Lietuvos verslas

Seime galutinai žlugo idėja apriboti prekybos centrų veiklą per didžiąsias metų šventes. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko balsuoti už socialdemokračių Birutės Vėsaitės ir Orintos Leiputės siūlymą parduotuvėms uždrausti dirbti per šešias svarbiausias metų šventes - sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją bei pirmas Kalėdų ir Velykų dienas.

Seimas nusiteikęs įteisinti vadinamąsias tuščias - nenustatytos apimties darbo sutartis, kurioms labiausiai priešinasi profsąjungos - jos teigia, kad tai gali neigiamai paveikti darbo rinką. Parlamentarai, antradienį pradėjęs naujojo Darbo kodekso priėmimą, atmetė visus Seimo narių siūlymus neįteisinti tokių sutarčių. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė ir Trišalės tarybos narė Gražina Gruzdienė BNS yra sakiusi, kad tokias darbo sutartis turi tik dvi valstybės.

Seimas linkęs įteisinti terminuotos darbo sutartis nuolatiniam darbui bei leisti jas sudaryti ir tada, jeigu dėl to darbuotojai ir darbdaviai nesusitars kolektyvinėje sutartyje.

Maršrutinį autobusą Vilniaus gatvėmis vairuojanti ponia Karolina šį darbą dirba jau dešimti metai. Moteris į darbą išsiruošia tuo metu, kai dauguma miestiečių dar kietai miega – apie ketvirtą valandą ryto. Penktą ryte – ji jau prie vairo sveikinasi su pirmaisiais keleiviais. Autobuso vairuotojo darbo diena trunka devynias valandas, atlyginimų vidurkis – apie 700 € į rankas. Naujokai vairuotojo karjerą pradeda nuo 600 € algos, patyrę per mėnesį uždirba ir apie tūkstantį eurų.

Nuo 2017 metų ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusį vienerius ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o iki metų - pusės darbo užmokesčio išmoka.

Lietuvos valdžios skolos dalis užsieniui pernai buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių - ji sudarė 75,9 proc. visos skolos, skelbia Eurostatas. Daugiau užsieniui skolingos buvo tik Kipras (76,3 proc.) ir Suomija (76,1 proc.). Estijos ir Latvijos rodikliai siekė atitinkamai 66,5 proc. ir 71,9 procento, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. 78,9 proc.

Šios savaitės laukiamų įvykių apžvalgą reikėtų vadinti TOP1, nes finansų rinkos iš esmės ignoruos visus makroekonominių rodiklių skelbimus bei kitus menkesnius įvykius. Vienintelė savaitės pokalbių tema – ketvirtadienį vyksiantis Didžiosios Britanijos referendumas. Tarp milžiniško kiekio įvairiausių vertinimų bei spekuliacijų šia tema nesudėtinga ir pasimesti. Pabandžius suprantamai išsiaiškinti, kas vyksta, paaiškėja trys išvados.

Seimas pradėjo diskusijas, kaip mokėti išeitines išmokas darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams, vienoje darbovietėje dirbusiems penkerius ir daugiau metų. Už tai, kad Seimas svarstytų Garantijų darbuotojams, darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektą, balsavo 90 Seimo narių, o susilaikė 10. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį šioms trijų parlamentarų pataisoms nepritarė.

Pradedant darbą tikimasi, kad kylant karjeros laiptais kils ir mokamas atlyginimas. Nors daugumai būtent šitoks scenarijus ir pažįstamas, apklausos parodė, kad kai kurių darbo užmokestis menko.  Beveik kas penktas 26-40 metų lietuvis teigia, kad per savo karjerą algą išaugino daugiau nei dvigubai, tačiau kas septintas skundžiasi per karjerą netgi „atpigęs”, teigia specialistų portalas cvmarket.lt.

Didžiausią Baltijos šalių mažmeninį prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ ir šaldytos tešlos produktų gamintoja „Mantinga“ sieks atnaujinti ginčą teismuose su Konkurencijos taryba dėl milijoninių baudų už dešimtmetį trukusį kartelinį susitarimą. „Mes svarstome dabar visus variantus, nes, mūsų manymu, sprendimas neatitinka faktinės bylos aplinkybių.

Birželio 13-17 dienomis per pasaulį nuvilnijo Tarptautinė savanorystės savaitė, kurią inicijavo globali piniginių perlaidų kompanija „Western Union“. Savanorystės savaitė vyko 57 šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kurioje veikia didžiausias pasaulyje įmonės paslaugų centras EUROC. Tarptautinės savanorystės savaitės metu įmonės darbuotojai pakviesti prisijungti prie aibės savanoriškų veiklų.

