Lietuvos verslas

Kai tik visiems atsibodo ir iš akiračio dingo akronimas „Grexit“ bei po juo slypinčios bėdos, atsirado naujas – „Brexit“. Ko galima tikėtis dabar? Alternatyvių scenarijų dabar yra tiek daug, kad būtų galima parašyti knygą, todėl įvertinkime tik du – blogiausią ir labiausiai tikėtiną. Svaro sterlingų kritimas, akcijų nuvertėjimas ir dideli svyravimai visose finansų rinkose rodo, kad toks istorinio referendumo rezultatas buvo netikėtas ir gali turėti rimtų pasekmių.

Lietuva šią savaitę Europos Komisijai pateiks savo poziciją dėl „Lietuvos geležinkelių“ pertvarkos. Anot susisiekimo ministro atstovo, pateikus dokumentus, toliau tęsis derybos. „Mes pateiksime savo matymą, kaip pagal 4-jį geležinkelių paketą, vertinant Vokietijos ir Austrijos pavyzdžius, pertvarkyti geležinkelius“, - BNS sakė susisiekimo ministro atstovo spaudai Ričardas Slapšys.

TV3 pasidomėjus, kaip veiks naujasis Darbo kodeksas, aiškėja, kad atotrūkis tarp paprastų žmonių ir išrinktųjų dar padidės. Štai 30 metų darbo Seime ir baldų fabrike. Atlyginimas skiriasi 3 kartus. Negana to, naujasis Darbo kodeksas iš lojalių darbuotojų atims ne tik papildomas atostogų dienas, bet ir sumažins išeitines išmokas. O štai parlamentarams niekas nemažėja.

Siekiant pažaboti alkoholio vartojimą Lietuvoje, Seime atsidūrė projektas, skatinantis ne tik visiškai uždrausti alkoholio reklamą, jo vartojimą festivalių metu, bet ir nustatyti naują mažčiaus cenzą, kuomet jaunuolis gali įsidarbinti ir pardavinėti alkoholį. Verslininkai griebiasi už galvų: sezoniniams darbams darbuotojų trūksta, o pakėlus amžiaus limitą potencialių darbuotojų dar labiau sumažės.

Seime antradienį priimto naujojo Darbo kodekso, kuris, jei jam pritars prezidentė Dalia Grybauskaitė, įsigalios nuo 2017 metų pradžios, svarbiausi pakeitimai. Darbo sutartys (BUS) Naujajame Darbo kodekse numatytos devynių rūšių darbo sutartys - neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo.

Užsiimant žemės ūkio veikla, neišvengiamai lieka organinės kilmės atliekų: augalų liekanų, gyvulių ir paukščių mėšlo. Visa tai pūva ir išskiria metano ir anglies dvideginio dujas – skaičiuojama, kad žemės ūkio biodujos sudaro apie 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šios dujos gali būti ir naudingos – įsirengus biodujų jėgainę, jas galima paversti ne tik šilumos ir elektros energijos šaltiniu, bet ir ūkyje vertingomis trąšomis.

Siekdama plačiau informuoti visuomenę apie naujas ir šiemet pradėjusias veikti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ ketina kurti informacinius filmus apie „NordBalt“ bei „LitPolLink“. Bendrovė centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė filmų gamybos konkursą - jo laimėtojai kurs filmų scenarijus, filmuos ir montuos filmus.

Europos farmacijos kompanijos, tarp jų – ir veikiančios Lietuvoje, nuo liepos savanoriškai skelbs duomenis apie bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais ir organizacijomis. Internete bus viešai atskleista, kiek pramonė investuoja į sveikatos priežiūrą, medikų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimą, bendradarbiavimą su medikais vystant medicinos inovacijas.

Nuo 2017 metų sausio siūloma lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu apmokestinti paslaugas tais atvejais, kai sandoriai vyksta tarp žemės ūkio kooperatyvo narių. Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti atitinkamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kurios, jeigu jas Seimas priimtų, neleistų tokios lengvatos taikyti kitų kooperatyvų nariams.

