Verslas

Pristatydami save galimam darbdaviui lietuviai šiemet itin dažnai minėjo atsakomybę, patirtį ir sugebėjimus. O vardydami asmenines savybes daugiausiai gyrėsi, kad yra komunikabilūs, darbštūs ir sąžiningi. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt specialistai, išanalizavę motyvacinius laiškus, kuriuos ieškantys darbo įkėlė per 2016-uosius. „Pateik savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką, ir aš pasakysiu, ar kviesiu tave pokalbio dėl darbo.

Stipraus alkoholio akcizą nuo 2017 metų kovo siekiama padidinti 23 proc., o ne 2,6 proc., kaip anksčiau buvo planuojama. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė „valstiečių“, „tvarkiečių“, lenkų frakcijos, konservatorių lyderių, premjero Sauliaus Skvernelio bei sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir dar kelių parlamentarų parengtoms pataisoms, kuriomis etilo alkoholio akcizą siūloma didinti dar 20 proc. iki 1665,04 euro už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Visų darbdavių svajonė – nuolat tobulėjantis, kvalifikacijos kėlimu suinteresuotas darbuotojas, kuris tuo rūpinasi asmeniškai negailėdamas savo laiko ir jėgų. Tačiau tokių darbuotojų – mažuma, pastebi Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis. Kad situacija šalyje keistųsi, šalies įmonėms planuojama skirti daugiau nei 11 mln. Eur Europos Sąjungos (ES) investicijų darbuotojų mokymams kvalifikacijai tobulinti ar įgyti.

Energetikos ministro portfelį iškeitęs į susisiekimo ministro, Rokas Masiulis per pirmąją darbo savaitę išvertė iš postų žiniasklaidos ir tyrėjų akiratyje atsidūrusių „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narius ir paskyrė naują bendrovės vadovą. R.Masiulis ketina iš esmės reformuoti neskaidriais sandoriais ir korupciniais ryšiais susaistytą geležinkelių įmonę, pagerinti jos, o kartu ir valstybės reputaciją.

Šiomis dienomis Seimas tvirtina kitų metų biudžetą. Nauja valdžia turėjo laiko taisyti dar ankstesnės valdžios parengtą projektą – lėšas perskirstyti geriau. Ką turime? Deficitas mažinamas didesnių mokesčių sąskaita Kitąmet biudžetas bus didesnis nei bet kada anksčiau. Valstybės biudžeto, kartu su savivaldybių biudžetais, pajamos sudarys daugiau kaip 10 mlrd. eurų, išlaidos – 10,6 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Palyginti su ankstesniais metais, auga ir pajamos, ir išlaidos.

Ach ta žemė, žemėlė, nuo amžių senųjų ji kelia aistras, konfliktus ir net karus. Ir šiais laikais nedaug kas tepasikeitė. Kur žemė – problema beveik garantuota. Ar svarstytume žemės pardavimo klausimą užsieniečiams, ar eilinio žemės prichvatizavimo atvejus savivaldybėse.

Dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje 2016 metais brango, tačiau kelių svarbių prekių kainos buvo vis dar mažesnės negu prieš metus. Dėl šios priežasties Statistikos departamento apskaičiuojama infliacija šalyje lapkritį tesiekė 1 procentą. Niekas nesiginčys, kad elektros ir šilumos energijos, degalų, ryšio paslaugos šiais metais buvo pigesnės negu prieš metus.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, kurie kasmet neskaidriai dalino šimtus tūkstančių eurų paramos, įskaitant ir su politikais susijusioms įstaigoms, planuoja parengti naują jos skirstymo tvarką. Skirtingai nei iki šiol, pagal ją paramos gavėjai bus skelbiami viešai. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Domas Jurevičius BNS teigė kol kas negalintis atsakyti, kada bus parengta nauja tvarka. Pasak jo, parama paprastai pradedama skirstyti metų viduryje.

