Štai kiek vidutiniškai uždirba skirtingų Lietuvos savivaldybių gyventojai: skirtumai bado akis
Naujausia algų statistika. Vilniuje gyventojai vidutiniškai uždirba 1750 eurų į rankas. Tai puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų rajone, kur iš 60-ies Lietuvos savivaldybių mokamos mažiausios algos. Pasak ekonomistų, šiemet greitesnis atlyginimų augimas stebimas mažesnėse savivaldybėse.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Panevėžio rajone – vidutinė 1250 eurų alga į rankas
Panevėžio rajone atlyginimų augimas vienas lėčiausių visoje Lietuvoje. Čia per metus algos augo 6-iais procentais.
Būsimos šildymo kainos jau kelia nerimą – siūlo, kaip mažinti sąskaitas, bet valdantieji priešinasi: „Neteisinga“
Brangstanti nafta, dujos ir biokuras grasina brangesniu šildymo sezonu. Prezidentūra jau ragina valdančiuosius grąžinti atšauktą PVM lengvatą šildymui. O Lietuvos bankas jau ragina didinti mokesčius investiciniam nekilnojamajam turtui. Valdantieji šiuos siūlymus svarsto, tačiau tikina, kad staigių spendimų nedarys, mat šių mokesčių pokyčiai įsigaliojo tik šiemet.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Gyventojai liko be grynųjų: šiuose bankomatuose pinigų pasiimti nepavyks?
Balandžio viduryje, atgavę pinigus iš antrosios pensijų pakopos, gyventojai masiškai tuštino bankomatus. Kai kuriuose iš jų net nebeliko pinigų. Klientų antplūdis nuslūgo, tačiau kai kuriuose miestuose vieni bankomatai vis dar tušti, o kituose kyla problemos nuskaitant korteles.
Daliai gyventojų jau atsiėmus pinigus iš antrosios pensijų pakopos, kai kurie bankomatai, panašu, susiduria su netikėtais trikdžiais.
REKLAMA
REKLAMA
Visai netrukus – svarbūs pokyčiai dėl šių išmokų: štai kas keisis
Pastebėjus galimą piktnaudžiavimą su nedarbo išmokomis nuo liepos keisis tvarka. Kokia bus naujoji? Ir ką ketinama daryti, kad II-oji pensijų pakopa būtų žmonėms patrauklesnė ir jie pasiliktų joje kaupti?
Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zailskiene.
Ministre, kaip dabar yra su antrąja pensijų pakopa? Girdime, kad iš jos pasitraukia dvigubai daugiau žmonių, nei buvo tikėtasi.
Šį mokestį moka kas mėnesį, bet skola auga: VMI paaiškino, kodėl
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad pajamas už praėjusius metus jau pateikė daugiau nei 1,5 mln. gyventojų. Nors didelė dalis žmonių mokesčius moka kartą per metus, kiti renkasi juos dengti dalimis kas mėnesį. Visgi specialistai įspėja – net ir atsakingas mėnesinis mokėjimas negarantuoja, kad galutinėje deklaracijoje neišvysite skolos valstybei.
Mokesčių dydis ir mokėjimo tvarka priklauso nuo pasirinktos veiklos formos.
Šiukštu nedarykite šios klaidos – galite prarasti tūkstančius: „Laukia tų, kurie bus mažiau budrūs“
Nors apie sukčiavimą kalbama vis dažniau, o žmonės nuolat perspėjami saugotis, realybė nesikeičia – gyventojai ir toliau praranda pinigus. Ekspertai pabrėžia, kad problema slypi ne tik sukčių išradingume, bet ir mūsų pačių elgesyje internete.
Laidoje „Verta žinoti“ kalbėjusi SEB banko prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė atskleidė, kokias klaidas dažniausiai darome ir kodėl net žinodami apie pavojus vis tiek pakliūname į sukčių pinkles.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
Apsipirkimas internetu – daugiau nei patogumas: ką sako finansų ekspertai?
Apsipirkimas internetu daugeliui tapo neatsiejama kasdienybės dalimi – jis leidžia sutaupyti laiko, patogiai palyginti produktų kainas ir apsipirkti neišeinant iš namų. Vis dėlto kartu su patogumu atsiranda ir daugiau pagundų: vos keli mygtuko paspaudimai gali virsti impulsyviais pirkiniais ir neplanuotomis išlaidomis.
REKLAMA
Taupyk laiką ir pinigus – finansų eksperto patarimai kasdienai
Šiandien, kai kainos nuolat svyruoja, o kasdieniai poreikiai vis auga, finansinis raštingumas tampa ne tik rekomendacija, bet ir būtinybe. Žmonės vis dažniau pripažįsta, kad jų išlaidos „išslysta“ ne dėl didelių pirkinių, bet dėl daugybės mažų, impulsyvių sprendimų. Dėl šių priežasčių finansų ekspertai ragina grįžti ir prisiminti finansinio raštingumo pagrindus – planuoti, stebėti savo elgesį ir rinktis sprendimus, padedančius taupyti tiek pinigus, tiek laiką.