Ilgasis ir karštasis savaitgalis daug kam jau prasidėjo. Būriai lietuvių kaip tik šiuo metu traukia į pajūrį. Palanga rimtai nusiteikusi pirmajam šiemet poilsiautojų rekordui. Tad kur ir už kiek kurorte galima rasti nakvynę? Vos įvažiavus į kurortą jus pasitinka būstą siūlantys palangiškiai. Štai Ignas kviečia apsigyventi jo viloje. Iš viso Ignas nuomoja 10 kambarių, sako turintis ir pigesnių, po 25 eurus, bet be virtuvės. Ieškome pigiau.

Europos Vadovų Tarybai nusprendus dar metams pratęsti sankcijas Rusijai, įvestas dėl Minsko susitarimo nesilaikymo ir agresijos prieš Ukrainą, Europos Sąjungai (ES) ir Rusijai tenka toliau dorotis su sukeltais sunkumais. Nors neneigiama, kad sunkumų patyrė abi pusės, neabejojama, kad Rusijai jos – skaudesnės. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tv3.lt portalui pasakojo, kad vis dėlto sankcijos turi didesnę geopolitinę reikšmę nei ekonominę. Ir šiuo metu nėra kitokių poveikio priemonių.

Nesant kvorumo, Seimas kol kas nepriėmė galutinio sprendimo dėl „Sodros“ reformos. Priimti ją numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą Seime ketvirtadienį pritrūko kvorumo ir ketvirtadienį po pietų - užsiregistravo vos 46 parlamentarai, o reikia mažiausiai 71. Prieš pietus įstatymo priėmimą blokavusi parlamentinė opozicija žadėjo po pietų dalyvauti balsavime, tačiau nesiregistravo nei lenkai, nei konservatoriai, nei Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai.

Naujoji finansų ministrė Rasa Budbergytė pareiškė, jog anksčiau ar vėliau automobilių mokestis Lietuvoje turės būti įvestas, mat apie tai mums vis primena tarptautiniai ekspertai. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai kritiškai vertina ministrės idėją, mat, anot jų, automobilių mokestis šalia kitų mokesčių sukeltų net trigubo ar keturgubo apmokestinimo efektą, smarkiai smogtų ne tik senjorams, bet ir didesnėms šeimoms.

105 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo statybos gali būti baigtos jau šiemet - tikimasi, kad aplinkkelis iš karto bus atidarytas eismui, sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Su darbais ne tik pagal grafiką einame, bet ir prieš grafiką. Jeigu viskas vyks sklandžiai, tai šiemet turėtų įvykti viso aplinkkelio etapo atidarymas. Su finansavimu visi klausimai irgi vyksta visiškai sklandžiai ir savivaldybė atsiskaitinėja su savo kofinansavimu.

Diskusijose apie atlyginimus Lietuvoje nuolat girdime, koks svarbus minimalaus atlyginimo dydis, darbo santykių reguliavimas, mokesčiai ir dar daugybė kitų aspektų. Tačiau pagrindinis ir svarbiausias ingredientas yra beveik visada užmirštamas. Tolimesnis Lietuvos ekonominis progresas ir tvarus gyventojų pajamų augimas įmanomas tik pasitelkus inovacijas ir kuriant aukštesnės pridėtinės vertės prekes bei paslaugas.

Seimas nusprendė priimti išmokų fondui, iš kurių darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams būtų skirta kompensacija. Visgi ją gautų ne visi, o tik įmonėje išdirbę mažiausiai 5 metus. Ekonomisto vertinimu, žengtas žingsnis sveikintinas, tačiau realios naudos iš jo ne daug. Darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos vidutinės algos išmoka, 10-20 metų - dviejų, daugiau negu 20 metų - trijų atlyginimų išmokos.

