Lietuvos verslas

Barų ir restoranų atstovai sako, kad uždraudus alkoholio reklamą jie patirs finansinių nuostolių, kils problemų rekomenduoti parduodamus gėrimus, tačiau alkoholio suvartojimo tai nepaveiks. „Dabartinė įstatymo projekto formuluotė riboja ne tik vizualinės informacijos pateikimą, bet ir uždraudžia barų ar restoranų darbuotojams pristatyti parduodamus gėrimus. Be to, siekiant pažaboti alkoholizmą šalyje, kaip tik turėtume stengtis, kad žmonės negirtautų namuose.

Elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“ statys gamyklą Kaune. Per trejus metus į naują gamybos kompleksą įmonė planuoja investuoti iki 30 mln. eurų ir įdarbinti iki 250 darbuotojų. „Inovatyvių elektronikos komponentų gamyba yra pagrindinis bendrovės strateginis tikslas.

Galima drąsiai sakyti, kad parduotuvių lentynas vasara aplankė anksčiau – šią savaitę jas pasiekė pirmieji visų taip laukiami lietuviški pomidorai. Iki šv. Velykų į pirmąsias parduotuves atkeliaus penkios tonos „Kietaviškių gausos“ šiltnamių pomidorų derliaus, kuris buvo pasodintas sausio mėnesį. Kartu su šia žinia bendrovė pristato ir atsinaujinusį prekės ženklą, o produktus – naujose pakuotėse.

Nekilnojamojo turto bendrovė „Inreal“ laimėjo Lietuvos banko skelbtą konkursą dėl Lietuvos banko rūmų Kaune, Maironio g. 25 nuomos paslaugų. Sutartis sudaryta dvejiems metams, per kuriuos „Inreal“ sieks išnuomoti dalį administracinių patalpų. Bendrovė pranešė, kad nuomojami plotai – nuo 1000 iki 2850 kv.m (bendras pastato plotas – beveik 6 tūkst. kv.m). Likusioje pastato dalyje ir toliau veiklą vykdys Lietuvos bankas.

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, o algos šalyje augs kur kas sparčiau nei kainos. Pabrangusi nafta stumia kainas į viršų Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per metus infliacija ūgtelėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiemet ji aukštesnė pirmiausia dėl pabrangusių energetikos produktų.

Vokietijos verslas ir ekspertai neigiamai vertina Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos, ir sunku rasti žmonių, kurie manytų, jog „Brexit“ bus naudingas Vokietijos ekonomikai ir patiems vokiečiams, rašo „Deutsche Welle“. Net lobistai Frankfurte, kuris gali tapti nauja Europos finansų sostine, pakeisiančia Londoną, tikisi investicijų bangos ir naujų darbo vietų kūrimo jų mieste, tačiau mano, kad apskritai „Brexit“ poveikis jų šaliai bus neigiamas.

Internetinės prekybos srityje veikianti Indijos kompanija „Flipkart Group“ pritraukė 1,4 mlrd. JAV dolerių vertės kapitalo iš grupės investuotojų, įskaitant „Microsoft“, „eBay“ ir „Tencent“, skelbia „The Wall Street Journal“. Kapitalo pritraukimo metu Indijos bendrovė buvo vertinama 11,6 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, 2015 metais jos vertė siekė 15 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, ši kompanija išlieka brangiausiu Indijos startuoliu.

Nors „Norfos“ prekybos tinkle nebeliko „Švyturio-Utenos alaus“ produkcijos, įmonė informuoja, kad pardavimai dėl to visiškai nesumažėjo ir jau kviečia kitus užimti laisvą vietą lentynose.  Šių metų kovo mėn. alaus pardavimai „Norfos“ prekybos tinkle pinigine išraiška išaugo 21,06 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o parduoto alaus litražas didėjo 6,79 proc. „Norfoje“ parduodama per 300 rūšių lietuviško ir užsienietiško alaus.

