Verslas

Vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europos draudimo grupių PZU valdomas Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ kartu su Estijos filialu pernai uždirbo 45 mln. eurų grynojo pelno – 35 proc. daugiau nei tuo pat laiku užpernai, kai jis siekė 33,5 mln. eurų, penktadienį pranešė bendrovė.  Įmonės pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos siekė 459 mln. eurų arba 11 proc. daugiau nei 2023 metais, kai bendrovės pasirašytos įmokos sudarė 415 mln. eurų.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pranešus apie 90 dienų pertrauką muitų konkrečioms šalims ar regionams įsigaliojimui, Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad dėl to Lietuva plano nekeičia – skatins eksporto rinkų diversifikaciją. „Skatinsime eksporto rinkų diversifikaciją. JAV prezidento Donaldo Trumpo paspausta „90 dienų pauzė“ atideda tik pusę anksčiau žadėtų 20 proc. muitų. Paprastai sakant 10 proc.

Europos Sąjungoje (ES) gali neatsirasti  lėšų, kurias investicijoms į susisiekimo sektorių galėtų gauti Lietuva, nusprendusi egzistuojančio geležinkelio bėgių standartą keisti į europietišką ir tiesti visiškai naujas vėžes kituose šalies regionuose, sako Europos Parlamento (EP) Transporto komiteto vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius, penktadienį rašo „Verslo žinios“.   „Kad šioje finansinėje perspektyvoje (iki 2027 metų) tam atsirastų lėšų, labai smarkiai abejoju, matant gynyb...

Seime vyks paskutinis balsavimas dėl europinės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę – ji leis nuo PVM atleisti Europos Sąjungos (ES) šalyse prekiaujančius smulkius verslininkus, jei jų apyvarta nesieks 100 tūkst. eurų.  Norint pasinaudoti schema, Valstybinė mokesčių inspekcija bendrovei turės suteikti identifikacinį PVM numerį su žyme EX. Šios sąlygos galiotų ir Lietuvoje veikiančiam užsienio verslui.

Gyventojams liko visai nedaug laiko deklaruoti savo pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, kitaip bus skaičiuojami delspinigiai, o kai kuriais atvejais grės ir baudos.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovė trečiadienį pareiškė, kad JAV ir Kinijos tarifų karas gali 80 proc. sumažinti dviejų ekonomikos milžinių tarpusavio prekybą. „Didėjanti įtampa Jungtinių Valstijų ir Kinijos prekyboje kelia didelę riziką, kad tarpusavio prekyba smarkiai sumažės. Mūsų preliminarios prognozės rodo, kad prekyba tarp šių dviejų ekonomikų gali sumažėti iki 80 proc.“, – sakė PPO generalinė direktorė Ngozi Okonjo-Iweala.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad valstybei priklausantį nekilnojamą turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas būtų pertvarkoma į akcinę bendrovę.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas trečiadienį pareiškė, kad Kinijos ekonomika yra „labiausiai nesubalansuota“ šiuolaikinėje istorijoje ir kelia prekybos problemų Jungtinėms Valstijoms ir kitoms valstybėms.  „Kinija yra labiausiai nesubalansuota ekonomika šiuolaikinio pasaulio istorijoje ir ji yra didžiausias JAV prekybos problemų šaltinis“, – žurnalistams sakė S. Bessentas.  Pasak jo, dėl JAV tarifų Kinijos importui į Europą plūsta kiniškos prekės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė 90 dienų atidedąs visuotinių muitų įsigaliojimą, palikdamas galioti bazinį 10 proc. tarifą, kuris bus taikomas visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai bus įvesti dar didesni muitai. „Atsižvelgdamas į nepagarbą, kurią Kinija parodė Pasaulio rinkai, aš nedelsdamas iki 125 % padidinu muitą, kurį Jungtinės Amerikos Valstijos taikys Kinijai“, – platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė 90 dienų atidedąs visuotinių muitų įsigaliojimą, palikdamas galioti bazinį 10 proc. tarifą, kuris bus taikomas visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai bus įvesti dar didesni muitai. Iš karto nebuvo aišku, kurioms valstybėms bus taikomos muitų lengvatos. Toms, kurioms jie bus taikomi, vis tiek bus taikomas 10 proc. bazinis tarifas, įsigaliojęs šeštadienį.