Artėja Didžiosios Britanijos piliečių apsisprendimo metas: likti Europos Sąjungoje (ES) ar išstoti? Balsams einant koja kojon, pradedamas apsvarstyti liūdniausias scenarijus. „Brexit“ sukeltų drebėjimą ne tik kitų šalių ekonomikoje, bet ir emigravusių piliečių gyvenimuose. Didžiąją Britaniją renkasi tiek studentai, tiek geresnio uždarbio ieškantys tautiečiai.

Paskaičiuota, kad net trys iš keturių neseniai į pensiją išėjusių žmonių prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių. Saugodami vaikus, slaugydami ligonius ar augindami bei pardavinėdami daržoves senjorai sugeba užsidirbti dar bent pusę pensijos. Tokie darbštuoliai sako, kad bambantys dėl mažų pensijų kalti tik patys. Domeikavoje gyvenanti Liucija amžiaus neatskleidžia, bet neslepia, kad pensininkė jau senokai.

Kino teatrus didžiuosiuose šalies miestuose valdanti Suomijos kapitalo bendrovė „Forum Cinemas“ turi sumokėti 1,384 mln. eurų baudą už kartelinį susitarimą su bendrovėmis „Multikino Lietuva“ ir „Cinamon Operations“, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį atmetė „Forum Cinemas“ skundą ir pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos sprendimas yra pagrįstas, o skirta bauda proporcinga pažeidimo pavojingumui, pranešė Konkurencijos taryba.

Didžiausią Baltijos šalių mažmeninį prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ ir šaldytos tešlos produktų gamintoja „Mantinga“ už 10 metų trukusį kartelinį susitarimą privalės sumokėti milijonines baudas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį patvirtino, kad įmonės sudarė draudžiamą susitarimą, tačiau sumažino joms skirtas baudas. Iš dalies bendrovių skundus patenkinusio teismo sprendimu „Maxima LT“ privalės sumokėti 13,666 mln. eurų baudą - 3,1 mln.

Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo atšaukti Seime per svarstymą priimtą darbuotojams šiek tiek palankesnį siūlymą dėl Išeitinių išmokų fondo ir teikia Seimui naują. Komitetas pirmadienį neeiliniame posėdyje pritarė socialinį modelį kūrusių mokslininkų siūlytam išeitinių išmokų ilgalaikiams darbuotojams, atleistiems darbdavio iniciatyva, variantui, todėl socialdemokrato Algirdo Syso siūlymą, kuriam Seimas per svarstymą pritarė, siūlo atšaukti.

Prieš kelias savaites bendrovė „Lidl Lietuva“ tapo internetinių sukčių taikiniu, tačiau panašu, kad situacija ir vėl kartojasi. Savaitgalį bendrovei „Lidl Lietuva“ pastebėjus jos vardu sukčių sukurtą „Facebook“ paskyrą ir ją užblokavus, šiandien šiame socialiniame tinkle vėl pasirodė analogiška paskyra, kurioje neteisėtai naudojamas bendrovės vardas ir simbolika, o žmonės skatinami dalyvauti netikrame konkurse.

Klientus traukęs akcijomis, prekybos centras „Lidl“ keičia kryptį. Nepavykstant aprūpinti visų apsilankiusiųjų akcijinėmis prekėmis, jų parduodamas kiekis vienam pirkėjui bus ribojamas.

Pirmadienį Maltoje vykusio teismo posėdžio metu Mindaugas Marcinkevičius atsisakė ieškinių dabar jau buvusiai prekybos centrų „Akropolis“ valdytojai bendrovei „Relvit Ltd.“. Savo ruožtu, „Relvit Ltd.“ atsiėmė ieškinį prieš M. Marcinkevičių, dėl to teisiniai abiejų pusių ginčai Maltoje nutrūksta. Mindaugas Marcinkevičius siekė gauti išsamią informaciją apie „Akropolių“ pardavimo sandorį ir į įmonės valdybą paskirti nepriklausomą direktorių, o Relvit Ltd.

Paskirtoji finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad ekonomikos augimo nestabdantys nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčiai Lietuvoje anksčiau ar vėliau turės būti įvesti. „Aš galvoju, kad, žinoma, ne iki rinkimų, bet po rinkimų reikės peržiūrėti mokesčių sistemą, plėsti mokestinę bazę tikriausiai teks. Yra per daug apmokestinama darbo jėga. Kaip tarptautiniai ekspertai pažymi, gali būti įvesti mokesčiai, kurie nekenkia ekonomikos augimui.

