Verslas

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos 100 mln. eurų vertės schemą, suteikiančią galimybę nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms įmonėms atidėti socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Schema buvo patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą. Parama galės pasinaudoti įmonės, veikiančios sektoriuose, kuriuose Lietuvos Vyriausybė nurodė taikyti skubias priemones koronaviruso plitimui apriboti, teigiama EK pranešime.

Vilniuje pradėta asfaltuoti Mykolo Lietuvio gatvės atkarpa, jungianti Visorių ir Bajorų gyvenamuosius kvartalus. Tvarkoma beveik pusės kilometro ilgio atkarpa yra tarp Noragiškių ir B. Krivicko gatvių. Darbus, kuriems savivaldybė skyrė apie 67 tūkst. eurų, numatoma baigti iki gruodžio pabaigos. Ateityje bus tvarkoma ir likusi gatvės dalis, pranešė Vilniaus savivaldybė.

Lietuva vakcinos nuo koronaviruso kūrimui skirs dar 2,5 mln. eurų, trečiadienį nusprendė darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė. Numatyta, jog  2,5 mln. eurų bus skirti įnašui į Skubios paramos priemonės (ESI) fondą, skirtą vakcinai nuo COVID-19 ligos sukurti. Lėšos Finansų ministerijos siūlymu skirtos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su darbuotojų ir darbdavių atstovais ir aptarė jų keliamas problemas, lūkesčius dėl naujos valdančiosios daugumos politikos artimiausiu metu. Po susitikimo profesinių sąjungų atstovai nerimavo, kad nauja valdžia imsis darbuotojų atleidimų.

Bendrovė „Hanika“ vietoj buvusios Seimo poilsinės „Viešnagė“ Palangoje pradėjo statyti naujus poilsio apartamentus. Investicijos sieks 15 mln. eurų.  „Investuotojai darbus ketina užbaigti per dvejus metus ir užtikrina, kad sklype esantis pušynas bus išsaugotas bei pasipuoš dar 30 naujų pušų“, – pranešė įmonė.

Vilniaus valdžia Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) siūlo taikiai susitarti dėl nacionalinio stadiono konkurso. Pastarosios vadovė sako, jog taikos sutartis ya „mažiau svarstytinas variantas“, todėl tarnybai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą ketina skųsti.

Būsima premjere laikomai Ingridai Šimonytei paskelbus, kam jis siūlys užimti postus naujoje Vyriausybėje, pasipylė įvardytų kandidatų vertinimai. Apie finansų ministrės Gintarės Skaistės laukiančius darbu ir iššūkius pasisakė ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis rašo: „Matau jau ne vieną komentarą, rodantį, kad nelabai suprantama kokius kalnus turės versti Lietuvos Finansų ministerija artimiausius ketverius metus.

Lietuvos Vyriausybės pasitarime šiandien buvo pritarta perskirstyti Klimato kaitos programos lėšas ir skirti papildomus 3 mln. eurų kompensacijoms fiziniams asmenims už įsigytą metinį bilietą, dviratį, paspirtuką, mopedą ar motociklą, sunaikinus taršų automobilį. 3 mln. eurų bus perskirstyti iš 7 mln. eurų skirtų išmaniajai melioracijai. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad išmaniosios melioracijos kvietimas dar nėra paskelbtas dėl užtrukusio tvarkos aprašo rengimo ir derinimo.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša, kad per praėjusią parą dar 9 darbuotojai pasveiko nuo koronaviruso, tačiau buvo nustatyta ir 11 naujų susirgimo COVID-19 infekcija atvejų. Antradienį, lapkričio 17 dieną, koronavirusas nustatytas darbuotojams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Nidoje ir Garliavoje. Parduotuvėse ir kituose padaliniuose, kur dirbo COVID-19 susirgę darbuotojai, yra atlikta pilna dezinfekcija.

Paskutinėje Europos Komisijos atliktoje apklausoje dėl gyvenimo kokybės lygio Europos miestuose, Vilnius nusileido tik Estijos sostinei Talinui. Didieji Europos miestai – Paryžius, Londonas, Briuselis, Amsterdamas, Berlynas – šioje apklausoje atsidūrė žemiau 20 vietos. Apklausos išvadomis savo Facebook paskyroje pasidalino ir Luminor banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekonomistas savo įraše mini, kad toks įvertinimas Vilniui – puikus rezultatas, padėsiantis miestui augti.

