Lietuvos verslas

Europoje lėtai, bet užtikrintai plinta radikali mintis, kad vyriausybės visiems – ir turtuoliams, ir vargšams, ir dirbantiesiems, ir bedarbiams – turėtų dalinti nemokamus pinigus. Taip, kalbama būtent apie tai: garantuotą mėnesinę pragyvenimo išmoką be jokių įsipareigojimų.

Dažnas pirkėjas piktinasi, kad prekybininkai esą užsidedami  didelius antkainius pelnosi paprastų žmonių sąskaita. Maisto produktų kaina ir antkainiai itin jautrus klausimas. Mat prekybininkai antkainių neviešina ir dažnai šiuos slepia po devyniais užraktais. Tačiau „Norfos“ prekybos tinklo įkūrėjas Dainius Dundulis tikina, kad jų prekybos tinkle antkainis vidutiniškai siekia keliolika procentų.   „Visumoje mūsų antkainis grubiai imant yra apie 19 procentų.

Diskutuojant apie nekilnojamojo turto perspektyvas Lietuvoje ne ką mažiau svarbus faktorius nei palūkanos, kainos ar geopolitinė situacija yra skaudžioji šalies problema – emigracija. Ar dar bus kam būstą pirkti Lietuvoje po 10 metų ir kokie vaistai sustabdytų gyventojų skaičiaus mažėjimą? Kasmet emigruoja vis daugiau žmonių, o ir šeimyninio gyvenimo ypatybės skiriasi – šeima kuriama vėliau, jaunimas migruoja, neprisiriša prie vieno būsto.

Lietuvos pieno gamintojai pirmadienį Briuselyje rengia protesto akciją - jie pasisako prieš intervencinių pieno miltų pardavimą rinkoje, nes tai galėtų sumažinti žaliavino pieno ir jo produktų kainas. Tačiau Lietuvos žemės ūkio ministras mano, kad Europos Komisija (EK) elgiasi labai atsargiai ir pavojaus rinkai nėra. „Europos Komisija, vykdydama intervencinius pirkimus, supirko didelius kiekius pieno miltelių. Jie juos laikė, o dabar išmeta į rinką, todėl dabar miltelių kainos pradėjo kristi.

Pasaulio elitas penktadienį baigs Šveicarijos Davoso kurorte vykstančias diskusijas – maždaug tuo pat metu, kai į Baltuosius Rūmus įžengs naujasis šeimininkas – Donaldas Trumpas. Pasaulio ekonomikos forume, į kurį kasmet atvyksta verslo, politikos, mokslo ir pramogų pasaulio atstovai iš viso pasaulio, šiemet vyravo šios penkios pagrindinės temos.

Konkurencijos taryba aiškinasi, ar vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Tačiau kol kas neteikiama jokios informacijos apie tyrimą. Taryba pranešė gruodžio 20 dieną pradėjusi tyrimą dėl „Swedbank“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsniui, kuris draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ir riboti konkurenciją, varžyti kitų rinkos dalyvių galimybes ar pažeisti vartotojų interesus.

Lietuvos ekonomistai sako, kad pasaulio ūkiui galėtų kilti grėsmė, jei naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas imtųsi prekybos karų, tačiau toks scenarijus kol kas neatrodo labai tikėtinas. Respublikonui įžengus į Baltuosius rūmus, trumpuoju laikotarpiu finansų rinkos gali neigiamai reaguoti į jo politikos neapibrėžtumą. Lietuvoje ekspertai pataria stebėti JAV dolerio kursą, nes stipresnis doleris euro atžvilgiu galėtų skatinti eksportą į JAV.

Praeitais metais į Lietuvą įžengė „Revolut“, mobilus bankas N26 ir dar ne vienas kitas finansinių technologijų (FinTech) startuolis ėmė plėsti veiklą. Šie neretai bankines paslaugas siūlo pigesnes, tad ar pavyks tradiciniams bankams išlikti šioje konkurencinėje kovoje? Visai neseniai finansų ministras Vilius Šapoka susitikęs su Lietuvoje viešėjusiu Amerikos–Lietuvos verslo tarybos (ALBC) prezidentu Ericu Stewartu daugiausia diskutavo apie Fintech sektoriaus plėtros galimybes Lietuvoje.

