Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, padėtis pieno rinkoje išlieka gana neapibrėžta.
„Pieno atsargos auga visame pasaulyje, tuo metu pieno produktų paklausa išlieka nepastovi, todėl kainos biržose patiria pastebimų svyravimų“, – sako E. Simonis.
Rinkų analitikai prognozuoja, kad Covid-19 vakcinos ar gydymo proveržis akivaizdžiai būtų teigiamas ženklas tiek finansų, tiek pieno rinkoms.
Tačiau situacija išlieka neaiški: pasaulinės pieno atsargos didėja, o tai turėtų apriboti kainų pakilimą, kol paklausa ir vartojimas nesugrįš į tvaraus augimo kelią, teigiama „CME Group“ pieno rinkos apžvalgoje.
Europos Komisijos (EK) duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) sūrio vartojimą ir toliau neigiamai veikia viešbučių ir restoranų veiklos apribojimai, o tai gali nulemti bendrą 0,2 proc. vartojimo nuosmukį šiais metais. Tuo tarpu žaliavinio pieno gamyba ūkiuose, o taip pat pagrindinių pieno produktų gamyba gamyklose auga, praneša EK.
Lietuvoje pieno gamyba prekiniuose ūkiuose taip pat išaugo – šių metų spalį pieno supirkta 5,3 proc. daugiau, nei pernai tuo pačiu metu.
Per šių metų 10 mėnesių pieno supirkimas išaugo 0,3 proc., palyginti su pernykščiais rodikliais.
Daugiau kaip pusę Lietuvos pieno supirkimo rinkos valdantiems stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, šalies pieno perdirbimo įmonės spalį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 342,7 eurai už toną. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 7 proc.
Kaina, mokama stambiems Lietuvos pieno ūkiams, viršijo žalio pieno kainų vidurkį ES.
ES šalyse, kuriose vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, spalį mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 341 eurą už toną, arba 0,3 proc. daugiau nei rugsėjį, praneša EK.
