Verslas

Naujasis didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapis, įsigaliosiantis jau nuo šių metų, tebekelia daug aistrų. Žemės ūkio ministerija nuolat sulaukia klausimų kaip, kokiu pagrindu vykdoma mažiau palankių ūkininkauti vietovių reforma, kas dalyvavo kuriant žemėlapį ir kam apskritai buvo reikalinga ši pertvarka.

Vieni didžiausių darbdavių Lietuvoje yra prekybos tinklai, tačiau toli gražu jie nėra didžiausių algų mokėtojai. Priežastis ganėtinai paprasta – nereikia specialaus išsilavinimo. Visgi prekybos tinklai tvirtina, kad galima uždirbti daugiau nei nurodoma paskelbtuose atlyginimų vidurkiuose.  Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia ne tik vidutinius įmonių atlyginimus, tačiau ir vidutinius atlyginimus pagal veiklos rūšį skirtingose Lietuvos savivaldybėse.

Šiandien „Revolut“ pranešė naujieną: prieiga prie kriptovaliutų paslaugos nuo šiol bus prieinama visiems vartotojams, kurie galės pirkti, saugoti ir iškeisti bitkoinus, laitkoinus ir eterį iš 25 fiat valiutų greičiau nei per 30 sekundžių. Visi vartotojai, norintys atsirakinti kriptovaliutų paslaugą, pateks į bendrą laukiančiųjų sąrašą ir paeiliui sulauks pasiūlymo atrakinimo.

Šią savaitę turėjęs įsigalioti Vyriausybės nutarimas, kuris nutrauktų bandymus susitarti dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, atidėtas. Aplinkosaugininkams ir paveldosaugininkams nesutariant, ką daryti su griūčiai pasmerktais statiniais, Vyriausybė lapkritį buvo nusprendusi, kad derybų procesą reikia nutraukti, tuomet priimtas nutarimas turėjo įsigalioti vasario 1-ąją – šį ketvirtadienį. Bet trečiadienį nutarta, kad procesas atidedamas iki rugpjūčio.

Švedijos drabužių mažmenininkė H&M trečiadienį supykdė investuotojus paskelbdama prastus veiklos rezultatus. Dėl to smuko kompanijos akcijų kursas Stokholmo vertybinių popierių biržoje. Bendrovė pranešė, kad jos grynasis pelnas per 12 mėnesių iki pernykščio lapkričio sumažėjo 13 proc., nes fizinės parduotuvės prarado klientų, o internetinės prekybos apimtys nesugebėjo visiškai sumažėjimo kompensuoti. Dėl tokio rezultatų H&M akcijų kursas Stokholme smuktelėjo beveik 7 proc.

Vengrijos pigių skrydžių aviakompanija „Wizz Air“ sako, jog svarsto galimybę šiemet mažinti skrydžių skaičių iš ir į Lietuvą dėl augančių pagrindinių šalies oro vartų mokesčių. Vilniaus oro uosto valdytojai teigia, jog mokesčiai auga dėl padidėjusių sąnaudų. „Vilniaus oro uostas nusprendė gerokai padidinti mokesčius – maždaug 20 proc. ir, žinoma, tai bus mūsų lūkesčių ir veiklos sutrukdymas šalyje.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai galės gauti informaciją iš valstybinio asmens veido atvaizdo registro. Tikimasi, kad šios priemonės leis inspektoriams efektyviau kovoti su nelegaliu darbu. Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui suteikti galimybę minėtoms įstaigoms iš Gyventojų registro gauti ir naudoti asmens veido atvaizdą, kaip papildomą nelegaliai dirbančio asmens identifikavimo priemonę.

Nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje koncesijos konkurse derybos bus tęsiamos su vieninteliu likusiu jo dalyviu – koncerno „Icor“ valdoma inžinerinių produktų ir sprendimų bendrove „Axis Industries“ bei jos partneriais. Pastarųjų pasiūlytas projektas – brangesnis.