Nors atlyginimai Lietuvoje kasmet kyla, gyventojai skundžiasi, kad kainos kyla greičiau. Užėję į parduotuves žmonės piktinasi toliau brangstančiu maistu, o prieš Velykas ypač stebina šokoladinių kiaušinių ar zuikių kainos. Vis tik tokių velykinių skanumynų kainas verta lyginti ne tik su Lenkija ar kitomis šalimis. Tos pačios prekės kaina net 13 eurų gali skirtis skirtinguose prekybos tinkluose Lietuvoje.

Galutinis vartotojas Lietuvoje už elektrą kovą mokėjo 2,1 proc. mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tuo metu didmeninė elektros kaina kovo mėnesį Lietuvoje buvo lygi ES šalių kainų vidurkiui, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  „Didmeninė elektros kaina kovo mėnesį Lietuvoje buvo lygi Europos Sąjungos šalių kainų vidurkiui, nors kovo pabaigoje dėl „NordBalt“ jungties gedimo kainos biržoje buvo pasiekusios aukščiausią šiais metais dienos vidurkį – 309 Eur/MWh“, –...

Lietuvos naujų automobilių rinka – įjungė aukštesnę pavarą. Per pirmąjį 2025 metų ketvirtį šalyje parduota beveik 10 tūkstančių naujų automobilių. O vien per šį kovą – virš 50 proc. daugiau nei pernykštį kovą. Specialistai pastebi, kad gyventojai ir verslas aktyviai naudojasi palankiomis mašinų įsigijimo sąlygomis. Lietuvos naujų automobilių rinka 2025-uosius pradėjo įspūdingu tempu.

Valdantiesiems siekiant, kad už valstybės nustatomą kainą elektrą iki 2030-ųjų galėtų įsigyti visi jos mažiausiai suvartojantys ir socialiai pažeidžiami gyventojai, ekspertai įspėja apie galimas tokio žingsnio rizikas. Teisininkai atkreipia dėmesį, jog sprendimas sukurtų išskirtines sąlygas šiuo metu visuomeninį tiekimą užtikrinančiai bendrovei „Ignitis“, kuri yra ir didžiausias nepriklausomos energijos tiekėjas rinkoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paragino bendroves nedelsiant pradėti perkelti veiklą į Jungtines Valstijas ir taip išvengti muitų. Tai jis sakė praėjus kelioms valandoms po to, kai jo sukeltas prekybos karas paaštrėjo įsigaliojus dideliems muitams.

Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos elektros perdavimo sistemos operatoriai – „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „50Hertz“ – sutarė dėl hibridinės didelės galios jungties Baltijos jūroje projekto koncepcijos, pranešė Energetikos ministerija. Projektą energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, jo Latvijos ir Vokietijos kolegos Kaspars Melnis bei Volker Oschmann trečiadienį pristatė Danijoje vykstančioje tarptautinėje Europos vėjo energetikos asociacijos konferencijoje.

Vilniaus apygardos teismo sprendimu Kauno metalo gaminių gamybos bendrovė „Mechel Nemunas“ privalės Aplinkos apsaugos departamentui atlyginti beveik 6 tūkst. eurų nuostolių už atliekų sutvarkymą. Kaip trečiadienį pranešė departamentas, kovo 25-ąją priimta galutine nutartimi atmestas bendrovės apskųstas Kauno apylinkės teismo sprendimas.

