Užsienio verslas

Pernai sausio-lapkričio mėnesiais Latvijoje realizuota 1,269 mln. tonų degalų – 3,3 proc. daugiau nei tuo pat metu užpernai, rodo Latvijos valstybės pajamų tarnybos duomenys. Didmeninė prekyba degalais augo 6,3 proc., tuo tarpu mažmeninė – susitraukė 0,7 procento. Prekyba ženklintais degalais pagyvėjo 81,6 proc., o kitokio degalų įsigijimo apimtys ūgtelėjo 25 procentais. Vien tik mažmeninėje rinkoje realizuota 877,1 tūkst. tonų degalų.

Lenkijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per praėjusius metus (gruodį, palyginti su paskutiniu 2021-ųjų mėnesiu) pakilo 20,4 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričiu) šis kainų indeksas paaugo 0,5 procento. Vien tik apdirbamosios pramonės įmonės savo produkciją per mėnesį atpigino 0,5 proc., o per metus – pabrangino 15,3 procento.

Vokietijos konkurencijos priežiūros tarnyba pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą „PayPal“ atžvilgiu, siekdama išsiaiškinti, ar JAV internetinių mokėjimų milžinė nesinaudoja savo dominuojančia padėtimi konkurencijai apriboti. Vokietijos kartelių tarnybos (vok.

Pernai sausio-lapkričio mėnesiais Latvijoje pagaminta 83,575 mln. litrų alaus – 17,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį užpernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo eksportas išaugo 97,4 proc. iki 53,939 mln. litrų, o šio gėrimo importą Latvija padidino 15,8 proc. iki 95,816 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) padidėjo tik 0,4 proc. iki 123,417 mln. litrų. 2021-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 6,1 procento.

Statybos Estijoje 2022-aisiais buvo 17,8 proc. brangesnės nei 2021 metais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Statybų kainų indeksas paskutinį pradėjusių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pakilo 1,9 proc., o palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu – 16,1 procento. Remonto ir rekonstrukcijos darbų kainos pernai buvo 16,2 proc. didesnės nei užpernai.

Vienos didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ valdomos bendrovės „Mundus“ skolos fondas „Mundus Bridge Finance“ už 7 mln. eurų įsigis Latvijos vartojimo paskolų įmonės „Finto Capital“ obligacijų.  Įmonės pasirašė trejų metų trukmės sutartį ir fondas jau įsigijo 830 tūkst. eurų vertės obligacijų, teigiama „INVL Asset Management“ pranešime.

JAV atlikta ekonomistų apklausa parodė, kad vis daugiau įmonių neatmeta darbo vietų mažinimo galimybės 2023-aisiais bei kas pirmą kartą po COVID-19 pandemijos įmonės išleis mažiau lėšų plėtrai. Tai yra ženklas, kad šalies centrinio banko pastangos didinti palūkanų normas turi poveikį ir lėtina ekonomiką. Apklausa taip pat parodė, kad įmonių savininkai vis dar nerimauja, jog Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimai gali per daug atvėsinti ekonomiką ir net sukelti nuosmukį šiais metais.

Pakistanas nuo kovo mėnesio pradės importuoti naftą ir dujas iš Rusijos tokiomis sąlygomis, kurios užtikrins „abipusę ekonominę naudą“, sakoma penktadienį paskelbtame bendrame valstybių pareiškime.  Nuo tada, kai Maskva pradėjo karinį puolimą prieš Ukrainą, Rusija tapo Vakarų šalių ekonominių sankcijų taikiniu, o jos angliavandenilių tiekimas į Europą smarkiai sumažėjo. Dėl tokios padėties Rusija mėgina padidinti eksportą į Aziją, kad kompensuotų sumenkusį tiekimą.

Pirkdami internetu gyventojai prisiima rizikas dėl netinkamo dydžio, kokybės ar siuntos vėlavimo. Tačiau kai ta pati prekė iš to paties pardavėjo užsakoma antrą kartą, jaučiamasi užtikrintai, kad jau tikrai viskas bus gerai. Deja, atvejų pasitaiko visokių. Pavyzdžiui, dėl pardavėjo ir siuntų pristatymo bendrovės klaidų prekę užsisakiusi mergina liko be nieko. Siunta atkeliavo į Lietuvą, tačiau ne į tą miestą, tad buvo vykdomas jos peradresavimas.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos Latvijoje 2022 metais, palyginti su 2021-aisiais, pakilo 30,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vidaus rinkoje parduotos produkcijos kainos padidėjo 47,9 proc., o eksportuotos produkcijos kainos – 16,1 procento. Į euro zonos šalis eksportuotos produkcijos kainos pakilo 19,4 proc., o į ne euro zonos šalis – 13,3 procento.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva penktadienį perspėjo, kad Vakarų subsidijos, skirtos kovai su klimato kaita ir perėjimo prie švarių energijos šaltinių skatinimui, gali pakenkti besivystančių šalių ekonomikoms.

