Jis, kartu su kitais bendraminčiai įsteigė specialų fondą, į kurį tikimasi surinkti 3 mln. eurų. Iš šio fondo bus įsteigta speciali žurnalistinių tyrimų premija „Pamatai“. Jau šiemet 200 tūkst. eurų premija bus apdovanoti per 2025 m. publikuoto geriausio žurnalistinio tyrimo autoriai.
„Pamatai“ bendraįkūrėjas T. Plantenga primena, kad dalyvaujame hibridiniame kare su Rusija, todėl mūsų žurnalistikos stiprinimas reiškia mūsų nepriklausomybės ir gynybos stiprinimą. O apdovanojimas skirtas skatinti tiriamąją žurnalistiką, kuri naudinga mūsų šaliai, nes daro mus saugesne ir mažiau korumpuota šalimi.
Daugiau apie premiją ‚Pamatai“ ir žiniasklaidos padėtį Lietuvoje – naujienų portalo tv3.lt interviu su T. Plantenga
Žurnalistų darbo pripažinimas – ne simbolinis
Nusprendėte inicijuoti kasmetinę Pamatų premiją tiriamajai žurnalistikai su didele suma pinigų. Kodėl? Jūsų vertinimu, šiuo metu Lietuvoje žurnalistinis (ar tik tiriamosios žurnalistikos) darbas pinigais vertinamas nepakankamai?
Taip, manau, kad ypač tiriamoji žurnalistika dažnai yra nepakankamai įvertinama materialiai, nors ji yra viena sudėtingiausių ir visuomenei svarbiausių žurnalistikos formų.
Tokie tyrimai reikalauja daug laiko, kompetencijos, kantrybės ir redakcinių resursų, todėl norėjome, kad ir pripažinimas būtų rimtas, o ne simbolinis. Ši premija yra būdas aiškiai pasakyti, kad viešąjį interesą ginantis darbas Lietuvoje yra svarbus.
Kaip apskritai vertinate žurnalistikos ir žurnalistų padėtį šių dienų Lietuvoje? Kiek iš tikrųjų yra grėsmės žodžio laisvei, jei Lietuva Žiniasklaidos laisvės indekse yra daug aukščiau už daugelį kitų šalių? Kiek tai yra nacionalinio transliuotojo finansavimo ir valdymo problema?
Lietuvos padėtis tarptautiniu mastu yra stipri – 2025 m. „Reporters Without Borders“ žodžio laisvės indekse Lietuva buvo 14-a, o situacija įvertinta kaip patenkinama. Tačiau aukšta vieta nereiškia, kad rizikų nėra: spaudos laisvė silpnėja ne tik per tiesioginę cenzūrą, bet ir per ekonominį spaudimą, politinį spaudimą ar savicenzūrą.
Be to, mes dalyvaujame hibridiniame kare su Rusija, todėl mūsų žurnalistikos stiprinimas reiškia mūsų nepriklausomybės ir gynybos stiprinimą. Nacionalinio transliuotojo finansavimas ir valdymas yra svarbios temos, bet ne apdovanojimo atsiradimo priežastis. Šis apdovanojimas skirtas skatinti tiriamąją žurnalistiką, kuri naudinga mūsų šaliai, nes daro mus saugesne ir mažiau korumpuota šalimi.
Socialiniai tinklai nėra žurnalistika
Lietuvos (ir viso pasaulio) verslas, taip pat valstybinės institucijos leidžia vis daugiau pinigų reklamai, žinių sklaidai socialiniuose tinkluose. Dėl to įprastas žurnalistinis darbas finansuojamas vis mažiau – na, kam investuoti į rimtą žurnalistiką, jei vis daugiau pinigų nuteka į platformas, kurios jokio turinio nekuria. Ką manote apie tokias tendencijas? Ką reikėtų daryti, kad jos pasikeistų?
Manau, kad žiniasklaida neišvengiamai turi prisitaikyti prie besikeičiančių auditorijos įpročių, tačiau tai nekeičia vieno esminio dalyko – rimta žurnalistika ir ypač tiriamoji žurnalistika yra tai, kas iš esmės atskiria žiniasklaidą nuo socialinių tinklų, kur apstu greito, lengvai vartojamo, bet dažnai paviršutiniško turinio.
Socialiniai tinklai gali labai greitai paskleisti informaciją, o melagienos dažniausiai sklinda dar sparčiau. Todėl socialiniai tinklai nesukuria to, ką sukuria tikra žurnalistika – patikrintų faktų, konteksto, skaidrumo ir atskaitomybės. O būtent šie dalykai stiprina mūsų šalį.
