Lietuvos verslas

Prekybos tinklas „Norfa“ skaičiuodamas pirmojo šių metų ketvirčio rezultatus pastebėjo, kad šalies gyventojų mažėjimas itin neigiamai atsiliepia apyvartai. Šaltinių uždirbti daugiau reikia ieškoti kitur.  „Norfos mažmenos“ prekių ir paslaugų apyvarta 2017 metų sausio – kovo mėnesiais siekė 120,393 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) – 1,08 proc. daugiau negu 2016 metų pirmąjį ketvirtį, kai įmonės pardavimai sudarė 119,102 mln. eurų. Be PVM apyvarta išaugo 1,28 proc.

Lietuva rengiasi ratifikuoti pernai spalį pasirašytą Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laisvosios prekybos sutartį (CETA). Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo bus prašoma prezidentės Dalios Grybauskaitės pateikti Seimui ratifikuoti minėtą sutartį.

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.

Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia bloga, o statistiką iškreipia milžiniškas „šešėlis“ ir mažos pensijos. Per mėnesį - 400 eurų „į rankas“ Viename sostinės grožio salone manikiūrą klientei daranti Julija šio amato ėmėsi ne šiaip sau.

Valdžia žada reikalauti, kad farmacininkai trečdaliu mažintų preparatų kainas. To nepadarius, brangesni preparatai bus trinami iš kompensuojamųjų sąrašų, todėl gyventojams pamėgtus brangesnius medikamentus gali tekti pakeisti pigesniais.

Valdžios sektoriaus perviršis pernai buvo 100,8 mln. eurų, arba 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. 2015 metais valdžios sektoriaus biudžetas buvo deficitinis ir sudarė 0,2 proc. BVP. Statistikų teigimu, valdžios sektoriaus perviršį pernai lėmė 2,1 proc. iki 13,315 mlrd. eurų išaugusios pajamos. Mokestinės pajamos pernai padidėjo 5,3 proc. iki 6,79 mlrd. eurų (51 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų), socialinės įmokos - 8,7 proc.

Viena populiariausių „Maxima“ parduotuvių Lietuvoje, veikusi visą parą sostinėje Mindaugo gatvėje, uždaroma atnaujinimui. Balandžio 23 d. yra paskutinė diena, kuomet šioje parduotuvėje dar galima apsilankyti ir įsigyti išparduodamo asortimento prekių. Tą pačią dieną darbo visą parą estafetę perima kita sostinės „Maximos“ parduotuvė, įsikūrusi Naugarduko g. 84. „Mindaugo g. „Maxima“ yra vienintelė Lietuvoje visą parą dirbanti parduotuvė, tačiau ji išskirtinė ne tik tuo.

Į „Sodros“ katilą krenta daugybės Lietuvos gyventojų mokesčiai, tačiau vienų sumokamos sumos sudaro didesnę dalį nei kitų. Kas įneša didžiausia indėlį, galima išskirti ir pagal amžiaus grupes. Štai vasario mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Sodros“ įmokų vertės dalis pagal amžiaus grupes labai panaši į darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus dalį toje amžiaus grupėje. Visgi matyti, kad vienoje amžiaus grupėje nors apdraustųjų ir mažiau, jų sumokamų įmokų vertė didesnė. Tai 31–40 metų dirbantieji.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, jog šalies įmonės turėtų atsargiai vertinti Rusijos ekonomikos atsigavimą. „Mums įdomios ir svarbios TVF ekspertų įžvalgos apie Rusijos ūkio padėtį, nes Lietuvą su šia valstybe vis dar sieja glaudūs ekonominiai santykiai: ji tebėra didžiausia mūsų eksporto rinka.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Kai kuriems „valstiečių“ atstovams paraginus pasirašyti trišalį susitarimą, kuriame darbdaviai įsipareigotų didinti atlyginimus ir prisiimti kitus socialinius įsipareigojimus, darbdavių atstovai iš esmės teigiamai vertina tokią idėją, tačiau pabrėžia, kad sprendimą priims tik susipažinę su dokumentu. Tuo metu profesinės sąjungos norėtų, kad susitarimas būtų privalomas ne tik jį pasirašiusiems, bet visiems darbdaviams.

