Užsienio verslas

Ispanijos vyriausybė antradienį paskelbė planus padidinti minimalų darbo užmokestį 8 proc., nepaisydama darbdavių grupių pasipriešinimo, atsižvelgdama į didelę infliaciją ir artėjant svarbiems rinkimams. Ministro pirmininko Pedro Sanchezo pranešimas paskelbtas likus vos keliems mėnesiams iki savivaldybių rinkimų įvairiuose regionuose. Be to, iki metų pabaigos šalyje įvyks ir visuotiniai rinkimai. „Ketiname patvirtinti naują minimalaus atlyginimo padidinimą 8 proc.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer Inc.“ grynąjį pelną paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidino 1,5 karto, įplaukoms nepateisinus lūkesčių, paskelbė silpnas prognozes šiems metais. Pasak pranešimo, grynasis pelnas spalio-gruodžio mėnesiais išaugo iki 4,995 mlrd. dolerių nuo 3,393 mlrd. dolerių per tą patį laikotarpį metais anksčiau, o suderintas pelnas akcijai – nuo 0,79 iki 1,14 dolerio. Pardavimų pajamos augo 1,9 proc. iki 24,29 mlrd. dolerių.

Europos Centrinis Bankas (ECB), prognozuojama, ketvirtadienį tęs kovą su infliacija didindamas bazines palūkanų normas, nepaisydamas daugėjančių ženklų, kad euro zona galbūt jau atlaikė didžiausią ekonominį smūgį. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, euro zonoje smarkiai išaugo energijos ir maisto kainos, taigi ECB pradėjo agresyviausią pinigų politikos griežtinimo ciklą savo istorijoje.

Švedijos bendrovės „Spotify Technology“, tarptautiniu mastu teikiančios muzikos transliavimo srautiniu būdu paslaugą, įplaukos paskutinį 2022-ųjų ketvirtį nepateisino lūkesčių, patirtas nuostolis, tačiau naudotojų skaičiaus augimas per metus pranoko prognozes. Anot bendrovės pranešimo, pernai spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, įplaukos išaugo 17,7 proc. iki 3,166 mlrd. eurų, o grynieji nuostoliai – nuo 39 mln. iki 270 mln. eurų, arba 1,4 euro akcijai.

Euro zonos ekonomika išvengs nuosmukio šią žiemą, 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį fiksavusi silpną, bet vis tiek 0,1 proc. siekusį augimą, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Skaičius yra mažesnis nei 0,3 proc. augimas, užfiksuotas 2022 metų trečiąjį ketvirtį, bet geresnis nei skelbta ekonomistų prognozėse, kuriose kalbėta apie nuosmukį.

Pasaulio ekonomikos augimas šiais metais turėtų būti didesnis nei tikėtasi anksčiau, pirmadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), padidindamas savo prognozę duomenų apie stebėtinai didelį vartojimą ir investicijas pagrindu bei atsižvelgdama į tai, kad Kinijos sprendimas atšaukti griežtus pandeminius apribojimus greičiausiai taps dar vienu postūmiu pasaulio ekonomikai vystytis.

Ukrainos ir Rusijos karas gali paspartinti pasaulinį iškastinio kuro atsisakymą, pirmadienį paskelbė prognozę britų energetikos milžinė BP. Grupės metinėje energetikos sektoriaus perspektyvų apžvalgoje tokia prognozė paskelbta atsižvelgiant į tai, kad didžiosios naftos ir dujų įmonės, investuodamos į atsinaujinančius energijos šaltinius, dabar siekia iš naujo kurti savo, kaip ekologiškesnių bendrovių, įvaizdį.

Minskas išplėtė sąrašą užsienio kapitalo įmonių, kurių savininkams draudžiama perleisti akcijas, tarp beveik 2 tūkst. bendrovių – daug lietuviškų verslų, antradienį rašo portalas vz.lt.

Latvija per praėjusius metu sukūrė 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis solidesnį nei 2021-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnybos, paskelbdama pirmąjį oficialų ekonomikos raidos 2022 metais įvertį. Paskutinio praėjusių metų ketvirčio BVP – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – apytikriai tokios pat vertės kaip ir prieš metus.