SEB bankas ketvirtadienio vakarą pranešė, kad klientai turėtų pasiruošti nepatogiai situacijai - prasidedant savaitgaliui neveiks turimos kortelės ir nebus galima naudotis internetine bankininkyste. Banko puslapyje rašoma, kad sausio 21 d., naktį iš penktadienio į šeštadienį, SEB banke bus atliekami informacinių sistemų profilaktiniai darbai, todėl valandą (nuo 1.00 val. iki 2.00 val.

Didžioji dalis Vilniaus daugiabučių gyventojų nuo liepos kitaip mokės už atliekų tvarkymą - mokestis bus skaičiuojamas pagal naudojamų konteinerių kiekį arba grynąjį atliekų svorį. Teigiama, atliekų tvarkymas jiems atpigs, tačiau su sąlyga, jei žmonės rūšiuos atliekas.

105 metai – tokia maksimali būsto paskolos trukmė Švedijoje, kur jau kurį laiką netyla nekilnojamojo turto (NT) burbulo pranašystės. Neigiamas signalas siunčiamas ir iš Talino, kur kainos didėja sparčiau nei atlyginimai. Apie NT burbulo užuomazgas pradedama kalbėti ir Lietuvoje. Lietuvos bankas informuoja, kad atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengęs reaguoti, jeigu to prireiktų. Mat šalyje būsto rinka toliau kaista – pernai sudaryta 12,3 proc.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų augimą. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neabejoja: emigracija Lietuvoje mažės, dramatiško scenarijaus pavyks išvengti.

Didieji Lietuvos medienos perdirbėjai laukia miškų urėdijų pertvarkos, nors kai kurie jų netiki, kad valdžiai tai pavyks padaryti. Centralizavus valstybinių miškų valdymą, anot jų, prekyba mediena taptų skaidresnė ir paprastesnė. Priežiūros ir teisėsaugos institucijos aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyvą taip pat vertina teigiamai ir tikisi, kad pokyčiai sumažins korupcijos apraiškas, padarys šį ūkį efektyvesnį.

Trisdešimt dvejų metų Kristina atvira – vaiko išlaikymas dabar kainuoja didelius pinigus. Per mėnesį ji išleidžianti kelis šimtus eurų. Pasak mamos, vien vaikiški žieminiai batukai kainuoja apie 100 eurų, o ką jau kalbėti apie maistą ir rūbus. Kristina mano, kad išmokų vaikams iš valstybės biudžeto labiausiai reikia skurstantiems, o ne tiems, kurie ir taip gerai gyvena. Išmokos vaikams – itin jautrus klausimas sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

Vyriausybė pasisakė prieš siūlymą sulaukus pilnametystės visiems piliečiams išmokėti per 2 tūkst. eurų. Ministrų kabineto trečiadienį patvirtinoje išvadoje pažymima, kad dar praėjusioje kadencijoje „darbiečių“ pateiktas siūlymui įgyvendinti nėra galimybių – preliminariai tam kasmet reikėtų apie 68 mln. eurų.

Dvidešimt penkiuose kvadratuose sunkiai telpa italo, sostinėje įsikūrusios kavinės „Expressive“ įkūrėjo Fabrizio Cricchi visos idėjos. Jis siekia praskaidrinti lankytojų dieną meno darbais, gyva muzika, galbūt net čia pat daroma tatuiruote – velniai žino, kas dar gali būti suorganizuota šioje kavinėje.

Kylant grėsmei, kad nauja 350 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinė elektrinė nebus pastatyta laiku, energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ ir Vilniaus valdžia bando susitarti dėl sklandaus projekto įgyvendinimo.

Atsižvelgusi į Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą, Žemės ūkio ministerija siūlo lengvinti žemės įsigijimą - ateityje nebebus reikalaujama, kad pirkėjas būtų ūkininkas arba turėtų tokios patirties. „Tokį Vyriausybės sprendimą diktuoja ne tik tikrovė, kurioje objektyviai vertinant, saugikliai nelabai padeda, bet ir ateities perspektyvos mūsų bendravime su Europos Komisija, kai mes norime derėtis dėl vienodesnių, lyginant su kitomis ES šalimis, tiesioginių išmokų mūsų ūkininkams.

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai tarp Baltijos šalių, tačiau sparčiai vejasi latvius, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. Tyrimo duomenimis, pagal vidutinį vieno apsilankymo parduotuvėje metu lietuviai pirkiniams išleidžia beveik 2 eurais daugiau nei latviai, tačiau nuo Estijos vis dar atsiliekama.

