Verslas

Suomijos oro linijų bendrovė „Finnair“ pirmadienį dėl streiko, skirto palaikyti pašto ir logistikos darbuotojų profsąjungą PAU, atšaukė beveik 250 skrydžių įvairiomis kryptimis. „Finnair“ pirmadienį pranešė, kad atšaukti skrydžiai sujauks mažiausiai 20 tūkst. klientų kelionių planus ir kad streikai turės įtakos „kelioms kritinėms paslaugoms“ Helsinkio oro uoste, kuris yra svarbus Europos ir Azijos susisiekimo mazgas. Tikimasi, kad antradienį visi skrydžiai vyks kaip suplanuota.

Alkoholio akcizų pajamos per 10 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 7,6 proc. iki 279,514 mln. eurų. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, deklaruoti alkoholio akcizai vien spalį siekė 28,376 mln. eurų – 1,8 proc. mažiau nei prieš metus. Spiritinių gėrimų akcizai šiemet išaugo 11,7 proc. iki 170,969 mln. eurų, vyno – 10,3 proc. iki 31,016 mln. eurų, tarpinių produktų – 2,5 proc. iki 6,22 mln.

Pirmadienį neeiliniame Seimo posėdyje svarstomas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Nuo jo priklausys, kiek sumokėsime mokesčių, kaip keisis išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą apsvarstė visi komitetai. Šiame posėdyje pristatomos jų priimtos išvados. Pirminiame valstybės biudžeto projekte buvo numatyta daugiau kaip 11,5 mlrd. eurų pajamų (iš jų 1,9 mlrd. eurų ES ir kitų institucijų parama) ir 12,6 mlrd. eurų išlaidų.

Pusantro milijardo eurų – tokia suma Seimo nariai siūlo papildyti kitų metų biudžetą. Tiek idėjų Seimo nariai sugeneravo vos per mėnesį. Suma – įspūdinga. Atsižvelgiant į tai, kad visos planuojamos 2020 m. valstybės biudžeto išlaidos siekia apie 12,7 mlrd. eurų, galima daryti išvadą, kad Seimo nariai norėtų biudžeto išlaidas padidinti daugiau nei dešimtadaliu, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertės Ievos Valeškaitės pranešime.

Praėjusį mėnesį kai kuriems Lietuvos darbuotojams mokėti didžiuliai atlyginimai. Dviejose įmonėse atlyginimų vidurkis viršijo 30 tūkst. eurų – tai kur kas daugiau nei kitais šių metų mėnesiais. „Sodros“ duomenimis, spalį didžiausias algas išmokėjo Didžiosios Britanijos banko paslaugų padalinys „Barclays Group Operations Limited“. Atlyginimų vidurkis čia siekė 34,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės bendrovė „Kauno vandenys“ turi atlyginti 133,7 tūkst. eurų siekiančią žalą gamtai už išleistas nevalytas nuotekas. Šį Kauno apygardos teismo prieš metus priimtą sprendimą buvo apskundę ir Aplinkos apsaugos departamentas, ir „Kauno vandenys“. Departamentas siekė, kad iš bendrovės būtų priteista visa jo suskaičiuota žala – 250 tūkst. eurų.

Dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria partijų susitarimui nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad gynybos biudžetas 2030 metais pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šį mėnesį atlikta apklausa.  Susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc.

Gyvenimas nameliuose ant ratų, kasdieninė buitis miške be miesto patogumų, nuolat besikeičiantys kaimynai ir bendruomenės nariai. Tokį darbą, tapusį ir gyvenimo būdu, pasirinko lietuvis Juozas Bingelis. Galimybių pasisemti kitokios gyvenimo patirties nuolat ieškantis jaunimas neretai randa įvairiausių galimybių susipažinti su skirtingomis kultūromis ir darbu savanoriaudami.