Ministrų kabinetas trečiadienį paskutinį kartą apsvarstys parlamentarų pateiktus pasiūlymus kitų metų biudžetui ir teiks galutinį 2017 metų biudžeto variantą Seimui. Vienas iš aktualiausių klausimų - pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui pratęsimui iki 2017 metų birželio reikalingų 32 mln. eurų skyrimas iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo.

Pasaulį kartas nuo karto sukrečia tarptautiniai mokesčių skandalai. Nors Europos Sąjungos institucijose raginama šalims viešinti informaciją apie ypatingus lengvatinius susitarimus (angl. „sweetheart deals“), vis dar matoma, kad kai kuriose šalys to nepaiso. Vyriausybių susitarimai su tarptautinėmis kompanijomis įtraukiami į konkurencinę kovą.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), vienijanti didžiausias paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų verslo organizacijas, žeria kritiką Lietuvos darbo biržai dėl nenoro bendradarbiauti ir netinkamo bedarbiams įtraukti į darbo rinką skiriamų šimtų milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, rašoma pranešime spaudai. LVK pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos darbo birža svarstant su darbo užimtumu susijusius klausimus.

Šalies vadovams raginant atsisakyti vidaus sandorių praktikos, darbą pradėjęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pasisako už vidaus sandorius, tačiau jie, anot jo, turėtų būti griežčiau reglamentuojami.

Dėl tvyrančio rūko Vilniaus oro uoste antradienį nesileido lėktuvai - jie buvo nukreipiami į kitus oro uostus. Tačiau apie vidurdienį 3 lėktuvai nusileido. Vilniaus oro uosto atstovė Indrė Baltrušaitienė BNS patvirtino, kad lėktuvai nesileido dėl prastų oro sąlygų. „Iš tiesų dėl prastų oro sąlygų lėktuvai nukreipiami kitur“, - BNS sakė R.Baltrušaitienė.

Vieniems darbo ieškantiesiems tenka įveikti daugybę kandidatų, kad gautų darbą. Kitus medžiote medžioja ar net pervilioti iš kitos įmonės ketina patys darbdaviai. Darbo portalas CVbankas.lt apžvelgia, tarp kokių sričių darbuotojų šiais metais konkurencija buvo didžiausia ir kokių darbuotojų ieškantys darbdaviai turėjo mažiausią pasirinkimą.

Seimas nutarė, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotai šilumai galios iki kitų metų gegužės 31-osios. Tai reiškia, kad nuo sausio centralizuotai tiekiama šiluma nebrangs.

„Sodros“ įmokų lubų artimiausiu metu nebus, o terminuotoms darbo sutartims nuo kitų metų liepos nedarbo draudimo įmokos tarifas didinamas du kartus. Anksčiau buvo teigta, kad įmokų lubos paskatintų darbdavius mokėti didesnius atlyginimus.  Seimas antradienį pataisė nuo kitų metų turintį įsigalioti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą - dalį nuostatų, tame tarpe dėl „Sodros“ įmokų lubų įvedimo, išbraukė, kai kurių galiojimą atidėjo iki liepos.

Ekonomistai itin akylai stebi nekilnojamojo turto (NT) rinką. Vis dar rekordinėse aukštumose esantis įperkamumas bei palankios skolinimo aplinkybės signalizuoja, kad rinka turėtų išlikti aktyvi ir kitais metais. Yra trys kriterijai, kuriems pasikeitus gali kilti NT burbulas. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, jei būsto kainos ir kitais metais augs taip sparčiai, nuomos pajamingumo rodiklis sukeltų galimo NT burbulo grėsmę.

