Verslas

Praėjusią savaitę dėl išaugusios vėjo elektrinių gamybos ir sumenkusio vartojimo vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje mažėjo 22 proc. iki 64,49 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, tuo metu Latvijoje elektros kaina smuko 26 proc. ir siekė 48,65 eurų už MWh, o Estijoje – mažėjo 11 proc. iki 43,13 eurų už MWh.  Šiaurės šalių regione kainos taip pat traukėsi – „Nord Pool“ sistemos kaina sumažėjo 19 proc.

Išsiaiškinus vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuvos“ kainodaros nustatymo praktiką, Lietuva svarstytų bendrovę apmokestinti papildomai – panašiu principu, kaip laikinuoju solidarumo įnašu anksčiau buvo apmokestinti bankai, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Anot jo, toks mokestis didmeninės degalų rinkos įmonėms, dėl aukštų naftos kainų galimai uždirbančioms papildomų pajamų, svarstomas visoje Europoje.

Iš antrosios pensijų kaupimo pakopos jau nusprendusius visiškai pasitraukti gyventojus netrukus pasieks jų atsiimtos lėšos, tačiau ekonomistai įspėja, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose kritus pensijų fondų vertei, tikėtina, jie atgaus mažiau pinigų. Vis dėlto Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako, kad trumpalaikiai rinkų svyravimai didelės įtakos investicinei grąžai neturės, o Vartotojų aljanso viceprezidentas pabrėžia, jog 3–4 proc.

Nuo šiandien Lietuvos gyventojai turi progą susipažinti su atrinktais 2025 m. modernizuotais šalies daugiabučiais ir išrinkti geriausią. „Metų renovacijos projekto“ rinkimus organizuojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ragina įsigilinti į dešimties atnaujintų namų istorijas, atidžiai susipažinti su gyventojų priimtais sprendimais, įvertinti pokyčius jų kasdienybėje ir balsavimo metu atiduoti savo balsą už labiausiai įkvėpusį projektą.

Šalies ūkininkai sako, kad pasėlių laukai po sniegingos ir šaltos žiemos atrodo gražiai, tačiau vieni pabrėžia vandens trūkumą, kiti sako, kad traktoriams įvažiuoti į laukus dar pavojinga – jie gali įklimpti. Grūdininkų ir uogų augintojų teigimu, riziką kelia pernelyg šilti orai – jie skatina vegetaciją, o užėjus pavasarinėms šalnoms pasėliai iššaltų. Tačiau šiluma reikalinga pradėti ankstyvųjų daržovių sėją.

Vyriausybėje antradienį bus pristatomi sprendimai, susiję su energetinių išteklių kainų pokyčiais, toliau tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose. Sprendimus pristatys premjerė Inga Ruginienė, susisiekimo ministras Juras Taminskas ir LTG grupei priklausančios keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), pastaruoju metu stebimas trąšų kainų augimas. Pasak specialistų, jį lemia pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM) ir energetinių išteklių brangimas. Esą šis yra susijęs su šalta žiema, o vėliau – ir geopolitine įtampa. Daug kur ES (o ir visame pasaulyje) stebimas akivaizdus azotinių trąšų, tiesiogiai priklausančių nuo gamtinių dujų kainų, brangimas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas pritaria galimybei peržiūrėti investuotojams pelno mokestį.  „Jeigu investuojama į gamybą, kad tai nebūtų apmokestinta pelno mokesčiu. Tai yra logiškas prašymas, kitose šalyse tokie dalykai yra“, – pirmadienį LNK „Žinioms“ sakė parlamentaras.

Aplinkos ministerija oficialiai registravo įstatymų projektus, kurie numato daugybę pokyčių pirkėjams ir prekybininkams. Žadama, kad dėl pakeitimų vis daugiau prekių bus galima įsigyti pildant jas į daugkartinę tarą, taip mažinant pakuočių atliekų kiekį ir skatinant tvaresnį vartojimą. Kai kurie prekybininkai bus įpareigoti dalį prekių pardavinėti taip, kad jas būtų galima įsigyti su nuosava pakuote ar tara.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose šokinėjant degalų kainoms, valstybinės „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas ragina spartinti žemyninio transporto elektrifikavimą. Anot jo, visiškai atsisakius iškastinio kuro šioje srityje, Baltijos šalys teoriškai per metus galėtų sutaupyti apie 6 mlrd. eurų.