Minimalios algos (MMA) didinimas turėtų sustoti, teigia paskirtoji finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė. Pastaraisiais metais itin dažnai didinta MMA nuo liepos padidės dar 30 eurų iki 380 eurų.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo finansų ministre paskyrė buvusią Lietuvos atstovę Europos Audito Rūmuose socialdemokratę Rasą Budbergytę.   Prezidentės patarėja Lina Antanavičienė pirmadienį žurnalistams pranešė, kad R.Budbergytę finansų ministre skiriama nuo birželio 21 dienos.

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį patvirtino, kad nuo liepos minimalus darbo užmokestis didės iki 380 eurų, nors tam nepritaria kai kurie darbdaviai. „Nuo liepos 1 dienos minimali mėnesinė alga didės iki 380 eurų“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas. Pasak jo, šiemet minimali mėnesinė alga (MMA) daugiau nebus didinama. Trišalė taryba gegužės viduryje nepriėmė vieningos nuomonės dėl MMA didinimo.

Lietuvos ūkio augimo tempai jau gerokai atsiliekia nuo tų, kuriuos šalies ekonomika demonstravo iki 2008-2009 m. krizės. Ir nors nuo krizės padarinių jau išsivadavome, tačiau dabar kyla pavojus būti užliūliuotiems vidutinių augimo tempų. Lietuvos ūkio raidos analizė iki 2025 m. rodo, kad jau dabar būtina įgyvendinti struktūrinius pokyčius, orientuotus į darbo rinką, taip pat mokesčių ir švietimo sistemą, investicijas ir inovacijas.

Praėjusią savaitę Seimo socialinių ir darbo reikalų komitetas pritarė siūlymui įpareigoti įmones darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip ketvirtadalį jų uždirbto pelno. Ar iš pirmo žvilgsnio darbuotojams patraukli idėja atneštų norimą rezultatą? Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių stebima daugeliui nemaloni realių pajamų pokyčių tendencija.

Lietuviai palyginti daug investavo į moderniausias bulvių auginimo technologijas, kad tik galėtų pirkėjams pasiūlyti anksčiausią jų derlių. Tačiau dėl didžiulės savikainos ūkininkai dabar abejoja, ar investicijos grįš – prekyviečių lentynos lūžta nuo piečiau nei Lietuva esančių Lenkijos ir kitų šalių produkcijos. Nuvylė gamtos išdaigos Lietuvoje ankstyvąsias bulves šiuo metu kasa dar tik du prekiniai ūkiai – kėdainiškių Rimanto Žebarausko ir Sauliaus Dambrausko.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Kyšio davimo Klaipėdos uosto vadovybei įtariamas ir sulaikytas „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas nušalintas nuo pareigų. „Latvijas tilti“ BNS pranešė, kad įmonės stebėtojų taryba nusprendė dėl G.Kamkalovo pradėti tarnybinį patikrinimą. „Yra gauta informacija apie atsakingo bendrovės darbuotojo Genadijaus Kamkalovo sulaikymą Lietuvoje. Deja, šiuo metu turima informacija yra nepakankama ir negali būti pagrindu jokioms konkrečioms išvadoms.

Iškilus grėsmei kitą antradienį nepradėti naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūros, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį rinksis į neeilinį posėdį, kuriame planuoja pabaigti kodekso svarstymą ir pateikti Seimui išvadą. „Kad nestabdyti proceso, Dagys (konservatorius Rimantas Jonas Dagys - BNS), Sysas (socialdemokratas Algirdas Sysas - BMS) ir Miškienienė (socialdemokratė Kristina Miškinienė - BMS) registravo pasiūlymą dėl ilgalaikių išmokų.

Europos Komisija teigiamai įvertino Vilniaus vakarinio aplinkkelio projekto trečiąjį etqapą, kuriam iš Europos Sąjungos fondų tikimasi gauti 80 mln. eurų paramos. Susisiekimo ministerija pranešė, kad EK techninės pagalbos priemonės „Jaspers“ ekspertai teigiamai vertina projektą. „Vilniaus vakarinis aplinkkelis – vienas iš prioritetinių šio ES finansinio laikotarpio infrastruktūros projektų, dėl didelės projekto vertės jo finansavimas derinamas su Europos Komisijos ekspertais.