Naujasis Darbo kodeksas, kuris yra naujojo socialinio modelio dalis, įsigalios nuo kitų metų liepos. Už tai antradienį balsavo 78 Seimo nariai, prieš - 14, o susilaikė 30. Pemjeras Saulius Skvernelis patikino, kad Vyriausybė daro viską, jog susitartų su Europos Komisija dėl socialinio modelio pripažinimo struktūrine reforma, o tai leistų patvirtinti kiek didesnį viešųjų finansų deficitą. „Dirba su Briuseliu, dirba ir tuo klausimu, ar bus pripažinta struktūrine reforma, ar ne.

Valdžia metais anksčiau - iki 2017 metų kovo - baigs per krizę sumažintų pensijų kompensavimą dirbusiems pensininkams - tam kitąmet papildomai reikės apie 41,6 mln. eurų. Seimas antradienį priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo pataisas, kurios numato anksčiau laiko išmokėti paskutines išmokas dirbusiems pensininkams. Už balsavo 123 Seimo nariai.

Britanijoje aktyviai vykstant debatams, aiškinantis, koks konkrečiai bus Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos scenarijus, ten gyvenantys lietuviai sako jaučiantys augantį nerimą ir nesaugumą. Kol vieni „Brexit“ vadina istoriniu šansu susigrąžinti emigravusiuosius, patys Britanijoje gyvenantys lietuviai apmąsto įvairius scenarijus, bet „atsarginių“ šalių sąraše Lietuvos dažniausiai nėra.

„Valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui pirmadienį pranešus, kad valdantieji Seime palaikys siūlymą PVM lengvatą šildymui pratęsti iki 2017 metų birželio, premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė nepritariantis tokiam ketinimui. „Premjero pozicija yra, kad lengvata šildymui neturėtų būti pratęsta“, - BNS sakė S.Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

2016-aisiais metais lauktas ženklus mobiliosios prekybos augimas keliamų lūkesčių vis dėlto nepateisino, nors ir nestypčiojo vietoje. Kokias naujoves prekybos ekspertai prognozuoja ateinantiems 2017-iesiems? Kaip ir tikimasi jau ne vienerius metus, daugiausia vilčių dedama į pirkėjams padėsiantį dirbtinį intelektą – ne tik ieškoti norimų prekių, bet ir bendrauti su asmeniniu apsipirkimo asistentu.

Seimas apsispręs dėl naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo nukėlimo iki kitų metų liepos ir dar dėl kelių socialinio modelio nuostatų atšaukimo. Parlamentarai balsuos, ar palikti nuostatą, kad terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas būtų didinamas dukart. Taip pat spręs, ar atšaukti numatytas „Sodros“ įmokų lubas ir palikti valstybės įsipareigojimą kitąmet vienu procentiniu punktu mažinti darbdavio įmoką „Sodrai“, kuri dabar siekia 31 proc., o vėliau kasmet dėl to spręsti.

Valstybinė įmonė Šeštokų stotyje rusams leido pastatyti iš Kaliningrado valdomą konteinerinį kraną. Kaimynai didžiulį agregatą su stebėjimo kameromis montavo būtent tada, kai į stotį buvo gabenama NATO sunkioji karinė technika. Lietuvos Geležinkeliams nė motais ir Rusijai mūsų valstybės kartu Europa taikomos sankcijos. Kaip ir kas agregatą įrenginėja buvo laikoma paslaptyje. Apie „Lietuvos geležinkelių“ ir Rusijos verslininkų sandorį žinojo tik rankomis sukirtusios pusės.

Būsto kainoms vis augant, keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai. Anksčiau rinkęsi pigesnius, vidutinės klasės butus, lietuviai dabar dairosi brangesnio nekilnojamojo turto. Dažnai jį nuomoja. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jau kitais metais į nuomą žvelgti kaip į investiciją gali neapsimokėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc.

Vieną didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje valdžiusi bendrovė „Lukoil Baltija“ vadinsis „Amic Lietuva“. Bendrovė Registrų centro informaciniame leidinyje pranešė, kad gruodžio 9 dieną vienintelio akcininko sprendimu įmonės pavadinimas keičiamas į „Amic Lietuva“. Nurodoma, kad kiti bendrovės duomenys nesikeičia. Lapkričio viduryje „Lukoil Baltijos“ vadovo postą paliko Ivanas Paleičikas, vietoje jo generaliniu direktoriumi paskirtas Čekijoje gyvenantis Radovanas Hermanas Mitas.