Darbdaviai norėdami patikrinti, kaip sekasi vykdoma įmonės strategija bei kaip savo pareigas atlieka darbuotojai, dažnai atsisuka į slaptuosius pirkėjus. Šių nuomonės kartais nulemia net tai, kokį priedą gausite. Po naujienų portalų tv3.lt publikacijos apie slaptųjų pirkėjų profesiją, į redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris papasakojo kitą pusę – slaptųjų pirkėjų ataskaitos realios situacijos neatspindėjo, o darbdaviai jų griebėsi, kaip preteksto nemokėti priedų.

Laikas deklaruoti pajamoms tirpsta, tačiau nedeklaravusiųjų dar itin daug. Tad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) primena, kad iki gegužės 2 dienos deklaracijas privalo pateikti gyventojai, pernai vykdę individualią veiklą. Deklaruoti pajamas jie turi net jei 2016 metais ir negavo pajamų. „Šalyje yra apie 201 tūkst. pernai individualią veiklą vykdžiusių gyventojų.

Nors oficialiai šildymo sezono pabaigos dar neskelbia, Vilniaus gyventojai jau gali jį užbaigti patys.   Šildymo sezono pabaigą sostinės savivaldybė paskelbs, kai vidutinė lauko oro temperatūra pasieks 10 laipsnių šilumos tris paras iš eilės. Remiantis hidrometeorologijos tarnybų duomenimis, artimiausią savaitę Vilniuje temperatūra tokios ribos dar nesieks, tačiau visi šilumos vartotojai turi teisę šildymo sezoną pabaigti ir savo iniciatyva.

Lietuvos statistikos departamentas fiksuoja, kad šalies kainos kovo mėn. buvo 1,1 proc. didesnės nei vasarį. Nors kovo mėn. kainos paaugo, palyginti su vasario mėn., nemaža dalis augimo yra susijusi su sezoniniais bei trumpalaikiais veiksniais. Kovo mėn. drabužių ir avalynės kainos nemenkai didėjo dėl parduotuves pasiekusių naujų kolekcijų, taip pat brango kai kurie maisto produktai bei akcizų paveikti alkoholiniai gėrimai. Tiesa, metinė infliacija kovą sudarė 3,1 proc.

Kiek butai kainuoja Klaipėdoje, o kiek – Palangoje? Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų teigimu, kainų skirtumas nėra didelis, tačiau kuo arčiau jūros – tuo būstas brangesnis. Palangoje vidutinės skirtingo ploto kambarių butų kainos didesnės nei uostamiestyje nuo 5 iki 30 proc. ar net ir daugiau. Pavyzdžiui, vidutinė Klaipėdoje parduodamo buto kaina yra 61,7 tūkst. eurų, o Palangoje – 79,4 tūkst. eurų, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt skaičiavimai.

Nors kaina laikoma vienu svarbiausių kriterijų renkantis prekes, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai į ją kreipia dėmesį. Tiesa, tai tik mažesnioji dalis apsiperkančiųjų. Didžioji dalis tikina, kainas tikrinantys visada. Prekybos tinklo IKI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) lietuvių apsipirkdami prekybos centruose į pirkinių kainas dažniausiai nežiūri.

Galimybė iš Vilniaus tiesiogiai pasiekti vieną iš pagrindinių Londono oro uostų – Hitrou, Getviko ar Sičio, tam tikras keliautojų grupes vilioja ypač smarkiai. Apie tokius skrydžius svajoja tiek užsienio investuotojus į Lietuvą viliojančios institucijos, tiek verslininkai ar turizmo sektoriaus atstovai.

Šiandien viso pasaulio finansų sektoriaus atstovai, Fintech paslaugų teikėjai, bankų, rizikos ir investicinių fondų atstovai renkasi į bene svarbiausią ir prestižiškiausią metų renginį - „Innovate Finance Global Summit“. Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka ten pristatys Lietuvą ir jos ambicingą siekį – tapti Fintech lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione. „Ir tai neturi nieko bendro su šalies dydžiu. Tai – žmonės. Kūrybingi, talentingi.

Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusioje „Maisto banko“ akcijoje pirkėjai pademonstravo naujas dosnumo aukštumas, teigia organizatoriai. Per dvi dienas žmonės „Maisto banko“ akcijos savanoriams perdavė 360 tūkst. vienetų įvairių ilgai negendančių maisto produktų. Pirminiais duomenimis, akcijos aruodą papildė maisto atsargos už 412 tūkst. eurų. „Palyginti su praėjusiu pavasariu, žmonių paaukoto maisto kiekis yra 18 proc. didesnis.

2015-aisiais Lietuvoje įvedus eurą, šalies pirkėjai Velykoms išleidžia daugiau pinigų. Trijų didžiausių prekybos tinklų „Rimi“, „Iki“ ir „Maxima“ atstovai sako, kad žmonės perka mažiau, tačiau brangesnių ir geresnės kokybės produktų. „Vartotojų įpročių tyrimą atliekame nuo euro įvedimo ir visus šiuos metus pirkėjų nuotaikos gerėja – šventiniam stalui jie ketina išleisti vis daugiau.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atleidžia dešimt darbuotojų. Ministerijoje neliks Ryšių su visuomene skyriaus, taip pat naikinamos vadovų pareigybės Teisės bei Asmens sveikatos priežiūros departamentuose. Jau anksčiau skelbta, kad SAM neliko Korupcijos prevencijos skyriaus – vietoj jo įsteigta ministrui pavaldaus valstybės tarnautojo pareigybė.

Nuo to laiko, kai į Vilnių žengė „Uber“, taksi paslaugos pasikeitė iš esmės. Nė viena įmonė suskubo taip pat diegti naujausius technologinius sprendimus, teikti pavežėjimo paslaugą ir taip daryti spaudimą „Uber“. Kaip jiems pavyksta išsilaikyti konkurencinėje kovoje ir kodėl ši įmonė kaip pavyzdį linkusi pabrėžti Lietuvą? „Uber“ vadovas Baltijos šalyse Ennas Metsaras neužginčija, kad šiuo metu, kainos prasme, kitos pavežėjimo paslaugą teikiančios įmonės gali pasiūlyti geresnę paslaugą.

Finansų ministerija imasi prognozuoti ekonomikos augimą iki 2020 metų. Anot jų tyrimo, ekonomikos augimas bus stabilus, tačiau neįspūdingas. O didėjanti infliacija reikalauja mažinti išlaidas. Visgi, reikėtų pasidžiaugti pirmą kartą per 25 metus pertekliniu valdžios sektoriaus biudžetu. Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad prognozės yra teigiamos, tačiau viską lems išoriniai veiksniai. „Gera žinia, kad ekonomika augs vidutiniškai po 2,5 proc.

Kas Lietuvoje aptarinėjama jau ilgą laiką, Latvijoje po truputį virsta darbais. Reinvestuojamojo pelno lengvata Estija jau seniausiai vilioja užsienio investicijas, įskaitant ir Lietuvos verslininkus. Dabar link to pajudėjo ir Latvija. Nejaugi Lietuva konkurencinėje kovoje liks nuginkluota? 0 proc. pelno mokesčio tarifą Latvijos finansų ministerija siūlo pradėti taikyti nuo 2018 m. Taip įmonėms būtų skatinamos pelną reinvestuoti, o ne jį išsidalinti.

Prestižinė arba kitaip prabangaus būsto nekilnojamojo turto rinka sulaukia vis geresnių metų. Statybos intensyvėja, sandorių daugėja, nors lėšomis įsigyti tokį būstą galėtų pasigirti ne kiekvienas. „Ober–Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad prabangiu nekilnojamuoju turtu galima laikyti tokį, kuris, visų pirma, yra itin gerą reputaciją turinčioje miesto vietoje su puikiai išvystyta socialine infrastruktūra ir patogiu strateginių miesto vietų pasiekimu.