Kainų kritimas Europos akcijų biržoje sustiprėjo, Kinijai trečiadienį pranešus apie atsakomąjį dar didesnių importo muitų Jungtinėms Valstijoms įvedimą nuo ketvirtadienio. „STOXX 50“ indekso vertė smuko daugiau nei 4 proc. (palyginti su trečiadienio prekybų pradžia), pasiekdama žemiausią lygį nuo praėjusių metų rugpjūčio, o platesnės apimtys indeksas „STOXX 600“ nukrito 3,8 proc. iki nuo 2023 metų lapkričio neregėtų žemumų, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Nepriklausomų geležinkelių reguliuotojų grupės (IRG-Rail) paskelbta geležinkelių transporto rinkos stebėjimo 2023 metų ataskaita rodo, kad krovinių vežėjams geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje išlieka viena brangiausių Europoje, skelbia šalies Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).  „Geležinkelių transporto rinkos stebėjimo ataskaitos duomenimis, geležinkelių tinklas Europoje 2023 m. keleiviams vežti buvo naudojamas 4 kartus intensyviau nei kroviniams“, – rašoma RRT pranešime.

Kinija dar kartą padidino muitus JAV produktams. Jie pakelti nuo 34 iki 84 proc., Pekine pranešė šalies Finansų ministerija. Naujieji tarifai galios nuo balandžio 10 d., informuoja agentūra „Reuters“. JAV nuo trečiadienio taiko iš viso 104 proc. muitus importui iš Liaudies Respublikos – dėl to kiniškos prekės gali smarkiai pabrangti. Kinija pareiškė ryžtingai ginsianti savo interesus. Tačiau kartu Pekinas davė suprasti, kad yra pasirengęs kalbėtis su JAV.

„Jeigu dažnai viršiji greitį – didelė tikimybė, kad užsimuši. Jei taip atsitiks, tau reikės antkapio. Susikurk unikalų antkapį ir įamžink savo meilę greičiui ant jo“, – taip skamba nauja ir daug dėmesio sulaukusi iniciatyva Lietuvoje. Kai nuo neatsargaus elgesio kelyje neatgraso greičio matuokliai, policija ir baudos, tokiems greičio mėgėjams imta siūlyti iš anksto pasirūpinti antkapiu su savo pačių sukurtu dizainu.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad nors ministerijos įpareigotos kitais metais 5 proc. sumažinti išlaidas, tai nebus daroma naikinant socialines išmokas ar institucijų suteikiamas paslaugas. Anot jo, taupymo bus siekiama efektyvinant ministerijų veiklą ir mažinant jų valdymo išlaidas.  „Eina kalba būtent apie valdymo išlaidas, apie tai, kas išleidžiama informacinėms technologijoms, konferencijoms, viešinimui, patalpų išlaikymui ir pan.

Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos energetikos ministrai sutarė dėl didelės galios hibridinės elektros jungties Baltijos jūroje tarp Vokietijos ir Lietuvos arba Latvijos projekto koncepcijos, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sukėlė neramumus pasaulio rinkose trečiadienį, nes dešimtims šalių buvo pradėti taikyti baudžiamieji muitai, o Kinija, kuriai buvo nustatyti per 100 proc. muito vertės mokesčiai, ketina imtis atsakomųjų priemonių. Po tam tikro atokvėpio antradienį akcijų rinkose vėl įsivyravo panikos režimas: trečiadienį Tokijo biržos indeksas prekybą uždarė beveik 4 proc. žemiau, o Frankfurto, Paryžiaus ir Londono biržų iki vidurdienio buvo kritę maždaug 3 procentais.