Lenkija 2022 metais sukūrė palyginamosiomis kainomis 4,9 proc. didesnį nei 2021-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), paskelbdama pirmąjį oficialų ekonomikos raidos 2022 metais įvertį. Pramonė gamybą padidino 7,0 proc., statybų sektorius augo 4,5 procento. Bendras vartojimas padidėjo 2,1 proc., individualus vartojimas – 3 procentais. Vietos investicijos apimtys augo 4,6 procento. 2021-aisiais Lenkijos BVP didėjo 6,8 procento.

Kinijos internetinė mažmenininkė „JD.com“ pranešė uždaranti vartotojų elektroninio aptarnavimo padalinius Indonezijoje ir Tailande stiprėjančios konkurencijos Pietryčių Azijoje fone. Užsakymai internetinėse platformose abiejose šalyse nebebus priimami nuo vasario 15 dienos, o kovo mėnesį platformos visai užsidarys, teigiama dviejuose tinklalapiuose pirmadienį paskelbtuose pranešimuose. „JD.

Europos Komisijos skelbiamas bendras euro zonos verslo ir vartotojų pasitikėjimo indeksas sausį pakilo iki 99,9 punkto nuo 97,1 punkto gruodį, pasiekdamas aukščiausią lygį nuo praėjusių metų birželio. Nuotaikos gerėjo trečią mėnesį iš eilės, lėtėjant infliacijai bei gerėjant perspektyvoms, nepaisant nuogąstavimų, kad dėl didėjančių palūkanų normų regione gali prasidėti negili recesija.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kuriam pirmenybę teikia JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) – asmeninių vartojimo išlaidų indeksas (PCE) – gruodį sumenko sumažėjus išlaidoms, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, atveriantys duris galimybei lėtinti palūkanų normų didinimą. JAV centrinis bankas praėjusiais metais septynis kartus padidino bazinę palūkanų normą, siekdamas sumažinti paklausą augant infliacijai, o kartu stengdamasis išvengti didžiausios pasaulio ekonomikos nuosmukio.

Ukrainos ekonomikos ministerija patvirtino savąją šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) raidos 2022 metais prognozę – augimas 3,2 procento. „Prognozuojame 3,2 proc. augimą 2023-aisiais, kol kas prognozės nekoreguojame“, – sakė ekonomikos viceministras Denisas Kudinas per metinę konferenciją „Ukraine Economic Outlook“, transliuotą per „YouTube“. Kaip jau buvo skelbta, Ukrainos nacionalinis (centrinis) bankas praėjusią savaitę apkarpė BVP didėjimo šiais metais prognozę nuo 4 proc.

Latvijos finansų ministerijos ekspertų dabartiniais vertinimais, šiais metais ekonomika gali susitraukti 0,6 procento. Jie pažymi, jog švelni žiema bei vyriausybės paramos priemonės neleido ekonomikai nugrimzti į recesiją jau paskutinį 2022-ųjų ketvirtį. Tuo tarpu Ekonomikos ministerijos ekspertai pranašauja nulinį bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytį 2023-aisiais.

Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ 2022 metais pardavė daugiausia automobilių pasaulyje ir jau trečius metus iš eilės išlaikė savo pranašumą prieš konkurentę iš Vokietijos „Volkswagen“, rodo pirmadienį paskelbti bendrovės duomenys. Nepaisant lustų trūkumo ir su COVID-19 susijusių tiekimo grandinių problemų, „Toyota“ ir jos patronuojamosios įmonės pernai pardavė beveik 10,5 mln. transporto priemonių – maždaug tiek pat, kiek ir 2021 metais.

Švedijos per praėjusius metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 2,6 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pirmadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, šalies ekonomika susitraukė 0,6 procento. Nuosmukis užfiksuotas pirmąkart per tris metų ketvirčius.

Vokietijos ekonomika netikėtai susitraukė 2022-ųjų pabaigoje, veikiama karo Ukrainoje pasekmių, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, nepaisant to, jog stiprėja viltys dėl silpnėjančios energijos krizės. Remiantis preliminariais statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, didžiausia Europos ekonomika spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,2 procento. Finansinių duomenų įmonės „FactSet“ apklausti analitikai tikėjosi nulinio augimo.