Ukrainos bendrovė „Investment Initiative“ į daugiabutį „Lucky homes“ sostinės Naujamiestyje investuoja virš 10 mln. eurų. Bendrovės bendraturtis ir vadovas Dmitrijus Savočka BNS pasakojo, jog teritoriją plėtrai Gerosios Vilties gatvėje, netoli Vingio parko, pasirinko dėl gerai išvystytos infrastruktūros, taip pat šalia numatytų plėtoti projektų, pavyzdžiui, prekybos centro „Akropolis“. „Kai pirmą kartą atskridau iš Kijevo į Vilnių, jis mane pakerėjo - miestas labai šiltas ir jaukus.

Lietuvių darbo užmokestis per penkerius metus vidutiniškai išaugo net 300 eurų, tačiau pasitenkinimas gyvenimu per tą patį laikotarpį netgi smuktelėjo. Tokius paradoksus atskleidžia „Eurostat“ apklausa, o lietuviai joje – vėl sąrašo gale, tautiečių pasitenkinimas gyvenimu smuko labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Ekonomistai nesunkiai įvardija lietuvių nepasitenkinimo kaltininką – tai ryški turtinė nelygybė.

Reklamuodami mokėjimo korteles, bankai vienu iš jų privalumų įvardija saugumą. Esą grynuosius pinigus gali pamesti, ar juos kas gali pavogti, o kortelė visada saugi ir ją galima užblokuoti. Tačiau gali būti ir atvirkščiai. Tuo savo kailiu įsitikino vienas vilnietis (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), apsilankęs Didžiosios Britanijos sostinėje Londone.

Lietuvių algos per metus ūgtelėjo beveik dešimtadaliu, o geriausiai šalyje apmokami keturiasdešimtmečiai specialistai. Taip skelbia „Sodra“, tiesa, vis dar yra savivaldybių, kuriose vidutinė alga nedaug viršija minimalią. O ekonomistai perspėja, kad amžinai atlyginimai į viršų nesistiebs, jau kitąmet ekonomikos lėtėjimą jaučiantis verslas nebebus toks dosnus. Beje, staigmenų analitikams žeria ir vis smunkantis euro kursas.

Klaipėdos turgavietėje prekeiviai jau siūlo įsigyti pirmųjų stintų. Tiesa, agurku kvepiančios žuvies dar nedaug, tad prekybininkai už kilogramą prašo tiek, kad daliai pirkėjų apetitas kaip mat sumažėja. Kiti perka, kad užtektų nors paskanauti. Žvejai atviri – kvapniosios žuvies kaina kris tik po Kalėdų. Naujojo Klaipėdos turgaus prekeivė Liuda rodo pirmąsias šį sezoną sugautas stintas.

Jei orams atšalus dar norite pasimėgauti lietuviškais vaisiais – suskubkite. Lietuvoje užaugintų obuolių ant prekystalių nelikti gali jau netrukus. Laukų ir pievų šiemet negailėjusi gamta suniokojo didžiąją dalį lietuviškų obuolių. Tuo metu kitų daržovių derlius toks gausus, kad į mūsiškius ūkininkus jau pradėjo kreiptis kaimynai. Lietuvos ūkininkų ir jų pasėlių šiųmetiniai orai neglostė. Pavasarį vos užderėjusius augalus kando šalnos, o atėjus vasarai plieskė kaitri saulė.

Prasidėjus Kalėdinių dovanų karštinei internete masiškai padaugėja įvairaus plauko sukčių sukurtų netikrų el. parduotuvių. Imituodamos realią prekybą jos vilioja pirkėjus 80% ir didesnėmis nuolaidomis arba tik siuntimo išlaidomis ir iš nieko neįtariančių pirkėjų išvilioja kredito kortelių duomenis bei pinigus. „Dovanų pirkimo periodas – tai darbymetis ne tik sąžiningam verslui, o ir apgavikams. Sukurti įtikinamą prekybos internetu platformą yra paprasta ir nereikalauja ypatingų žinių.

