ir JAV derybų, kurios pradėtos dar 2014 metais, etapas, siekiant suderinti leidimus šioms įmonėms eksportuoti produkciją į JAV.

Didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupė „Nordea“ ir Norvegijos DNB bankas susitarė sujungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pranešė bankai. Susitarimą dar turi patvirtinti bankų veiklą ir konkurenciją prižiūrinčios institucijos, tikimasi jog procesas bus baigtas 2017 metų antrąjį ketvirtį.

Prekybos tinklai ruošia naujovę – nuo rugsėjo antros dienos, pirkdami alkoholį, visi pirkėjai turės rodyti gimimo datą liudijantį dokumentą. Prekybininkai tvirtina, kad tokia naujove siekiama pažaboti alkoholio pardavimą jaunimui, tačiau žmonės yra nepatenkinti. TV3 žinių kalbinti gyventojai piktinasi – kam reikalingas dokumentas vyresnio amžiaus žmonėms ar pensininkams? Esą jaunuolius, perkančius alkoholį, tikrinti būtina, o štai pagyvenę žmonės tegu perka ką nori.

Padorios senatvės nori kiekvienas gyventojas. Tačiau iš pensininkų kalbų matyti, kad Lietuvoje vien „Sodra“ jos neužtikrina. Tačiau ir privatūs pensijų fondai išgyvena blogesnius laikus. Neaugant ekonomikai, mažėja ir jų pajamingumas. Ekonomistai įsitikinę, vieno kelio nėra. Pajamas reikėtų paskirstyti taip, kaip leidžia finansai. „Panašu, kad negalima jokiu būdu dėti visų kiaušinių į vieną krepšį, negalima 100 proc.

  Kinija patvirtino 17-kos Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, galinčių eksportuoti į šią milžinišką rinką, sąrašą, sako Lietuvos ambasadorė Kinijoje. Pirmoji apie gautą leidimą pranešė viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė, netrukus ketinanti į Kiniją išvežti maždaug 20 tonų mocarelos sūrio.   „Taip, šiandien sąrašas buvo patvirtintas ir visos jame buvusios lietuviškos pieno perdirbimo įmonės galės eksportuoti produktus“, - BNS sakė Ina Marčiulionytė.