REKLAMA
Šventės be streso: R. Kulvinskytės planavimo taisyklės, kurios išgelbsti nuo chaoso virtuvėje
Šventinis laikotarpis daugeliui tampa ne tik laukimo, bet ir iššūkių metu – reikia suplanuoti valgiaraštį, nupirkti dovanas, sutvarkyti namus ir nepaskęsti gausybėje kitų darbų. Tačiau, kaip pastebi knygų autorė, laidų vedėja ir žurnalistė Rimantė Kulvinskytė, vienas labiausiai kasdienybėje lydinčių ir stresą keliantis klausimas aktualus ne tik per šventes, bet ir nuolat: „Ką valgysim?“.
Atsakant į minėtą klausimą, reikia atsižvelgti į daugybę niuansų.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
Kaip išmokyti vaikus atsakingai elgtis su pinigais: maisto apžvalgininko Donato Karkliaus patirtys
Gebėjimas suprasti pinigų vertę, planuoti išlaidas ir atsakingai priimti finansinius sprendimus yra svarbus ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Todėl finansinio raštingumo pagrindus verta pradėti ugdyti jau vaikystėje. Kasdienės situacijos – pavyzdžiui, kišenpinigiai ir impulsyvus jų išleidimas parduotuvėje – gali tapti puikiomis pamokomis, padedančiomis suvokti, kad pinigai nėra nei begaliniai, nei savaime suprantami.
REKLAMA
Atskleidė, kokie yra lietuvių apsipirkimo įpročiai ir kur galima sutaupyti: skaičiai nustebins
Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria asmeniniams ir šeimos finansams – stebi, kiek, kaip ir kur išleidžia pinigus. Nors daugelis stengiasi planuoti savo išlaidas, vis dar pasitaiko klaidų, dėl kurių pirkinių krepšelis išauga labiau, nei norėtųsi. Ekspertai teigia, kad išmanus planavimas ir technologijų pagalba gali padėti ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti stresą kasdien apsiperkant.
REKLAMA
Kaip suplanuoti savaitės apsipirkimą, sutaupyti ir išvengti maisto švaistymo?
Dažnai apsiperkame spontaniškai: užsukame į parduotuvę po darbo, pasiimame kelis produktus vakarienei, o prie kasos jau turime pilną krepšelį daiktų, apie kuriuos visai negalvojome. Taip išleidžiame daugiau, o namuose atsiranda ir maisto, kurio nespėjame suvartoti. Sprendimas – iš anksto suplanuotas savaitės apsipirkimas. Tai ne tik padeda sutaupyti, bet ir leidžia gyventi tvarkingiau. O su barbora.lt tai tampa dar paprasčiau – nuo receptų idėjų iki užsakymų istorijos.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvos jaunimui vis dar stinga finansinio raštingumo ugdymo: situaciją spręsti imasi net patys
Rugsėjį į mokyklas grįžta vaikai, o kartu – ir diskusijos, kokių gebėjimų labiausiai reikia šiuolaikiniam jaunimui. Be užsienio kalbų, matematikos ar informatikos vis dažniau minimas ir finansinis raštingumas. Nors ši tema tampa tokia pat svarbi kaip ir kiti pagrindiniai įgūdžiai, jai Lietuvoje vis dar skiriama per mažai dėmesio.
Tą atspindi statistika.
Apklausa: trečdalis tėvų Lietuvoje nekaupia santaupų savo vaikų ateičiai
Daugiausia Lietuvos tėvų, taupančių vaikų ateičiai, lėšas skiria būsimoms studijoms ar išsilavinimui, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tuo metu beveik trečdalis apklaustųjų teigia vaikų ateičiai visai nekaupiantys.
Apklausos duomenimis, 31 proc. Lietuvos gyventojų, auginančių vaikus, nurodo kaupiantys lėšas vaikų studijoms ar išsilavinimui. Taip pat dar 19 proc.
Dauguma Lietuvos jaunuolių nerimauja dėl pinigų: „Žiūriu, kur kas keliauja, o aš negaliu sau leisti“
Nors Lietuvos jaunimas pagal apklausas pernai pripažintas laimingiausiu pasaulyje, kas trečias jaunuolis nerimauja dėl savo finansų. 18-24 metų amžiaus grupėje daugiau nei 60 procentų jaunuolių dėl pinigų kasdien patiria stresą. Tačiau prabilti apie finansines bėdas daugeliui tabu – bijo, kad išjuoks aplinkiniai.
Specialistai perspėja – laikant nerimą dėl finansų užgniaužus savyje, problemų tik daugėja.
REKLAMA
REKLAMA