Tiesa, ir dabar kai kuriose parduotuvėse taip galima įsigyti muilo, šampūno ar kitų higieninių prekių.
Tačiau ministerija nurodė, kad priėmus pakeitimus, pakartotinio užpildymo produktai apimtų tiek maisto, tiek ne maisto prekes.
Paprastai tariant, pakartotinio užpildymo punktuose galės būti siūlomi tiek muilas, šampūnai, tiek tokie maisto produktai, kaip sultys, pomidorų padažas, majonezas ir pan.
Vartotojas taip pat galės pasirinkti, ar produktus norės pildyti į savo atsineštą tarą arba daugkartinę pakuotę, siūlomą vietoje.
Tokie pokyčiai primena sovietmetį?
Siūlomus pakeitimus įvertinę gyventojai pasidalijo į kelias stovyklas. Kol vieni palaiko šią idėją ir pabrėžia jos naudą gamtai, kiti įsitikinę – priėmę tokius pokyčius, grįšime į sovietinius laikus.
Štai viena komentatorė pabrėžė, kad visoje Vakarų Europoje yra nemažai tokių parduotuvių. Visgi, anot jos, tokių prekių kainos būna didesnės.
„Į tokias parduotuves vaikšto tam tikra kategorija žmonių, juos galima net gatvėje atpažinti. Lietuvoje, beje, tokių irgi daugėja. Kai kur jau ir prekybos centrai turi tokius skyrius. Jei parduotuvė brangesnė, tai tada viskas gerai, o jei kokia pigi, tai tuose skyriuose baisiai netvarkinga, pripilstyta ant žemės kruopų, riešutų ir pan.“ – komentavo moteris.
Tuo metu kitas komentatorius džiaugiasi dėl tokių idėjų, tačiau siūlo, kad tokia praktika pirmiausia būtų taikoma mažesnėse parduotuvėse.
„Manau, galėtų ta praktika iš pradžių būti taikoma, mažesnėse parduotuvėse, kad žmonės apsiprastų ir būtų nustatyta, kaip užtikrinti to efektingumą visiems.
Tačiau dėl parduotuvių turėjimo naudoti perdirbančias pakuotes ir apskritai tvaresnių būdu gyventi taikymo džiaugiuosi. Tikėkimės žmonės iš tikrųjų norės pokyčių ir nebus čia tiesiog trumpalaikiai pavaidinimai, siekiant parodyti jog mums rūpi mūsų aplinka“, – pabrėžė jis.
Visgi ne visi gyventojai į siūlomus pokyčius sureagavo teigiamai.
Nemažai iš jų pabrėžė, kad šie pasiūlymai jiems primena sovietmetį.
„Juokiatės iš sovietmečio, o dabar sovietmetį net perspjaus. Laukiu nesulaukiu kada vėl galėsiu su trilitriniu stiklainiu eiti į parduotuvę, kad prileistų man alaus“, – ironizavo vienas komentatorius.
Kitas vyras atkreipė dėmesį, kad dėl tokių pokyčių greičiausiai pabrangtų prekės.
„Lietuvoje daugiau problemų nėra? Didžiausia problema yra majonezas indeliuose? Darbo imitacija, resursų švaistymas. Net neketinu dalyvauti šiame cirke.
Tikrai brangs prekės, nes tos užpildymo stotelės brangiai kainuos“, – aiškino komentatorius.
Abejoja dėl higienos
Dalis gyventojų abejoja naujos tvarkos higiena ir baiminasi dėl galimų pasekmių sveikatai:
„O kaip higiena ar pastoviai sirgsime virusais, bakterijomis?“
Kitas gyventojas pasakojo, kad priėmus pakeitimus, dėl higienos nebepirktų tokių prekių.
„Man tai atrodo nehigieniška – parduotuvėje pilstomas maistas, teks daug ko nebevalgyti“, – rašė kitas komentatorius.
Jam pritarė ir dar viena skaitytoja.
„Neketinu rizikuoti higiena. Dirbkit, kad rūšiuotų ir perdirbtų daugiau, būtų mažiau nereikalingų pakuočių, o ne išsidirbinėkit“, – komentavo moteris.