Iš viso per vienuolika praėjusių metų mėnesių Lietuva eksportavo prekių ir paslaugų už 56,5 mln. eurų, tačiau, palyginti su 2015 metais, apimtys smuko 2,5 procento. Ir nors pirmą kartą rengiamo „Lietuvos eksportuotojų forumo 2017” pranešėjai ir ekspertai tame neįžvelgia didelio neigiamo poveikio, jie ragina ieškoti naujų tarptautinių rinkų už ES ribų, pabrėždami, kad aktyviau prie eksporto skatinimo prisidėti turėtų Vyriausybė.

Lietuvoje vis nerimstant aistroms dėl naujojo Darbo kodekso neretai darbo santykius linkstama lyginti su kitų šalių praktika, diskutuojama, kokie darbo santykiai paplitęs įvairiose šalyse.

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą. Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos.

Smulkusis VP grupės įmonių akcininkas Gintaras Marcinkevičius už neskelbiamą sumą parduoda 2 proc. jo valdomų akcijų Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamai bendrovei „Bertona Holdings Limited“. Tai BNS patvirtino pats G. Marcinkevičius. „Akcijas iš manęs perėmė ne rinkos kaina. Nes Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos VP įmonių grupės įmonės užversdamos kaltinimais teismuose privertė taip pasielgti.

Kol kas Lietuvoje veikia vienas krematoriumas Kėdainiuose. Tačiau jau greitai situacija gali keistis. Apie krematoriumo statybas prabilta Klaipėdoje, o Vilniuje jau į priekį juda darbai, nustatant tinkamas miesto zonas. Konkurencija aštrės, o tai keis ir kainas klientams. Vilniaus miesto savivaldybė neseniai paskelbė 10 miesto zonų, kuriose būtų tinkamos krematoriumo statybai.

Kol kas stipriųjų alkoholinių gėrimų butelių taromatai nepriima. Tiesa, naujoji valdžia žada padaryti, kad ateityje tokie buteliai ir netgi tetrapakai dalyvaus depozito sistemoje.   Na, o prie taromatų ir toliau plūsta gyventojai, nešini maišais plastikinės ir stiklinės taros. Žmonės tikina, kad taromatai galėtų priimti ir stipriųjų gėrimų, ir kartonines pakuotes.

Konkurso būdu pasirinktas valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Krovinių direkcijos vadovas Egidijus Lazauskas tikina sieksiąs skaidrinti krovinių pervežimo sąlygas ir tarifus. Anot jo, norima, kad visiems bendrovės klientams būtų aišku, už ką ir kiek jie sumoka. E.Lazausko nuomone, spręsti ginčus su viena didžiausių bendrovės partnerių „Orlen Lietuva“ reikia diskutuojant, nes teisminiai ginčai nekuria geros reputacijos.

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo valdytoja „Lidl Lietuva“ siekia taikiai susitarti su Vilniaus valdžia dėl biurų pastato buvusioje Kelių policijos pastato teritorijoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį gavo „Lidl Lietuvos“ prašymą atidėti teismo posėdį, siekiant su Vilniaus savivaldybe sudaryti taikos sutartį. Teismas tokį prašymą patenkino, kitas teismo posėdis numatytas kovo 7 dieną.

Lietuva atsidūrė tarp inovatyviausių pasaulio ekonomikų. Maža to, kad pagal vieną reitingą lenkiame Baltijos šalis, kitame esame pirmi tarp besivystančių valstybių. Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis mato sričių, kur Lietuva dar galėtų pasitempti. „Bloomberg“ naujienų agentūros sudarytame šių metų inovatyviausių pasaulio ekonomikų sąraše šiemet Lietuva, kaip ir pernai, penkiasdešimties šalių sąraše yra 32-oje vietoje.

Per praėjusius metus Lietuvoje būstui įsigyti išleista virš 1,5 mlrd. eurų. Piniginių būstui atverti neatbaidė ir augančios kainos – sostinėje fiksuoti rekordiniai butų pardavimų rodikliai, o dalis pirkėjų rinkosi investuoti į antrąjį būstą. Dėl išaugusių kainų daliai vartotojų pailgėjo taupymo laikotarpis sukaupti pradinį įnašą. 2016 m. Lietuvoje įsigyto būsto apyvarta sudarė 1,56 mlrd. Eur. Tai 22,4 proc. lenkia 2015-ųjų skaičius, kai namų ir būtų pirkėjai išleido 1,27 mlrd. Eur.