Lietuvoje spalį darbo ieškojo 65,7 tūkst. jaunuolių iki 29 metų – 1,3 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 9,4 proc. daugiau nei prieš metus. Labiausiai – nuo 14,5 proc. iki 16,5 proc. – didėjo 16–24 metų jaunuolių nedarbas, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės teigimu, didėjantis jaunimo nedarbas susijęs su sektoriais, kuriuos labiausiai paveikė karantinas ir ekstremali situacija.

Į vidaus reikalų ministres pretenduojanti konservatorė Agnė Bilotaitė sako, jog pirmiausia sieks įvertinti vidaus reikalų sistemos situaciją ir žada inicijuoti išsamų auditą. Kaip svarbiausius pirmuosius darbus ji įvardija krizių valdymo sistemos stiprinimą ir efektyvinimą, ypač siekiant suvaldyti koronaviruso situaciją, tačiau sako, kad kokie jie bus, priklausys nuo informacijos, kurią gaus atėjusi į ministeriją.

Kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad į sveikatos apsaugos ministrus buvusį valstybės kontrolierių Arūną Dulkį pasiūlė, nes jis sistemiškai išmano problemas. „Mano pasirinkimas susijęs su situacija, kuri yra šiuo metu, taip pat ir su sisteminėmis problemomis sveikatos apsaugoje. Aš manau, kad A. Dulkys yra sukaupęs gerą patirtį būdamas valstybės kontrolieriumi, gerą išmanymą apie sistemų problemas“, – po susitikimo su prezidentu sakė I. Šimonytė.

Liepą Slovėnijoje sulaikytas ir praėjusį savaitgalį į Lietuvą sugrąžintas „Arvi“ savininkas Vidmantas Kučinskas tikisi įrodyti, kad jis yra nekaltas ir jos verslas puolamas nepagrįstai. „Kadangi Lietuva, skirtingai nei Rusija, yra teisinė valstybė, tikiu, kad man pavyks įrodyti savo nekaltumą. (...) Būdamas gimtinėje dėsiu visas pastangas įrodyti, kad asmeniškai aš ir mano verslai yra puolami nepagrįstai. Metas stabdyti šiuos destrukcinius veiksmus“, – išplatintame pranešime sakė V. Kučinskas.

Subsidijos ir lengvatinės paskolos verslui, kurio veikla apribota dėl koronaviruso, pagal naujas priemones turėtų būti teikiama nuo kitų metų pradžios, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė. Jekaterina Rojaka sako, kad naujas priemones Vyriausybei planuojama teikti jau kitą savaitę. „Judame maksimaliu greičiu, kitą savaitę planuojame teikti jau galutiniam svarstymui Vyriausybei“, – žurnalistams trečiadienį sakė J. Rojaka.

Pasibaigus žemės mokesčio sumokėjimo terminui, paaiškėjo, kad iš viso jį sumokėjo 71 proc. žemės savininkų, o beveik trečdalis liko skoloje. Į savivaldybių biudžetus surinkta apie 30 mln. eurų: 25 mln. eurų sumokėjo gyventojai ir apie 5 mln. eurų – įmonės, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Mokesčio nesumokėję asmenys iki 2021 m. vasario 28 d. tai gali padaryti be delspinigių.  Žemės mokestis šiais metais buvo apskaičiuotas 704,7 tūkst.

Prekybos tinkle „Maxima“ nebelieka svečio „Ačiū“ kortelių. Šias korteles parduotuvių darbuotojai nuskaitydavo pirkėjui neturint savosios, praneša bendrovė. „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad šis sprendimas pirkėjus paskatins naudotis jiems priklausančiomis papildomomis naudomis.  „Norime užtikrinti kuo naudingesnį klientų apsipirkimą. Pirkėjai, kuriems buvo pritaikoma svečio „Ačiū“ kortelė, gaudavo tam tikras nuolaidas.

Šiemetinis žemės ūkio derlius buvo vienas iš geriausių per visą Lietuvos istoriją. Tačiau prieš metus – dvejus ar dar anksčiau didžiulius nuostolius atnešė tiek stichinės sausros, tiek liūtis. Vis dar palyginti nedidelė dalis šalies ūkių pasėlių nedraudžia, tačiau situacija keičiasi, nes tam skiriama ir paramos.

