Verslas

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos, prižiūrinčios  finansų įstaigas, vadove ketinama skirti centrinio banko valdybos nario Mariaus Jurgilo patarėją Jakateriną Goviną. Tai BNS patvirtino du nesusiję šaltiniai. Pati J. Govina ir LB šios informacijos BNS nei patvirtino, nei paneigė. „Konkursas į Priežiūros tarnybos direktoriaus vietą yra baigtas, tačiau sprendimai bus priimti ir viešinami baigus visas procedūras“, – BNS nurodė centrinis bankas.

SEB banko užsakymu trečio ketvirčio pabaigoje atlikta gyventojų apklausa dėl būsto kainų lūkesčių atskleidė, kad žmonių nuomonė regionuose keičiasi skirtingai. Apklausti Vilniaus ir Klaipėdos apskričių gyventojai buvo atsargesni ir mažiau jų teigė, kad gyvenamasis būstas brangs. Tačiau Kauno regione optimizmas dėl būsto brangimo toliau tęsiasi. Faktiniai nekilnojamojo turto rinkos duomenys nerodo, kad būsto rinkoje pirkėjai būtų mažiau aktyvūs ar kainos augtų lėčiau.

Baltijos šalyse veikiantis Švedijos bankas SEB gavo iš šios šalies nacionalinės transliuotojos SVT sąrašą 194-ių juridinių asmenų, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu. Dauguma jų – Estijos padalinio klientai, pranešė SEB. Anot banko, SVT tiriamosios žurnalistikos laidos „Uppdrag Grasning“ sudarytas sąrašas beveik sutampa su sąrašu, kurį SEB sudarė atlikęs vidaus patikrinimus, todėl tai nekeičia banko vertinimų dėl susidariusios padėties. Pranešime pažymima, jog sutartys su 95 proc.

Maisto papildus platinančios įmonės „Gopestetika“ reklama klaidino vartotojus – įmonei skirta 289 eurų bauda. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė, kad reklamuodama papildus „Active Gold Collagen“, „Pure Gold Collagen“, „Forte Gold Collagen“ ir „Defence Gold Collagen“ bendrovė naudojo neleistinus teiginius apie sveikatingumą ir savybes, kurių produktai galbūt neturi, pavyzdžiui, „mažina raukšles ir smulkius senėjimo požymius, didina odos elastingumą“. Anot tarnybos, reklama galėjo su...

Per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo lietuvių, kurie galvoja gyvenantys geriau. Be to, skaičius tų, kurie save gyvenimą laikytų skurdžiu, sumažėjo du kartus. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų finansinės elgsenos tyrimas.

Norvegijos darbo inspekcijos tarnyba, atlikusi Norvegijoje veikiančios „Vlantana Norge“ vilkikų vairuotojų patikrinimus, nustatė darbo laiko apskaitos neatitikimų, susijusių su vairuotojų darbo ir poilsio laiko planavimu, rašoma pranešime spaudai.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pastebimai išaugo būsto paskolų palūkanos. Lietuvos bankas leidžia suprasti, kad komerciniai bankai gali tai daryti, nes konkurencija tarp jų yra per maža. Tačiau kartu centrinis bankas teigia ieškantis sprendimų, kaip padėtį pakeisti. Naujausias iniciatyvas ir idėjas, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje, antradienį pristatė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir kai kuriems parlamentarams svarstant, jog reikėtų diskutuoti apie valstybinio komercinio banko steigimą, dalis ekspertų sutinka, jog tai padidintų konkurenciją. Tačiau kiti baiminasi, kad valstybė gali nesuvaldyti su tokio banko veikla ir valdymu susijusių rizikų.   G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad padėtis bankų rinkoje verčia galvoti apie tokio  banko steigimą.

2019 m. lapkričio 19 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad daugiau nei 75 proc. gyventojų laiku sumokėjo jiems paskaičiuotą žemės mokestį. Naujausiais duomenimis, gyventojai jau sumokėjo daugiau nei 27,2 mln. eurų, įmonės – kiek daugiau nei 5,5 mln. eurų žemės mokesčio, rašoma pranešime.  „Dėkojame visiems, kurie sumokėjo žemės mokestį laiku.

Viena didžiausių Lietuvos transporto įmonių „Vlantana“ Norvegijoje sulaukė nemalonumų. Šios šalies institucijos nustatė, kad įmonė netinkamai apskaitė vairuotojų darbo laiką, galėjo nemokėti jiems sutarto atlyginimo, pažeisti kitas taisykles. Įmonė neneigia padarytų klaidų, bet žada pasitaisyti.