Erika Šnaraitė, Lietuvos edukologijos universitete įgijusi psichologijos bakalauro diplomą, nusprendė studijas tęsti – pasirinko verslo psichologijos magistro studijas Mykolo Romerio universitete. Baigusi norėtų mokytis toliau – jauną moterį labai traukia sveikatos psichologija, kada nors norėtų dirbti su negalią turinčiais žmonėmis.  E. Šnaraitė studijas derina su darbu – ji yra knygų Brailio raštu redaktorė.

Parduotuvių pardavėjų profesija yra antra populiariausia Lietuvoje po sunkvežimių vairuotojų. Tačiau spendžiant iš atsiliepimų, jų darbas tikrai nepavydėtinas, o alga menka. Pardavėjai skundžiasi ilgomis darbo valandomis, pertraukėlių stoka, melaginga darbo laiko apskaita. Portalo tv3.lt redakcija gavo anoniminį laišką. Jame, sprendžiant iš viso turinio, prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ darbuotoja skundžiasi itin prastomis darbo sąlygomis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nurodė nacionalinio banko vadovui Pavelui Kalaurui organizuoti bankų globą atsiliekančioms  šalies žemės ūkio organizacijoms. „Per pastaruosius penkerius metus žemės ūkio produkcijos gamyba Vitebsko srityje sumenko beveik 2 procentais.

Statybos ir apdailos medžiagų prekybos grupė „Kesko Senukai Lithuania“ ir „Artūro Žuko įmonė“ nubaustos už pavojingų prekių prekybą.  Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė „Senukams“ skyrusi 2 tūkst., o A. Žuko įmonei – 1,3 tūkst. eurų baudas. „Senukai“ platino padangų remonto rinkinį su klijais, kurių cheminės medžiagos tolueno koncentracija gerokai viršijo leistiną ribą. Toluenas turi toksinį poveikį centrinei nervų sistemai.

Žmonių noras lengvai užsidirbti pinigų yra senas kaip patys pinigai. Nepaisydami įspėjimų apie galimus nuostolius, jie vis tiek mielai atsisveikina su savo sunkiai uždirbtais pinigais. Ir, panašu, kad to negali sustabdyti jokios institucijos. Tuo galėjo įsitikinti vilnietis Tomas, kurio pavardė ir vardas redakcijai žinoma, tačiau dėl jo paties prašymo buvo pakeistas. Vyriškis kreipėsi į žiniasklaidą ir papasakojo istoriją, kaip labai greitai prarado beveik 5 tūkst.

Nuo kitų metų įsigaliosianti Europos Sąjunga (ES) Pastatų energinio efektyvumo direktyva žada ilgalaikius ir daug sutaupyti valstybėms galinčius padėti sprendimus. Mat joje išsikeltas tikslas, kad iki 2050 m. didžioji dalis pastatų taptų neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.

Lenkijos įstatymų leidėjai palaikė valdančiųjų konservatorių planą alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams taikomus akcizo tarifus padidinti 10 procentų. Už atitinkamą priemonę vėlų ketvirtadienio vakarą balsavo 243 žemųjų parlamento rūmų nariai. Dar 201 deputatas balsavo prieš, o septyni susilaikė, pranešė Lenkijos radijo naujienų agentūra IAR. Dabar įstatymo projektą, kurį praėjusią savaitę inicijavo vyriausybė, svarstys Senatas – aukštieji Lenkijos parlamento rūmai.

Ilgai vyravo nuostata, kad pinigų vertės nesuprasi, kol pats neužsidirbsi, tačiau vaikai apie pinigus pradeda mokytis kur kas ankščiau, net neišėję iš namų, stebėdami tėvus ir girdėdami jų pokalbius apie pinigus. Vieni pinigais pradeda domėtis anksčiau nei kiti, nemažai reikšmės turi ir pačių tėvų finansinis raštingumas. Tad kalbant apie mūsų atžalas, vienareikšmiškai pirmuosius pradmenis jie gauna namuose.

