Lietuvos verslas

Valstybės valdoma kelių tvarkymo įmonė „Utenos regiono keliai“ galėjo iššvaistyti lėšas, rekonstruojant administracinį pastatą, todėl bus atliktas nepriklausomas įmonės veiklos auditas, pranešė Susisiekimo ministerija. Tuo metu vienas įmonės vadovų teigia, kad daugiau nei prieš pusę amžiaus pastatytas statinys buvo iš esmės rekonstruojamas, o tai lėmė darbų kainą.

Estijos kabinetas pasiekė sutarimą dėl saldžiųjų nealkoholinių gėrimų apmokestinimo koncepcijos, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba. „Tuo siekiama paskatinti visuomenę vartoti sveikatai mažiau kenkiančius gėrimus, o jų gamintojus paskatinti mažinti cukraus kiekį savo produkcijoje“, – teigiama pranešime. Vyriausybės manymu, tai – būdas kovoti su visuomenės, o ypač vaikų nutukimu. „Limonado mokestis“ bus taikomas gėrimams, kuriuose cukraus koncentracija viršys penkis gramus šimte mililitrų.

Vilniaus valdžia pritarė Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) 80 mln. eurų vertės paskolai. Didžiąją dalį jos ketinama skirti išpirkti vartotojų skolas iki balandžio šilumą tiekusiai „Vilniaus energijai“. Už tokį sprendimą balsavo 28 Vilniaus tarybos nariai, 7 balsavo prieš, 6 - susilaikė. Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis VŠT akcininkų susirinkime įpareigotas pritarti paskolos ėmimui, įkeičiant 106 mln. eurų vertės VŠT turto.

Daug naudingų sprendimų valdžia gali priimti atsižvelgdama į tai, kad dauguma žmonių elgiasi taip, kaip tą daro kiti – veikia vadinamasis bandos sindromas. Vakarų pasaulyje daug dėmesio sulaukė stumtelėjimo teorija (angl. nudge theory), kuri aiškina, kaip sprendimus šalyje priimantiems asmenims pakreipti žmonių elgesį palankia linkme nenaudojant prievartinių veiksmų ir nemažinant vartotojo pasirinkimo galimybių.

Ar žinojote, jog nusipirkę prekę internetu turite daugiau teisių, negu įsigiję prekę tradicinėje parduotuvėje? Neatsitiktinai apsipirkimų skaičius elektroninėje erdvėje sparčiai auga. Kita vertus, internetu užsakyti produktai dažnai neatitinka lūkesčių arba pristatomi per vėlai, o tai turi įtakos vėlesniems sprendimams pirkti. Ką turėtų žinoti pirkėjai? Prekių pristatymas ir grąžinimas Daugiausia problemų perkant internetu vartotojams sukelia produkto pristatymas bei grąžinimas.

Kėdainių krematoriumą valdanti AB „K2 LT“ plečia savo veiklos sritį – nuo šiol bendrovė teiks ne tik kremavimo, bet ir žmonių palaikų atvežimo kremuoti paslaugą. Pasak bendrovės vadovo Vytenio Labanausko, tokia plėtra – natūralus ir planuotas žingsnis, kadangi apie palaikų transportavimo galimybę žmonės teiravosi nuo pat krematoriumo atidarymo. Krematoriumo darbuotojų komandą papildys 3 vairuotojai-ekspeditoriai.

Paaiškėjus, kad valdžios sektoriaus biudžetas 2016 metais, išankstiniais duomenimis, buvo perteklinis, ekonomistas Gitanas Nausėdo perspėja neatsipalaiduoti ir siekti, kad subalansuotas ar perteklinis biudžetas būtų kelerius metus iš eilės. Jo teigimu, tai pirmas kartas per 26 metus, kai šio sektoriaus pajamos viršijo išlaidas. „Norite 50 proc.

Sulėtėjęs ekonomikos augimas, geopolitiniai iššūkiai ir finansinis netikrumas lėmė, kad korupcijos mąstai Lietuvoje nemažėja, o įmonių vadovai įžvelgia išaugusias grėsmes verslo konkurencingumui. Tai atskleidė kasmetinis profesinių paslaugų bendrovės „EY“ korupcijos ir sukčiavimo tyrimas. Net 59 proc. apklaustųjų įmonių vadovų Lietuvoje nurodė, jog lėtesnis nei tikėtasi ekonomikos augimas tapo iššūkiu verslui, 2015 metais taip teigusių respondentų buvo 43 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo nuodugnų „Vilniaus prekybos“ grupės ir koncerno „MG Baltic“ įmonių ir akcininkų patikrinimą. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į VMI darbo grupės, vertinusios ankstesnius jų veiklos tyrimus, pasiūlymą taikyti griežčiausią kontrolės formą - kompleksinius mokestinius patikrinimus. Nauji patikrinimai apims ne tik jau tirtą, bet kur kas ilgesnę grupių veiklą. Taip siekiama išsiaiškinti, ar šios grupės nenaudoja mokesčių vengimo schemų, pranešė VMI.