Turtingiausi lietuviai yra „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas Nerijus Numavičius, įmonių grupės „Girteka Logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, rodo kasmetinis žurnalo „Top“ sudarytas reitingas. Į penketuką taip pat pateko „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus ir buvęs VP grupės akcininkas Žilvinas Marcinkevičius.

Ruošiantis plėsti nekilnojamojo turto mokestį mokančiųjų gretas, valdžios akys nekrypsta į savo pačios turtą. Duomenys rodo, kad nemaža dalis Lietuvos savivaldybių turi įspūdingą skaičių nenaudojamo, netvarkomo ir apleisto nekilnojamojo turto. Apgriuvę pastatai niekam nėra naudojami, tačiau savivaldybės nejaučia spaudimo jų parduoti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Viena iš didžiausių Lietuvos transporto įmonių „Vlantana“ Norvegijoje sulaukė nemalonumų. Vietos žurnalistai ir tarnybos išsiaiškino, kad čia dirbusiems vairuotojams ji veikiausiai nemokėjo viso sutarto atlyginimo, galėjo pažeisti darbo laiko apskaitą ir kitus reikalavimus. Visai neseniai patvirtinta taikos sutartis tarp įmonės ir dviejų buvusių jos darbuotojų ir kiekvienam iš jų priteisė per 100 tūkst. eurų kompensaciją.

Tarptautinė žurnalistų komanda paskelbė tyrimą, kaip iš bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje išvesta apie 0,5 milijardo JAV dolerių. Bankams žlugus, dingusių milijonų našta užgulė trijų valstybių biudžetus. Didelė dalis šios sumos tenka buvusiam „Snoro“ savininkui Vladimirui Antonovui bei jo valdytiems bankams. Tyrimą atliko: Tarptautinis žurnalistinių tyrimų centras OCCRP, žurnalas „Profil“ (Austrija) bei VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras (Lietuva). Apie pusė milijardo dolerių.

Nuo kitų metų pradžios įsigalioja Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, pagal kurias už kai kuriuos nusižengimus gyventojams bus leidžiama vairuoti automobilį tik tuo atveju, jeigu jame bus įrengtas antialkoholinis užraktas. Susisiekimo ministerija parengė taisykles, kuriomis vadovaujantis automobiliuose turės būti įrengti tokie užraktai ir kaip jie turės veikti.

Išskirtinės architektūros šalies centrinių paštų likimas pakibo ant plauko – jau gruodį juos ketinama parduoti aukcionuose. „Lietuvos paštas“ tikina finansiškai negalintis išlaikyti didžiulių pastatų erdvių: jų būklė tik blogėja, patalpos trūnija. Gyventojai piktinasi, neva pardavus centrinius paštus, tai bus didžiulis nusikaltimas kultūrai ir istorijai.

Nuo ateinančių metų įsigaliosianti ES Pastatų energinio efektyvumo direktyva (toliau – Direktyva) numato, jog didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.

Norite pradėti dirbti savarankiškai, tačiau turite klausimų dėl individualios veiklos apskaitos? Sunku susigaudyti, kada ir kokius duomenis privalu pateikti mokesčių administratoriui, kada registruotis PVM mokėtoju, kokius mokesčius mokėti, kaip teisingai pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą? Valstybinė mokesčių inspekcija individualią veiklą vykdantiems gyventojams sukūrė e. paslaugą – virtualų buhalterį i.APS, kuris palengvina smulkiųjų verslininkų veiklos apskaitą.

Lietuvos paštą pastaruoju metu drebino skandalas: buvo atleista visa valstybės įmonės valdyba. Kiek vėliau Lietuvos pašto valdybos nepriklausomi nariai dar kartą pareiškė, kad jų įgaliojimai nutrūko spalio 31 dieną, kai susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevič pasirašė įsakymą dėl visos valdybos atšaukimo.

Lietuvoje per dešimt šių metų mėnesių įregistruota 163,7 tūkst. naujai įvežtų naudotų lengvųjų automobilių – 2,9 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (159,1 tūkst.). Vidutinis jų amžius siekė 11,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis šiemet sudarė 69,6 proc. (pernai – 73,9 proc.), skelbia bendrovė „AutoTyrimai“, remdamasi „Regitros“ duomenimis.  Šiemet 215 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių buvo perregistruoti, pasikeitus jų savininkams (4,9 proc.

Už kartelinius susitarimus savivaldybių viešuosiuose pirkimuose nubaustos bendrovės „Panevėžio melioracija“ ir „Biržų ranga“ turi susimokėti jos skirtas 578,7 tūkst. eurų baudas, tuo metu dėl „Pasvalio melioracijai“ ir „Jadranai“ skirtų 399,2 tūkst. eurų baudų Konkurencijos tarybai nurodyta spręsti dar kartą.

