Po susitikimų prezidento vyriausiasis patarėjas ir Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta pasakojo, kad juose daugiausia dėmesio buvo skirta socialiniam dialogui, partnerystei pajamų nelygybės mažinimui, ekonomikos transformavimui, efektyviam ir profesionaliam valstybės institucijų darbui, verslo aplinkos gerinimui. Taip pat išsakyti lūkesčiai naujai Vyriausybei.
„Prezidento nuomone, socialinio dialogo stiprinimas, dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių stiprinimas, tikrai yra labai svarbus aspektas ir tai turėtų būti vienas iš Vyriausybės prioritetų siekiant pozityvių tikslų ekonomikoje ir socialinėje srityje per ateinančius ketverius metus“, – sakė S. Krėpšta.
Anot jo, prezidento gerovės valstybės vizija turi daug sąsajų su naujos valdžios politikos prioritetais. Tad, pasak patarėjo, viliamasi, kad ateityje bus proveržis.
Po susitikimo išplatintame pranešime teigiama, esą prezidentas tikisi, kad naujoji Vyriausybė nuo pirmųjų darbo dienų vykdys konsultacijas su socialiniais partneriais bei įtrauks juos į sprendimų priėmimo procesą. Pirmuoju tokiu veiksmu, pasak šalies vadovo, gali tapti 2021 m. valstybės biudžeto projekto ir suplanuotų „Ateities ekonomikos DNR“ bei kitų investicijų peržiūra.
Susitikimų su profesinių sąjungų ir verslo organizacijų atstovais metu taip pat sutarta, kad, siekiant užtikrinti teisėkūros kokybę, su Darbo kodeksu susiję klausimai ir toliau turi būti pirmiausia svarstomi Trišalėje taryboje, ir tik po to – Vyriausybėje ir Seime. Taip pat būtina išlaikyti ir sustiprinti praktiką kasmet pasirašyti viešajame sektoriuje galiojančią nacionalinę kolektyvinę sutartį.
Baiminasi dėl darbuotojų atleidimų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad susitikimas buvo produktyvus ir vylėsi, kad nauja valdžia palaikys socialinį dialogą.
„Ko mes tikėtumėmės, tai labai didelio dėmesio į viešąjį sektorių. Ir mes nenorėtume, kad vėl būtų, kaip buvo metai iš metų, kad kiekviena politinė partija atėjusi į valdančiąją daugumą, pradėtų nuo darbuotojų „valymo“ ir viešojo sektoriaus mažinimo“, – kalbėjo pirmininkė.
Ji vylėsi, kad bus investuojama į aukštąsias technologijas ir viešasis sektorius bus tobulinamas taip, kad viešojos paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams, o šio sektoriaus darbuotojai nebus atleidinėjami.
I. Ruginienės nuomone viešasis sektorius turi likti valstybės žinioje ir masinio privatizavimo neturėtų būti.
„Gauname vis daugiau tokių žinučių iš valdančiosios daugumos, kad tam galima būtų tikras lėšas skirti viešajam sektoriui, tai pavyzdžiui, švietimui, sveikatos priežiūrai. Kad privačios švietimo įstaigos turi būti remiamos lygiai kaip ir valstybinės, akivaizdu, kad atimant finansavimą valstybinėms švietimo įstaigoms“, – kalbėjo I. Ruginienė ir patikino, kad profesinės sąjungos kovos už darbuotojų teises.
Anot jos, profesinės sąjungos girdi, kai kai kas iš daugumo kalba apie valstybinių įmonių pertvarkymą, kas kelia nerimą:
„Mes pasirengę dirbti ir ginti darbuotojus, dirbančius valstybiniame sektoriuje. Manome, kad jis gali tobulėti ne per privatizavimą ir darbuotojų atleidimą, bet pagal aukštųjų technologijų diegimą ir valdymo pokyčius.“
Taip pat profsąjungų atstovė pasakojo, kad darbuotojai dirba tam tikroje baimėje dėl galimos diskriminacijos persirgus koronavirusu.
Dalis nukentėjo, dalis gavo naujų užsakymų
Tuo metu V. Janulevičius dėkojo prezidentui už gerą diskusiją ir vylėsi, kad skirtingų organizacijų bendravimas vyks ir toliau.
„Buvo kalbėta ir apie Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą, galimą jo peržiūrą. <...> Investicija skolintais pinigais turi būti tvari ir po daugelio metų duoti grąžą“, – aiškino pramonininkų vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva pagal mokestinę aplinką atsilieka nuo kaimyninių šalių. Jis vylėsi, kad šioje srityje bus pokyčių.
„Sektoriai tie patys, kurie paveikti karantino – viešbučiai, restoranai, taip pat girdime, sanatorijos žada netęsti darbo. <...> Ši karantino banga bus sunkesnė“, – apie nukentėjusias nuo Covid-19 įmones kalbėjo V. Janulevičius.
Anot jo, suktis su naujomis paramos priemonėmis verslui reikėtų suktis greičiau. Tačiau visų DNR plano veiksmų esą stabdyti nereikėtų. Vis dėlto dalį investicinių projektų esą reikėtų peržiūrėti.
V. Janulevičius pripažino, kad nutrūkus tiekimo grandinėms su tolimesnėmis šalimis, Europos Sąjungos gamintojai labiau domisi tuo, ką gali pasiūlyti arčiau esantys Lietuvos gamintojai.