Nelegali cigarečių rinka Lietuvoje mažėja, tačiau vis dar išlieka viena didžiausių Europoje. Pagal į šalį įvežamų neapmokestintų cigarečių kiekį Lietuva yra ketvirta po Latvijos, Norvegijos ir Graikijos, rodo naujausias visoje Europoje atliekamas KPMG tyrimas. Pernai nelegalios cigaretės Lietuvoje sudarė 18,7 proc. visos  tabako gaminių rinkos - 9,6 procentinio punkto mažiau nei 2014 metais, kai nelegalios rinkos dalis siekė 28,3 procento.

Gyvybės draudimas Lietuvoje vis dar laikomas kone prabangos paslauga. Tuo tarpu užsienyje tai yra savaime suprantama investicija į savo ir šeimos ateitį. Pastebima, kad Vakaruose žmonės ne tik dažniau draudžiasi gyvybę, tačiau ir atidžiau renkasi draudimo sumą. Bendrovės „Bonum Publicum“ draudimo direktorė Liudmila Damulienė pasakoja, kad Vakaruose gyvybės draudimas yra savaime suprantamas ir tapęs pirmos būtinybės produktu. „Bendravau su lietuve, dirbusia JAV Pasaulio banke.

Nors nelegali cigarečių rinka Europoje ir Lietuvoje pamažu mažėja, pagal į šalį įvežamų neapmokestintų cigarečių kiekį Lietuva išlieka ketvirta po Latvijos, Norvegijos ir Graikijos, skelbiama naujausio visoje Europoje atliekamo KPMG SUN tyrimo rezultatuose. Lyginant su 2014 m., kai nelegalios cigaretės Lietuvoje užėmė 28,3 proc. visos tabako gaminių rinkos, praėjusiais metais nelegalių gaminių sumažėjo 9,6 procentiniais punktais, ir nelegalios cigaretės sudarė 18,7 proc.

Rusijos energetikos milžinės „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas pareiškė, kad bendrovė svarsto parduoti savo gamyklas Italijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Nyderlanduose, praneša rbc.ru. Maža to, šiandien buvo paskelbta, kad bendrovė traukiasi iš Saudo Arabijos, o Rumunijoje jos darbuotojams yra iškelta byla dėl pinigų plovimo. Svarsto trauktis iš Europos „Lukoil“ svarsto galimybę parduoti savo verslą Europoje, leidiniui patvirtino V. Alekperovas.

Liko savaitė iki Didžiojoje Britanijoje rengiamo referendumo dėl piliečių apsisprendimo likti ar pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), ir nerimas tarp investuotojų, politikų ir gyventojų auga vis greičiau. Kaip įprasta, vienos iš pirmųjų reagavo valiutų ir akcijų biržos, kuriose per pastarąsias dienas pastebėta, kad silpnėja svaras sterlingų ir smarkiai krenta bendrovių akcijų kainos.

Seimui svarstant naują socialinį modelį ir siūlant vis dosnesnes išmokas gyventojams, prezidentė ragina politikus nerealiais pažadais neapgaudinėti žmonių prieš rinkimus. Kalbėdama apie siūlymus didinti tėvystės išmokas, skirti darbuotojams mažiausiai 25 proc. įmonių pelno ir kitus Darbo kodekso ir socialinio modelio siūlymus, Dalia Grybauskaitė teigė, kad finansinio pagrindimo neturintys pažadai partijų neišgelbės.

Paskutinius metus matytas atlyginimų augimas pastebimas visose ekonominėse veiklose. Tačiau vienur jis buvo dosnesnis, kitur mažesnis. Deja, ekonomistams tenka pripažinti, kad duomenis gali iškreipti ir Lietuvos neapleidžianti šešėlinė ekonomika. Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o didžiausias augimas per paskutinius metus pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 12 proc.

„Swedbank“ su įmone „Reitan Convenience Lithuania“, valdančia „Lietuvos spaudos“ kioskus ir „Narvesen“ parduotuves, susitarė dėl kortelių skaitytuvų tinklo atnaujinimo. Šiose prekybos vietose jau šių metų rudenį bus galima atsiskaityti bekontaktėmis banko mokėjimo kortelėmis. Jomis už nedidelės vertės pirkinius galima sumokėti tiesiog priglaudus kortelę prie skaitytuvo. Visų tipų bekontaktes mokėjimo korteles „Swedbank“ taip pat planuoja pristatyti šį rudenį.