Indėlių Estijoje veikiančiuose bankuose metinis augimo tempas 2022 metais sulėtėjo iki vos 1 proc., nors ankstesniais metais siekdavo iki 20 proc., penktadienį pranešė šalies finansų priežiūros institucija. Indėlių Estijoje veikiančiuose bankuose suma 2022 metų pabaigoje sudarė 28,1 mlrd. eurų ir buvo 177 mln. eurų didesnė negu metais anksčiau. 2022 metais padidėjo atotrūkis tarp mažesnių ir didesnių privačių asmenų indėlių.

Lietuvoje netylant aršioms diskusijoms dėl pensinio amžiaus ilginimo, Prancūzijoje į gatves išėjo daugiau nei milijonas tokių kalbų neapsikentusių prancūzų. Jiems netinka 64-erių metų riba, kurią planuoja įvesti Prancūzijos valdžia. Prancūzai protestuoja norėdami pasipriešinti planuojamai reformai. Vis tik protestai virto riaušėmis – policijai teko leisti ašarines dujas ir panaudoti jėgą. Paryžiaus gatvės skamba nuo protestuotojų būgnų.

Faktinis nedarbas Latvijoje gruodį sudarė 7,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnis negu lapkritį, parodė nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vyrų realus nedarbas per mėnesį paaugo 0,4 procentinio punkto iki 7,8 proc., o moterų – nepakito ir, kaip ir mėnesiu anksčiau, sudarė 6,4 procento. Registruoto nedarbo lygis, Valstybinės užimtumo tarnybos duomenimis, paskutinį 2022 metų mėnesį sudarė 6,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto aukštesnis negu lapkritį.

„Google“ patronuojančioji įmonė „Alphabet“ penktadienį paskelbė apie 12 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje atleidimą, prisijungdama prie kitų JAV technologijų milžinių, anonsavusių didelio masto pertvarkas. Apie sprendimą pranešta praėjus dienai, kai kita technologijų milžinė –„Microsoft“ – paskelbė, jog per ateinančius mėnesius savo darbuotojų skaičių sumažins 10 tūkstančių.

JAV telekomunikacijų bendrovė „T-Mobile“ ketvirtadienį pranešė apie neseniai įvykusį įsilaužimą į įmonės sistemas, paveikusį, kaip manoma, 37 mln. klientų duomenis. JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) pateiktame pranešime bendrovė teigė sausio 5 dieną išsiaiškinusi, kad įsilaužėliai sugebėjo įsiskverbti į jos kompiuterinę sistemą ir perimti informaciją.

Žmonės išvyksta į užsienį dėl daugybės priežasčių – norėdami pradėti naują darbą, būti arčiau mylimojo ar tiesiog patyrinėti pasaulį. Tačiau ištikus pragyvenimo kainų krizei, pigesnio gyvenimo būdo paieška tampa pagrindine persikėlimo priežastimi.   Kai kurie europiečiai išskrido į pietus ir sumažino šildymo sąskaitas bėgdami į šiltus kraštus.

Nors dėl Maskvos karo Ukrainoje kilo visuotinis pasipiktinimas, iš Rusijos pasitraukė nedaug Vakarų bendrovių, parodė Šveicarijoje atliktas tyrimas. Sankt Galeno universiteto ir IMD instituto Lozanoje mokslininkai išnagrinėjo, kiek Europos Sąjungoje (ES) ir Didžiojo septyneto (G-7) šalyse įsikūrusių bendrovių faktiškai pardavė Rusijoje turėtą veiklą nuo tada, kai Maskva pernai vasarį pradėjo savo karinę invaziją į Ukrainą.

Airijos augalinių baltymų gamintojos „ClonBio Group“ vadovai tikisi, kad Lietuvos valdžia padės gauti Europos Komisijos (EK) palaikymą planuojamai 250 mln. eurų investicijai Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), rašo portalas vz.lt. „ClonBio Group“ akcininkai po trečiadienį įvykusio susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite  neslėpė optimizmo, tačiau pripažino, kad sprendimas dėl planuojamos investicijos priklausys nuo politikų Briuselyje.