Vienai populiariausių Lietuvos turistų atostogų kelionių krypčių Turkijai ketinant viešbučiuose apsistojusius turistus apmokestinti vadinamuoju pagalvės mokesčiu, kelionių organizatoriai prognozuoja, kad kelialapiai į Turkiją mūsų turistams brangs, tik neaišku, nuo kada ir kiek, praneša „Verslo žinios“.  „Sutartys 2020-ųjų turistiniam sezonui jau pasirašytos, joms įvedamas mokestis įtakos neturės, kainos Lietuvos turistams nekils.

Vokietijos konkurencijos tarnyba ketvirtadienį pareiškė, jog automobilių gamintojoms BMW, „Daimler“ ir „Volkswagen“ už „nekonkurencingą praktiką“ perkant rūšinį plieną skirs bendrą 100 mln. eurų baudą. „Nuo 2004 metų iki 2013 metų pabaigos“ automobilių gamybos bendrovių ir plieno gamintojų atstovai dukart per metus susitikdavo ir „aptardavo“ šios svarbios žaliavos kainas, pažymima „Bundeskartellamt“ paskelbtame pranešime.

Daugiabučių renovacija vienose savivaldybėse įgyvendinama sėkmingiau, kitose ne taip sėkmingai. Kokios priežastys lemia, kad kai kuriuose miestuose namai renovuojami greičiau nei kituose? Lietuva daugiabučių renovacijos programą turi jau ne vienerius metus, metams bėgant keitėsi ir jos sąlygos.

Lietuvos bankas ieško būdų, kaip pažaboti į neregėtas aukštumas šoktelėjusias būsto paskolų palūkanas. Pasak centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko, būtina didinti konkurenciją ir pritraukti kuo daugiau naujų rinkos žaidėjų. Komercinių bankų stygius ypatingai jaučiamas regionuose, kur nyksta ne tik bankų skyriai, bet vietomis nebelieka ir bankomatų, tad žmonės priversti keliasdešimt kilometrų važiuoti į kitus miestus.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė stipraus alkoholio, benzino, dyzelino, įskaitant skirtą žemdirbiams, akcizų didinimui. Pastarasis didės simboliškai – keturiais eurais.  Skaičiuojama, kad padidinus akcizus, biudžeto pajamos kitąmet išaugs 42 mln. eurų.  Už atitinkamus Akcizų įstatymo pakeitimus balsavo 59 Seimo nariai, prieš 10, susilaikė 38. Seimas dėl galutinio įstatymo priėmimo dar turės balsuoti.

Kai Svetlana Šulc prarado didžiąją dalį regėjimo, ji turėjo išeiti iš mėgstamo darbo ir iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Tuomet jai kilo idėja steigti teatrą, kuriame galėtų vaidinti negalią turintys žmonės. 2008 m. lapkričio 13-ąją įkurtas „Naujasis teatras“ tapo oaze ne tik talentingiems negalią turintiems žmonėms, bet ir, kaip sako Svetlana, tiems, kurie, ko gero, niekur kitur darbo nerastų arba būtų priversti dirbti žemos kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus neatskaičius mokesčių. Tokias ir didesnes pajamas uždirba kas trečias dirbantysis. Vis dėlto pajamų dydis ir jų augimo tempas regionuose skiriasi, rodo „Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga.

Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis žada, kad senatvės pensijos nuo kitų metų didės maksimaliai. Jo teigimu, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau pritarė prezidento siūlymui nuo 2020 metų sparčiau didinti pensijas, taikant didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą. „Socialinių reikalų komitetas balsavo, pritarė prezidento siūlymams.

Devynių mėnesių užtenka, kad būtų pradėtas ir gimtų vaikas. Tačiau valdininkams tiek laiko yra gerokai per mažai, kad jie priimtų sprendimus, kurie reikalingi naujo vaikų darželio projektavimui ir statyboms. Vis dėlto galiausiai, panašu, reikalai pajudėjo. Bene tankiausiai apgyvendinto Vilniaus Perkūnkiemio rajono gyventojai seniausiai skundžiasi, kad čia trūksta ne tik vaikų darželio.