„Valstiečiai“ atsisako ketinimų patvirtinti ilgalaikį ketverių metų alkoholio akcizų didinimo planą, tačiau nekeičia planų kitąmet padidinti akcizus alui bei vynui. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas paėjusį penktadienį nesutiko, kad alkoholio akcizas būtų didinamas iki 2020 metų - tai siūlė „valstiečiai“ Rima Baškienė ir Povilas Urbšys, pateikę Akcizų įstatymo pataisas. „Matydami reakcijas tiek kitų politikų, tiek pramonės, jos prieštaringos yra.

Lietuvos gyventojai Kalėdų šventei ketina skirti didžiausią namų ūkio pajamų dalį iš visų Baltijos šalių, o Europos mastu jie vos keliomis procentinėmis dalimis atsilieka tik nuo Vokietijos. Beveik trečdalį (30,3 proc. arba 583 eurus) – tokią mėnesinių ikimokestinių namų ūkio pajamų dalį didžiosioms metų šventėms ketina skirti statistinė lietuvių šeima, rodo „Ferratum Group“ atlikto kalėdinių išlaidų tyrimo duomenys.

Neskaidriais vidaus sandoriais įtariamų „Lietuvos geležinkelių“ naujasis vadovas Mantas Bartuška žada juos keisti viešaisiais pirkimais, taip didinant rangovų konkurenciją. M.Bartuška teigia kol kas nėra įsigilinęs į vidaus sandorių problematiką, tačiau tikino nematantis priežasties, kodėl jų nebūtų galima pakeisti viešaisiais pirkimais, jeigu antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės vis vien paslaugas perka iš išorės.

Įvykus baigiamajam vertinimo komisijos posėdžiui, paskelbti bendrovės „Lidl Lietuva“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) surengto biurų parko Giraitės g. 3 Vilniuje architektūrinių pasiūlymų konkurso trijų pirmųjų vietų laimėtojai. Pastatą „Lidl Lietuva“ iš Turto banko už 2,46 mln. eurų įsigijo praėjusių metų rudenį. Įmonė patvirtino, jog pastatą norima griauti, tačiau Kultūros paveldo departamentas pradėjo jo įtraukimo į kultūros paveldo vertybių registrą procedūrą.

 Regionų gaivinimą opoziciniai konservatoriai siūlo pradėti nuo papildomos paramos suteikimo norintiesiems ten įsigyti būstą ir nuo pelno mokesčio lengvatos taikymo verslui, kuris kuria darbo vietas. „Virstame vieno miesto valstybe. Beveik 40 bendrojo vidaus produkto tenka Vilniaus miestui, ir tas procesas kol kas nestoja. (...) Didmiesčiuose ir regionuose nedarbas skiriasi iki dviejų kartų, ypač tarp jaunimo, tai yra du kartai. Vidutinis darbo užmokestis skiriasi 35 procentais.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

Bankinių paslaugų kainos piktina ne vien lietuvius, tad nenuostabu, kad pasaulyje daugėja finansinių startuolių, kurie stengiasi pakeisti kasdienes paslaugas. Neseniai į Lietuvą įžengė naujas mobilusis bankas, o dalies lietuvių jau pamėgtas „Revolut“ pakėlė įkainius. Tad kol startuoliai vis dar konkuruoja kainomis, bankai imasi naujų paslaugų vystymo. Pirmuoju mobiliu banku save vadinantis startuolis N26 paslaugas teikia 17 Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Artėjant šventiniam laikotarpiui darbo laiką keičia ne tik maisto prekių parduotuvės, bet ir pramogų centrai. Juose parduotuvės dirbs pagal skirtingą grafiką.  Kalėdų išvakarėse, gruodžio 24 d., šeštadienį, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos bei pramogų centrai „Akropolis“ dirbs trumpiau nei įprasta – iki 19 val.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas sako, kad verslo konfederacijos, asociacijos ar profesinės sąjungos neturėtų būti laikomos lobistinėmis organizacijomis. Pasak Roberto Dargio, jos ir toliau turėtų būti prilyginamos nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau Seimo planai - kitokie.  „Liekame prie pozicijos, kad mūsų organizacijos būtų prilygintos nevyriausybinėms organizacijoms“, - pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranskiečiu BNS sakė R.Dargis.

Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizavimas su Vakarų Europa gali pabranginti elektrą galutiniams vartotojams, pareiškė Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės „Latvenergo“ vadovas. Pasak Ario Žiguro, priimtas politinis trijų Baltijos valstybių sprendimas iki 2025 metų atsijungti nuo BRELL elektros žiedo – sinchronizavimo su Rusijos bei Baltarusijos elektros sistemomis, ir sinchronizuotis su Vakarų Europa.

Lietuva pagal 4G ryšio pasiekiamumą - trečia pasaulyje, rodo ryšio kanalų pasiekiamumo programėlės "OpenSignal" duomenys. Lietuvoje 4G ryšys pasiekiamas 84,7 proc. šalies teritorijos. Lietuva pagal šį rodiklį pasaulyje nusileidžia tik Pietų Korėjai (95,7 proc.), ir Japonijai (92,0 proc.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje didėja emigracijos mastai, daugėja pagyvenusio amžiaus žmonių, šalį palieka ir darbą svetur pasirenka gabus jaunimas. Šie reiškiniai lemia pokyčius ir šalies darbo rinkoje. Jei anksčiau buvo ieškoma jaunų specialistų – dabar darbdaviai atsigręžia į penkiasdešimties ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Karjerų portalų grupės CVzona.lt direktoriaus Žilvino Padegimo teigimu, vyresnio amžiaus žmonėms dabar yra geriausios sąlygos įsilieti į darbo rinką.

Naujieji valdantieji kalba apie daugybę mokesčių pakeitimų – naikins PVM šildymui, brangins alkoholį, nori apmokestinti cukrų ir net popierinius puodelius. Tačiau jau dešimtmetį svarstomas automobilių ar visuotinis nekilnojamojo turto mokestis jiems – tabu. Nors juos primygtinai siūlė tarptautinės organizacijos, ankstesnės valdžios įvesti šių mokesčių nesiryžo.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė šeštadienį perspėjo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui atsisakymas nuo sausio gali sukelti chaosą savivaldybėse. Kreipdamasi į socialdemokratų partijos bendražygius ji pareiškė, kad lengvatos atsisakymui yra nepasirengta, o didesnės naštos perkėlimas vietos valdžiai būtų neteisingas. R.Žakaitienė ragino socialdemokratus Seime nepritarti skubotiems sprendimams.

Lietuvių kišenėse vėjai nebešvilpauja. Tokią išvadą daro ir prekybininkai, ir tyrimą atlikę ekonomistai. Pasirodo, net penktadalis žmonių kalėdinėms dovanoms šiemet išleis šimtą eurų ir daugiau. Palyginti su ankstesniais metais, tai kur kas didesni skaičiai. O dalis dovanoms lengva ranka išleidžia net ir tūkstančius. Be to, lietuviai nepasižymi kūrybiškumu. Beveik pusė visų po eglute norėtų rasti kosmetikos, kvepalų ar tiesiog pinigų.

Valdančiajai koalicijai priklausantys socialdemokratai teigia, kad koalicijos partneriai „valstiečiai“ su jais iki galo nesuderino 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui panaikinimo. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad koalicijos taryboje šis klausimas nesvarstytas ir joks bendras sprendimas nepriimtas. Pasak jo, dauguma socialdemokratų lengvatos naikinimui pritaria, tačiau su sąlyga, kad bus kompensuojama socialiai remtiniems žmonėms.