Bene laukiamiausias antradienio įvykis – Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May kalba, kurioje ji turėtų išdėstyti naujausius su šalies pasitraukimu iš ES susijusius planus bei taip įnešti aiškumo į susidariusią situaciją. Ją pastaruoju metu smarkiai kaitino atsinaujinusios kalbos apie galimą kietąjį „Brexit“ variantą. Tačiau galimas ateities scenarijus turi ir kitų linijų.

Jau po poros savaičių, nuo 2017 m. vasario 1 d., bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę vartotojams būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ribotą kainą. Ką gyventojams svarbu žinoti apie šį būtiniausių paslaugų krepšelį? 1. Paslauga – klientui neprivaloma. Nuo vasario 1 d. klientai gali pagrindinę mokėjimo sąskaitą rinktis savanoriškai bet kurioje kredito įstaigoje, teikiančioje pagrindinę mokėjimo sąskaitos paslaugą. Šių įstaigų sąrašas bus skelbiamas Lietuvos banko svetainėje.

Vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas nedirbs premjero Sauliaus Skvernelio visuomeniniu konsultantu - jis turėjo patarti ekonomikos klausimais. S.Skvernelis pirmadienį atšaukė savo sausio 12 dienos potvarkį, kuriuo Ž.Mauricas nuo sausio 16 dienos paskirtas visuomeniniu konsultantu. Pats Ž.Mauricas BNS teigė, kad Vyriausybę konsultuoja jau daug metų, tačiau šios veiklos formalizuoti neketina.

Lietuvoje daugiausiai pelno mokesčio 2016 metais sumokėjo tarptautinės generinių vaistų gamintojos „Teva“ valdoma Lietuvos biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“, aplenkusi Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“ ir vieną didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, „Sicor Biotech“ per metus sumokėjo 19,732 mln. eurų pelno mokesčio, tuo metu „Lifosa“ ir „Swedbank“ - atitinkamai 14,784 mln. eurų ir 13,646 mln. eurų.

  Naujoji valdžia siūlo nedidinti „Sodros“ įmokų autoriams ir taikyti iki šių metų jiems buvusias mokesčių lengvatas - įmokas skaičiuoti nuo pusės gautų pajamų. Be to, šiomis įmokomis ketinama neapmokestinti pajamų, gaunamų pagal autorines licencijų sutartis.

Klaipėdos uosto direkcijai ir miestui skirtingai matant jūrų uosto plėtros galimybes, susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad plėsti uostą būtina, tačiau reikia analizuoti būdus, kaip geriausiai tai padaryti. Jis tikina, kad vienas jo tikslų yra suderinti uosto ir miesto interesus. R.Masiulis antradienį susitinka su Klaipėdos uosto atstovais ir miesto meru Vytautu Grubliausku.

Praėjusiais metais minimali alga buvo didinta du kartus. Iš viso ji paaugo nuo 320 iki 380 eurų. Pastaruosius keletą metų toks radikalus minimalios algos didinimas lėmė bemaž pusę statistinio vidutinio darbo užmokesčio augimo. „IT sektorius šiuo metu yra toks, kuriame darbuotojai yra tiesiog graibstomi ir atlyginimo augimas ten yra 15-20%“ - tv3.lt sakė Gitanas Nausėda.

Rusijos veterinarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) siunčia inspektorius į Lietuvos žuvų perdirbimo įmones ir šaldytuvų terminalus. Rusijos žinybos pranešime teigiama, jog septynias darbo dienas nuo sausio 23-osios Lietuvoje dirbsiantys inspektoriai vertins, ar Lietuvos žuvų perdirbėjai pašalino ankstesnių, 2015-ųjų rugsėjį vykusių patikrinimų metu nustatytus neatitikimus keliamiems reikalavimams.

Daugiau nei 30 metų Švedijos finansų grupėje SEB išdirbusi ir 11 metų jam vadovavusi Annika Falkengren iki šių metų liepos ketina palikti pareigas ir tęsti karjerą Šveicarijos turto valdymo įmonėje „Lombard Odier Group“. „Annika Falkengren sėkmingai vadovavo SEB bankui finansų krizės metu ir parengė aiškią strategiją, kurią visa SEB komanda sėkmingai įgyvendino.

„Sodra“ turi nutraukti 2,9 mln. eurų vertės jos klientų informavimo ir konsultavimo elektroninių paslaugų sistemos (ADIS) priežiūros ir vystymo konkursą, nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Pasak VPT, rengdama konkursą, „Sodra“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Nustatyta, kad pasiūlymus konkurse pateikė trys neįvardijami tiekėjai.