Valdžiai svarstant ar derėtų plėsti grąžintinos taros sąrašą, kai kuriems gamintojams jau tenka svarstyti, kiek tai kainuotų. Mat taromatų atnaujinimo išlaidos nugultų ant jų pečių, o tuo pačiu ir ant Lietuvos gyventojų. Valstietė Virginija Vingrienė jau įtikino Seimą svarstyti pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2018 m. sausio 1 d. į užstato už vienkartines pakuotes sistemą įtraukti visų alkoholinių gėrimų pakuotes.

Artėjant Velykų dienai yra primenama, kad reikia pasirūpinti ir planuotomis piniginėmis perlaidomis į kitus bankus. Mat net 4 paras šia paslauga pasinaudoti nebus galima. Lietuvos bankų asociacija primena, kad nuo 2016-ųjų, kai Lietuva prisijungė prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), pasikeitė bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narių tarpuskaitos sistemos.

Kol valdžia konferencijose ir posėdžiuose ieško priešnuodžio emigracijai, Lietuva toliau tuštėja. O labiausiai nyksta regionai, iš kurių traukiant jaunimui, vienas po kito užsidaro smulkieji verslai. Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos narys Gintaris Stoškus sako, kad nauji valdžios rengiami įstatymai pribaigs smulkųjį verslą regionuose. Užsidarinėja dešimtimis G. Stoškaus duomenimis, vien Jurbarko rajone nuo 2014 metų užsidarė per 40 ūkio subjektų.

Nustačius išorinių pastato statybos defektų, prieš pusantrų metų pastatyta prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvė Vilniuje, Linkmenų gatvėje, lieka uždaryta. Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai viešai pranešta apie parduotuvės uždarymą dėl statybos trūkumų. Ketvirtadienį uždaryta parduotuvė nebus atidaryta iki savaitės pabaigos, toliau atliekami pastato tyrimai, pranešė „Rimi“. „Kol kas nedetalizuojame informacijos, nes dar dirba ekspertai. Kai turėsime detalesnės informacijos, tada pasidalinsime.

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra būtini, savalaikiai ir... trumpalaikiai, nes nebandoma ieškoti sisteminio ilgalaikio sprendimo, o kovojama su pasekmėmis. Politikams atrodo geriau priimti eilę nutarimų, kaip iš vienų atimti, o kitiems duoti, nesvarbu, kad po ketverių metų (geriausiu atveju) jie bus pakeisti.

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – komunalinėmis paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys. Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38,3 proc.

Lietuva yra kontrastų šalis. Pagal interneto skvarbą ir spartą mūsų valstybė pirmauja Europoje, tačiau kas mėnesį pašto skyriuose, kaip ir prieš dvidešimt metų, nusidriekia eilės norinčiųjų rankiniu būdu atsiskaityti už komunalinius mokesčius. Komunalinių paslaugų tiekėjai dalinasi istorijomis apie nuolatines ranka pildomose knygelėse įveliamas klaidas ir liūdnas šių klaidų pasekmes.

Per porą savaičių Klaipėdoje užfiksuoti pakartotinio sukčiavimo atvejai, kuomet vienišos senolės artimaisiais apsimetę sukčiai siekė iš jos išvilioti 20 tūkst. eurų. Kelią apgaulei užkirto kritiškai situaciją įvertinę ir policijos pareigūnus iškvietę banko darbuotojai. Pasak „Swedbank“ operacinės rizikos eksperto Mindaugo Montvilo, šis atvejis yra dar vienas įrodymas, kaip kruopščiai sukčiai pasirenka savo aukas, nusitaikydami į labiausiai pažeidžiamus gyventojus.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje šiandien pristatys Lietuvos banko poziciją dėl ES mastu numatomų iniciatyvų ir siūlymų, kaip spręsti įsisenėjusią neveiksnių paskolų problemą. Posėdis rengiamas balandžio 7–8 d. Maltoje, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai. „Įsisenėjusi neveiksnių paskolų kupra – tai kur kas daugiau nei bankų ir bankininkų galvos skausmas.