Degalų kainos Lietuvoje priartėjo prie rekordinių aukštumų. Už litrą dyzelino vairuotojams vėl tenka mokėti beveik 2 eurus 30 centų. Penktąją karo Irane savaitę Hormūzo sąsiauris vis dar uždarytas, laivai neplaukia, todėl nafta išlieka brangi, o vilčių, kad kainos degalinėse netrukus mažės, nedaug. Kaunietis Gediminas, pakeliui į Pasvalį sustojęs prie Panevėžio, pildosi dyzelino. Kaina jo nedžiugina – beveik 2,30 euro už litrą.

veicarijos fondų valdymo bendrovės „Quaero Capital“ infrastruktūros fondas „Quaero European Infrastructure Fund III“ už 120 mln. eurų įsigijo 49 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) akcijų – paketą pardavusi 51 proc. jos akcijų valdanti valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ pirmadienį pranešė apie užbaigtą sandorį.  Sandoris baigtas praėjusią savaitę gavus „Ignitis grupės“ akcininkų pritarimą bei Lietuvos ir Latvijos konkurencijos institucijų leidimus.

Beveik pusė (49 proc.) Lietuvos gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose arba turinčių juose nekilnojamojo turto, sutiktų, kad bendroji daugiabučio namo nuosavybė būtų papildomai draudžiama, rodo naujausia „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, minėti 49 proc. apklaustųjų mokėtų papildomą mokestį už bendrojo naudojimo patalpų draudimą, jei jis siektų apie 2–4 eurus per mėnesį. „49 proc. respondentų nurodė, kad tokia įmoka jiems būtų priimtina.

Seimo narys „aušrietis“ Karolis Neimantas siūlo turto įsigijimo kainai priskirti išlaidas, kurios patirtos įsigyjant transporto priemonę. Tai būtų automobilio naudojimui būtinos transportavimo, paruošimo naudoti, muitų, registracijos, remonto bei papildomų dalių išlaidos, patiriamos per 6 mėnesių laikotarpį nuo jo įsigijimo. K. Neimantas kartu su „Nemuno aušros“ frakcijos kolegomis įregistravo tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodė valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ paviešinti 2025 metų gegužę pasirašytą susitarimą su kelių tiesimo įmonėmis „Fegda“ ir „Tilsta“ dėl defektų taisymo dalyje jų nutiesto tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožo.  Tarnybos teigimu, susitarimas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau nesukėlė teisinių pasekmių, nes faktiškai nebuvo vykdomas.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ vasaros sezonu – nuo kovo pabaigos iki lapkričio pradžios – skraidins iš Rygos į Kauną, pranešė įmonė. Naujas maršrutas yra platesnės įmonės plėtros Lietuvoje dalis vasaros metu, teigia „Air Baltic“.   „Šiąnakt po 12 metų pertraukos pasitikome „Air Baltic“ Kauno oro uoste.

Tiems, kurie nori pasitraukti iš sistemos, tačiau prašymo dar neužpildė, reikėtų suskubti. Jeigu to nepadarys iki antradienio t.y. kovo 31 d. pabaigos, jiems pinigų teks laukti ilgiau. Tuo metu „Sodra“ primena, kad gyventojai, kurie nusprendė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo, netrukus sulauks išmokų.

Po itin permainingos žiemos nutirpęs sniegas atidengė katastrofišką pagrindinių Lietuvos transporto arterijų būklę. Dešimtmečius trukęs nepakankamas finansavimas ir ekstremalūs temperatūrų svyravimai lėmė spartų asfalto dangos degradavimą, todėl atsivėrusios duobės ir išdaužos ėmė kelti tiesioginį pavojų eismo saugumui.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai padidėjus degalų kainoms ir Vyriausybei siekiant sumažinti jų įtaką pirmiausia šalies verslui bei žemės ūkiui, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad pirminė Europos Komisijos (EK) pozicija dėl laikino dyzelino akcizo mažinimo yra teigiama, tačiau jis pabrėžia, kad reikia sulaukti galutinio Briuselio atsakymo – jis, kaip tikisi ministras, turėtų būti teigiamas.