Slaugyti anūkus gaudami nedarbingumo pašalpas nuo kitų metų galės ir dirbantys vaikų seneliai. Seimas ketvirtadienį vienbalsiai 86 parlamentarams buvus už priėmė tokią Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą. Numatyta, kad ji įsigalios nuo 2018 metų sausio. Slaugant susirgusį vaiką iki 14 metų, 80 proc. atlyginimo dydžio pašalpa būtų mokama ne ilgiau kaip 14 dienų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog beveik visi pramonininkų pasiūlymai atitinka Vyriausybės planus. Taip jis komentuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ketvirtadienį pateiktus siūlymus Vyriausybei, kaip per artimiausius vienerius metus pagerinti verslo aplinką. „Pateikti pasiūlymai jau yra Vyriausybės darbotvarkėje ir atitinkamuose mūsų planavimo dokumentuose.

Komercinis turtas Lietuvoje plečiasi, tai įrodo ir naujausios vizualizacijos. Statomi biurų kompleksai vis didesni, vis modernesni.  Nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovių Lietuvoje „MG Valda“, plėtojanti „Vilnius Business Park“ (Ukmergės g. 362), pasidalino ten įsikursiančio naujojo „Aprangos“ grupės administracijos ir logistikos centro vizualizacijomis. Pastatą projektavo „JP architektūros“ architektai. Viso „Vilnius Business Park“ užimamas plotas siekia 8,5 hektarų.

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje „Maximos“ ir Lietuvoje jau spėjusio įsitvirtinti „Lidl“. Apklausos rezultatais pigiausias – „Lidl“ Prekybos tinklas „Lidl“ vakar pasidalino balandžio pradžioje atlikto „Vilmorus“ tyrimo rezultatais. Anot jų, 37,6 proc.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus vandenys“ dėl naujos būstinės patalpų Pilaitės prospekto ir Vakarinio aplinkkelio sankirtoje nuomos derasi su Suomijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros įmone „YIT Kausta“. Paskutiniame konkurso etape likusios bendrovės tikina, kad joms nebuvo paaiškinti kriterijai, pagal kuriuos sudarytas geriausių pasiūlymų sąrašas. Tuo metu „Vilniaus vandenų“ atstovai teigia pasinaudoję teise vertinimo metodikos neviešinti.

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia vartotojų auditorija. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Z kartos atstovai yra pernelyg toli nuo su būstu susijusių sprendimų priėmimo – jie dar lanko mokyklą. Tačiau iš tiesų Z karta jau netrukus lips ant kulnų vadinamajai tūkstantmečio (Y) kartai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti augančią pajamų nelygybę. Išskirtinis dėmesys nelygybės problemai skiriamas ir TVF susitikimų išvakarėse paskelbtoje naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. „Didėjanti pajamų ir galimybių nelygybė – tai problema, itin aktuali ir mums.

Su darbdaviais ir investuotojais nepavykus pasirašyti trišalio susitarimo dėl atlyginimų didinimo ir kitų savanoriškų socialinių įsipareigojimų, naujasis Darbo kodeksas gali nesulaukti paramos Seime, teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad nepavykus susitarti dėl trišalio susitarimo, jis asmeniškai balsuotų prieš naują Darbo kodeksą.

Vyriausybė Trišalėje taryboje suderintą naująjį Darbo kodeksą teikia svarstymams Seime. Tokį sprendimą ministrų kabinetas priėmė trečiadienį. Tikimasi, kad naujasis Darbo kodeksas įsigalios liepos 1 dieną. Premjeras Saulius Skvernelis ne kartą viešai yra pareiškęs, jog liberalesnis Darbo kodeksas privalo įsigalioti nuo liepos mėnesio pradžios. Jis taip pat yra išsakęs viltį, jog Seime nebus keičiamos Trišalėje taryboje suderintos darbo santykius reguliuojančio įstatymo nuostatos.