Todėl tikiu, kad tikra žurnalistika visuomenėje visada turės svarbų vaidmenį, nes be jos nelieka patikimo būdo suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Klausimas nėra, ar ji reikalinga – klausimas, kaip užtikrinti, kad ji būtų tvari ir galėtų konkuruoti dėmesio ekonomikoje.
Žurnalistinius tyrimus Lietuvoje atlieka gana ribotas skaičius tyrėjų ir žurnalistų ar visuomenės veikėjų. Ir, bent žiūrint iš šalies, atrodo, kad jie atstovauja gana panašiam liberalių politinių pažiūrų laukui. Tarp žurnalistų galima išgirsti vertinimų, kad Pamatų premija iš tiesų yra skirta „saviems“. Ką atsakytumėte į tai?
Aš su tuo nesutinku. „Pamatai“ nėra premija už pažiūras, ideologiją ar priklausymą kokiam nors ratui – ji skiriama už konkretų darbą, vertinamą pagal aiškius kriterijus: kokybę, tyrimo gilumą, metodologiją, viešojo intereso reikšmę ir labiausiai teigiamą poveikį visuomenei.
Būtent todėl atranka patikėta nepriklausomiems ekspertams ir tarptautiniam atrankos komitetui, o ne steigėjams ar rėmėjams.
Kas lėmė premijos dydį
Viena iš labiausiai prestižinių premijų žurnalistams pasaulyje yra Pulitzerio premija. Jos piniginis dydis – 15 tūkst. JAV dolerių. Kodėl, jūsų nuomone, Lietuvos tiriamosios žurnalistikos premija „Pamatai“ turėtų būti 200 tūkst. eurų?
Būtent todėl, kad norime pasiųsti labai aiškų signalą, jog šis darbas yra vertinamas rimtai. Nenorėjome dar vieno simbolinio apdovanojimo – norėjome sukurti premiją, kuri savo mastu atitiktų darbo svarbą ir, jei laimėtojai taip nuspręs, suteiktų galimybes toliau investuoti į tiriamąją žurnalistiką – samdyti daugiau resursų, mokėti stipendija jauniesiems žurnalistams ir pan.
Kodėl, pvz., neskirti po 20 tūkst. eurų ne tik tiriamosios, bet ir sporto, kultūros, verslo, etc. žurnalistikos geriausiems darbams, jauniems žurnalistams?
Tai irgi būtų prasmingas modelis, bet mes sąmoningai pasirinkome kitą kelią. Norėjome vienos aiškios, stiprios premijos, kuri kurtų prestižą ir fokusuotų dėmesį į tiriamąją žurnalistiką kaip demokratijai ypač svarbią sritį.
Ateityje, fondui augant, galima svarstyti ir kitas formas, bet pradėti norėjome nuo vieno labai stipraus ženklo.
Kodėl nusprendėte, kad premija būtų skiriama už praėjusių metų žurnalistinius darbus, o ne per metus po premijos steigimo?
Todėl, kad taip yra aiškiau ir tvarkingiau tiek paraiškų teikėjams, tiek vertintojams. Kalendoriniai metai leidžia visiems vienodai suprasti, koks laikotarpis vertinamas, ir išvengti nereikalingos sumaišties.
Be to, tiriamojo darbo poveikis dažnai išryškėja ne iš karto – kartais tam reikia kelių savaičių ar net kelių mėnesių, kol pasimato platesnės pasekmės, institucijų reakcija ar realūs pokyčiai. Todėl 4–5 mėnesių laikotarpis po metų pabaigos leidžia praėjusių metų tyrimams „subręsti“ ir prasmingiau įvertinti jų tikrąjį poveikį visuomenei.
Jei pats būtumėte žurnalistas, apie ką darytumėte žurnalistinį tyrimą? Kodėl?
Mane labiausiai domintų dvi kryptys. Visų pirma, temos, kur susikerta dideli pinigai, viešieji sprendimai ir ilgalaikis poveikis visuomenei, pavyzdžiui, kaip priimami svarbūs sprendimai dėl viešųjų lėšų ar reguliavimo. Tačiau lygiai taip pat svarbia tiriamosios žurnalistikos dalimi laikau ir tyrimus apie verslą, nes verslas taip pat gali veikti neskaidriai, manipuliuoti teisinėmis spragomis ar daryti poveikį visuomenei savo naudai.
Būtent tokiose srityse dažnai slypi didžiausias skirtumas tarp to, kaip sistema turėtų veikti, ir kaip ji veikia iš tiesų. Man atrodo, kad geriausi tyrimai padeda žmonėms pamatyti ne tik vieną problemą, bet ir platesnį vaizdą.