Konkurencijos taryba kol kas nėra gavusi Švedijos bendrovė „ICA Gruppen“, Lietuvoje valdančios mažmeninės prekybos tinklą „Rimi Lietuva“, prašymo įsigyti „Palink“ valdomą „Iki“ prekybos tinką.

Aušra Maldeikienė suskaičiavo, kiek mokesčių valstybei turėtų sumokėti Ramūnas Karbauskis. Anot Parlamentarės, pritaikius net mažesnį procentą, valstietis turėtų už metus sumokėti ne 62 tūkstančius eurų, o beveik 433 tūkstančius. Ji ragina naikinti lengvatas, kuriomis pasinaudoja dideles sumas valdantys, bet kelis procentus mokesčių sumokantys žmonės. Ir kaltina Seimo narius, kad šie tokių permainų imtis visai nenori, nes patys šeimoms padaliję ūkius ir verslus.

Šilumos kaina Vilniuje nuo birželio didės 8,2 proc., ketvirtadienį nutarė Kainų komisija. Didesnes sąskaitas vartotojai gaus liepą. Tačiau valdantiesiems dar anksčiau nutarus birželį panaikinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, šiluma sostinėje turėtų brangti gerokai daugiau. Tuo metu nuo kovo pabaigos sostinės šilumos ūkį valdanti savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) norėjo, kad bazinė šilumos kaina didėtų dar labiau - 12 proc.

Daug kas Lietuvoje skundžiasi maisto kainomis. Kaip sureaguotumėte, jei ateitų ministras ir sakytų: „Eureka – žinau, kaip atpiginti maistą! Nuo šiol pirkite tik pačią pigiausią duoną – ir maisto kainos sumažės!“. Spėju, vieni pasukiotumėte pirštą prie smilkinio, kiti susinervintumėte dėl tokio patarimo. Bet ministras, dalijantis tokius patarimus, iš valdžios lėktų lauk, ir labai greitai. Juokai juokais, bet tai yra labai panašu į tai, ką valdžia daro dėl vaistų kainų.

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad „slaptųjų pirkėjų“ griebiasi ne tik privačios įmonės rodo ir Sveikatos apsaugos ministerijos idėja, pasitelkus tokius asmenis tikrinti, ar vaistininkai pasiūlo pigiausius vaistus bei suteikia visą aktualią informaciją.

Maisto kainos pasaulyje kovo mėnesį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 13,4 proc., pranešė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Kovo mėnesį FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas sudarė vidutiniškai 171 punktą ir buvo 20 punktų, arba 13,4 proc., didesnis negu pernai kovą. Palyginti su šių metų vasario mėnesiu, indeksas smuktelėjo 5 punktais, arba 2,8 procento. Labiausiai smuko cukraus ir augalinių aliejų kainos.

Vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje 2016 metais buvo vienas žemiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Pernai valandinis darbo užmokestis versle, išskyrus žemės ūkio ir viešojo administravimo sektorius, siekė 7,3 euro ir buvo 7,5 proc. didesnis nei 2015-aisiais (6,8 euro), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos metu vežėjai žada užtikrinti tinkamą susisiekimą su Kauno oro uostu. Kovo pradžioje Lietuvos oro uostams pakvietus šalies vežėjus peržiūrėti susisiekimo tarp Vilniaus ir Kauno oro uosto reguliarumą, dvi transporto bendrovės pranešė apie savo planus didinti maršrutų skaičių bei kurti naujus maršrutus.

„Mega“ tapo pirmuoju prekybos ir laisvalaikio centru Lietuvoje, kuris kartu su tarptautine mokėjimų sistema „MasterCard“ išleido bendrą daugkartinio atsiskaitymo dovanų kortelę, rašoma pranešime spaudai. Tokios kortelės įsigijimas papildomai pirkėjams nekainuoja, o jas dovanų gavusieji galės už pasirinktus pirkinius atsiskaityti skirtingose prekybos ir laisvalaikio centro parduotuvėse, mokėdami jose nors ir po vieną eurą.