Prasidėjus pavasariui ir atšilus orui, prasideda sulos sezonas. Aplinkosaugininkai pataria, kaip tinkamai leisti sulą nuosavame miške ir valstybei priklausančioje žemėje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jei miškas valstybinis, reikia kreiptis į Valstybinių miškų urėdiją, ir girininkas nurodys plotus, kuriuose galima leisti sulą.  Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų.

Susisiekimo ministerijai praėjusią savaitę nusprendus formuoti naują valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) valdybą, ministras Juras Taminskas sako, kad šalies oro uostams reikia „naujo polėkio“. „Esame patenkinti valdybos darbu, yra labai aiškus teigiamas didelis indėlis į oro uostų veiklą, tačiau atsakingas valdymas reikalauja peržiūrėti strategiškai svarbios valstybei įmonės visą veiklą, atsižvelgiant į visus iššūkius, tame tarpe ir geopolitinius – tiek senuosius, tiek naujuosi...

Susisiekimo ministras sako, jog per dvejus metus Lietuvos automobilių kelius numatoma atnaujinti, kad nebūtų gėda dėl prasčiausių magistralių tarp kaimyninių šalių.  „Pradedam kelių atstatymo darbus. Po šios žiemos jie galutinai subyrėjo, tai žinome ir nereikia to neigti.

Investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigia, kad šalyje yra svarstoma stambių užsienio ir vietos investuotojų subsidijų schema. Jo manymu, bendra jų suma neturėtų būti mažesnė nei 1 mlrd. eurų. „Pirma priemonė, apie kurią kalbėjome – stambių investuotojų subsidijavimo schema, kuri galiotų tiek užsienio, tiek vietos investuotojams.

Vasario mėnesį prie tinklo prijungta beveik 1,7 tūkst. naujų klientų, o bendras jų skaičius jau viršijo 172 tūkst., pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Anot ESO, 621 prie tinklo prijungtas vartotojas yra įrengęs elektrines ant savo pastatų stogų ar šalia sklypo, o dar apie 1 tūkst. tapo nutolusiais gaminančiais vartotojais.  ESO vasarį prie tinklo prijungė beveik 1,7 tūkst.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad neoficialiai Europos Komisija (EK) yra teigiamai įvertinusi Lietuvos planus laikinai mažinti akcizą kurui, panaudojant perteklines pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ir sprendimų šalis imsis nelaukdama oficialaus patvirtinimo.

Inžinerijos ir architektūros įmonė „Sweco Lietuva“ bus atsakinga už Vokietijos gynybos pramonės įmonių „KNDS Deutschland“ ir „Rheinmetall Landsysteme“ valdomos įmonės „Lithuania Defense Services“ būsimos tankų „Leopard 2A8“ surinkimo gamyklos Kauno rajone statybų valdymą ir priežiūrą. Įmonės pasirašė tai numatančią paslaugų sutartį, pirmadienį pranešė bendrovės.

Šiemet šalies savivaldybės socialinėms paslaugoms planuoja skirti 339,7 mln. eurų biudžetų lėšų – 9 proc. daugiau nei pernai. Išlaidos didės tiek savivaldybių socialinių paslaugų įstaigoms, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Anot institucijos, savivaldybių socialinių paslaugų įstaigoms suplanuotos 16,7 mln. eurų didesnės išlaidos – nuo 201,8 mln. eurų 2025 metais iki 218,5 mln. eurų šiemet.

Lietuviško kapitalo tarptautinės grupės „Modus Group“ atsinaujinančios energetikos plėtotojos „Green Genius“ mažumos akcininkas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) į bendrovę investuoja dar 50 mln. eurų. Lėšos skirtos įmonės veiklos plėtrai, pirmiausia – elektros kaupiklių sistemoms. Užbaigus sandorį ERPB į „Green Genius“ bus investavusi 150 mln. eurų, pirmadienį pranešė bendrovė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje ženkliai išaugus vėjo gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina mažėjo 22 proc., skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Jos duomenimis, kovo 23–29 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 22 proc. iki 64 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje kaina siekė 49 eurus, o Estijoje – 43 eurus.

Patogi galimybė viską atlikti internetu vos kelių mygtukų paspaudimu keičia ir vairuotojų įpročius. Vien per 2025 metus užsakyta daugiau nei 240 tūkst. vairuotojo pažymėjimų, o  93 tūkst. iš jų užsakyti „Regitros“ savitarnoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Įmonės atstovas pasidalijo, kada žmonės dažniausiai suskumba atsinaujinti vairuotojo pažymėjimus.