Įvardijo kitą problemos sprendimo būdą
Tuo metu kiti skaitytojai pastebėjo, kad problema yra visai ne pačios pakuotės, o neveikianti jų surinkimo ir pakartotinio panaudojimo sistema.
„Visiškas nupušimas. Anksčiau viskas buvo stikliniuose induose, ir pienas, ir grietinė, ir limonadai,. Sunaudojai, stiklainius pridavei į taros supirktuvę. O dabar niekas nesuperka todėl ir mėtosi visur“, – atkreipė dėmesį skaitytojas.
Jam paantrino ir kita skaitytoja. Anot jos, problemą išspręstų superkamos taros rūšių praplėtimas.
„Yra paprastesnių variantų. Sovietų laikais pienas ir kefyras būdavo stiklinėse tarose ir ta tara būdavo superkama. Tada turbūt išplaunama ir naudojama pakartotinai.
Tas pats su alumi, limonadu. Dabar sugalvoja, kad pirkti sveriamą produktą arba pilstomą“, – komentavo moteris.
Siekia sumažinti atliekų kiekį
Ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Eglė Razbadauskaitė nurodė, kad pakeitimais pirmiausia siekiama reikšmingai sumažinti pakuočių ir pakuočių atliekų kiekį.
„Nustatyti konkretūs prevencijos tikslai: iki 2030 m. vienam gyventojui tenkantis pakuočių atliekų kiekis turės sumažėti 5 proc., iki 2035 m. – 10 proc., o iki 2040 m. – 15 proc., palyginti su 2018 m. lygiu.
Šiam tikslui pasiekti taip pat numatoma riboti perteklinių, nebūtinų pakuočių naudojimą, optimizuoti pakuočių dydžius ir mažinti vadinamąjį „tuščią tūrį“ pakuotėse“, – paaiškino E. Razbadauskaitė.
Anot jos, vienas esminių pokyčių – reikalavimas, kad visos rinkai tiekiamos pakuotės būtų tinkamos perdirbti.
„Nuo 2030 m. į rinką galės būti tiekiamos tik tokios pakuotės, kurios atitinka perdirbamumo kriterijus, o jų projektavimas turės būti grindžiamas vadinamaisiais „dizaino perdirbimui“ principais. Tai reiškia, kad jau pakuočių kūrimo etape bus vertinama, kaip jos bus surenkamos, rūšiuojamos ir perdirbamos“, – pabrėžė pašnekovė.
Be to, anot jos, nuo 2030 m. plečiamas pakuočių rūšių, kurioms taikomi privalomi perdirbtų (antrinių) žaliavų naudojimo reikalavimai, sąrašas.
Paprastai tariant, bus nustatoma konkreti minimali perdirbtų medžiagų dalis skirtingoms plastikinėms pakuotėms.
„Taip reikalavimai apims platesnį plastiko pakuočių spektrą, o ne tik PET pakuotes, kaip yra dabar. Tai leis mažinti priklausomybę nuo pirminių žaliavų, skatins perdirbimo rinką ir didins antrinių žaliavų paklausą.
Taip pat daug dėmesio skiriama pakuočių saugumui ir poveikiui sveikatai mažinti. Bus ribojamas pavojingų medžiagų naudojimas pakuotėse, siekiant užtikrinti, kad jos nekeltų rizikos nei vartotojams, nei atliekų tvarkymo procesams, ir būtų kuriamos tvaresnės, mažiau taršios alternatyvos“, – paaiškino specialistė.
Anot E. Razbadauskaitės, numatoma gerinti ir vartotojų informavimą ir atliekų rūšiavimą. Bus įdiegta vieninga pakuočių ženklinimo sistema visoje ES, kuri padės vartotojams aiškiai suprasti, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas.
„Šių pokyčių tikslas yra pereiti nuo vienkartinio vartojimo modelio prie žiedinės ekonomikos, kurioje pakuotės būtų naudojamos efektyviau, ilgiau išlaikomos apyvartoje, lengviau perdirbamos, o susidarančių atliekų kiekis būtų nuosekliai mažinamas“, – pridėjo pašnekovė.