Vasarį už didžiųjų miestų gyventojams centralizuotai tiekiamą šilumą brangiausiai mokės kauniečiai, o pigiausiai – šiauliečiai, rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys. Bendrovė „Kauno energija“ vasarį šilumą parduos parduos po 5,62 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,9 mažiau nei sausį, bet 7 proc. daugiau nei pernai vasarį. Tai bus didžiausia kaina tarp visų didmiesčių.

Siekdamas kovoti su sukčiavimu, socialinis tinklas „Facebook“ paskelbė uždraudžiantis visą su kriptovaliutomis susijusią reklamą. Socialinės žiniasklaidos milžinė pranešė, jog uždraus „finansinių produktų ir paslaugų, kurios dažnai siejamos su klaidinančiais ar apgaulingais reklamavimo būdais, kaip antai binarinių opcionų, pradinių skaitmeninių valiutų žetonų platinimų (ICO) ir kriptovaliutų“ reklama.

Obuolių derliui Europos Sąjungoje (ES) sumenkus, išaugusias šių vaisių kainas jau pajuto Lietuvos importuotojai ir perdirbėjai, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. „Situacija tokia, kad Lenkija yra viena didžiausių pasaulio obuolių augintojų, o praėjusi vasara čia derliui buvo nepalanki. Mums iš Lenkijos patogu atsivežti. Jie pradėjo kelti kainas stiprokai iš karto nuo naujųjų metų (...). Pernai jos buvo apie 20 proc. didesnės nei 2016-aisiais, o dabar dar pakilo apie 15 proc.

Praėjusį trečiadienį centrinėje Kėdainių miesto turgavietėje – štilis. Dažnas atėjęs į turgų tik pakraipė galvą, apsisuko ir nuėjo savo reikalais, mat prekybininkų čia buvo vos keletas. Daržovėmis prekiauti skirtame sektoriuje buvo prekybininkus galėjai suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ūkinėmis prekėmis, naudotais ir naujais drabužiais, avalyne prekiaujančiųjų irgi buvo vos keletas, bet ir jie nesulaukė pirkėjų. Trečiadienį jų atėjo tik vienas kitas. „Visiškas štilis. Taip dar nėra buvę.

Šią savaitę turintis įsigalioti Vyriausybės nutarimas, kuris nutrauktų bandymus susitarti dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, gali būti atidėtas. Aplinkosaugininkams ir paveldosaugininkams nesutariant, ką daryti su griūčiai pasmerktais statiniais, Vyriausybė lapkritį nusprendė, kad derybų procesą reikia nutraukti, tuomet priimtas nutarimas turėtų įsigalioti vasario 1-ąją – šį ketvirtadienį.

Geri paskutinio ketvirčio rezultatai lėmė tai, kad 2017 m. Lietuvos ūkis augo sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus. Labiausiai prie tokios ūkio plėtros prisidėjo palanki tarptautinės prekybos raida, sudariusi sąlygas itin aktyviai mūsų eksportuotojų veiklos plėtrai. Lietuvos ūkis galėjo augti dar sparčiau, tačiau tam sutrukdė pradėjęs mažėti užimtųjų skaičius ir tebestringantys Europos Sąjungos paramos srautai.

Socialiniais tinklais naudojasi daugybė žmonių, tad nenuostabu, kad ir verslai vis daugiau investuoja į reklamą juose. Vienas iš būdų – sumokėti daug sekėjų turinčiam asmeniui už produkto reklamą. Priešingai nei būtų galima pamanyti, tapti nuomonės formuotoju nereikia nė dešimties tūkstančių sekėjų.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuva neturėtų didinti įmonėms taikomo pelno mokesčio tarifo, taip prarasdama savo konkurencinį pranašumą prieš kitas Europos Sąjungos (ES) šalis. „Lietuvai yra labai svarbu pritraukti investicijas į pridėtinę vertę kuriančius sektorius. Mes turime ne tik vieną žemiausių pelno mokesčio tarifų, bet ir vieną geriausių tyrimų ir inovacijų plėtros paketų visoje Europos Sąjungoje.

Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ praneša, kad 2017 metais pasiekė geriausią rezultatą veiklos istorijoje, pritraukusi 39 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus, planuojančius sukurti 5060 naujų darbo vietų. Apskritai skaičiuojant, pirmą kartą per pastaruosius metus regionuose sukurta daugiau darbo vietų nei Vilniuje. Nors daugiausia darbo vietų – 2195 – užsienio bendrovės planuoja sukurti Vilniuje, sostinei ant kulnų lipa naujos investicijų lokacijos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama pažaboti nelegalaus darbo mastą šalyje, siekia suteikti daugiau galimybių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir Valstybinei darbo inspekcijai (VDI). Ministerijos parengtu Vyriausybės nutarimo projektu, kuris bus svarstomas trečiadienį Vyriausybės posėdyje, siūloma suteikti galimybę minėtoms įstaigoms iš Gyventojų registro gauti ir naudoti asmens veido atvaizdą, kaip papildomą nelegaliai dirbančio asmens identifikavimo priemonę.

Pastaruoju metu apie sukčių bandymus apgauti pranešama vis dažniau. Šį kartą vėl bandoma pasinaudoti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu. Prieš penkias dienas VMI pati platino pranešimą, kad Lietuvos gyventojai sulaukia elektroninio laiško iš [email protected], su raginimu peržiūrėti pridėtą laiške pateiktą pasiūlymą ir neva gauti pinigus.

Ketvirtą 2017 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 3,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,6 procento), per visus metus – 3,8 procento. Ekonomikos plėtra buvo viena iš sparčiausių per visą pokrizinį laikotarpį. Ypač džiugina įspūdingai išaugęs eksportas – 17 proc. (sausio–lapkričio mėn. duomenimis), nors importo didėjimas nuo jo neatsiliko ir buvo 17,5 procento.

2018 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. nuolatinių gyventojų – 37,8 tūkst., arba 1,3 proc., mažiau negu 2017 metų pradžioje. Pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – emigracija, skelbia Statistikos departamentas. „Praktiškai pernai Lietuva neteko didesnio nei Marijampolė miesto (...) 37,8 tūkst. žmonių yra bendras nuolatinių gyventojų sumažėjimas, kurį lėmė ir mirštamumas, ir emigracija. Be abejo, emigracija turėjo didžiausią įtaką gyventojų sumažėjimui.

Du didžiausi komerciniai bankai Estijoje – „Swedbank“ ir SEB – pranešė apie sprendimus atsisakyti internetinės bankininkystės kodų kortelių, kurie bus įgyvendinami etapais. „Swedbank“ pranešė, jog tokios kortelės klientams nuo vasario 1-osios nebebus išduodamos, o turimomis bus galima naudoti iki 2019 metų vasario. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tv3.lt tvirtina, kad kol kas Lietuvoje tokių planų neturima.

Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per paskutinį 2017 m. metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3,6 proc.

Vilniaus oro uoste vasarį prasidės ketverius metus truksianti ir apie 60 mln. eurų kainuosianti keleivių terminalo rekonstrukcija. Ja siekiama pagerinti keleivių aptarnavimą ir padidinti terminalo pralaidumą. „Šis terminalas buvo projektuotas aptarnauti apie 3,5 mln. keleivių per metus. Pastaruosius kelerius metus minėtas rodiklis jau ūgtelėjo iki 3,8 mln.

Gavus informacijos, kad nuo finansinės piramidės „MMM-2011“ nukentėjusiems, į ją investavusiems ir pinigus praradusiems asmenims siūloma lėšas susigrąžinti toliau „investuojant“ į abejotinas finansines sistemas, Generalinė prokuratūra perspėja nepakliūti į galimai nusikalstamos veikos pinkles.