Estija ketvirtadienį paskelbė, kad savo karinę pagalbą Ukrainai padidins iki daugiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto, ir akcentavo, kad didesnė ir spartesnė pagalba ginklais yra būtina. Reikšmingas šios Baltijos šalies pažadas buvo duotas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui didinant spaudimą sąjungininkėms Vakaruose atsiųsti daugiau sunkiosios ginkluotės kovai su Rusijos pajėgomis.

Euro zonos ekonomika šiais metais bus „daug tvirtesnė“, nei buvo baiminamasi iš pradžių, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, augant viltims, kad šalys gali išvengti skausmingos recesijos.  Ekonominės „naujienos per pastarąsias kelias savaites buvo daug pozityvesnės“, pareiškė Ch. Lagarde Pasaulio ekonomikos forume Davose.

JAV mažmeninės prekybos apimtys gruodį traukėsi antrą mėnesį iš eilės, rodo trečiadienį paskelbti vyriausybės duomenys, o didžiausias nuosmukis per metus rodo, jog pagrindinis ekonomikos augimo variklis susvyravo. Tuo metu atskirai paskelbtos ataskaitos parodė, jog praėjusį mėnesį pramonės gamyba taip pat sumenko, o gamintojų kainos patyrė didžiausią nuosmukį nuo pandemijos pradžios.

JAV technologijų milžinė „Microsoft“ trečiadienį paskelbė, kad per ateinančius mėnesius atleis 10 tūkst. darbuotojų. Tai reiškia, kad atleidimai paveiks šiek tiek mažiau nei 5 proc. įmonės darbo jėgos. Panašių žingsnių jau ėmėsi kitos technologijų galiūnės, tokios kaip „Facebook“ savininkė „Meta“, „Amazon“ ir „Twitter“, kurios paskelbė apie tūkstančių darbuotojų atleidimų kažkada, regis, jokių sunkumų netrikdomame technologijų sektoriuje.

Lietuvos prezidentui pareiškus, kad apribojimus importui iš Lietuvos įvedusi Kinija keičia savo poziciją, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog iš tiesų jau kurį laiką jaučiama švelnesnė Kinijos pozicija Lietuvos įmonių atžvilgiu. Anot jo, pagrindinių prekių eksportas neatsinaujino, tačiau pradedamas dialogas.  „Pastaruoju metu jaučiamas tam tikras sušvelnėjimas lietuviškų prekių eksportui į Kiniją.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos bendrovių vadovai Taline surengtoje Pasaulio energetikos tarybos metinėje konferencijoje aptarė būdus užtikrinti tiekimo saugumą ir dabartinėje energijos rinkoje, ir 2030-aisiais, ir pabrėžė, kad reikėtų didinti investicijas į elektros energijos tinklus.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen trečiadienį prieš susitikimą su aukšto rango Kinijos pareigūnu Ciuriche pareiškė, kad glaudus Vašingtono ir Pekino bendradarbiavimas ekonomikos klausimais yra gyvybiškai svarbus.  „Esant sudėtingoms pasaulio ekonomikos perspektyvoms, dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms būtina glaudžiai bendradarbiauti dėl pasaulio makroekonomikos ir finansinių sąlygų“, – susitikimo pradžioje su Kinijos vicepremjeru Liu He teigė J. Yellen.

Lenkijos vyriausybė patvirtino planą, pagal kurį namų ūkiams ir viešosioms įstaigoms bus padėta išvengti per didelio šildymo pabrangimo tęsiantis dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusiai energetikos krizei, pranešė Lenkijos visuomeninis radijas, remdamasis valstybine naujienų agentūra PAP. Atitinkamą įstatymo projektą ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio biuras pristatė antradienį. Pasak pareigūnų, planas bus taikomas namų ūkiams, taip pat ligoninėms, mokykloms ir vaikų darželiams.

Lenkija ieško tarptautinių partnerių įvairiems energetikos projektams, antradienį Davose pareiškė šalies vicepremjeras, apibūdinęs Lenkiją kaip patrauklią investicijų kryptį ir patikimą užsienio bendrovių partnerę.

„Microsoft“ rengiasi dar labiau sumažinti savo pasaulinę darbo jėgą, technologijų milžinei siekiant įveikti nepalankias ekonomines sąlygas, antradienį pranešė žiniasklaida. Pasak „Bloomberg News“, kompiuterių pramonės milžinė gali paskelbti apie atleidimus savo inžinerijos padaliniuose jau trečiadienį.

2022 metais, palyginti su ankstesniais metais, tarptautinių turistų skaičius padvigubėjo, o 2023-aisiais, panaikinus kelionių apribojimus, ypač Kinijoje, rodiklis turėtų pasiekti iki pandemijos buvusį lygį, antradienį pranešė Jungtinių Tautų turizmo institucija. Praėjusiais metais pasaulyje turistų iš užsienio pasaulyje buvo 917 mln. (2021 metais – 455 mln.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad šiemet jo šalis išvengs skausmingos recesijos, ir prognozavo, kad didžiausia Europos ekonomika atsilaikys prieš po Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjusias energijos kainas.