Prezidentas, išreiškęs susirūpinimą konkurencine aplinka bankų sektoriuje, į viešąją erdvę grąžino valstybinio komercinio banko idėją. Kuriuose komercinės bankininkystės segmentuose matomos kamšytinos spragos – nedetalizuojama, o su sprendimo būdo pasiūlymu paskubėta.   Tai, kad Lietuvos kredito sistema per pastarąjį dešimtmetį stipriai pakito, jokia naujiena. Sumažėjus rinkos dalyvių, išaugo bankų sektoriaus koncentracija.

Socialinės pašalpos vienoms Lietuvos savivaldybėms – it spąstai, iš kurių merai nesugalvoja kaip vaduotis. Tuo metu kitos savivaldybės džiaugiasi sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka ir jau pamiršo laikus, kai pašalpą gaudavo kone kiekvienas jos paprašęs. Portalas tv3.lt išsamiau pasidomėjo, kaip Lietuvos savivaldybės sprendžia socialinių pašalpų klausimą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Per beveik dešimtmetį Lietuvoje bankų sumažėjo dvigubai, o gyventojams vis dažniau tenka finansinius reikalus tvarkyti elektroninėje erdvėje. Pastaruoju metu padalinių mažėjimas, ypač regionuose, tampa opia problema, dėl kurios kai kurie bankų klientai netenka gyvų konsultacijų galimybės. Remiantis Lietuvos banko pateiktais duomenimis, nuo 2011 m. kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – sumažėjo dukart (nuo 902 iki 412). 2019 m. buvo uždaryti 35 kredito įstaigų padaliniai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė iki 295,5 mln. eurų valstybės garantijoms Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivui-saugyklai įsigyti ir terminalo išlaikymui atpiginti, pranešė Energetikos ministerija. Nutarimo projektas teikiamas Seimui.  „Šiandieninis Vyriausybės nutarimas yra esminis nuo 2020 metų sausio 1 dienos mažinant dujų kainą visiems – ir gyventojams, ir verslui.

Prasidėjus šaltajam metų periodui, viena aktualiausių temų tampa aukštos šildymo kainos ir neproporcingai žema oro temperatūra namuose. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis 2019 m. sausio mėnesį už šildymą lietuviai mokėjo apie 15 proc. daugiau, nei lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais.

Andžejus Matusevič yra „Naujojo teatro“ aktorius. Šiame 2008 metais įkurtame unikaliame teatre vaidina negalią turintys aktoriai. Nuo 2012-ųjų čia dirbantis Andžejus – vienintelis teatro aktorius, judantis neįgaliojo vežimėliu.  Andžejus nuo vaikystės serga cerebriniu paralyžiumi. Vidurinę mokyklą baigė mokydamasis namuose – dvylika metų jį mokyti ateidavo mokytojai.

Siekiant suvienodinti savarankišką veiklą vykdančių ir pajamas deklaruojančių gyventojų „Sodros“ įmokas, nuo kitų metų individualių įmonių savininkams bei mažųjų ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams jas siūloma skaičiuoti nuo 90 proc. pajamų. Dabar jos skaičiuojamos nuo pusės jų pajamų. Socialinių reikalų ir darbo komitete už tai numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimą trečiadienį balsavo 11 parlamentarų, susilaikė vienas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nepasirašytų biudžeto įstatymo, jei jis prieštarautų konstitucinėms nuostatoms dėl fiskalinės drausmės. „Viena raudonoji linija yra labai akivaizdi (...). Jeigu tai prieštaraus mūsų fiskalinės drausmės įstatymui, kuris yra konstitucinis, aš niekaip negalėsiu pasirašyti“, – žurnalistams Pabradės kariniame poligone sakė prezidentas.