Lietuvos ir Latvijos ekonomikos auga panašiu tempu, tačiau šalių verslininkų nuotaikos skiriasi. Pirmą kartą šiemet Lietuvoje apklausti verslininkai demonstruoja atsargų optimizmą, tuo tarpu Latvijos verslo atstovai jau antrus metus iš eilės nesugeba išsivaduoti iš pesimistinių nuotaikų, rodo „Citadele“ banko verslo nuotaikų ir pasitikėjimo indekso tyrimas.

Seimas ketvirtadienį nepradės naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūros - projekto svarstymas parlamento valdybos sprendimu išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Tačiau Kodeksą kritikuojančios profesinės sąjungos neatsisako planų ketvirtadienį surengti protesto mitingą.

Bitininkai jau suka pirmąjį vasaros medų. Bitininkaujantys pamaryje gausiu derliumi pasigirti negali – bitėms darbuotis trukdo gan vėsūs orai. Tad šiemet pirmasis medus, nors ir labai vertingas bei skanus, brangesnis nei pernai. Nors bitininkai dar parduoda ir pernykštį medų, pirkėjai jau ieško šviežio. Pirmąjį, pavasarinį, atbundančios gamtos medų labiausiai vertina ir patys bitininkai.

Maisto kainomis piktinasi dažnas, tai atskleidė ir vykęs parduotuvių boikotas, ir eilės prie „Lidl“. Visgi ekonomistai apžvelgdami situacija tikina, kainų augimas yra mažas, o nuo kitų šalių niekuo nesiskiriame. Lietuvos banko konferencijoje kalbėta, kad bendras kainų lygis praėjusiais metais krito 0,7 proc., o šiais metais per pirmuosius penkis mėnesius kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc. Prognozuojama, kad kainos toliau tik augs. Šiemet kainų lygis kils 0,9 proc.

Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ perka antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvoje valdomus pensijų fondus. „Swedbank“ Lietuvoje neseniai perėmė „Danske Bank“ Lietuvos filialo mažmeninės bankininkystės verslą. „Swedbank“ pranešė, kad banko antrinė įmonė „Swedbank investicijų valdymas“ pasirašė sutartį su „Danske Bank“ dėl 100 proc. jos antrinės įmonės „Danske Capital investicijų valdymas“ akcijų pirkimo.

Lietuvoje gerėjant gyvenimo lygiui žmonės vis dažniau santaupas investuoja į gyvybės draudimą. Vis dėlto net pajamoms viršijus išlaidas lietuviai dažnai vengia draudimo, tikindami, kad su rizika susiduria retai. Kasdien linksniuojama tiesa, kad sveikata yra brangiausias turtas, mūsų gyventojų imtis veiksmų neskatina. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje net 63 proc. lėšų, sumokamų už draudimą, yra skiriama ne gyvybės draudimui.

Po trejų metų pertraukos vidutinės senatvės pensijos augimo tempas pagaliau truputį priartėjo prie vidutinio darbo užmokesčio augimo tempo. Nors pensijos padidėjo, pensininkai sako, kad pagerėjimo nejaučia. Trys iš keturių neseniai pensinio amžiaus sulaukusių žmonių SEB banko atliktoje apklausoje sako, kad prie pensijos prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių, kurie, deja, nėra neišsenkami.

Lietuvos bankas nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau sumažino kitų metų ūkio raidos prognozę. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs 2,6 proc., o kitais metais - 3,3 procento. „Šie metai yra stipresnio ekonominio augimo metai nei praėję metai, kai ekonomikos sulėtėjimas buvo sietinas su tarptautinė aplinka.

Lietuvos banko ekonomistai įsitikinę, Lietuva išsiskirs iš Baltijos valstybių ir čia ekonomika augs sparčiausiai, viršydama praeitų metų augimą.  Visgi problemų yra. Pasak ekonomistų, vis svarbiau stebėti pokyčius daro rinkoje, kur darbo užmokestis jau 3 metus didėja sparčiau negu darbo našumas. „Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi.

Lyginant su 2015 metų pradžia, 2016 pradžioje veikiančių ūkio subjektų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 93 017 iki 99 790. Pastebimas ir iniciatyvų, skatinančių smulkųjį ir vidutinį verslą Lietuvoje, augimas. Tačiau smulkiojo verslo atstovai skundžiasi, kad juos labiausiai stabdo apyvartinių lėšų stoka ir bankų nenoras skolinti pinigus.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.