Lietuvos gyventojų indėlių suma nuo karantino pradžios kovą iki rugsėjo paaugo apie 1,4 mlrd. eurų bei pasiekė 16,6 mlrd. eurų. Tai yra sparčiausias augimas euro zonoje, rašo portalas delfi.lt Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas sako, kad indėliai beveik nepertraukiamai auga nuo 1994-ųjų, o rugsėjį pasiekta indėlių suma yra rekordinė. „Karantinas indėlių gausėjimo tendencijų nesustabdė – bankuose namų ūkių indėlių nuo kovo mėn.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime vėl svarstys siūlymą skirti papildomai 3 mln. eurų gyventojų kompensacijoms už taršių automobilių naikinimą ir ekologiškesnio transporto pasirinkimą. Praėjusią savaitę ministrų kabinetas atidėjo sprendimą.  Aplinkos ministerija siūlo perskirstyti Klimato kaitos programos lėšas, sumažinant išmaniosios melioracijos įrengimo programai numatytas sumas nuo 7 iki 4 mln. eurų.

Vėluojant naujoms paramos verslui schemoms, skirtoms padėti nuo antros karantino bangos nukentėjusioms įmonėms, kai kurie paveikti verslai gali jų nesulaukti apskritai ir bankrutuoti, sako BNS kalbinti verslo atstovai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo metu rengia dvi naujas priemones – subsidijas ir lengvatines paskolas, kurioms turėtų būti skirta iki 110 mln. eurų.

„Volkswagen“ rimtai ruošiasi elektrinei ateičiai. Visi ankstesni pasiekimai neturi reikšmės, jei šis perėjimas prie naujos kartos produktų nebus sėkmingas. „Volkswagen“ vadovas Herbertas Diessas viename interviu minėjo, kad kompanija visomis išgalėmis stengsis išvengti „Nokia“. Garsus suomių mobiliųjų telefonų gamintojas, kaip dabar mano ekspertai, nesugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų.

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus pareiškė, jog šalies bendradarbiavimo su Europos Sąjunga dėl Astravo atominės elektrinės perspektyvos gali būti peržiūrėtos dėl „nuolatinių ES priekaištų“. „Jei ES nuolatos mums žers priekaištų, galime pagalvoti apie tolesnės sąveikos su ja perspektyvas šioje srityje“, – antradienį žurnalistams sakė Baltarusijos diplomatijos vadovas.

Verslininko Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) netiesiogiai valdoma mažmeninės prekybos bendrovė „Maxima grupė“ baigė grupės struktūros pertvarkymą. „Maxima grupė“ dabar valdo visas mažmeninės prekybos įmones, o šios perėmė jų veikloje naudojamo nekilnojamojo turto valdymą. Grupės bendrovė Nyderlanduose „Lincoln Land Erste B.V.“ prijungta prie „Maximos LT“, todėl baigė savo veiklą, teigiama „Maximos grupės“ pranešime.

Ambicingus plėtos užsienio rinkose planus turinčios valstybės kontroliuojamos energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ pajamos užsienyje jau kitais metais turėtų sparčiai didėti, teigia „Ignitis grupės“ vadovas. Šiemet per devynis mėnesius jos sudarė tik maždaug 10 proc. visų pajamų.   „Pirmas didesnis projektas yra Pomeranijos vėjo parkas Lenkijoje, ten iš 29 numatytų turbinų 28 jau yra pastatyta ir planuojama, kad kitų metų pirmąjį ketvirtį jis pilnai veiks.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad Lietuva kartu su Lenkija siūlo įvesti Europos Sąjungos sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimą remiančioms Baltarusijos įmonėms. „Esame inicijavę ir toliau kalbamės apie tai, kad Europos Sąjunga turėtų priimti trečią sankcijų paketą, skirtą tiek juridiniams asmenims, tiek įmonėms“, – po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda bendroje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

2020 m. gruodžio 31 d. oficialiai baigs galioti išstojimo susitarimas – t. y. Jungtinė Karalystė (JK) pasitraukus iš bendros Europos Sąjungos (ES) rinkos ir Muitų Sąjungos. Automatiškai tarp šalių nutrūks ir laisvas prekių bei paslaugų judėjimas, todėl svarbu žinoti apie esminius pokyčius, kurie palies maisto produktų eksportą, gyvūnų pervežimus bei keliavimo su gyvūnais augintiniais taisykles.

Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis sako, kad privatizavus Seimo viešbutį ir mokant nuompinigius Seimo nariams išlaidos būtų gerokai didesnės už Seimo viešbučio išlaikymą. „Kaip beskaičiuotume, jeigu bus reali kompensacija už gyvenimą, tada bus gerokai didesnės išlaidos nei šiandien to vadinamojo Seimo viešbučio“, – žurnalistams antradienį Seime sakė S. Skvernelis. Jis taip pat tvirtino, kad tokiu atveju „gyvenpinigiai“ turėtų būti mokami visiems Seimo nariams.