Kovo pradžioje nusprendusi nuo vasaros vidurio didinti viešojo transporto bilietų kainas bei naikinti pusvalandžio trukmės bilietą, trečiadienio posėdyje Vilniaus miesto taryba jį sugrąžino. Projektas priimtas viena stadija. Už naujausius siūlymus balsavo 28, prieš buvo 14 ir susilaikė 6 tarybos narių. Kaip praėjusią savaitę teigė sostinės meras Valdas Benkunskas, 30 minučių trukmės bilietą grąžinti planuojama atsižvelgus į gyventojų lūkesčius, susiformavusius įpročius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antrina premjerui Gintautui Paluckui, pareiškusiam, kad nereikėtų baimintis dėl visuomenėje jau pasigirstančių ketinimų protestuoti prieš ruošiamus mokestinius pakeitimus. Ministro teigimu, visuomenės noras parodyti savo nepasitenkinimą valdžios iniciatyvomis yra demokratijos apraiška. „Kiekvienas gali reikšti savo nuomonę“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė R. Šadžius.

Latvijos premjerė Evika Silinia kreipėsi į Lietuvos ir Estijos vyriausybes siūlydama joms apsvarstyti galimybę investuoti į Latvijos nacionalines avialinijas „airBaltic“, kurios ketina paskelbti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). E. Silinia sakė TV kanalui TV3, kad kaimyninės šalys į šį pasiūlymą dar neatsakė, bet Latvijos vyriausybė tęs darbą šiuo klausimu.

Nuo 2024-ųjų pabaigos, kai kripto turto įmonės turi kreiptis dėl  veiklos licencijų, prašymus suteikti leidimus veiklai Lietuvos bankui (LB) jau pateikė 22 įmonės –  daugiau nei penktadalis visų realiai rinkoje veikiančių įmonių. Lietuvos banko (LB) Licencijavimo skyriaus vadovės Agnės Kazlauskienės teigimu, šiuo metu svarstoma 12 paraiškų. Anot jos, dauguma įmonių pateikia ne visus dokumentus, juose daug netikslumų nurodant akcininkų ir vadovų reputacijos bei lėšų kilmės pagrindimą.

Valdžia vis dar slepia, kaip planuoja pakeisti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Tačiau kiekvienas savininkas turėtų suklusti jau dabar. NT mokesčiu apmokestinama turto vertė. Ją reguliariai skaičiuoja Registrų centras. Kas 5 metus taip apskaičiuota NT rinkos vertė tampa mokestine verte. O jai ir taikomas NT mokestis. Kai kurių butų ar namų vertė nuo 2021 m. išaugo daugiau kaip 70 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) vidutinei rinkos kainai, kas penkerius metus  naudojamai NT mokesčiui skaičiuoti, per pastaruosius metus išaugus 70-80 proc., valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ frakcija siūlo keisti Vyriausybės tvirtinamas NT vertinimo taisykles.  Partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis prašo Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbančių frakcijos narių pateikti pasiūlymus, kaip reikėtų jas taisyti. „Jos prieš daug metų priimtos.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Lietuvos eksporto vertė sausį–vasarį siekė 5,99 mlrd. eurų – 0,1 proc. mažiau nei prieš metus, importo – 6,89 mlrd. eurų, arba 5,6 proc. daugiau, trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vien vasarį šalies eksporto vertė siekė 2,85 mlrd. eurų – 9,2 proc. mažiau nei sausį ir 3 proc. mažiau nei pernai vasarį, tuo metu prekių importuota už 3,46 mlrd. eurų – atitinkamai 0,9 proc. ir 7,3 proc. daugiau Tuo metu užsienio prekybos deficitas sausį–vasarį siekė 897,5 mln. eurų – 70,9 proc.