Pasaulinė automatizavimo sprendimų milžinė „Festo“ plečia paslaugų centrą Kaune. Per trejus metus Vokietijos bendrovė planuoja įdarbinti 300 finansų, informacinių technologijų, dokumentų valdymo, rinkodaros bei inžinerijos specialistų ir taip Kaune dirbančią komandą išplėsti daugiau nei dvigubai.

Vilniaus oro uoste daugėjant keleivių ketinama plėsti stovėjimo aikštelių skaičių. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai antradienį Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sostinėje statybos darbų konkursą. Lietuvos oro uostų atstovė spaudai Agnė Mažeikytė atstovė spaudai BNS sakė, kad stovėjimo aikšteles praplėsti Vilniuje reikia didėjant keleivių srautams.

Lauko kavinė šiltuoju metų laiku tampa būtinybe verslui, nes, padidėjus klientų skaičiui, lauko staliukai išplečia užeigos plotą ir apyvartą be didesnių investicijų. Verslininkai teigia, kad lauko kavinių sezoną Lietuvoje galėtų pradėti anksčiau nei gegužę, tačiau tam trukdo kliūtys. „Visuotinė problema, kad ribojimų yra daug, o interpretuoti verslui leidžiama mažai.

Verslininkų priešiškai pasitikta mintis dėl specializuotų alkoholinių gėrimų prekyviečių iš valdžios akiračio nedingsta. Tiesa, koncepcija keičiasi ir, atrodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija liepia rinktis – viskas arba nieko.

Tiek valstiečių rinkimų programoje, tiek Vyriausybės programos įgyvendinimo plane didelis dėmesys skirtas alkoholio vartojimo mažinimui. Vienas iš žingsnių jau buvo žengtas – padidinti akcizai, kurie pakėlė alkoholinių gėrimų kainas. Tačiau jau formuojami ir kiti žingsniai. Sveikatos apsaugos ministerija teikia Vyriausybei siūlymus dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimo.

Stringantis „Lietuvos energijos“ įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas sulaukė dar vieno reikalavimo. Energetikos ministerija nori, kad „Lietuvos energija“ viešai įsipareigotų sumažinti šilumos gamybos kainą. Grupės vadovas Dalius Misiūnas užtikrina, kad kaina bus trečdaliu mažesnė. Tačiau būsimos atliekų deginimo jėgainės statyba kelia dar vieną problemą - svarstoma, kaip padidinti dujų vartojimą po to, kai ji pradės veikti, nes sumažėjęs dujų naudojimas didins jų kainą.

Finansų ministras Vilius Šapoka žada, jog rudenį Lietuvoje startuos čekių loterija. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kol kas yra numačiusi 13 tūkst. eurų mėnesio prizinį fondą. Laisvosios rinkos instituto (LRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas sako, kad čekių loterija gali turėti nebent labai mažą poveikį šešėlio stabdymui. „Dauguma žmonių, kurie perka iš nelegalių tiekėjų arba legalių, bet kurie neapskaito pajamų, pagrindinė to priežastis yra ta, kad jie nori nusipirkti prekę pigiau.

Metinis mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje toliau išlieka vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Per metus – vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu - prekyba Lietuvoje išaugo 7,6 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis metinis augimas buvo tik Slovėnijoje (16,8 proc.) ir Liuksemburge (12,9 proc.). Latvijoje mažmeninė prekyba per metus ūgtelėjo 1,2 proc., Estijoje - 1,6 procento.

Vos tik kirtus sieną su Lenkija ir atvažiavus į Suvalkus turbūt jau nebestebina tai, kad kiekviename gatvės pakraštyje galima pamatyti automobilį lietuviškais numeriais. Lietuvos gyventojai čia tiesiog plūsta ieškodami pigesnių produktų. Tą pastebėję Lietuvos gamintojai seka jiems įkandin. Deja, tai gali turėti neigiamą poveikį likusiems pirkėjams Lietuvoje.

Anglija yra dažniausia lietuvių emigracijos kryptis. Skaičiuojama, kad vien Londone gyvena apie 300 tūkst. tautiečių. Deja, didelė dalis nežino, kad trumpam ar visam laikui sugrįžus į Lietuvą, jiems gali priklausyti įspūdingos permokėtų mokesčių sumos, rašoma pranešime spaudai.  Mokesčius iš Anglijos galima susigrąžinti net už 5 praėjusius metus.