Nuo lapkričio 17 d. Lietuvoje pradeda veikti „Google Pay“ interneto mokėjimų sistema „Mastercard“ kortelių turėtojams. Naujas atsiskaitymo būdas „Android“ vartotojams suteiks galimybę patogiai ir greitai atsiskaityti tiek internete, tiek bekontakčiu būdu mobiliuoju telefonu fizinėse parduotuvėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Eglės“ sanatorijai pirmadienį paskelbus atleidžiant apie pusę darbuotojų, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad verslas turėtų pagalvoti, kaip prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. „Matyt, tą puikiai jaučia ir visuomenė, ir visi mes čia esantys, kad taip, kaip buvo, jau nebus, ir verslams taip pat reikėtų pagalvoti, kaip adaptuotis prie naujų sąlygų, naujų realybių.

Lietuva pagal Europos Sąjungos priemonę gaus 300 mln. eurų paskolą, skirtą padėti išsaugoti darbo vietas per koronaviruso pandemiją, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von Der Leyen. „Džiaugiuosi galėdama pranešti, kad šiandien Lietuva pagal SURE priemonę paskolų forma gaus 300 mln. eurų, skirtų padėti Lietuvos žmonėms išsaugoti darbo vietas pandemijos laikotarpiu. Greitai Lietuva gaus dar 302 mln. eurų. Europa su jumis“, – tviteryje parašė EK pirmininkė.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša apie 10 naujų savo darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejų. Pirmadienį, lapkričio 16 dieną, koronavirusas nustatytas darbuotojams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kelmėje. Parduotuvėse ir kituose padaliniuose, kur dirbo COVID-19 susirgę darbuotojai, yra atlikta pilna dezinfekcija. „Tenka apgailestauti, kad visoje šalyje sparčiai plintanti COVID-19 infekcija neaplenkia ir mūsų darbuotojų.

Kodėl žmonės tampa pabėgėliais? Kokios yra skurdo priežastys? Kodėl vienos šalys labiau kenčia dėl klimato kaitos nei kitos? Pagal gebėjimą paaiškinti šiuos ir panašius socialinius klausimus, Lietuvos paaugliai pranoko tirtų šalių vidurkį, rodo spalį pristatytas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA globaliųjų kompetencijų tyrimas. Iš 27 šalių užėmėme 10-13 vietą – tai pirmasis toks aukštas įvertinimas prestižiniame reitinge.

„Sodra“ jau moka specialias vienkartines ir periodines išmokas smulkiesiems ūkininkams, tačiau dėl šių išmokų prašymus kol kas pateikė tik kiek daugiau nei trečdalis pretendentų jas gauti, o terminas ribotas – liko mažiau nei mėnuo prašymui pateikti. „Sodrai“ prašymus mokėti išmoką yra pateikę apie 33 tūkst. smulkiųjų ūkininkų, nors, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pretendentų ją gauti yra per 80 tūkst.

Iki šių metų gruodžio 15 d. reikia pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokestį už 2020 metus, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet apie 19 tūkst. šalies gyventojų už 2020 m. mokestinį laikotarpį turėtų sumokėti apie 7 mln. eurų NT mokesčio. Jis mokamas už turto vertę, kuri viršija 150 tūkst.

Šių metų spalį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos padidėjo 8,4 proc., iki 305,2 eurų už toną. Palyginti su praėjusių metų spaliu, supirkimo kainos didėjo 4 proc., teigiama pranešime žiniasklaidai. Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, padėtis pieno rinkoje išlieka gana neapibrėžta.

Nors pareigą sudaryti sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju iki gruodžio 10 dienos turi tik į pirmąjį energetikos reformos etapą patenkantys gyventojai, visgi sujudimas jaučiamas tarp visų buitinių elektros vartotojų. Lapkričio 12 dienos duomenimis, sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais jau pasirašė per 71 tūkst. vartotojų. Iš jų daugiau nei 29 tūkst. – pirmojo reformos etapo dalyviai. Nors į pirmąjį etapą yra įtraukta apie 98 tūkst.

Žvelgiant iš darbuotojų ir darbdavių perspektyvos, šuolis skaitmenizacijoje po Covid-19 – akivaizdus. Būtent technologijų ir modernios komunikacijos dėka visuomenei pavyko išlikti operatyviai ir efektyviai priimti sprendimus pandemijos metu.  Sakoma, kad nelaimė – tai laboratorija naujovėms. Veikiausiai nėra abejonių, kad pandemija gali atverti duris naujoms technologijoms ir drąstiškoms inovacijoms darbo, švietimo ir kituose kasdieniuose sektoriuose.