Vartotojų teises ginanti kompanija paskelbė, kad pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ lėktuvai yra nevalyviausi iš visų. Tai paaiškėjo po žurnalo „Which?“, kuris gina vartotojų interesus, atliktos apklausos. Apie 8000 lėktuvais keliaujančių žmonių buvo paprašyta įvertinti švarą orlaivių salonuose. 80 proc.

Programinės įrangos milžinės „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas atsidūrė pirmoje kasmet atnaujinamo turtingiausių pasaulio gyventojų reitingo vietoje, iš kurios išstūmė elektroninės prekybos bendrovės „Amazon“ įkūrėją ir vadovą Jeffą Bezosą. Kaip rodo agentūros „Bloomberg“ sudaromas milijardierių indeksas, B. Gateso turto vertė siekia 110 mlrd. JAV dolerių, o J. Bezoso valdomas turtas yra vertas 109 mlrd. JAV dolerių. „Microsoft“ akcijoms šiemet pabrangus 48 proc.

Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos. Pasak Finansų ministerijos, kyla reali rizika, kad lėšos nebus įsisavintos.  Vyriausybei pateiktoje ataskaitoje, kurią ji svarstys trečiadienį, nurodoma, kad Susisiekimo ministerija nesuplanavo 41 proc. numatytų ES lėšų, Energetikos ministerija – 26 proc.

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama, ar nereikėtų Lietuvoje keisti atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatmeta, kad tai gali būti padaryta. Tačiau kol tvarka nepakeista, naudinga yra žinoti, kada kitais metais poilsiauti, kad atostoginių ir algos būtų daugiau.

Į neįvykusį koncertą bilietus įsigijęs vyras pasijuto neviltyje. Panoręs susigrąžinti sumokėtus pinigus jis tikino buvęs priverstas eiti kone kryžiaus žygius. „Rugsėjo 12 dieną Palangoje turėjo įvykti V. Butusovo koncertas“, – apie sužavėjusį renginį pasakojo jis redakcijai atsiųstame laiške. Tačiau pramogauti nusiteikusiam vyrui greitai teko nusivilti – koncertas buvo atšauktas. Vis tik bilietus pažadėjo sugrąžinti renginio organizatorius – viena Latvijoje veikianti įmonė.

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų atstovai padėtį aiškina ir kintančiais klientų poreikiais.  Kritikai, abejodami tokiais motyvais, kalba apie dalies visuomenės atskyrimą nuo svarbių paslaugų ir perspėja, kad jų skaitmenizavimas bei automatizavimas gali tapti išbandymu patiems bankams.

Klaipėdoje gyvenantis renginių vedėjas Remigijus Žiogas padedamas dizainerių visai neseniai įsikėlė į skandinaviško tipo namą. Trijų vaikų tėvas laidai „5 žvaigždių būstas“ atskleidė, kas buvo sunkiausia įsirenginėjant savo namus ir kokių ginčų jam kilo netgi su savo žmona. Žinomas vyras neslepia, kad namo įrengimas jam kainavo daug laiko ir nervų, o pats procesas užtruko ilgiau nei metu. „Statybininkai yra geri pažadukai.

Dar prieš keletą metų labiausiai Lietuvoje populiarėjo remontantinių bei vasarinių aviečių ir braškių auginimo ūkiai, tačiau šiemet į priekį išsiveržė šilauogės. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja šilauogynų, kurie yra kaip ilgalaikės investicijos verslas. Kol kas nė vienas ūkininkas nesiskundė, kad jam nepavyko realizuoti visų uogų. Priešingai, sezono pabaigoje ūkininkai teigė, kad uogų netgi trūksta.

Prie nuo 2016-ųjų veikiančios taros užstato sistemos visuomenė jau spėjo priprasti, o taromatuose surenkamų pakuočių statistika byloja apie tokios sistemos naudą – vien per pirmuosius 6 šių metų mėnesius taromatuose buvo sugrąžinta beveik trečdalis milijardo vienkartinių gėrimų pakuočių.

Bemiegės naktys ir skilinėjančios sienos. Tokia dviejų šalia Klaipėdos uosto įmonių įsikūrusių namų gyventojų kasdienybė tęsiasi ne vieną dešimtmetį. Galų gale valdininkai ir verslininkai susitarė iš žmonių butus išpirkti. Tačiau gyventojai sako, kad jiems pasiūlytos sumos yra apgailėtinos. Klaipėdos uosto krovos įmonių kaimynystę dviejų Nemuno gatvėje įsikūrusių namų gyventojai kenčia jau ne vieną dešimtmetį.