Lietuva trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu beveik nepajustų neigiamos įtakos, jei Didžiosios Britanijos piliečiai ketvirtadienį referendume nuspręstų pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), tačiau ilguoju laikotarpiu Lietuva galėtų pajusti neigiamas vadinamojo „Brexit“ pasekmes.

Dabartinė Vyriausybė neplanuoja įvesti jokių naujų mokesčių, pareiškė ketvirtadienį prisiekusi naujoji finansų ministrė. Rasa Budbergytė kiek anksčiau šią savaitę teigė, kad anksčiau ar vėliau turės būti įvesti nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčiai. Pasak jos, šiuo metu rengiamas 2017 metų biudžetas nenumato jokių naujų mokesčių. „Tikrai nenoriu, kad būtų klaidinama visuomenė, kad žmonės mane teisingai suprastų - jokių mokesčių mes neplanuojame įvesti.

Šiltnamio efektas, tirpstantys ledynai, siaučiančios audros ir cunamiai – visa tai tik maža dalis žmogaus žalos gamtai pasekmių. Pastaraisiais metais vienas iš svarbiausių daugelio organizacijų, įmonių ir kitų subjektų tikslų – draugiška aplinkai veikla, kuri net jei padarytos žalos ir nesumažintų, tai bent jau nepadarytų jos dar didesnės. Ne išimtis ir ūkininkai, kurie savo veikloje turi įvairių galimybių ne tik naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, bet iš to dar ir uždirbti.

Seimas nutarė nuo kitų metų įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Lubos būtų pasiektos palaipsniui per šešerius metus. „Čia mes kalbame apie tuos, kurių atlyginimai yra apie 10 tūkst. eurų“, - teigė premjeras Algirdas Butkevičius. „Tai nėra skausminga netektis „Sodros“ biudžetui“, - teigė liberalas Eugenijus Gentvilas. Seimas pritarė „Sodros“ įmokų lubų dydžiams, kokius siūlė socialinį modelį kurę mokslininkai.

Seimas, priėmęs naują Darbo kodekso (DK) redakciją, patvirtino ir naują nedarbo draudimo išmokų mokėjimo tvarką, kuri yra gerokai dosnesnė dirbantiesiems nei šiuo metu galiojanti. Tokiu būdu buvo ne tik įtvirtinti lankstesni darbo santykiai, bet ir užtikrintas didesnis finansinis saugumas darbo netekusiems darbuotojams. Kitas žingsnis, kurį turi žengti valdžia, yra įgyvendinti naujajame Užimtumo įstatyme užsibrėžtus uždavinius ir padėti darbo netekusiems greičiau susirasti darbą.

 Seimo priimtame naujajame Darbo kodekse prezidentė Dalia Grybauskaitė įžvelgia taisytinų dalykų ir mano, kad reikės rasti balansą tarp darbdavių ir darbuotojų. „Turėsiu, turbūt, būti taikytoja tarp darbdavių ir darbuotojų. Iš tikrųjų, matyt, reikės rasti tą balansą, nes matosi, kad balansas nebuvo rastas tarp darbdavių ir darbuotojų socialinio saugumo ir interesų.

Visą Darbo kodekso svarstymą netilo verslininkų pasipiktinimai, jog kodekse įvyko per daug pakeitimų, stengiamasi per greitai priimti. Visgi Darbo kodeksas – priimtas. Ir nors verslininkai pabrėžia, kad ne viskas tobula, šis kodeksas – tikrai ne blogiausias variantas. Atsiradusios naujos darbuotojų veiklos rūšys, kaip „Uber“, skatino priimti naują darbo santykių tvarką.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasipriešino valdančiųjų frakcijų vadovų siūlymui atsisakyti idėjos valstybei labiau remti dvynukų ar trynukų susilaukusius tėvus. Komitetas trečiadienį įtikino „darbietį“ Kęstutį Daukšį ir socialdemokratę Ireną Šiaulienę atsiimti pataisas, kuriomis jie siūlė tokios finansinės pagalbos Išmokų vaikams įstatyme nenumatyti. Teigta, kad ji pažeistų konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes išmokos negautų pamečiui gimę vaikai.