Švedijos bendrovės „ICA Gruppen“ valdomam mažmeninės prekybos tinklui „Rimi“ jungiantis su Vokietijos „Rewe“ kontroliuojamu tinklu „Iki“, rinkos analitikai svarsto, kad dalis šių tinklų parduotuvių gali būti perduota kitiems rinkos žaidėjams. Jiems tai - puiki galimybė plėstis.  Anot jų, „Rimi Lietuva“ gali būti įpareigota perduoti kitiems rinkos dalyviams kai kurias parduotuves ten, kur dabar „Rimi“ ir „Iki“ veikia šalia.

Valdžiai ketinant nuo birželio panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, Vyriausybė iš esmės pritarė siūlymui nepasiturintiems gyventojams kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį. Preliminariais skaičiavimais, tam papildomai reikės apie 14,3 mln. eurų per metus, o kompensacijas gaus apie 200 tūkst. asmenų. „Mes esame įsitikinę, jog taikyti mokestines lengvatas už šildymą visiems, neatsižvelgiant į žmonių pajamas, nėra socialiai teisinga.

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje apklaustos bendrovės ketina samdyti iš užsienio. Tai rodo pirmą kartą SEB banko atlikta jauno verslo – iki trejų metų – įmonių apklausa Lietuvoje ir Estijoje. „Apklausos duomenys rodo, kad šiemet Lietuvoje optimizmo daugiau nei Estijoje. Lietuvoje daugiau nei 60 proc.

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje šiemet pirmąjį ketvirtį buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje sausį-kovą, palyginti su 2016-ųjų tuo pat metu, automobilių pardavimai išaugo 20 proc. iki 5524, rodo trečiadienį paskelbti ACEA duomenys. Latvijoje automobilių pardavimai per metus išaugo 4,6 proc. iki 4064, Estijoje - 8,1 proc.

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 tūkst. jų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai. Ieškant sprendimų demografinėms Lietuvos problemoms, didesnė užsieniečių imigracija pamažu taps neišvengiama. Praėjusiais metais į Lietuvą iš viso gyventi atvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – 14,2 tūkst.

Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ informavo šalies universitetus apie įvairių sričių specialistų poreikį per artimiausius 6 metus. Geriausias perspektyvas įsidarbinti turės elektronikos inžinerijos, orlaivių mechanikos ir informacinių technologijų studijų programų absolventai. Skaičiuojama, kad per ateinančius 6 metus darbo rinkai reikės apie 4,5 tūkst. elektronikos inžinierių ir specialistų, apie 1,4 tūkst. orlaivių aptarnavimo inžinierių ir specialistų.

Pasaulyje vyraujant neapibrėžtumui ir nežinomybei dėl ateities kvestionuojama ne tik pati Europos Sąjunga, bet ir euro zona, kurios nare Lietuva yra vos porą metų.

Nebe paslaptis, kad Lenkijoje ne maža dalis prekių yra pigesnės nei Lietuvoje. Tai įrodo ir kartas nuo karto vis ten vykstantys apsipirkti lietuvaičiai. Visgi, kiek išties tos kainos skiriasi? Skaitytojas naujienų portalui tv3.lt pateikė du apsipirkimo čekius. Vienas iš Suvalkuose esančios parduotuvės „Lidl“, kitas – Vilniaus. Kadangi „Lidl Lietuva“ turi šūkį „Viena šalis, viena kaina“, galima manyti, kad tokios pat kainos būtų ir kitų Lietuvos miestų „Lidl“ parduotuvėse.

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus universiteto dėstytojos dr. Jekaterinos Navickės apskaičiuotas minimalių poreikių krepšelis siekia 238 eurus.

Izraelio finansų technologijų ir kibernetinio saugumo startuolis „Simplex“ kuriasi Lietuvoje.  Lietuvos banko valdyba jau išdavė UAB „Simplex Payment Services“ mokėjimo įstaigos licenciją, suteikiančią teisę visoje Europos Sąjungoje teikti Mokėjimų įstatyme numatytas mokėjimo paslaugas. Per ateinančius kelerius metus bendrovė planuoja įdarbinti apie 20 pardavimų, rinkodaros, informacinių technologijų, kokybės priežiūros ir finansų ekspertų.