Bankrotų skaičiuos šalyje auga dar nuo užpernai. Ir, panašu, kad tendencijos nesikeičia, nes pernai bankrotai pradėti 28 proc. daugiau įmonių. 2016 m. bankrutuoti pradėjo 2565 įmonės. Iš jų 83% su finansiniais, atsiskaitymo ir kitas sunkumais susidūrė kur kas anksčiau, skaičiuoja kredito biuras „Creditinfo“. Jis palygino, kokius kredito reitingus bankrutuojančios įmonės turėjo likus pusmečiui ir seniau iki pasitraukimo iš rinkos.

Latvijos Vyriausybė remia Lietuvos poziciją reikalauti aukščiausių saugumo standartų Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje, bet nesvarsto įstatymų riboti elektros pirkimą iš šios jėgainės, sako Latvijos užsienio reikalų ministras.

Naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ pateikia naujausius turimus duomenis apie pareigas, kuriose dirba daugiausia Lietuvos gyventojų bei algas. Duomenys atspindi 2016 m. lapkričio mėnesio situaciją. Pagal statistiką matyti, kad daugiausia žmonių dirba parduotuvių pardavėjais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais bei įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovais. Iš viso susidaro beveik 165 tūkst. gyventojų.

Rusnės gyventojai potvynių semiamo kelio atkarpoje į Šilutę estakados gali sulaukti jau 2020-aisiais, žada Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis. Pasak E.Skrodenio, šiuo metu yra pasirinktas galimas sprendinys, dar pernai atlikta ir poveikio aplinkai analizė - iki pavasario žadama paskelbti konkursą techninio projekto parengimui.

Naujausia „Sunday people“ apklausė atskleidė, kuriose oro linijose galima rasti pigiausius užkandžius. Buvo palygintos kelios avialinijos: „Ryanair“, „BA“, „EasyJet“ ir „Monarch“. Išpūstos „pigių“ avialinijų užkandžių kainos – ne naujiena dažnai keliaujantiems.

Praeitais metais ne kartą teko girdėti apie taksistų rengiamus protestus, bei pasisakymus, kad pavežėjimo paslaugoms taikomos daug lengvesnės taisyklės nei taksi vairuotojams. Jau dabar matomas itin sumažėjęs taksi vairuotojų skaičius. Ir tai dar ne pabaiga. Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas Ričardas Kriukovas patvirtino, kad nors tikslių duomenų nėra, tikrai ne mažiau tūkstančio vairuotojų jau pasitraukė iš taksi įmonių. Spėjama, kad šiuo metu Vilniuje jų likusių apie 1 tūkstantį.

Lietuviai ir toliau masiškai perka būstus, o labiausiai už jį pinigines atveria sostinėje. Čia verda net ir prabangaus – per 300-us tūkstančių eurų – kainuojančių būstų rinka. Lietuvos banko atstovai įspėja, kad šalyje nekilnojamojo turto rinka pamažu kaista ir ragina būstus įsigyti tik tinkamai įvertinus savo finansus. Skaičiai pribloškia Prie pat Rotušės aikštės esantys 90 kvadratinių metrų apartamentai kainuoja sunkiai įsivaizduojamą sumą – 700 tūkstančių eurų.

Prieš kiekvienus rinkimus ir po jų, sudarinėjant Vyriausybės programą, netrūksta pažadų gerinti verslo aplinką. Naujoji valdžia jau imasi vieno sektoriaus pakeitimų, ar bus daugiau staigmenų? Daugiausia dėmesio jau sulaukė alkoholio rinkoje besidarbuojantys verslininkai, tačiau metų vinis bus darbo kodeksas, kuris palies ne tik kiekvieną verslininką, bet ir gyventoją.

Kodėl lietuviai garsėja kaip darbštūs darbuotojai, bet neuždirba tiek, kiek kaimynai latviai ar estai? Estų vidutinė alga už mūsiškę didesnė net 300-ais eurų. Ekspertai turi atsakymą: Lietuva vis dar nemoka tolygiai paskirstyti pinigų. O kai valdžia nei iš šio, nei iš to dar sugalvoja didinti mokesčius, esą visiems nusvyra rankos. Liūdni darbuotojų veidai Lietuvoje – įprastas vaizdas. Dažnas užkalbintas tik numoja ranka, esą su uždirbama alga net neverta eiti į parduotuvę.