Lietuvai nepalankų Stokholmo arbitražo sprendimą lėmė iš dalies ir tai, kad „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimo Rusijos koncernui „Gazprom“ sutartis buvo per daug abstrakti - pagal ją nebuvo įmanoma pasakyti, kas yra teisinga dujų kaina, sako „Swedbank“ vyriausias ekonomistas. „Manau, kad nėra netikėtas sprendimas. Įrodymų konkrečių, kokia tai yra teisinga kaina, surasti yra labai sudėtinga, jei ji aiškiai nėra nurodyta sutartyje, ir tai labai aiškiai pasakė arbitražo teismas.

Seimas antradienį galiausiai priėmė įvairių nuomonių sulaukusį naująjį Darbo kodeksą, kuris palies kiekvieno dirbančiojo gyvenimą. Siūlome jums susipažinti su tuo, kas konkrečiai keisis ir kaip tai paveiks dirbančiuosius. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas tv3.lt sakė, kad labiausiai jį džiugina tai, kad su naujuoju Kodeksu atsiranda daugiau darbo sutarčių rūšių ir suminė darbo laiko apskaita.

Bylinėjimasis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ Stokholmo arbitraže dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už dujas Lietuvai per ketverius metus kainavo apie 9 mln. eurų, BNS informavo energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija trečiadienį kreipėsi į teismą dėl leidimo statyti Maskvos namus panaikinimo. „Statybų inspekcija kreipėsi į teismą dėl 2008 metais išduoto leidimo panaikinimo“, – Vilniaus miesto savivaldybėje žurnalistams sakė sostinės meras Remigijus Šimašius. Pasak jo, savivaldybė teisme pritars, kad statybos leidimas būtų panaikintas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) sutinka, kad būtų nustatytos išeitinių išmokų lubos darbdavio iniciatyva atleistam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusiam penkerius ir daugiau metų - iš specialaus fondo būtų mokama maksimali vieno mėnesio išmoka neturėtų viršyti trijų minimalių algų. Nuo liepos ši suma siektų 1140 eurų. Šios išmokos nebūtų mokamos biudžetinių įstaigų, Lietuvos banko darbuotojams, politikams, teisėjams ir valstybės tarnautojams.

Nuo liepos pirmos iki 380 eurų didėsiantis minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) atskleidė ne tik lėtai didėjantį vidutinį atlyginimą, bet ir beveik neaugančias pensijas. Pasak ekonomistų, toks spartus MMA didinimas nėra sveika, nes šį didinant visiškai užmirštamas pensijų bei vidutinės algos dydis. Ekonomistai skaičiuoja, kad kasmet MMA augo apie 15 proc, tuo tarpu vidutinis atlyginimas – apie 6 proc. Tai buvo blogiausias rodiklis Baltijos šalyse.

Ketverius metus trukusį Lietuvos Vyriausybės ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už Lietuvai tiektas brangias dujas nagrinėjęs Stokholmo arbitražas neįžvelgė Rusijos bendrovės kaltės, pareiškė energetikos ministras Rokas Masiulis.  „Stokholmo arbitražas, žinome, kad neįžvelgė Rusijos koncerno pažeidimų“, - trečiadienį žurnalistams sakė R.Masiulis.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo liepos didės 30 eurų iki 380 eurų. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Tai bus jau penktas kartas, kai dabartinė Vyriausybė didina minimalią algą. „380 eurų minimali mėnesinė alga būtų taikoma apie 350 tūkst. darbuotojų, tarp jų - apie 80 tūkst. yra biudžetinių įstaigų darbuotojai. 2016 metų biudžete tam jau yra rezervuota 21,1 mln.

Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Pigu“ skleidė kvepalų ir buitinės technikos reklaminius pasiūlymus, kurie klaidino vartotojus ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį. Tai jau antras Bendrovės pažeidimas per pastaruosius dvejus metus. Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, UAB „Pigu“  interneto svetainėse bei naujienlaiškiuose skleista reklama apie 80 proc. akcijas kvepalams ir buitinei technikai, klaidino pirkėjus.

Lietuvos bankas atliko Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Atsakydamos į klausimus, finansų įstaigos kaip didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai nurodė ilgai trunkančio mažų palūkanų laikotarpio galimą neigiamą poveikį pelningumui. Pasak finansų sistemos dalyvių, rizikos dėl geopolitinės padėties Europos Rytuose galimas poveikis yra sumažėjęs, tačiau yra išaugusi kibernetinių nusikaltimų tikimybė.

Trys Baltijos šalys pirmadienį susitarė, kaip bus skirstomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos darbus. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičiu sako, kad PVM už Lietuvoje atliktus darbus liks šalyje. „Rail Baltica“ darbams tęsti Lietuva gaus beveik 191 mln. eurų. Už gautus 191 mln.

Vienu perspektyviausių startuolių laikoma JAV bendrovė „Cujo“, vystanti namų apsaugos technologiją, steigia pirmąjį savo padalinį už JAV ribų - įmonė pradeda veiklą Kaune. „Lietuvą pasirinkome dėl kelių priežasčių. Viena vertus, Lietuva yra konkurencinga lokacija kaštų prasme, o tai svarbu jaunai bendrovei.

Lietuva šiuo metu kuria produktus ir paslaugas, kurios naudojamos ir žinomos visame pasaulyje. Vis dėlto šalyje dirbantys specialistai dar negali pasidžiaugti tokiais atlyginimais kaip Vakarų Europoje, o investuotojai gerai apmokamas darbo vietas kuria nenoriai. Pagrindine šios problemos priežastimi laikoma aukšta darbo vietos įkūrimo ir jos išlaikymo kaina. Iš esmės ją sudaro darbdavio mokami socialinio draudimo mokesčiai.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad prezidentė pasirašys antradienį Seime priimtą naująjį Darbo kodeksą. „Aš manau, kad prezidentės veto nebus. Ji šitas abejones išsakė dėl pakeitimų, kurie buvo pateikti komitetų, ir buvo manoma, kad Seime už jas taip pat bus balsuojama“, - trečiadienį portalo 15min.lt internetinėje konferencijoje sakė A.Butkevičius.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) tiria neteisėtą bandymą gauti beveik 4 mln. eurų vertės Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos vienuolikai projektų, pranešė FNTT. Pasak pranešimo, tiriama 68 Lietuvos ir užsienio šalių įmonių veikla, atlikta daugiau kaip 40 kratų, jų metu rasta ir paimta tyrimui reikšmingų duomenų, įtarimai pareikšti 8-iems fiziniams asmenims.

Nekilnojamojo turto ar automobilių mokesčio įvesti neketinama, tikina premjeras. Tai Algirdas Butkevičius pareiškė po to, kai šią savaitę paskirtoji finansų ministrė Rasa Budbergytė užsiminė, kad šiuos mokesčius anksčiau ar vėliau reikės įvesti. „2017 metų biudžeto projektas yra paruoštas, preliminariai su ministrais atskirai diskutuojama, aptarinėjama.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai lankys pajūrio kurortų gyventojus, priimančius poilsiautojus – siekiama užtikrinti, kad vykdoma sezoninė veikla būtų tvarkingai registruota, gautos pajamos apskaitytos, mokesčiai sumokėti. Klaipėdos apskrities VMI trečiadienį pranešė, kad vasaros sezono metu aktyvina prevencines, stebėjimo, kontrolės priemones apgyvendinimo, visuomeninio maitinimo, kituose sektoriuose.