TV3 laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ kūrėjai lankėsi Palangoje, kur pastaraisiais metais pastebima išaugusi būsto paklausa. Vis dažniau žmonės didmiesčiuose parduoda savo būstą ir ieško jo Palangoje ar pajūryje. NT projektų „Gintarinė kopa“ ir „Birutės parko vilos“ pardavimų vadovė Aurelija Gricienė pastebi, kad tokią tendenciją lemia ir tai, kad žmonės vis dažniau yra pririšti prie konkrečios darbo vietos.  „Būstas pajūryje visais laikais buvo gera investicija, taip yra ir dabar.

Praėjusią savaitę su „McDonald‘s“ restoranų tinklą valdančios įmonės Lietuvoje atstovais susitikusi Alytaus miesto savivaldybės vadovybė norėtų mieste atidaryti šio tinklo restoraną. Kaip BNS teigė miesto mero Nerijaus Cesiulio atstovė Agnė Čeplinskienė, susitikimą inicijavo savivaldybė, tikimasi į miestą pritraukti naujų investicijų. „Nereikia tikėtis, kad mus kažkas suras.

Pranešimų dėl netinkamų produktų ar kitų pažeidimų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užfiksuoja tūkstančius. O štai parduotuvėje apsilankiusiam vienam pirkėjui nepasitenkinimą sukėlė maisto etiketėje pateikta informacija. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis Edgaras (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) išreiškė pasipiktinimą dėl etikečių apie produktų sudėtį ant skirtingų, parduotuvės produktų.

Po skandalingo gaisro Alytuje – Lietuvoje kyla dar viena problema. Klaipėdoje žmonės neberanda, kur dėti nebenaudojamas automobilių padangas. Tokių atliekų surinkimo aikštelės perpildytos, esą remontuojama padangų utilizavimo gamykla. Bijodami gaisro kaip Alytuje, joje padangų darbuotojai nesandėliuoja. Bijodami tikrinimų padangų atsisako ir kiti atliekų tvarkytojai. „Reikia tvarkos su tomis padangomis. Kalną gal kokį iš jų sukrauti, kad ten visi mestų“, – mano klaipėdietis Vladimiras.

TV3 laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ kūrėjai apsilankė prabangiame neeilinės asmenybės bute. Antanas Zakarauskas – bene vienintelis lietuvis istorijoje, gavęs nuolatinio gyvenimo Australijoje statusą būtent dėl išskirtinio talento.  Tarp Lietuvos ir Australijos gyvenimą kuriantis vyras sako nusvilęs, kai projektuodamas savo būsto Vilniuje interjerą užsieniečiui dizaineriui turėjo sumokėti šešis kartus didesnę sumą.

Politikų ar savivaldybių tarnautojų pasipinigavimui už pernuomojamą tarnybinį būstą ateina galas. Vasarą kilus skandalui, kad bent keli Neringos politikai, mokėdami nebrangią nuomą už savivaldybės būstus, juose visai negyvena, užtat už solidžias sumas juos pernuomoja turistams, Seimo nariai siūlo pataisą – tokią subnuomą drausti. Tarnybinį būstą nuomotis už kelias dešimtis ar šimtą eurų per mėnesį, o tokią pačią sumą atgauti per parą būstą pernuomojant turistams.

Antrą savaitę šalies keliuose eismo sąlygas sunkina ne tik tamsa ir lietūs, bet ir vairuotojų panika dėl naujų taisyklių. Pasikeitus šviesoforų signalų deriniams ir įsibėgėjus žalių lentelių su rodykle nukabinimui, dalis vairuotojų sankryžose pradėjo dvejoti, spėlioti, kada galima sukti į dešinę, o kada ne.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti valstybinio komercinio banko steigimo idėją. Seime skinasi kelią visa šūsnis naujų prieštaringai vertinamų mokesčių. Ar to reikia Lietuvai, kalbėjome su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju ekonomistu Raimondu Kuodžiu.  Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai galbūt reikėtų valstybinio komercinio banko.

35-erių Vaidas Kuliauskas, nepaisant to, kad dėl patirtos sunkios traumos juda neįgaliojo vežimėliu ir sunkiai valdo rankas, visą laiką susiranda, ką veikti: verslai, darbas keliose įmonėse, kelionės, šuolis parašiutu, mokslai, dalyvavimas projektuose ir t. t.  Sunkią kaklo traumą Vaidas patyrė labai anksti – būdamas vos dešimties metų. „Nėriau į vandenį ir nusisukau sprandą“, – dabar juokauja vyras.  Tačiau po traumos juokas neėmė. Iš karto buvo aišku, kad vaikas nebevaikščios.