96 proc. Lietuvos būstų vertė neviršija 200 tūkst. eurų, sako Registrų centro (RC) Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.   „Didžioji dauguma butų, 96 proc., sukrenta į iki 200 tūkst. eurų vertę, beveik 4 proc. – į nuo 200 iki 400 tūkst. eurų. Likę 2 tūkst. statinių patenka į likusius intervalus“, – „Nemuno aušros“ frakcijos nariams i trečiadienį teigė K. Maksvytis.  „Lyginant su 2021 metais, pokytis realiai nėra didelis. Yra tose pačiose ribose butai iki 200 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektas turėtų būti registruotas kitą savaitę, o gegužės pradžioje jo laukiama Seime, teigia pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. „Kitą savaitę turėtų būti paruoštas pirminis įstatymų projekto variantas, kuris dar bus derinamas su ministerijomis. Tada matysime tuos skaičiukus, kurie, man atrodo, atleips daugelį žmonių nuomonių“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

JAV įvedant 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, į Ameriką reikšmingą dalį savo produkcijos eksportuojančios Lietuvos įmonės sako, kad šiai rinkai būtų sunku rasti alternatyvų.  „Mes tikrai neužsidarysime, turime Europos Sąjungos rinką, turime kitas rinkas, tik tiek, kad mažės kiekiai, mažės darbuotojų skaičius ir bus sunku bendrovei kurį laiką persiorientuoti į kitas rinkas. (...) Tikimės, kad Europos Sąjunga įves kažkokius muitus ir kitiems.

Valstybės valdoma elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, pernai uždirbusi 49 mln. eurų grynojo pelno, ketina išmokėti 24,7 mln. eurų dividendų arba 4,9 cento akcijai.  Dėl to „Litgrid“ akcininkai spręs susirinkime balandžio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.  Iš viso akcininkai turės paskirstyti 67,9 mln. eurų. Be dividendų, 42,7 mln. eurų siūloma skirti į kitus rezervus, 500 tūkst. eurų – paramai.

 Valdantiesiems svarstant kaip labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį (NT) turtą, koalicijos partnerės Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai trečiadienį su Registrų centro (RC) generaliniu direktoriumi Adriju Jusu aptars augančias NT vertes. „Aušriečių“ atstovas Robertas Puchovičius BNS tvirtino, kad RC turėtų pateikti pirminį variantą dėl NT mokestinių verčių pokyčių.  „Kokiuose rajonuose, kur daugiau, kur mažiau augs. Aiškinsimės, kas laukia žmonių“, – teigė parlamentaras.

Vyriausybei siūloma įpareigoti kiekvieną šalies ministeriją, išskyrus Krašto apsaugos (KAM), jų įstaigas bei asignavimų valdytojus 2026–2028 metais sutaupyti po 5 proc. išlaidų. Planuojama, kad vien 2026 metais ši suma siektų 137 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos skaičiavimai, kuriuos turi BNS.  Pagal ministerijos skaičiavimus, 2026 metais visų ministerijų (išskyrus KAM) planuojamos išlaidos siektų 15,308 mlrd. eurų, iš jų norima sutaupyti 137,4 mln. eurų.

 Vilniaus miesto taryba trečiadienį spręs, ar grąžinti pusvalandžio trukmės viešojo transporto bilietą. Jį anksčiau kovą taryba panaikino, tačiau sulaukus gyventojų priekaištų Vilniaus meras Valdas Benkunskas registravo siūlymą grąžinti minėtos trukmės bilietėlį, tačiau laikinai – iki 2027 metų.  Mero teigimu, visi kiti tarybos jau priimti pokyčiai, susiję su viešojo transporto bilietų kainodara, liktų galioti.

Paprastai daugelis gyventojų nenori atsisveikinti su savo pinigais ir siekia jų gauti daugiau. Tačiau tūkstančiai lietuvių jiems priklausančių pinigų tiesiog nepasiima, nors nesunkiai tą gali padaryti. Pagal įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės ją gauti atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.

Būsto kainoms pasiekus rekordines aukštumas, butas už kelis šimtus ar tūkstantį eurų gali atrodyti neįtikėtinai. Tačiau, pasirodo, Lietuvoje įmanoma įsigyti butą už tiek, kiek kainuoja geresnis telefonas ar naudotas automobilis. Tiesa, jeigu tik niekas nepasiūlo pirkti brangiau. Elektroninių varžytynių internetiniame puslapyje evarzytynes.lt galima rasti antstolių parduodamo, areštuoto nekilnojamojo turto (NT), kurio kainos prasideda nuo kelių šimtų eurų.