Didžiausio Baltijos šalyse greito maisto restoranų tinklo „Hesburger“ pardavimų pajamos Lietuvoje 2022-aisiais buvo 30,5 proc. didesnės nei 2021 metais ir solidžiausios iš trijų valstybių – 47,1 mln. eurų, pranešė bendrovė. Šio Suomijos kapitalo užkandinių tinklo pajamos Latvijoje praėjusiais metais augo 30,3 proc. iki 43,1 mln. eurų, Estijoje – 28,1 proc. iki 38,3 mln. eurų. Trijose Baltijos valstybėse veikia 156 „Hesburger“ restoranai, iš jų 58 Lietuvoje, 50 Latvijoje, 48 Estijoje.

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ sumažins valdomą partnerės iš Japonijos „Nissan“ akcijų paketą, o naujasis įmonių susitarimas bus skirtas atkurti sudėtingą laikotarpį išgyvenantį dviejų gamintojų aljansą, sakoma pirmadienį paskelbtame pranešime. Be to, „Nissan“ perims dalį naujos „Renault“ elektromobilių įmonės „Ampere“ akcijų, nors investicijų dydis kol kas nepaskelbtas.

Nyderlanduose įsikūrusi medicinos įrangos gamintoja „Philips“ pirmadienį paskelbė visame pasaulyje papildomai atleisianti 6 tūkst. darbuotojų, atsižvelgdama į dar vieną nuostolingą laikotarpį, kurį lėmė brangiai atsiėjęs kvėpavimo palaikymo įrangos atšaukimas. Bendrovės vadovas Roy'as Jakobsas paskelbė apie „sudėtingą, bet būtiną tolesnį darbo jėgos mažinimą“ iki 2025 metų, praėjus vos trims mėnesiams po to, kai buvo paskelbta apie 4 tūkst. darbuotojų atleidimą.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pirmadienį pranešė trečiąjį šių finansinių metų ketvirtį vėl veikusi pelningai, o prie to ypač prisidėjo didelė paklausa šventiniu laikotarpiu. Spalio-gruodžio mėnesiais „Ryanair“ uždirbo 211 mln. eurų (229 mln. JAV dolerių) pelno atskaičius mokesčius, palyginti su 96 mln. eurų grynaisiais nuostoliais analogišku laikotarpiu metais anksčiau. Pasak vežėjos, keleivių skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu ir pasiekė 38,4 milijono. Tai buvo 7 proc.

JAV korporacija „Boeing“, viena didžiausių pasaulyje orlaivių, kosminės ir karinės technikos gamintojų, paskutinį 2022 metų ketvirtį užbaigė nuostolingai, nors pardavimų pajamos augo 35 procentais. Anot korporacijos pranešimo, grynasis nuostolis pernai spalį-gruodį sumažėjo iki 663 mln. dolerių nuo 4,164 mlrd. dolerių prieš metus, o akcijai tenkantis nuostolis – nuo 7,02 iki 1,06 dolerio. Neskaitant vienkartinių veiksnių, nuostolis akcijai sumenko nuo 7,69 iki 1,75 dolerio.

Didžiosios Britanijos oro linijų bendrovė „Flybe“ šeštadienį pranešė sustabdžiusi paslaugų teikimą ir atšaukusi visus skrydžius. „Deja, turime pranešti, kad bendrovė „Flybe“ perduota išoriniam administratoriui“, – tviteryje parašė oro linijų bendrovė. „Flybe“ nutraukė paslaugų teikimą. Visi „Flybe“ skrydžiai iš ir į JK atšaukti, jie nebus perkelti“, – sakoma pranešime. JK civilinės aviacijos institucija (CAA) patarė keleiviams, įsigijusiems bilietus į „Flybe“ skrydžius, nevykti į oro uostus.