Apribojimus importui iš Lietuvos įvedusi Kinija keičia savo poziciją, po susitikimo su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generaline direktore Ngozi Okonjo-Iweala Davose sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuva 2021 metais leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į PPO.

Kremlius didžiosioms Rusijos bendrovėms antradienį leido šiemet nepaisyti jų akcininkų iš vadinamųjų nedraugiškų šalių balsų. Prezidento Vladimiro Putino pasirašytame potvarkyje nurodoma, kad šios taisyklės taikomos didelėms energetikos, inžinerijos ir prekybos sektorių bendrovėms, kurių savininkams yra paskelbtos tarptautinės sankcijos, ir net toms bendrovėms, kurios turi užsienio akcininkų, valdančių nekontrolinius akcijų paketus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad su Rusijos invazija kovojanti jo šalis gavo pirmąją dalį iš Europos Sąjungos makrofinansinės paramos paketo – 2023 metams numatytų 18 mlrd. eurų. Su Rusijos invazija kovojanti Ukraina, siekdama atkurti savo ekonomiką, kliaunasi Vakarų paramos teikėjais. „Ukraina gavo pirmuosius 3 mlrd. eurų iš naujos 18 mlrd. eurų vertės makrofinansinės programos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė V. Zelenskis.

Praėjusiais metais Lietuvos žiniasklaidoje vienas po kito mirgėjo pranešimai apie loterijose įspūdingas sumas laimėjusius tautiečius: „Eurojackpot“ žaidusiam vilniečiui atiteko 24 milijonai eurų, „Vikinglotto“ bilietai uteniškei atnešė 5,8 milijono eurų, o pakruojiškiui – 5,5 milijono eurų, „Teleloto“ per metus įteikė net penkis Aukso puodus – kurių bendra suma daugiau nei 4 milijonai eurų.

Pramonės gamyba Baltarusijoje 2022 metais, palyginti su metais anksčiau, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 5,4 proc. iki 169,6 mlrd. Baltarusijos rublių (apie 62 mlrd. eurų), parodė nacionalinės statistikos tarnybos („Belstat“) paskelbti duomenys. Vien gruodį metinis gamybos prieaugis siekė 2,5 proc. ir buvo beveik perpus mažesnis negu lapkritį, kuomet sudarė 4,7 procento. Statistikos tarnybos duomenimis, kasybos sektoriuje gamyba pernai padidėjo 2,5 proc.

Kinijos ekonomika 2022 metais plėtėsi 3 proc., parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Tai yra vienas silpniausių rodiklių per 40 metų, o jį lėmė COVID-19 pandemijos ir nekilnojamojo turto sektorių sukrėtusios krizės padariniai. Šalies vyriausybė skelbė 5,5 proc. augimo tikslą, kuris jau buvo gerokai mažesnis nei 2021 metų rodiklis, kai BVP išaugo daugiau nei 8 procentais.

2022 metais Kinijos ekonomikos augimas greičiausiai buvo vienas silpniausių per keturis dešimtmečius, mano analitikai, varžomas COVID-19 pandemijos padarinių bei per nekilnojamojo turto sektorių nuvilnijusios krizės. Dešimt naujienų agentūros AFP kalbintų ekspertų prognozavo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai ūgtelėjo vidutiniškai 2,7 procento. Tai būtų staigus nuosmukis palyginti 2021-aisiais, kai Kinijos ekonomika augo daugiau nei 8 procentais.

Estijos valstybinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Eesti Raudtee“ pranešė 2022 metais pergabenusi kiek daugiau nei 7,8 mln. tonų krovinių – 39 proc. mažiau negu 2021-aisiais. Pagrindinės gabentos prekės buvo mineralinis kuras, skalūnai ir trąšos, rašoma bendrovės paskelbtame pranešime. Pasak pranešime cituojamo bendrovės vadovo Kaido Zimmermanno, Rusijos karas prieš Ukrainą „paliko savo žymę ant“ įvairių sektorių, įskaitant geležinkelių infrastruktūros valdymą.