Stambus Rusijos ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas JAV ginklų gamybos bendrovei „Kalashnikov USA“ per Baltijos šalyse veikiantį Švedijos banką „Swedbank“ pervedė daugiau nei 1 mln.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kol kas perkaitimo požymių nesimato, tačiau reikia stebėti rizikas, įskaitant mažesnį paskolų prieinamumą, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Šiemet pradėjome pastebėti, kad iki šiol sparčiausiai kredituotas nekilnojamojo turto sektorius bankų paskolų pradėjo gauti gerokai mažiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo ir vieną vaiką auginantiems tėvams suteikti apmokamus laisvadienius. Visiems dirbantiems tėvams, auginantiems bent vieną vaiką iki 12 metų, prezidentas siūlo kas mėnesį suteikti po tėvadienį. Šalies vadovas tikisi, kad darbo dieną galėdamos pabūti kartu, šeimos Lietuvoje taps laimingesnės. Prezidentas ragina pusdieniui per mėnesį išleisti iš darbo ir ligotus tėvus slaugančius dirbančiuosius.

Investicijai arba nuomai įsigyti antriniai butai sudaro maždaug penktadalį visų butų Lietuvoje, ir ši dalis, ypač didmiesčiuose, toliau didėja. Tai suteikia papildomą postūmį nekilnojamojo turto (NT) rinkai, pasiekusiai istorines aktyvumo aukštumas. Šios ir kitos naujausios NT rinkos tendencijos bei ekspertų įžvalgos aptariamos metinėje Lietuvos banko NT konferencijoje Vilniuje, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai. „Gyventojai būstą renkasi kaip suprantamą ir saugią investiciją.

Jau kurį laiką Lietuvoje sparčiai mažėja kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – padalinių skaičius. Tyrimas rodo, kad beveik pusė gyventojų savo kailiu pajuto skyrių mažėjimą. Tačiau bankai jiems nieko gero nežada – ir toliau gyvą bendravimą su bankų darbuotojais keis bendravimas su kompiuteriu arba bankomatu. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius metus buvo uždarytos 35 kredito įstaigų klientų aptarnavimo vietos.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako neigiamai vertinantis susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus veiklą ir besitikįs principingo premjero Sauliaus Skvernelio įvertinimo. „Vertinu neigiamai. Manau, ministras tikrai pradėjo savo veiklą chaotiškai“, – interviu LRT televizijai antradienį sakė G. Nausėda. Šalies vadovas sakė didžiausių priekaištų šioje Vyriausybėje turįs būtent susisiekimo ministrui.

Darbuotojų atstovai antradienį išsakė paramą prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai suteikti papildomą laisvadienį vieną vaiką iki 12 metų auginantiems tėvams, tačiau darbdavių atstovai perspėja, kad tai padidins naštą verslui.  Vyriausybė laikosi pozicijos, kad dėl laisvadienių turėtų būti sprendžiama įmonių kolektyvinėse sutartyse. Šiuo metu papildoma poilsio diena gali pasinaudoti tėvai, auginantys mažiausiai du vaikus iki 12 metų.

Estijos darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos priėmė į sunkias jų derybas įtraukto valstybinio tarpininko pasiūlymą dėl minimalaus darbo užmokesčio 2020 ir 2021 metais. Sutarta, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo 2020-ųjų didės 8,1 proc. – nuo 540 iki 584 eurų, vidutinis valandos darbo atlygis – nuo 3,20 iki 3,48 eurų, o 2021 metais minimalus darbo užmokestis sudarys 40 proc. vidutinio atlyginimo šalyje.

Už didesnių plastiko maišelių dalinimą nemokamai prekybininkus siūloma bausti tūkstantinėmis baudomis. Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas. Prekybininkams, nemokamai dalijantiems plastiko pirkinių maišelius, siūloma skirti 1-3 tūkst. eurų, o už pakartotiną pažeidimą – iki 5 tūkst. eurų baudas.  Išimtis būtų taikoma tik labai lengviems – iki 15 mikronų storio maišeliams, kurie naudojami nefasuotiems maisto produktams.