Finansų ministras santūriai vertina prezidento Gitano Nausėdos ir kai kurių parlamentarų svarstymus, jog Lietuvoje vertėtų steigti naują valstybinį komercinį banką. Viliaus Šapokos teigimu, naujo banko steigimas pareikalautų didelių lėšų, o jo veikla būtų rizikinga. „Turime pasverti tai, jog Lietuvoje tokių bankų yra buvę ir puikiai visi žinome, kuo tai baigėsi. Tikrai rizikos yra didelės.

Lenkijos valstybinė dujų bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pranešė informavusi Rusijos koncerną „Gazprom“ apie gamtinių dujų pirkimo sutarties nutraukimą po 2022 metų. PGNiG ir „Gazprom“ 1996-ųjų rugsėjį pasirašyta rusiškų dujų tiekimo Lenkijai sutartis skelbia, jog likus trejiems metams iki sutarties numatomo nutraukimo, tai yra ne vėliau 2019 metų gruodžio 31 dienos, šalys privalo deklaruoti bendradarbiavimą po 2022 metų.

Sutikite, rudens pradžioje parduotuvėse pamatę kalėdines dekoracijas ir išgirdę etatines žiemos švenčių dainas ne vienas stabtelime iš nuostabos. Ar ne per anksti tos prekybininkų Kalėdos, kai grybautojai dar baravykus miškuose rauna? Tačiau per daug piktintis nereikėtų – dabar pradėję ruoštis didžiausioms metų šventėms išvengsite asmeninės finansų krizės artėjant metų sankirtai. „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad tik 8 proc.

Šalies prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad vertėtų galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pabrėžia, kad tai būtų brangus procesas, nors naujo žaidėjo bankų rinkoje atsiradimas būtų sveikintinas. Biudžeto ir finansų komitete (BFK) V. Vasiliauskas tvirtino, kad prieš apsisprendžiant dėl valstybinio komercinio banko reikėtų atlikti aiškią kaštų ir naudos analinę.

Lapkričio 15 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius atidarė Eitminiškių gimnazijos Ažulaukės pradinio skyriaus naują pastatą, kuriame mokysis daugiau kaip šimtas vaikų. Iki tol lietuviška pradinė mokykla buvo prisiglaudusi buvusio pašto patalpose, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nuoširdžiai sveikinu visą Ažulaukės mokyklos bendruomenę šia ypatinga proga. Džiugina šio krašto kaita, smagu matyti dygstančius naujus namus ir čia gyventi atsikeliančias jaunas šeimas.

Lenkijos vyriausybė pritarė planui, pagal kurį alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams taikomi akcizo tarifai bus padidinti 10 proc., praneša Lenkijos radijas, remdamasis naujienų agentūra PAP. Ministrų kabinetas planą patvirtino ketvirtadienį ir nusiuntė jį tvirtinti į žemuosius parlamento rūmus. Padidinus šiuos akcizus, valstybės iždą kitąmet turėtų papildyti 1,7 mlrd. zlotų (400 mln.

Švedijos nacionalinė transliuotoja SVT informavo apie artimiausiu metu planuojamą laidą apie įtariamą pinigų plovimą SEB padalinius Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Švedijos SEB. Po pranešimo SEB akcijos nuvertėjo beveik 14 procentų. Pasak banko pranešimo, SVT tiriamosios žurnalistikos laidos „Uppdrag Grasning“ atstovai susisiekė su banku ir pranešė, kad netrukus bus paskelbta apie įtariamą pinigų plovimą Baltijos šalyse, su kuriais tariamai susijęs SEB.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito Vasiliausko teigimu, Lietuvoje siūlomas  grubiausias bankų apmokestinimo modelis.  „Tai grubiausias apmokestinimo modelis, nes bazė paimta iš principo aktyvai, turtas. Tai reiškia – paskolų portfelis“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė V. Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad yra ne vienas būdas, leisiantis šio mokesčio išvengti.

Viename Vilniaus rajono sklypų kitąmet planuojamos pradėti gamyklos statybos ne juokais įbaugino vietos gyventojus, kurie, ieškodami teisybės, ėmė minti ir teismų slenksčius. Vietiniai baiminasi, kad planuojama gamykla neigiamai atsilieps jų sveikatai, padidins taršą ir triukšmą aplinkui. Tuo metu būsimos gamyklos savininkas skuba raminti – gamyba vyks be taršos, o apylinkėse ir taip jau triukšminga dėl šalimais esančios magistralės.