Anglija nuo spalio paskelbs plačios apimties vienkartinio plastiko draudimą, įskaitant lėkštes ir stalo įrankius, siekdama apriboti jų žalingą poveikį aplinkai, šeštadienį pranešė vyriausybė. Naujieji teisės aktai taip pat apims vienkartinius padėklus ir tam tikrų tipų polistireno puodelius bei indus maistui, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Pasak departamento, Anglijoje per metus sunaudojama apie 2,7 mlrd.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ penktadienį paskelbė mažinanti savo populiariausių modelių kainas Europoje ir Jungtinėse Valstijose iki 20 procentų. Elono Musko vadovaujamos bendrovės akcijos pinga jau daugiau nei metus, o penktadienio prekybos sesijos pradžioje jų vertė nukrito net 4,5 proc., prieš vėl atsigaudama.

JAV technologijų milžinės „Apple“ generalinio direktoriaus Timo Cooko darbo užmokestis šiais metais bus sumažintas daugiau nei 40 proc., palyginti su 2022-aisiais, bendrovei pasiūlius atlygio skaičiavimo korekcijas, o sprendimas priimtas iš dalies remdamasi ir paties T. Cooko rekomendacija. „Apple“ ketvirtadienio vakarą išplatintame dokumente nurodė, kad T. Cooko bendras atlygis, įskaitant paskatas ir kitas nuosavybės teises, 2023 metais sieks 49 mln. JAV dolerių.

Pasaulio ekonomikos lėtėjimas privers daugiau žmonių sutikti dirbti jų kvalifikacijos neatitinkančius ir blogiau apmokamus darbus 2023-aisiais, tuo metu infliacija mažina realųjį atlyginimą, pirmadienį perspėjo Jungtinės Tautos (JT). Atsižvelgiant į tai, kad kainos kyla greičiau nei pajamos, pragyvenimo išlaidų krizė gali įstumti daugiau žmonių į skurdą, pranešė JT Tarptautinė darbo organizacija (TDO), prognozuojanti, jog nedarbas visame pasaulyje didės.

Europos šalys galiausiai vėl pradės importuoti daugiau rusiškų dujų, prognozuoja Kataro energetikos ministras ir dujų bendrovės vadovas, kuris taip pat įspėja, kad padidėjęs kintamumas dujų rinkoje gali tęstis metų metus. Maskvai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, rusiškų dujų eksportas į Europą smarkiai sumažėjo, tačiau „QatarEnergy“ vadovas Saadas Sherida al-Kaabi mano, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti.

Vokietija savaitgalį atidarė savo antrąjį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris buvo pastatytas didžiausiai Europos ekonomikai siekiant atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių. Ceremonijoje Liubmino mieste Baltijos jūros pakrantėje šeštadienį dalyvavo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, prieš mažiau nei mėnesį dalyvavęs pirmojo šalies SGD terminalo šiauriniame Vilhelmshafeno uoste atidarymo ceremonijoje.

Lietuva palaikytų sankcijų Šiaurės Korėjai stiprinimą, penktadienį oficialaus vizito metu Seule susitikęs su Pietų Korėjos kolega Parku Jinu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Šiaurės Korėja daugiau nei regioninė grėsmė, ji kelia pavojų tarptautinei taikai ir saugumui. Todėl palaikytume Jungtinių Tautų ir ES sankcijų Šiaurės Korėjai stiprinimą“, – G. Landsbergis cituojamas Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

Kazachstanas Vokietijai šių metų pirmąjį ketvirtį patieks 300 tūkst. tonų naftos, penktadienį pranešė Kazachstano naftotiekių operatorės „KazTransOil“ spaudos tarnyba, kurią cituoja „Deutsche Welle“.  Pasak tarnybos, nafta bus tiekiama Rusijos „Transneft“ magistralinių naftotiekių sistema iki punkto „Adamova Zastava“ Lenkijos šiaurės-rytuose, iš kurio ji bus persiunčiama į Vokietiją. Rusijos energetikos ministerija jau patvirtino šios naftos tranzitą per Rusiją.

Vokietijos ekonomika 2022 metais augo daugiau nei buvo prognozuota – 1,9 proc., rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, vyriausybės paskelbtoms priemonėms sušvelninus  energetikos krizės, sukeltos karo Ukrainoje, padarinius. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas buvo lėtesnis nei 2,6 proc.

Vokietijos inžinerijos grupė „Bosch“ ketvirtadienį paskelbė apie planus investuoti apie 1 mlrd. JAV dolerių į tyrimų ir plėtros centro statybas Kinijoje, kuriame bus kuriamos ir gaminamos elektromobilumo ir automatizuoto vairavimo technologijos. Bendrovės pranešime teigiama, kad pirmasis daugiamečio projekto etapas rytiniame Sudžou mieste bus baigtas iki 2024 metų vidurio. Planuojama, kad viso centro plotas siekas 300 tūkst. kvadratinių metrų.