JAV plataus vartojimų prekių gamybos milžinė „Colgate-Palmolive“ paskelbė grynojo pelno 2022-aisiais susižėrusi 17,6 proc. mažiau nei 2021 metais – 1,785 mlrd. dolerių, įplaukoms augus 3,2 proc. iki 17,97 mlrd. dolerių. Vien tik paskutinio metų ketvirčio grynasis pelnas sunyko 5 mln. dolerių nuo 148 mln. dolerių metais anksčiau, įplaukoms didėjus 5 proc. iki 4,63 mlrd. dolerių. Tokį smarkų pelno kritimą bendrovė paaiškino vienkartiniu 620 mln.

Prekyba turtingiausio Azijos žmogaus Gautamo Adani įmonės „Adani Enterprises“ akcijomis penktadienį buvo laikinai sustabdyta, akcijų kursui nusmukus 15 procentų.  Investuotojus atbaidė prieš kelias dienas pasirodę pranešimai, kad viena JAV investicinė įmonė apkaltino milijardieriaus bendrovę „įžūliu“ korporaciniu sukčiavimu.

Švedijos drabužių milžinė „Hennes and Mauritz“ (H&M) penktadienį pranešė apie gerokai sumenkusį pelną 2022-aisiais ir netikėtus nuostolius ketvirtąjį praėjusių finansinių metų ketvirtį,  kuriems įtakos turėjo įmonės pasitraukimas iš Rusijos rinkos bei išaugusios gamybos sąnaudos. H&M, kaip ir virtinė kitų įmonių, pernai nusprendė pasitraukti iš Rusijos rinkos, kai Vakarų šalys sankcijų banga atsakė į Maskvos invaziją į Ukrainą.

Rusijos suskystintų naftos dujų eksportuotojai pernai daugiau nei padvigubino tiekimą Baltijos valstybėms, kurios dalį jų perpardavė Ukrainai, skelbia „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais. Suskystintų naftos dujų importo iš Rusijos šuolis įvyko nepaisant to, kad trys Baltijos šalys ir visos NATO bei Europos Sąjungos narės, griežtai pasmerkė Maskvos veiksmus Ukrainoje, o Europa stengiantis rasti naujų angliavandenilio tiekimo šaltinių įtemptoje pasaulinėje rinkoje, pažymi agentūra.

Estijos statistikos departamento duomenimis, 2022-aisiais iš Estijos pieno statytojų jo supirkta 800,2 tūkst. tonų už beveik 371 mln. eurų, o vidutinė supirkimo kaina siekė 463,49 euro už toną, buvo 47 proc. didesnė nei 2021 metais ir aukštesnė nei bet kada anksčiau. Pienas sudaro apie ketvirtadalį Estijos žemės ūkio produkcijos vertės, todėl daro didelę įtaką šalies žemės ūkio gamintojų ekonominei padėčiai.

Vienos didžiausių pasaulyje mokėjimų sistemos „MasterCard“ įplaukos paskutinį praėjusių metų ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi – 12 proc. – dėka išlikusio aukšto vartotojų išlaidų lygio. JAV įsikūrusi kompanija pranešė, jog palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, įplaukos ūgtelėjo nuo 5,22 mlrd. iki 5,82 mlrd. dolerių, Volstryto analitikams jas pranašavus vidutiniškai 5,79 mlrd. dolerių dydžio. Grynasis pelnas išaugo nuo 2,38 mlrd. iki 2,53 mlrd. dolerių.

Lenkijos sostinės valdžia nusprendė – jau kitąmet seni automobiliai įvažiuoti į miesto centrą nebegalės. Kaip rašo „Notes from Poland“, kitąmet sostinėje įsigalios „ekologiško transporto zonos“, todėl benzinu ir dyzelinu varomų senesnėms transporto priemonėms į sostinės centrą įvažiuoti bus draudžiama.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pasirašė 20 metų trukmės sutartį dėl 1 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų (SGD) per metus pirkimo JAV bendrove „Sempra“. Dėl šios sutarties derėjosi Lenkijos valstybės kontroliuota dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG), tapusi „Orlen“ dalimi.

Latvijoje per praėjusius metus sudeginta 8,887 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021-aisiais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik gruodį jų poreikis šalyje buvo 42,4 proc. didesnis nei prieš mėnesį, bet 16,3 proc. mažesnis nei prieš metus – 1,6 TWh. Pernai dujų vartojimo metinis augimas kol kas buvo užfiksuotas tik rugpjūtį – 27,2 proc. iki 432,2 tūkst.   megavatvalandžių, o visais kitais mėnesiais vartojimas buvo menkesnis nei prieš metus.

