Šiuo metu VRP dydis, taikomas skaičiuojant piniginę socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenims, siekia 102 eurus. Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai norėtų šią sumą padidinti iki 120 mln. eurų. Tačiau ministrė padaugėtų žmonių gyvenančių tik iš pašalpų.
„Pakeitimus visada nustato vyriausybė, kodėl jos iki šiol tiek metų to nedarė, tų vyriausybių ir reikia klausti. VRP kažkiek reikėtų padidinti, bet tas didinimas neturėtų būti labai didelis. Tai klausimas visiems politikams viešai diskusijai, kokią visuomenę mes norime turėti: ar tą, kuri gyvena oriai ir pati sugeba ir užsidirba, ar norime turėti tiesiog išlaikytinius, kurie gyvena iš pašalpų“, – komentuoja ministrės patarėjas ryšiams su visuomene Gintautas Dulskas.
Tuo tarpu „Tvarkos ir teisingumo“ narys Kęstas Komskis įsitikinęs, jog nenormalu, kad nuo 2008 metų MMA didėjo vos ne dvigubai, o VRP iš vis ne.
„Prieš rugsėjo primą kiek vaikų negali pasinaudoti nemokamu maitinimu, ir šildymo sezonas ateina ir visi puikiai žinom, kad eurą įsivedus daug kas pabrango. Dėl to tikrai nemanau, kad puls visi nedirbti“, – teigia jis.
Pinigus reikėtų paimti iš savivaldybių
„Tvarkiečiai“ tikina, kad reikalingus pinigus VRP padidinimui būtų galima paimti iš savivaldybių, kurios sutaupė 126 mln. Eur iš kompensacijų ir socialinių išmokų, kurios turėjo pasiekti skurdžiausiai gyvenančius asmenis, tačiau savivaldybės šiuos pinigus išleido pirkti naujiems automobiliams ar kitoms reikmėms.
„Žmonės nori geriau gyventi, bet tos nustatytos lubos leidžia piktnaudžiauti pačioms savivaldybėms. Čia nereikia jokių didelių reformų. Mūsų siūlymas Koalicinėje taryboje bus didinti VRP dydį iki 120 Eur, tam reikės 60 mln. Eur. Pusė sumos tada galėtų savivaldybės naudotis, pusė žmonės“, – teigia K. Komskis.
Pasak jo, tik 9 savivaldybės pajamas socialiniam sektoriui panaudoja tinkamai, kitos 59 ne.
„Manau, kad jei vyriausybė imsis savo funkcijų ir labiau kontroliuos savo pinigus, blogiau nuo to nebus. Tik žmonėms geriau ir valstybei. Kaip bebūtų iniciatyva turi ateiti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes tai jos sritis ir tikrai ne kažkieno kito“, – sako Seimo narys.
Ministrės patarėjas ryšiams su visuomene teigia, kad visi pritaria, jog VRP reikia didinti, tačiau dydis turėtų būti racionalus. Pasak jo, jau anksčiau buvo keliamas šitas klausimas, kai buvo diskutuojama dėl pensijų ir MMA didinimo, tačiau tuomet jis didelio dėmesio nesusilaukė.
Šiuo metu ministerija atliko trijų dydžių skaičiavimus –111, 117 ir 127 eurų. Paskaičiuota, kad VRP padidinimas vienu euru kainuoja valstybės biudžetui 2,5 mln. eurų. VRP didinimui iki 127 eurų iš biudžeto reikėtų apie 80 mln. eurų papildomų išlaidų.
A. Pabedinskienės nuomone, neapmokestinamųjų pajamų dydžio kėlimas būtų kur kas efektyvesnis, negu VRP didinimas.
„Kadangi kalbame apie neapmokestinamų pajamų didinimą, tai, ko gero, labai minimaliai valstybės remiamas pajamas turėtume padidinti. Šiai dienai, kai minimali alga yra keliama, nuo 2017 metų taip pat yra didinamos neapmokestinamosios pajamos iki 310 eurų, didės šios pajamos ir už vaikus, tai suponuoja, kad žmonės turės didesnes grynąsias pajamas ir pažeidžiamiausios žmonių grupės neturėtų nukentėti“, – po susitikimo su „tvarkiečiais“ teigė ministrė.
Ekonomistė: reikėtų atskirti, kas tikrai iš to gauna naudą
DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka teigia, kad be abejonės pasekmių biudžetui būtų, tačiau sprendimus derėtų priimti atsižvelgus į visas aplinkybes.
„Kalbant apie socialines išmokas Lietuvoje reikėtų pažymėti, kad ne visos išmokos yra tikslingos. Reikia išgryninti būtent tuos, kurie iš tiesų gauna mažiausias pajamas, o ne tuos, kurie gauna šešėlines pajamas. Jie gauna grynąją naudą, nes jiems suteikiamos kompensacijos už šildymą, yra papildomos išmokos. Tokių atvejų Lietuvoje tikrai nemažai. Pati pradinė sistema buvo ydinga ir dabar ją tvarkant reikia normalios reformos. O reforma kainuoja. Ypatingai prieš rinkimus niekas nenori tuo užsiimti. Reforma bus tiesiog dovanojama kitai valdžiai“, – komentuoja ekonomistė.
Pasak jos, VRP padidinimas neturėtų paskatinti didesnio bedarbių skaičiaus, kurie tiesiog siektų gauti pašalpas, o MMA didinimas nepaskatins daugybės žmonių sugrįžti į darbo rinką.
„Yra daugiavaikė šeima, kuri gauna MMA ir anksčiau gaudavo dar papildomas socialines išmokas, o dabar perskaičiavus, jų paprasčiausiai negauna. Tai kur jiems eiti. Kvalifikacijos taip greitai jie nepakels. Tam tikra dalis gal susimąstytų grįžti į darbo rinką, bet tie, kurie gyvena skurde Lietuvoje, daugiausiai daugiavaikės šeimos“, – sako J. Rojaka.