Paskola – tai finansinis įsipareigojimas bankui, kredito unijai ar bet kokiai kitai finansavimo paslaugas teikiančiai bendrovei, kurią per tam tikrą laikotarpį, mokant įmokas kartą per mėnesį, reikės grąžinti. Yra skiriamos kelios paskolų rūšys, kurių kiekvienai taikoma skirtinga metinė palūkanų norma, galima pasiskolinti suma ir kiti aspektai.

Rygoje vykusiame Latvijos, Lietuvos, Estijos mokesčių ir sveikatos apsaugos žinybų atstovų, ekspertų bei politikų pasitarime, prieita išvados, kad alkoholio akcizų tarifai trijose Baltijos valstybės nebus suvienodinami, tačiau šalys turėtų aktyviau informuoti viena kitą apie planuojamus alkoholio rinkos reguliavimo pokyčius.

Lietuvos verslo konfederacija skelbia, kad Statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiami alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenys patvirtino kiek anksčiau atliktos Vilniaus Universiteto ir „Baltijos tyrimų“ analizės duomenis: Lietuvos gyventojai vidutiniškai suvartoja kiek daugiau nei 12 litrų absoliutaus alkoholio per metus ir tai yra gerokai žemiau Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamo lygio.

Didžiausias Baltijos šalyse sporto ir laisvalaikio prekių prekybos tinklas Baltijos šalyse „Sportland“ už neskelbiamą sumą įsigijo pastatą Gedimino prospekte, iš kurio pernai pasitraukė „Marks & Spencer“, ir vasario pradžioje atidarys ten savo parduotuvę, rašo „Verslo žinios“. Investicijos į parduotuvės įrengimą, neskaitant prekių kainos, sudarys apie 500 tūkst. eurų.

Vilniaus oro uoste antradienį pristatomas keleivių terminalo rekonstrukcijos projektas. Darbų pradžia numatoma vasario viduryje, rekonstrukcija turėtų trukti kelerius metus, teigia bendrovė Lietuvos oro uostai. Pasak Lietuvos oro uostų vykdomojo direktoriaus Donato Voverio, keleiviai dėl planuojamų darbų nepatirs nepatogumų. „Rekonstrukcija neturės jokios įtakos tam, kaip veikia oro uostas, skrydžiams ar keleivių planams.

Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos informuoja, kad iki sausio 29 d. 17 val. nesulaukęs oficialių duomenų, reikalingų patikrinti, ar įmonės draudimo suma yra pakankama, naikina kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ pažymėjimo galiojimą. Įmonės vadovė E. L. ir akcininkas P. J. 5 metus nebegalės verstis kelionių organizavimu.

Prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl buvusių valstybės valomos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovų veiksmų, organizuojant 1,5 mln. eurų vertės turto pardavimo aukcioną. Generalinė prokuratūra pranešė, kad byla, kurioje įtarimai dėl piktnaudžiavimo pareikšti šešiems asmenims, tarp jų – buvusiems IAE vadovams Dariui Janulevičiui ir Osvaldui Čiukšiui bei buvusiam komercijos skyriaus vadovui Laurui Pusliui, perduota Panevėžio apygardos teismui.

Jonavos rajono savivaldybė – viena iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos lyderių. Nuo 2013 m. čia įgyvendinti 65 modernizacijos projektai. Tačiau ties šiais pasiekimais viena aktyviausių Lietuvos savivaldybių sustoti nežada ir po truputį prie renovacijos starto linijos rikiuojasi nauji modernizacijos programos dalyviai.

Didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja „Volkswagen“ vėl pateko į skandalą, pasklidus pranešimams apie tai, kad ji padėjo finansuoti bandymus, per kuriuos beždžionėms ir žmonėms tekdavo kvėpuoti automobilių išmetamosiomis dujomis užterštu oru.