Pirmaujanti pasaulyje kompiuterinių paslaugų teikėja „International Business Machines“ (IBM) atleis maždaug  3,9 tūkst. darbuotojų, arba šiek tiek daugiau nei 1 proc. savo darbo jėgos, trečiadienį naujienų agentūrai AFP teigė su klausimu susipažinęs šaltinis. Visgi Niujorko valstijoje įsikūrusi įmonė nei savo ketvirčio pelno ataskaitoje, paskelbtoje trečiadienį, nei pokalbyje su analitikais, skirtame aptarti finansinius rezultatus, nepaminėjo darbo vietų mažinimo.

Milijonų tonų Baltarusijos „Belaruskalij“ trąšų dėl Vakarų sankcijų netekusios Klaipėdos uosto krovos bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis iki šiol neišpirko iš „Belaruskalij“ 30 proc. šios įmonės valdomų BKT akcijų, tačiau užsitikrino sprendimų priėmimą nedalyvaujant baltarusiams. Tau rodo Registrų centrui pateikti dokumentai.  I. Udovickis pastaruoju metu nekomentuoja nieko, kas susiję su jo verslu.

Tarptautiniu mastu veikiantis Prancūzijos sporto prekių mažmenininkas „Decathlon“ tikisi parduoti visą Rusijoje turimą verslą, nepaisant to, kad Rusijos finansų ministerija reikalaus, jog jis gali būti parduotas ne brangiau 50 proc.

Latvija per praėjusius metus pagamino 4,795 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 14,5 proc. mažiau nei 2021-aisiais, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 1,3 proc. iki 2,653 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 13,3 proc. iki 77,7 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros pernai pagamino 36,9 proc. mažiau negu užpernai – 1,216 mln. MWh.

Vokietijai šiais metais gali visgi pavykti išvengti nuosmukio, trečiadienį paskelbė prognozę šalies vyriausybė, didžiausiai Europos ekonomikai tvarkantis su karo Ukrainoje pasekmėmis geriau nei tikėtasi. Europos pramonės jėgainės Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 metais augs 0,2 proc., teigiama naujausiose Ekonomikos ministerijos prognozėse. Dar spalį vyriausybė prognozavo, kad 2023 metais ekonomika susitrauks 0,4 procento.

Nedarbo lygis Baltarusijoje pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodologiją paskutinį 2022-ųjų ketvirtį siekė 3,6 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Vidutinis užimtumas šalyje pernai spalio-gruodžio mėnesiais sudarė 67,7 procento.

Berlyno Brandenburgo tarptautiniame oro uoste (BER) trečiadienį atšaukti visi keleiviniai skrydžiai, didesnio darbo užmokesčio reikalaujantiems darbuotojams surengus masinį streiką. Pasak oro uosto, maždaug 300 skrydžių buvo arba atšaukti, arba jų laikai pakeisti, o tai paveiks apie 35 tūkst. keleivių. Vieną dieną truksiantį „įspėjamąjį streiką“ sušaukė įtakinga profsąjunga „Verdi“, siekdama padidinti spaudimą prieš kitą derybų su darbdaviais etapą.

„Microsoft“ antradienį pranešė apie sulėtėjusius pardavimus ir susitraukusį pelną paskutinį 2022 metų ketvirtį, o prastėjančios ekonomikos perspektyvos jau privertė bendrovę priimti sprendimą dėl 10 tūkst. darbuotojų atleidimą. Vašingtono valstijoje įsikūrusi technologijų milžinė, „LinkedIn“, „Xbox“ ir „Windows“ savininkė, teigė, kad bendri pardavimai spalio–gruodžio mėnesiais išaugo vos 2 proc. ir siekė 52,7 mlrd. JAV dolerių. Tai buvo lėčiausias augimas per šešerius metus.