Artėjant šv. Velykų šventei prekybos tinklai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui. Prognozuojama, kad šiais metais jie išleis daugiau.  Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad prekybos tinklo „Maxima“ trečius metus iš eilės atliekama velykinė pirkėjų apklausa parodė, jog Velykų stalui šiemet ketinama išleisti daugiau. Beveik pusė pirkėjų šventiniam stalui skirs nuo 50 iki 100 eurų. Pernai ir užpernai didžiausia pirkėjų dalis teigė išleisianti 21–50 eurų.

Vyriausybė pasisakė už trumpesnį prekybos alkoholiu laiką. Ryte ir vakare prekybos alkoholiu laikas turėtų būti sutrumpintas po dvi valandas. Smulkieji verslininkai tikina, kad tai juos privers trumpinti darbo laiką. Pasekmių sulauks ir didieji prekybos centrai. Lietuvos prekybos asociacijos vadovas tikina, kad apskritai suprastės apsipirkimo kokybė – ilgiau stovėsime prie kasų.

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Tūkstančiai lietuvių turėtų suklusti. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad šiandien pradedamas Gyventojų pajamų mokesčio permokų grąžinimas. Kaip rašoma išplatintoje informacijoje, pirmąją dieną daugiau nei 22 tūkst. gyventojų bus pervesta apie 3 mln. eurų. Ypatingai suklusti turėtų tie gyventojai, kurie tikisi permokos grąžinimo: pinigai, kaip ir pernai, bus grąžinami tik tiems, kurie yra pateikę visas reikiamas teisingas deklaracijas už praėjusius metus.

Tuščios kalbos apie emigracijos mažinimo strategiją Lietuvos politinėje padangėje pasikartoja kaip sezoninis lietus. Tokių kalbų, kaip ir lietaus, baigtis vienoda – smarkiai nulyja, ir vėl viskas stoja į savo vietas. Siekiant suvaldyti emigrantų srautus, turbūt efektyviausia būtų išstoti iš Europos Sąjungos, atkurti sienų kontrolę, aplink Lietuvą pastatyti 3 metrų aukščio tvorą su spygliuota viela ir iš šalies neišleisti nė vieno žmogaus.

Lietuvoje politikams kalbant, kad didesni atlyginimai gali sumažinti lietuvių emigraciją, verslo atstovai mano, kad pirmiausia geriau būtų sutvarkyti šalies švietimo, mokesčių sistemas ir sumažinti biurokratinį aparatą - po šių darbų galbūt emigracija pradėtų mažėti, rašo „Verslo žinios“. „Klausimas, mano galva, keliamas netinkamai. Tarytum būtume mes, kaltieji, ir tie kiti, pateptieji, kuriuos turėtume susigrąžinti ir specialiai jiems sukurti sąlygas.

Lenkijos parduotuvių ir vaistinių apyvartą didinantys lietuviai rado dar vieną būdą sutaupyti. Prieš pusmetį pastačius naują krematoriumą Suvalkuose, paaiškėjo, kad numirti Lenkijoje perpus pigiau, nei Lietuvoje. Tarptautinės mirusiųjų pervežimo, kremavimo įmonių asociacijos direktorius Bronislavas Polonskis sako, kad vis daugiau tautiečių renkasi kremuoti savo mirusius artimuosius Lenkijoje.

Po siūlymo į taromatus leisti priduoti ir stipraus alkoholio butelius atsiras dar neregėta schema. Pabrangus degtinei - pabrangs ir pienas. Daugiau nei pusė milijardo. Būtent tiek plastikinių, metalinių bei stiklinių vienkartinių gėrimų pakuočių surinko ir atidavė perdirbti šie taromatai mūsų šalyje atsiradus užstato sistemai. Tačiau vos pusmetį veikianti atliekų surinkimo sistema naujosios valdžios netenkina.