Daugiau nei pusei Jungtinėje Karalystėje gyvenančių emigrantų Lietuvos pilietybė yra svarbi, tačiau dėl „Brexit“ susiklosčiusių aplinkybių apie ketvirtadalį jų siektų gauti Jungtinės Karalystės pilietybę. Tai paaiškėjo Londono Sičio lietuvių klubui (LCLC) atlikus Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių apklausą, kurioje dalyvavo per tūkstantį respondentų. „Apklausa parodė, kad lietuviai jaučia moralinį ryšį su savo gimtine, tačiau „Brexit“ gali priversti imtis radikalių sprendimų.

Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Ekonomikos studijų programos magistras Andrius Januškevičius, 2016 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse už savo darbą „Euro įvedimo įtaka Lietuvos ekonomikai“ pelnęs Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premiją yra įsitikinęs, kad euro įvedimas sąlygoja didesnį Lietuvos finansų rinkų stabilumą ir patikimumą.

Fiskalinių čekių loterija startuos rudenį, žada finansų ministras, tačiau Vilius Šapoka nesitiki, kad loterija greitai sumažins šešėlį. Jis taip pat sako, kad pradžioje joje galės dalyvauti tik čekiai, išduodami paslaugų sektoriuje. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kol kas yra numačiusi 13 tūkst. eurų mėnesio prizinį fondą. „Sprendimas, kad loterija bus organizuojama, jau yra priimtas. Numatyta, kad loterija startuos rudenį“, - BNS patvirtino V.Šapoka.

26 politikai ir valstybės tarnautojai pernai Lietuvoje valdė 57 skirtingas žiniasklaidos priemones, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info. Per pastaruosius 20 metų 39 politikams ir valstybės tarnautojams priklausė 78 žiniasklaidos priemonės. Politikų ir tarnautojų, valdančių žiniasklaidos priemones, skaičius pastaraisiais metais nekito.

Keičiantis įstatymams fiksuojamas bankrotų skaičius ir toliau augs, mano analitikai. Mat naujomis pataisomis gresia daug didesnės baudos.  Kovo mėnesį bankrutuojančiomis paskelbtos net 361 įmonė. Tiek daug bankrotų nebuvo nuo 2009 m., teigia verslo riziką vertinančios UAB Creditreform Lietuva specialistai.

Rytoj, balandžio 4 d., Lietuvoje ir dar aštuoniolikoje euro zonos šalių apyvartoje pasirodys naujosios serijos „Europa“ 50 eurų banknotas. Jis turi inovatyvias apsaugos priemones, todėl jį bus sunkiau padirbti. Gyventojams senų kupiūrų keisti nereikia: toliau galios ir dabartiniai pirmosios serijos banknotai, jie bus pamažu išimami iš apyvartos. „50-ies eurų banknotas yra populiariausias tarp jį naudojančių šalių gyventojų.

Šiaulių banko klientai nuo šiol galės naudotis bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis, kuriomis atsiskaityti yra paprasčiau ir greičiau, rašoma pranešime spaudai. Bekontakte mokėjimo kortele galima susimokėti už prekes ir paslaugas neįvedant PIN kodo, kai atsiskaitymo suma nesiekia 10 eurų.

Šiandien Finansų ministerija pateikė Vyriausybei siūlymus dėl finansinių technologijų (Fintech) pramonės plėtros Lietuvoje. „Siekiame, kad Lietuvos finansų rinka žymiai labiau prisidėtų prie ekonomikos augimo. Viena iš priemonių – sudaryti palankias sąlygas finansinių technologijų plėtrai. Šios srities įmonių kuriamos inovacijos virsta paslaugomis, kurios bus itin svarbios verslo plėtrai ir konkurencingumui.

„Swedbank“ plečia nefinansinių paslaugų veiklą Lietuvoje. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos darbuotojų komandą Vilniuje papildys 100 naujų specialistų. „Džiaugiamės, kad „Swedbank“ nuolat plečiasi. Kaip ir buvo planuojama, šiais metais taip pat numatomas darbuotojų skaičiaus augimas. Tai mums sudarys galimybes teikti dar kokybiškesnes paslaugas klientams ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Latvijoje, Estijoje“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.