JK valstybės skola praėjusį mėnesį išaugo beveik trigubai, vyriausybei subsidijavus sąskaitas už dujas ir elektrą, siekiant apsaugoti britus nuo didelių energijos sąnaudų, išaugusių po Rusijos invazijos į Ukrainą. Viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis gruodį pasiekė 27,4 mlrd. svarų (33,9 mlrd. JAV dolerių), arba 16,7 mlrd. svarų daugiau nei prieš metus, teigiama antradienį paskelbtame Nacionalinio statistikos biuro (ONS) pranešime.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupę turintis Švedijos „Swedbank“ iki nuosmukio pablogino Latvijos ir Lietuvos ekonomikų raidos šiais metais prognozes, tuo tarpu prognozė Estijai liko nepakeista – nulinis ekonominis augimas. „Swedbank“ ekspertai, pernai spalį pranašavę, jog Lietuvos ekonomika 2023-aisiais neaugs, bet ir nesitrauks, dabar prognozuoja nuosmukį 0,3 procento. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio šiais metais pakeista iš nulinio į minus 0,9 procento.

JAV verslininkas Elonas Muskas pirmadienį dalyvavo teismo posėdyje, kuriame pareiškė prisiekusiesiems, kad jo 2018 metais socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbta žinutė apie „Tesla“ perėmimą už 420 JAV dolerių už akciją kainą nebuvo pokštas ir kad Saudo Arabijos nepriklausomas turto fondas iš tikrųjų norėjo padėti jam tai padaryti.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde pirmadienį pareiškė, kad palūkanų normos ir toliau turi kilti „stabiliu tempu“, siekiant užkirsti kelią infliacijai įsitvirtinimui. Nors energijos kainos pastaruoju metu sumažėjo, Ch. Lagarde pažymėjo, jog pagrindinė infliacija ir toliau auga. „Labai svarbu, kad infliacija, viršijanti ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį, neįsitvirtintų ekonomikoje“, – teigė ji Frankfurto biržos operatorės surengtame renginyje.

Švedijos bendrovė „Spotify Technology“, tarptautiniu mastu teikianti muzikos transliavimo srautiniu būdu paslaugą, pirmadienį paskelbė atleisianti 6 proc. iš maždaug 10 tūkst. darbuotojų.  Tai reiškia, kad bendrovė prisijungė prie kitų technologijų įmonių, jau pranešusių apie sąnaudų mažinimą. „Žvelgiant į praeitį, buvau išsikėlęs per daug ambicingus tikslus investuodamas iki pajamoms išaugant. Dėl šios priežasties šiandien mažiname savo darbuotojų skaičių visoje įmonėje maždaug 6 proc.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ Gdansko uoste pastatys naują naftos produktų krovos terminalą. Beveik 500 mln. zlotų (apie 106 mln. eurų) kainuosiantį projektą planuojama įgyvendinti iki 2025 metų. „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas pabrėžė, šis projektas leisti geriau panaudoti Gdansko naftos perdirbimo gamyklos, kurios 70 proc. akcijų valdo „Orlen“, pajėgumus, padidins naftos produktų tiekimo saugumą bei patikimumą.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą vien tik šiais metais Vokietijos ekonomikai kainuos apie 175 mlrd. eurų, pirmadienį paskelbė Kelno ekonomikos instituto (IW) ekspertai, praneša visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Ekonomistai dabartinę padėtį palygino su įsivaizduojamu scenarijumi, pagal kurį nebūtų Rusijos karinės agresijos, taip pat energijos kainų šuolio bei su tuo susijusių tiekimo problemų. Jų skaičiavimais, realūs Vokietijos ekonomikos nuostoliai dėl karo sudaro apie 4,5 proc.

Baltarusijos per praėjusius metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosios kainomis 4,7 proc. menkesnis nei 2021-ųjų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba („Belstat“). Galiojusiomis kainomis 2022 metų Baltarusijos BVP įvertintas 191,4 mlrd. rublių (beveik 67 mlrd. eurų pagal dabartinį šios šalies centrinio banko skelbiamą nacionalinės valiutos kursą). „Belstat“ duomenimis, 2021-aisiais šalis sukūrė 2,3 proc. solidesnį nei ankstesniais metais BVP.