Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per keturis šių metų mėnesius surinkta 110,569 mln. eurų alkoholio akcizų - 45,9 proc. daugiau nei pernai sausį-balandį (75,785 mln. eurų). Didžioji dauguma akcizų šiemet surinkta vasario mėnesį - 75,279 mln. eurų, arba 68,1 proc. visų šiemet gautų alkoholio akcizų.
Balandžio mėnesį, akcizų pajamos pajamos krito iki 11,814 mln. eurų - tai sudaro 10,7 proc. šiemet gauto alkoholio akcizo. Palyginti su 2016-ųjų balandžiu mėnesiu, alkoholio akcizų pajamos antrąjį šių metų pavasario mėnesį buvo 31,4 proc. mažesnės, tačiau buvo 96,9 proc. didesnės nei šių metų kovą.
Iki šiol akcizai buvo didinami palaipsniui, tačiau „valstiečių“ daugumos Seimas nusprendė, kad būtina kovoti su alkoholizmu ir gerokai padidino akcizus.
Nuo kovo pradžios akcizai labiausiai išaugo alui ir vynui - iki 112 proc., o etilo alkoholiui - apie 23 procentais.
N.Mačiulis: padidinti akcizai alkoholio rinkai didelės įtakos nepadarė
Nuo kovo mėnesio pradžios pastebimai padidinti alkoholinių gėrimų akcizai didelės įtakos šalies alkoholio rinkai nepadarė, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tai yra labai gera iliustracija, kad tos baimės, jog padidinus akcizus, sumažės vartojimas nepasiteisino. Vis dėlto tai reiškia, kad šešėlinė ekonomika nepadidėjo ir to buvo galima tikėtis. Tikrai nėra taip, kad šiek tiek padidėjus kainai ir sumažėjus įperkamumui staiga didelė dalis gyventojų pradėtų pirkti kažkokį nelegaliai įvežamą alkoholį ar gamintų miškuose ir rūsiuose“, - BNS tvirtino N.Mačiulis, komentuodamas naujausius alkoholio akcizų duomenis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per keturis šių metų mėnesius deklaruota 110,569 mln. eurų alkoholio akcizų - 45,9 proc. daugiau nei pernai sausį-balandį (75,785 mln. eurų). Didžioji dauguma akcizų šiemet deklaruota vasario mėnesį - 75,279 mln. eurų, arba 68,1 proc. visų šiemet deklaruotų alkoholio akcizų.
Pasak N.Mačiulio, didesnės didmeninės prekybos alkoholiu apimtys rodo, jog šių gėrimų paklausa tarp gyventojų alkoholiui nemažėja.
„Įperkamumas per pastaruosius dešimt metų yra smarkiai padidėjęs, todėl net padidėjus akcizams, tai netapo problema. Aš manau, kad turime ignoruoti vieno mėnesio svyravimus, kai buvo šuolis vasarį ir kritimas kovą. Tai tiesiog didmeninių prekybos įmonių sprendimai pirkti alkoholį prieš padidėjant akcizams. Didesni pardavimai per keturis mėnesius signalizuoja, kad vartojimas nemažėja. Netgi įvertinant tai, kad Lietuvos gyventojų per metus sumažėjo 30 tūkstančių“, - kalbėjo N.Mačiulis.
Tačiau, pasak jo, jeigu per 2017 metus į biudžetą bus surinkta mažiau akcizų iš alkoholio, tai rodys priemonės veiksmingumą, kovojant su alkoholio vartojimu.
„Įperkamumo mažinimas per didesnius akcizus panašu, kad bent jau kol kas pardavimams neturėjo neigiamos įtakos. Ieškant kompromiso tarp visuomenės, Vyriausybės ir kitų suinteresuotų pusių, tai turbūt yra viena iš priemonių, galinti pasiteisinti ilguoju laikotarpiu. Aš netgi manau, kad jeigu pamatytume, jog metų pabaigoje sumažės akcizų pajamos arba neaugs padidėjus tarifams, tai nereikėtų to dramatizuoti, nes sumažėjo gyventojų, o akcizų tikslas ne tik surinkti pajamas į biudžetą, bet ir vartojimo mažinimas. Tam tikra prasme nebedidėjančios akcizų pajamos signalizuotų, kad iš dalies pavyksta pasiekti tikslus“, - kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas.
Anot N.Mačiulio svarbu, kad mažėjant arba nekintant akcizų srautams nepradėtų plėstis šešėlinė alkoholio prekybos rinka.