Didžioji dalis šalies gyventojų neigiamai vertina kai kurių mažmeninės prekybos tinklų praktiką, kai skirtingose jų parduotuvėse tos pačios prekės kainuoja skirtingai, rašoma pranešime spaudai.  Tai nurodė beveik 70 proc. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso užsakymu atliktos apklausos dalyvių. Apklausos tikslas – nustatyti, kaip Lietuvos gyventojai vertina prekybos tinklų kainodarą, kai skirtingose to paties tinklo parduotuvėse tie patys produktai kainuoja skirtingai. 67,8 proc.

Vienas po kito Lietuvos didieji prekybos tinklai praneša apie naujas akcijas siekdami privilioti kuo daugiau pirkėjų. Anksčiau „Maxima“ paskelbė apie mažiausios kainos garantiją, „Lidl“ apie vieną kainą visose parduotuvėse, o dabar į kovą įsijungia ir IKI.  Pranešime spaudai rašoma, kad prekybos tinklas IKI pristatė išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams skirtą programėlę, kuriame vartotojai ras visas IKI parduotuvėse parduodamų prekių kainas.

Dėl gyventojų emigracijos, mažo gimstamumo ir senėjančios visuomenės Lietuvoje itin retai apgyvendinti regionai užima beveik pusę (45 proc.) šalies teritorijos. Ekspertų teigimu, šis procesas jau negrįžtamas, o dalyje šalies nekilnojamojo turto (NT) rinka netrukus išnyks. „Retai apgyvendinti regionai tampa iššūkiu valstybei, nes formuojasi demografinės dykros, kur gyventojų tankumas kaip dykumose – 2-5 žmonės į kvadratinį kilometrą.

Pavasariui įsibėgėjant aktyvėja ir statybų sektorius. Pradedama daugiau statyti, gyventojai imasi remontų. Tą byloja ir kainos. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenimis matyti, kad vasario–kovo mėnesiai dar fiksuojamas statybos sąnaudų elementų kainų mažėjimas. Nuo Balandžio kainos pradeda augti.     2017 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., statybos sąnaudų elementų kainos sumažėjo 0,7 proc.

Viešojoje erdvėje dažnai galima pastebėti lietuvius kalbant, kad pigiau galima apsipirkti ir geriau gyventi ne tik Lenkijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinė priežastis – atlyginimų ir kainų skirtumai. Tačiau ar tikrai Lietuvoje visais šiais rodikliais atsiliekame? Kainas lygina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gyventojai. Jie linkę savo pastebėjimais dalintis, o kai kurie pagal tai pasirenka ir kelionės arba gyvenamosios vietos kryptis. Štai internetiniame tinklalapyje numbeo.

Nenuostabu, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje yra nevienodas. Vieni atlyginimai ir kainos – Vilniuje, kitokie – regionuose. Tačiau ką mums sako statistika? Ar skelbiami atlyginimai gali nurodyti, kuri savivaldybė labiausiai pažengusi? „Sodra“ jau ilgą laiką renka ir skelbia apdraustųjų atlyginimus „ant popieriaus“ visose šalies savivaldybėse. Matyti, kad nuo pat 2010 metų išsiskiria Neringos sav. – 696,8 Eur, o 2017 m. sausio mėn. – 1215 Eur.

Nemažai šalies verslininkų savo įkurtos įmonės pavadinime deklaravę patikimumą, solidumą, garantijas ar net pelną, šiandien, matyt, mielai šūktelėtų „Apgavau! Su balandžio pirmąja!“ Apie žadėjusias, bet neištęsėjusias įmones kalba verslo rizikingumo vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.

Nuo balandžio 1 d. daliai gyventojų keičiasi internetu mokamų įmokų paslauga – vietoj Vilniaus regiono atsiskaitymo knygelės įmokos bus mokamos naudojant kitas, gyventojams jau pažįstamas mokėjimo paslaugas, – specializuotas įmokų formas, e. sąskaitas ar mokėjimo pavedimus. Įmonės, kurių įmokų surinkimo būdas pasikeitė, turi informuoti savo mokėtojus, kaip teisingai atlikti mokėjimus.

Pernai atvykusių į Europos Sąjungos šalis turistų skaičius pasiekė 0,5 mlrd. Tai yra 4 proc. daugiau nei 2015 m. Tarp rekordiniu atvykstamojo augimo srautų augimu pasižymėjusių šalių – Lietuva, ES augimo vidurkį viršijusi 2,7 karto. Su 10,9 % užsienio turistų augimu mūsų šalis yra 7-oje vietoje Europos Sąjungoje.

Pirmosios naujosios Vyriausybės 100 dienų rodo, kad ši valdžia, kaip ir daugelis ankstesnių, labiau gilinasi į biudžeto pajamų „pyrago“ dalybas, bet ne į naujų receptų paiešką, kaip tą pyragą iškepti kuo didesnį. Tuo labiau, kad gardžiausi jo kąsneliai žadami toli gražu ne tiems darbštiesiems – aukštųjų technologijų specialistams, novatoriams, „protams“ ir kūrėjams – kurių čia taip laukiam ir tikimės, kad išvaduos Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų.