Per Velykas daugelis gyventojų laiką leidžia su artimaisiais, tačiau neretai tenka pagalvoti ir apie praktiškus dalykus – kur ir kada dar galima apsipirkti. Nors šventės dažniausiai reiškia lėtesnį tempą, netikėtai pritrūkus produktų ar pamiršus svarbų ingredientą, apsipirkimas tampa neišvengiamas. Dėl to prekybos tinklai ir prekybos centrai iš anksto paskelbė, kaip dirba šventinėmis dienomis.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, jog nuolat palaiko ryšį su partneriais JAV ir ragina juos nedaryti spaudimo ES šalims dėl sankcijų Baltarusijai švelninimo. „Mes nuolat bendraujame su amerikiečiais partneriais ir raginame juos nedaryti spaudimo ES šalims, visų pirma Lietuvai, kad šios panaikintų Europos sankcijas“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė S. Cichanouskaja.

Nuo šių metų liepos visų baudų, piniginių sankcijų, teismų priteistų sumų administravimą bei šių skolų išieškojimą perimant Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), gyventojai ir įmonės raginami atnaujinti kontaktinius duomenis Mano VMI. Tai padarius visi svarbūs pranešimai apie skolas pasieks laiku bei leis išvengti galimų papildomų išieškojimo vykdymo išlaidų. Kokie pokyčiai laukia? Įgyvendinus vieno langelio principą, VMI tampa pagrindiniu mokėjimų valstybei administratoriumi.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų patiria įtampą, nerimą ir neapibrėžtumą dėl to, kas vyksta pasaulyje ir aplink juos. Anot Nacionalinio savijautos indekso, reikšminga dalis visuomenės susiduria su nerimo ir emocinės įtampos požymiais, o dalis žmonių jaučia ir ilgalaikį liūdesį. Prie to prisideda ir nuolatinis informacinis triukšmas – neigiamos naujienos, krizės ir nuolat kintanti aplinka stiprina jausmą, kad situacijos kontroliuoti neįmanoma.

Nuo praėjusios savaitės dėl taršos Elektrėnų savivaldybėje galiojant ekstremaliajai situacijai, Kazokiškių sąvartyne bus skubiai uždengta 14 tūkst. tonų pusiau degių atliekų, skelbia rajono meras Gediminas Ratkevičius. „Pirmadienį nuo pat darbo dienos pradžios bendrame posėdyje dirbo Vilniaus miesto ir Elektrėnų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai. Atsakingai įvertinę situaciją ir galimas pasekmes, priėmėme svarbų sprendimą – uždengti sąvartyne sukauptas 14 tūkst.

Įsibėgėjant pajamų deklaravimo laikotarpiui ir artėjant II pakopos pensijų išmokėjimo laikui, finansų ekspertai įspėja – gyventojai patenka į padidintos sukčiavimo rizikos zoną. Tokiu metu suaktyvėja sukčiai, kurie prisidengia aktualiais įvykiais ir siekia išvilioti asmens duomenis ar pinigus. „Kiekvieną pavasarį matome tą patį scenarijų – sukčiai prisitaiko prie aktualijų ir išnaudoja žmonių dėmesį bei skubėjimą.

Pirmadienio rytą elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvoje pasiekė piką ir svyravo nuo 315 iki 847 eurų už megavatvalandę (MWh). Taip pat dar vienas kainų pikas numatomas vakare, skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad tai pirmieji tokie elektros kainų šuoliai šį pavasarį. „Ryte, nuo 06.15 iki 08.30 val.

Baigiantis pirmajam metų ketvirčiui nuo II pakopos pensijų reformos pradžios, nuogąstavimų netrūksta: ar nepabrangs fondų valdymo mokestis? Ar neblogės rezultatai? Ar sistema išliks stabili? Klausimų daug, tačiau didelė jų dalis paremta ne faktais, o neteisingomis prielaidomis. Pensijų fondai šiems pokyčiams ruošėsi iš anksto, todėl svarbu aiškiai atskirti, kas iš tiesų keičiasi, o kas – tik interpretacijos.