Didžiajai Britanijai gresia žalumynų deficitas ir jų kainų parduotuvėse šuolis, rašo britų leidinys „The Daily Express“. Gūžinės salotos į Didžiosios Britanijos parduotuves daugiausia tiekiamos iš Pietų Ispanijos, o šį regioną užklupo netikėti šalčiai. Dėl to jau atsirado salotų deficitas, o jų didmeninės kainos pakilo 50 procentų. Salotų importuotojai ieško naujų tiekimo šaltinių, tačiau ekspertai įspėja, kad jų gali nepakakti parduotuvių lentynoms užpildyti.

Lietuva pernai sausio-lapkričio mėnesiais eksportavo daugiau negu Latvija ir Estija kartu, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenys. Lietuvos eksportas per šį laikotarpį vertinimas 24,089 mlrd. eurų, Latvijos - 10,437 mlrd. eurų, Estijos - 11,776 mlrd. eurų, importas - atitinkamai 26,356 mlrd., 12,826 mlrd. eurų ir 13,530 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 59 proc.

Ekonomistai prognozuoja, kad praėjusiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo apie 3,5 proc., o tam didžiausią įtaką darė augęs eksportas ir vis dar guvus vidaus vartojimas, rodo BNS apklausa. Praėjusią savaitę BNS apklausus 10 šalies ekonomistų, mažiausias prognozuotas augimas – 2,8 proc., o didžiausias – 3,8 procento. Septyni iš 10-ies apklaustų analitikų eksportą įvardijo kaip pagrindinį BVP augimo variklį.

Palankios sąlygos finansinių technologijų (FinTech) veiklai Lietuvoje jau pritraukė gausų šalies ir užsienio bendrovių būrį. Įgyvendinus numatomas FinTech plėtrą skatinančias iniciatyvas, sektorius gali sulaukti daugiau investicijų ir darbo vietų, o vartotojai – gausesnio finansinių paslaugų pasirinkimo. „Jaučiame didžiulį susidomėjimą plėtoti FinTech veiklą Lietuvoje.

Prieš dešimt metų dauguma miestiečių sėkmingai iš miestų išsikraustydavo į sodus, o šiandien situacija pasikeitė kardinaliai - žmonės iš sodų į miestą pradėjo gausiau grįžti, "Šiaulių naujienoms" sakė nekilnojamo turto brokeris Raimundas Korsakas. Manoma, kad tokia tendencija artimiausiu metu vargu ar pasikeis.

Į kovą dėl didesnių atlyginimų kyla ne tik medikai, bet ir socialiniai darbuotojai. Uostamiestyje kasdien gyvybėmis rizikuojantys ir nuolatiniame strese socialinės rizikos šeimoms padedantys žmonės gauna vos didesnį nei minimalus atlygį. Negana to, vienoje įstaigoje dirbančių socialinių darbuotojų algos tarpusavyje skiriasi net keliais šimtais eurų. O savivaldybė esą biudžetininkams numetė tik kaulą. Socialinės darbuotojos Inga ir Gina lanko šeimas viename baisiausių Klaipėdos bendrabučių.

Kaišiadorių rajone sekmadienį užfiksuoti keli alkoholio prekybos pažeidimai – patikrinus tris maitinimo vietas, pažeidimų neaptikta tik vienoje. „Kaišiadorių rajone nustatyti penki išsinešimo alkoholinių gėrimų iš viešojo maitinimo vietos atvejai. Keturi iš jų nustatyti vienoje matinimo įstaigoje. Tai galima pasakyti, kad ten faktiškai visiškai imituojama maitinimo veikla – veikia kaip parduotuvė.