Retai taip būna, kad skaitytum įstatymo projektą, ir negalėtum patikėti tuo, ką matai. Kartą metuose, balandžio pirmąją, Melagių dieną, tokie dalykai nutinka. Šių metų melai jau išmeluoti. Seime svarstoma Darbo kodekso nuostata, kuria darbdavys bus įpareigotas ne mažiau kaip 25 procentus uždirbto pelno skirti darbuotojų skatinimui, yra tikra, nepramanyta. Dar daugiau - jai pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Seimui priimant Darbo kodekso naujoves, Darbo birža jau ruošiasi galimam bedarbių antplūdžiui. Birža diegia naujoves, kurios turėtų pagreitinti bedarbių aptarnavimą ir šie darbo pasiūlymą gautų jau per pirmąjį apsilankymą. Tiesa, iki šiol darbdaviai dažnai Darbo biržos vengdavo teigdami, kad gerų darbuotojų čia nesusiranda. Vilnietis Arūnas darbo biržos slenkstį mina jau trečius metus.

Investuoti Lietuvoje norintis verslas labai laukė naujojo Darbo kodekso - kitu atveju Lietuva sulauktų vis mažiau investicijų, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, naujasis kodeksas geriau apsaugos ir atleidžiamus darbuotojus. „Investitoriai laukė naujojo kodekso. Jeigu jis nebūtų priimtas, tikrai investicijų būtų pradėję mažėti“, - antradienį, Seimui priėmus naująjį Darbo kodeksą, BNS teigė A.Butkevičius. Pasak jo, naujojo kodekso rezultatas bus matomas po metų, pusantrų.

Seimas po pusmečio svarstymų antradienį priėmė daug ginčų sukėlusį naują Darbo kodeksą, kuris, jei jam pritars prezidentė Dalia Grybauskaitė, įsigalios nuo 2017 metų pradžios.  Už naują Darbo kodekso redakciją balsavo 65 Seimo nariai, prieš - 12, o susilaikė 14 parlamentarų. Naujasis Darbo kodeksas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio paketų, kuriuo siekiama tobulinti darbo santykių reglamentavimą.

Darbdaviai darbuotojų skatinimui neprivalės skirti iki 25 proc. įmonių pelno. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko svarstyti ir balsuoti dėl šios parlamentaro Vytauto Antano Matulevičiaus pataisos, kuriai buvo pritaręs Socialinių reikalų ir darbo komitetas. „Rinkėjai šitą Seimo sprendimą prisimins“, - po balsavimo teigė parlamentaras.

Ekonomistai teigia, kad kol kas sudėtinga vienareikšmiškai vertinti naująjį Darbo kodeksą, dėl kurio antradienį balsuoja Seimas, nes nėra aišku, kokie pakeitimai padaryti, palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu. Vieni ekspertai teigia, kad esant sudėtingoms sąlygoms ir ikirinkiminiam laikotarpiui, tokios svarbos ir masto pakeitimus derėtų palikti naujai išrinktam parlamentui.

Kasmetinės darbuotojų atostogos ateityje bus skaičiuojamos darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar, bet bendras jų skaičius nesikeis. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, nutarė, kad nuo kitų metų atostogos truks 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, ir 24 darbo dienas - jei dirbama šešias dienas. Dabar jos trunka 28 kalendorines dienas.

Nuo 2017 -ųjų bus galima dirbti ne daugiau kaip 180 valandų viršvalandžių per metus - 60 valandų daugiau nei dabar, tačiau kolektyvinėje sutartyje galėtų būti susitarta dėl ilgesnės jų trukmės. Už viršvalandžius darbdavys atsiskaitytų arba pinigais, arba atostogomis, ko dabar nėra. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, nepritarė konservatoriaus Dainiaus Kreivio pataisai naikinti maksimalią metinę viršvalandžių trukmę.