Sukauptosios tiesioginės investicijos Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje buvo 13,066 mlrd. eurų - 430,6 mln. eurų (3,2 proc.) mažiau nei 2015 metų pabaigoje. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui šių metų pradžioje teko 4586 eurai tiesioginių užsienio investicijų (2016-ųjų pradžioje - 4 673 eurai), teigiama Lietuvos banko ir Statistikos departamento pranešime. Preliminariais duomenimis, 2016 metais TUI srautas Lietuvoje buvo neigiamas ir sudarė 187,9 mln. eurų. Tai lėmė 392,1 mln.

Pigių skrydžių kompanija paskelbė didžiulį skrydžių išpardavimą po to, kai vakar buvo oficialiai aktyvuotas 50-asis straipsnis. Keliaujantys gali rinktis iš 50-ies maršrutų iš JK oro uostų į Europą. Išpardavimas skelbiamas skrydžiams balandžio ir gegužės mėnesiais, į kai kuriuos miestus kelionė kainuoja mažiau nei 10 svarų.

Biokuro katilines Vilniuje ir Kaune valdanti Vokietijos kapitalo bendrovė „Danpower“ šilumos ūkį atgavusiai Vilniaus valdžiai siūlo pastatyti naujų atliekų ir biokuro jėgainių. Kartu siūloma miestui parduoti anksčiau iš „Icor“ įsigytas katilines, kurias miestas galėtų išsipirkti per 25 metus.

„Gal vietoje alkoholio į lentynas padėkite vaistus?“, - prekybininkams siūlo prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius. Profesorius kelia prielaidą, jog valdžios siūlymas vaistais prekiauti degalinėse susijęs su siekiu riboti alkoholio vartojimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susitarimų Trišalėje taryboje pagrindu parengė Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektus ir teikia juos derinti suinteresuotoms institucijoms, socialiniams partneriams ir visuomenei. „Atsižvelgėme į visus Trišalėje taryboje sutartus punktus ir teikiame pataisytus dokumentus derinti suinteresuotoms institucijoms, taip pat profesinių sąjungų, darbdavių atstovams ir visuomenei.

Viena didžiausių pasaulio logistikos bendrovių UPS plečia veiklą Lietuvoje ir pradeda naują reisą tarp Kauno ir Kiolno (Vokietija), kur įsikūręs didžiausias UPS logistikos centras Europoje. Pradėjus šį reisą tarptautinės siuntos iš Lietuvos bus išsiunčiamos vėlesniu laiku, o vieno reiso krovinių talpa išaugs dvigubai – iki daugiau nei 8 tonų. „UPS siekia įvairaus dydžio Lietuvos įmonėms padėti sėkmingai plėtoti prekybą šiuolaikinėje dinamiškoje pasaulinėje ekonomikoje.

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti. Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis.

Nespėjus nutilti diskusijoms dėl elektroninių atsiskaitymo knygelių panaikinimo banke, šiandien gyventojus pasiekė nauja žinia, jog Vilniaus mieste gyventojai negalės atsiskaityti už Vilniaus šilumos tinklus naudodamiesi popierine atsiskaitymo knygele. Tai ypač aktualu jautriausiai visuomenės daliai – senjorams, kurių didžioji dalis apmoka popierines sąskaitas prekybos vietose ar mokesčius surenkančiuose skyriuose.

Švedijos aprangos milžinė „Hennes and Mauritz“ (H&M) ketvirtadienį paskelbė ketinanti rinkoje pristatyti savo aštuntąjį mados prekės ženklą. Įmonė taip pat pranešė, kad jos ikimokestinis pelnas gruodžio–vasario mėnesiais – pirmąjį finansinių metų ketvirtį – smuko nuo 3,3 mlrd. kronų tuo pat laikotarpiu metais anksčiau iki 3,2 mlrd. kronų (335 mln. eurų) ir tai lėmė sudėtingos rinkos sąlygos JAV ir Vidurio Europoje.

Seimas ketvirtadienį su tam tikrais pakeitimais priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama paskatinti šeimas įsivaikinti globos namuose augančius vaikus. Šalies vadovė siūlė įtėvius išleisti dvejų metų vaiko priežiūros atostogų, nepriklausomai nuo įsivaikinamo vaiko amžiaus, gaunant vaiko priežiūros išmokas tokiomis pat sąlygomis kaip ir gimus vaikui.