Nepriklausoma investicinių tyrimų bendrovė „Enlight Research“ padidino tikslinę investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovės „INVL Technology“ akcijos kainą 18,8 proc. iki 5,05 euro. Pagal optimistinį scenarijų akcijos vertė siekia 6,01 euro, o pagal konservatyvų – 4,09 euro, pirmadienį pranešė „INVL Technology“. Prieš paskelbiant vertinimo ataskaitą „INVL Technology“ akcijos kaina „Nasdaq Vilnius“ biržoje pirmadienį siekė 4,1 euro.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sausio pabaigoje pradėjo dar vieną tyrimą dėl galimo neteisėto partijos „Nemuno aušra“ finansavimo narių įmokomis 2024 metais. „Sausio gale buvo pradėtas tyrimas dėl neteisėto finansavimo, įskaitant per trečiuosius asmenis“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė. Pasak jos, sausį pradėtą tyrimą atlieka ne tik VRK, bet ir teisėsaugos institucijos.

Be leidimo keturias degalines Kaune ir Vilniuje 2024 metais įsigijusi degalinių tinklo valdytoja „Emsi“ gavusi teismo įpareigojimą paprašė Konkurencijos tarybos leidimo sandoriams.  Taryba buvo įpareigojusi „Emsi“ gauti leidimą bei pranešti apie koncentraciją.

Šią žiemą gausiai iškritęs sniegas ir staigus jo tirpsmas pirmosiomis pavasario dienomis graso ne tik potvyniais, bet ir padidėjusia rizika užteršti gyventojų šulinių ir gręžinių vandenį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ įspėja, kad net iš pažiūros vartoti tinkamas vanduo šį pavasarį gali būti užterštas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojai, kurie šiemet pirmą kartą deklaruos savo investicinę sąskaitą, tą galės padaryti jau netrukus – VMI yra įdiegusi ir šiuo metu testuoja funkcionalumą, kuriuo bus papildyta gyventojų pajamų deklaracija. „Suprantame klientų nerimą ir pripažįstame, kad šio funkcionalumo diegimas užtruko ilgiau nei planuota“, – sako VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

 Lietuva turėtų atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, sako nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Pasak jo, vertybinės pozicijos, kurią dabar užima Lietuva, reikia laikytis ir toliau, tačiau tuo pačiu šalis situaciją turėtų vertinti labiau pragmatiškai. „Kalbant apie tai, kas liečia Baltarusiją.

Lietuvos darbo rinkos barometras kovą, palyginti su vasariu, augo 0,7 balo ir siekė 101,9 balo, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, artėjant šiltajam sezonui tikimasi mažėsiančio nedarbo. Lietuvoje nedarbą ir užimtumą numatantys komponentai vasarį augo atitinkamai 1,2 balo iki 102,3 balo ir 0,1 balo iki 101,4 balo, pirmadienį pranešė tarnyba.

Per Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus į Lietuvą iš Baltarusijos nuo praėjusios savaitės pradžios iki pirmadienio iš viso grįžo 331 anksčiau Minsko sulaikytas vilkikas, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas.

 Po šios žiemos labiausiai suprastėjo tų kelių būklė, kurie buvo tvarkyti seniausiai, o šiemet ketinama juos atnaujinti, sako valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuvos“ vadovas Martynas Gedaminskas.

 Teismas patvirtino baudą finansinių technologijų įmonei „Paysera“ dėl pažeidimų, kai bendrovė netinkamai stebėjo keliasdešimties milijonų išvaistymu įtariamo buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Šarūno Stepukonio sandorius. Regionų administracinis teismas kovo 26 dieną nusprendė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pagrįstai skyrė 55,1 tūkst.

Nacionaliniam plėtros bankui ILTE pakeitus susijusių įmonių, siekiančių gauti paskolų pagal „Startuok“ priemonę, vertinimo tvarką, į šias lėšas gali pretenduoti mažiau kandidatų, daliai anksčiau paskolas gavusių verslų vertinimas pasikeitė taip, kad dabartinių priemonės sąlygų jie neatitiktų, skelbia portalas „Verslo žinios“. Kaip portalui nurodė ILTE, 2025 metais „Startuok“ sulaukė rekordinio susidomėjimo, o atmetus 70 proc. paraiškų, buvo sudarytos 84 paskolų sutartys už 14 mln.