Kai žmonės tapo nuovokesni apie duomenų apsaugą internete, sukčiai priversti ieškoti kitų apgavysčių būdų. Naują galimybę jiems atvėrė augantis SMS rinkodaros populiarumas. Apsimesdami valstybės tarnautojais, bankų ar kitų gerai žinomų įmonių darbuotojais sukčiai siuntinėja apgaulingus tekstinius pranešimus siekdami išvilioti pinigus ar pasisavinti asmens duomenis.  „SMS klastojimas (angl. SMS spoofing) – dar pakankamai naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje.

Latvijoje savarankiškai dirbantys asmenys, uždirbantys mažiau už oficialiai nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), nuo ateinančių metų mokės 10 proc. faktinių pajamų dydžio mokesčius. Tokį susitarimą pasiekė valdančiajai koalicijai priklausančios partijos.

Tyrimas parodė, kad 16 proc. Lietuvos žmonių nevairuoja. Specialistai tvirtina, kad didžiuosiuose šalies miestuose atsiranda vis daugiau alternatyvų nuosavam automobiliui, o jaunimas yra mažiau motyvuotas nei anksčiau įgyti vairuotojo pažymėjimą. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, mūsų šalies didmiesčiuose nevairuoja penktadalis gyventojų, mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse – po 14 proc.

200 bendrovės „Bolt Food“ maisto kurjerių reikalauja didesnio užmokesčio ir stabilių darbo sąlygų – pirmadienį įsteigta „Kurjerių asociacija“ bendrovės vadovui Andriui Pacevičiui įteikė peticiją. Nesulaukę reakcijos, kurjeriai žada protestuoti, neatmeta ir streiko galimybės, teigiama asociacijos pranešime. Asociacija reikalauja reguliuoti naujų kurjerių įdarbinimą.

Iki 2020 m. pabaigos liko vos kiek daugiau nei 6 savaitės. Daugelis laukia ne tik dviejų ilgųjų šventinių savaitgalių, bet ir pagalvoja apie kitų metų atostogas, kurių eilė darbovietėse paprastai numatoma metams baigiantis arba prasidėjus Naujiesiems. Taigi, kuriais mėnesiais atostogauti bus naudingiausia? Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant atostoginius.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį nusprendė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono konkursą. Apie teismo sprendimą pirmadienį pirmosios pranešė „Verslo žinios“. Teismo teigimu, VPT neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad projektas neatitinka koncesijos požymių, o koncesija yra neteisėta ir nepagrįsta, bei dėl to įpareigoti nutraukti koncesijos procedūras.

Nedarbas Baltijos valstybėse trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, sumažėjo tik Latvijoje, o užimtumo lygis krito tik Lietuvoje, skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba, remdamasi darbo rinkos tyrimų rezultatais. Vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje pakilo nuo 8,6 proc. iki 9,3 proc., Estijoje – nuo 7,1 proc. iki 7,7 proc., o Latvijoje – nukrito nuo 8,6 proc. iki 8,4 procento.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) šiuo metu vykdomus viešuosius pirkimus planuoja taip, kad su koronaviruso valdymu susijusių priemonių būtų įsigyta iš karto pusmečiui, sako jos vadovas. „Nauji viešieji pirkimai suplanuoti taip, kad koronavirusui diagnozuoti reikalingų priemonių įsigijimas būtų bent pusės metų laikotarpiui, kad turėtume didesnį rezervą“, – pirmadienį išplatintame komentare teigia NVSPL vadovas Danas Bakša.

Lietuvos elektros rinkos reguliuotojas oficialiai pranešė netvirtinsiantis Baltijos šalių prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos – ji turėtų būti taikoma Baltarusijoje pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei (AE). Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pirmadienį pranešė, kad naujoji metodika neužkerta kelio prekiauti baltarusiška elektra ir tai, anot jos, būtų daroma pasinaudojant Lietuvos infrastruktūra.

Seimui svarstant, ar biodegalų gamybai uždrausti naudoti palmių aliejų, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėja apie galimas tokio draudimo pasekmes – neskaidrumą bei korupciją.    Tokią išvadą STT pateikė Seimui, įvertinusi kai kurių parlamentarų pataisas, kuriomis siūloma iš alyvų palmių aliejų, jų šalutinių produktų ar atliekų pagamintų degalų nelaikyti biodegalais.

Vengrija ir Lenkija pirmadienį užblokavo Europos Sąjungos 2021–2027 metų biudžeto ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketo patvirtinimą, naujienų agentūrai AFP sakė susitikime Briuselyje dalyvaujantys ES diplomatai. Varšuva ir Budapeštas priešinasi nuostatai, kad lėšų mokėjimas bus susietas su tuo, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės ir demokratijos principų.