Kalėdinio laikotarpio karuselė dažnai priverčia mus pamiršti apie taupymą: pakili nuotaika, šventinės dekoracijos ir daugybė sezoninių nuolaidų ne vienam susuka galvą. Daugeliui šeimų išlaidos dovanoms, renginiams ir pramogoms paskutinėmis metų savaitėmis tampa rimtu finansiniu išbandymu. Juolab, pastaruoju metu vis dažniau girdime apie sparčiai didėjančius vidutinius atlyginimus ir augančią gyventojų perkamąją galią.

Vyriausybė vidaus rinkoje šiemet skolinosi 15 proc. mažiau nei 2015 metais - aukcionuose išplatintų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) nominali vertė nesiekė 1 mlrd. eurų. Šiemet vidaus rinkoje platintos tik ilgalaikės Vyriausybės obligacijos. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojo Gedimino Norkūno teigimu, VVP paklausa šiemet išliko pakankamai didelė, o mažesnę vidaus rinkoje pasiskolintų lėšų sumą lėmė ne toks didelis skolinimosi poreikis.

Artėjant šventiniam laikotarpiui visi skuba, lekia, tad  itin svarbu susiplanuoti laiką, o tuo pačiu ir apsipirkimą. Kad tai galėtumėte padaryti anksčiau, pateikiame prekybos tinklų darbo laiką Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų vakaro bei sausio 1 d. metu.  Visų prekybos tinklų parduotuvių darbo laikas keisis, kai kurios mažosios parduotuvės užsidarys.  Mažiausios „Maxima“ parduotuvės Šv.

„Tele2“ drauge su Norvegijos telekomunikacijų bendrove „Telenor“ kurs bendrą 5G ryšio tinklą Švedijoje. Planuojama, kad naujos kartos ypač greitas mobiliojo ryšio tinklas pradės veikti 2020 metais. Bendrovės Švedijoje jau turi bendrus 2G ir 4G ryšio tinklus, kuriuos pradėjo kurti 2009 metais. Šis bendradarbiavimas leido operatoriams sukurti visą šalį aprėpiantį 4G tinklą, prieinamą 99 proc. gyventojų. „Bendras darbas su „Telenor“ leido mums sukurti pasaulio mastu labai pažangų 4G tinklą.

Norintys palepinti artimuosius prieš didžiąsias metų šventes plačiau atveria pinigines dovanoms. Perkant elektronikos prekes ar buitinę techniką, išleidžiamos sumos pasiekia kelis šimtus ar net tūkstančius eurų. Vis dėlto, neatidžiai besielgiantys su gautomis dovanomis rizikuoja patekti į kuriozines situacijas ir stebėti, kaip skalbyklėje kartu su drabužiais sukasi mobilusis telefonas ar vonioje skęsta planšetinis kompiuteris. Draudikai pateikia sukauptą pačių netikėčiausių situacijų TOP.

Teisėsaugos ir žiniasklaidos akiratyje atsidūrusios didžiausios valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ naujuoju vadovu paskirtas naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, kuris kartu su dabartiniu susisiekimo ministru Roku Masiuliu yra dirbęs vienoje komandoje, „Klaipėdos naftai“ įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. M.Bartuška sako tikįs, kad jam pavyks paversti „Lietuvos geležinkelius“ skaidria įmone.

Didžiausias lietuviško kapitalo bankas Šiaulių bankas pristatė naujus paslaugų planus privatiems klientams. Naujus paslaugų planus sudaro paslaugų paketai, sukurti įvertinus klientų kasdieninius poreikius, ir siekiant užtikrinti klientams galimybę pasinaudoti daugiau banko paslaugų už mažesnę kainą, rašoma pranešime spaudai.