Daugiabučius prižiūrinčių įmonių grupei „Civinity“ priklausanti bendrovė „Senamiesčio ūkis“ už 2017 metus iš Vilniaus miesto savivaldybės susigrąžino 50 tūkst. eurų, kuriuos panaudos daugiabučių atnaujinimui ir priežiūrai, pranešė „Civinity“. 2017-ieji – pirmieji metai, kai Vilniaus savivaldybė vykdė įmonių 2016 metais sumokėtų mokesčių dalies grąžinimo daugiabučių priežiūrai programą.

Kai už lango toks šlapias ir pilkas oras – pats laikas pasvajoti apie atostogas. Pasirodo, atostogauti galima ne tik miestuose ar kurortuose, bet ir negyvenamose salose. Tokį poilsį išbandė dar visai nedaug lietuvių, bet išbandžiusių, pasirodo, yra. Kelionių organizatoriai sako, kad lietuviai mieliau renkasi komfortą ir „viskas įskaičiuota“ paketus.

Pavasarį prasidėsiantis sostinės Vingio parko estrados remontas bus stabdomas dukart – per liepą vyksiančią Dainų šventę ir rugsėjį, kuomet vyks tradicinis fejerverkų festivalis. Vilniaus savivaldybė jau paskelbė ieškanti, kas atliktų darbus, kurie, kaip planuojama, bus pradėti kovą ir iš viso kainuos apie 940 tūkst. eurų – užbaigti remontą ketinama dar šiemet.

Vilniečiai skundžiasi, kad augančiame mikrorajone daugiabučius statantys verslininkai galvoja tik apie pinigus, stengiasi iškepti kuo daugiau naujų pastatų ir bando apeiti reikalavimus. Perkūnkiemyje esą trūksta mokyklų, darželių, stovėjimo vietų, žaliųjų zonų, o vaikų žaidimų aikštelėse išmetamosiomis automobilių dujomis nuodijami vaikai. Ramunė gyvena sostinėje Perkūnkiemio mikrorajone.

Lietuviai mėgsta lyginti skirtingose šalyse pamatytas maisto produktų ir kitų prekių kainas. Nors ekonomistai tvirtina, kad to nereikėtų daryti, kadangi yra visas sąrašas veiksnių, lemiančių tokius skirtumus. Anaiptol, portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos prekybos centruose, kur užfiksavo konkrečių prekių kainas. Jas galėsite pamatyti ir palyginti galerijose. Ekonomistai taip pat atskleidė, kodėl net tos pačios tarptautinės prekės kainuoja skirtingai.

Po Naujųjų dėl padidėjusių įmokų „Sodrai“ minimumo neuždirbantiems į nepatogią padėtį pakliuvo smulkus verslas, nevyriausybinės organizacijos ir specifines paslaugas teikiančios stambios įmonės. Tiesa, daliai nevyriausybininkų valdžia dėl permainų padidino finansavimą, o štai verslininkai problemą sprendžia kitaip – atleidžia arba planuoja atleisti dešimtis, o vietomis net šimtus darbuotojų. Tai vaikų dienos centras Marijampolės rajone.

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdančios valstybės įmonės Turto bankas vadovo konkurse varžosi 6 kandidatai. Finansų ministerijos atstovė Kristina Malevskienė BNS informavo, kad įmonės generalinio direktoriaus atrankos procedūros dar vyksta. Jis pakeistų pernai lapkritį pasitraukusį Vaidotą Aleksių. Šalių susitarimu pasitraukęs 47-ių V. Aleksius Turto bankui vadovavo nuo 2015 metų vasaros. Šiuo metu įmonei laikinai vadovauja generalinio direktoriaus pavaduotojas Marius Kliokys.

Savo viršininko vengiate, nes su jumis jis kalba kaip su pirmoke, kuri nuolat išsitepa veidą rašalu, skaito skiemenimis ir nemoka skaičiuoti iki šimto… Žodžiu, verčia jaustis nevykėle, kuri nežinia ką veikia jo kontoroje, taigi, jis nuolat moko, auklėja, primena senas klaidas, abejoja jūsų gabumais, reikalauja daugiau, nei galite duoti.