 Įsibėgėjant Krunos tilto renkonstravimo darbams, nuo šeštadienio šioje magistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda atkarpoje bus įvedami eismo pakeitimai, praneša AB „Via Lietuva“. Pažymima, jog paruošiamieji darbai šioje kelio atkarpoje bus vykdomi nuo trečiadienio iki penktadienio, 7 – 15 valandomis.  „Visi eismo dalyviai įspėjami, kad jau nuo trečiadienio iki penktadienio, nuo 7 ryto iki 15 val., bus atliekami paruošiamieji darbai, todėl gali formuotis spūstys.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri išlieka pirmoje pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutėje, per pirmąjį šių metų mėnesį finansine išraiška eksportavo tik 0,4 proc. daugiau nei prieš metus – už 289,4 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją išaugo 16,3 proc. iki 82,8 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 89,7 proc. viso eksporto ir 55,6 proc. importo. Eksportas padidėjo 0,2 proc., importas – 28 procentais. 36,3 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas nori mažinti regionų išsivystymo netolygumus ir kaip svarbų įrankį tam mato laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) steigimą. Jis mano, kad Lietuva turėtų pradėti projektuoti planus bent trim naujoms tokioms zonoms. „Kad ir kaip bežiūrėtume, regionų išsivystymo netolygumas išlieka didžiulė problema.

Policijos pareigūnai organizuoja specialiąją priemonę „Greičio maratonas“, tad visą parą stebės nustatyto važiavimo greičio viršytojus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokia priemonė tą pačią dieną vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir dar daugiau nei 20-yje kitų Europos šalių. Kiekvienais metais Europos keliuose žūsta daugiau kaip 25 000 žmonių, o viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių – nepasirinktas saugus ar viršytas leistinas važiavimo greitis.

Galime svajoti apie pačius gražiausius aukso rūmus, įsivaizduoti, kokio dydžio baseinas puikuosis kieme ar kokį įspūdingą šviestuvą įsigysime, tačiau be vieno dalyko mūsų svajonių namai niekaip nefunkcionuos – nuotekų sistemos.

Naudoti „Tesla“ Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės rinkose per metus pigo sparčiau nei kiti elektromobiliai, skelbia „Financial Times“. „CarGurus“ prekyvietės duomenimis, naudotų „Teslos“ kainos JAV praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, nukrito 7 proc., tuo tarpu kitų markių elektromobiliai antrinėje rinkoje atpigo vidutiniškai tik 1,5 procento. Prekyvietės „Auto Trader“ duomenimis, Jungtinėje Karalystėje naudotų „Tesla“ vertė sumenko 15 proc., palyginti su 10 proc.

Pastaruoju metu visoje Europoje ir kitose pasaulio šalyse plinta itin pavojingos užkrečiamos gyvulių ligos. Kai kurios jų, jau fiksuotos ir Lietuvoje. Siekiant užkirsti tolesnį tokių ligų plitimą, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus imtis biosaugos priemonių. O tokioms papildomoms išlaidoms teikiama Europos Sąjungos parama.

Kontrolinį chemijos koncerno „Achemos grupė“ akcijų paketą įsigyti siekiantis smulkusis akcininkas Arūnas Laurinaitis sako, kad, net valstybei nacionalizavus dalį grupės valdomos gamyklos „Achema“ akcijų, tai nepadėtų vystyti sprogmenų pramonės, o vienintelė iš tokio sandorio esą laimėtų dabartinė šių akcijų savininkė Lyda Lubienė, skelbia portalas lrt.lt. „Achemos grupė“ gali lygiai taip pat prisidėti prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir gynybos pramonės augimo be jokių valstybės kaštų.