Pasaulinė medicininės įrangos gamintoja ir paslaugų teikėja „Hollister“ steigs gamybos kompleksą Kauno regione. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovė į naują gamyklą per ketverius metus planuoja investuoti apie 50 mln. eurų ir sukurti apie 300 darbo vietų. Naujoji gamykla padės patenkinti augančią bendrovės produkcijos paklausą Europoje.

Premjeras Saulius Skvernelis artimiausiu metu žada pristatyti kryptis, kaip šalyje bus keičiama mokesčių sistema. „Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą turėti konkurencingiausią verslo aplinką regione. Vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant šio tikslo – kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra. Artimiausiu metu pristatysime kryptis, kuriomis eisime efektyvindami mokesčių sistemą“, – antradienį Seime pateikdamas praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą teigė premjeras.

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu atliktas apklausos būdu tyrimas rodo, jog tarp vartojančiųjų alkoholį šalies gyventojų 4 proc. išgeria beveik kasdien, o 86 proc. svaigiuosius gėrimus vartoja ne dažniau nei kartą per savaitę. Girtaujantys asmenys išgeria 37 proc.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė neketina apmokestinti pensijų, nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis praėjusią savaitę viešai buvo užsiminęs apie tokią galimybę. „Tai ministro pasvarstymas dalyvaujant pokalbyje su žiniasklaida. Vyriausybė nesvarstė ir nesvarstys tokio klausimo apskritai dėl galimo pensijų apmokestinimo“, - antradienį interviu LRT radijui sakė S.Skvernelis. Praėjusią savaitę L.Kukuraitis portalo delfi.

Užimamos pareigos, darbovietė, įgūdžiai, šalies ekonominė padėtis – tik vieni iš ingredientų lemiantys atlyginimus. Lietuva atlyginimais itin išsiskiria iš kitų šalių – didžioji dalis dirba už minimumą, o didžiausius atlyginimus pelno anaiptol ne vyriausieji darbuotojai. „Sodros“ pateikiama statistika rodo, kad 2017 m. vasario mėnesį absoliuti dauguma Lietuvos darbuotojų – 270,86 tūkst. dirbo už mažiausią galimą atlyginimą, iki 380 Eur „ant popieriaus“. Tuo tarpu virš 5 tūkst.

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda pinigus. Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad didelio materialinio nepritekliaus lygis 2016 m. šalyje siekė 13,5 proc. ir, palyginti su 2015 m., sumažėjo 0,4 proc. punkto.

  Buvusius Profsąjungų rūmus sostinėje valdančios bendrovės „VIPC Vilnius“ kreditoriai neteisėtai nusprendė kelti įmonės bankrotą ne teismo keliu. Taip nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, tenkinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skundą. Buvęs „VIPC Vilnius“ generalinis direktorius Darijus Vilčinskas, inicijavęs įmonės bankrotą, BNS teigė neplanuojantis kol kas skųsti teismo sprendimo ir ketinantis susitikti su VMI atstovais. „Planuojame daryti tą patį.

Viešasis transportas atsiduria beveik kiekvienos šeimos išlaidų sąraše. Mėnesis prie mėnesio ir išleidžiama suma gali atrodyti nebe tokia menka. Ypač, jei gyvenate sostinėje. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Estijos sostinėje Taline, viešasis transportas ten gyvenantiems yra nemokamas. Tačiau Lietuvoje to nėra. Susisiekimo ministerijos teigimu, kiekviena savivaldybė pati sprendžia, kaip tvarkyti viešąjį transportą ir, kaip jį apmokestinti.

Už šilumos tiekimą atsakingos savivaldybės neužtikrina tinkamos šilumos ūkio nuomos sutarčių priežiūros. O joms pasibaigus susiduria su problemomis perimant šilumos ūkio turtą, parodė Valstybės kontrolės atliktas auditas. Taip pat kainų reguliavimo sistema neužtikrina, kad vartotojams nustatyta kaina būtų pagrįsta.  Audito procedūros buvo atliktos 8 atrinktose – Vilniaus, Palangos, Alytaus miestų ir Akmenės, Biržų, Prienų, Telšių, Trakų rajonų – savivaldybėse.

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai. Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo Čekijoje (11 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.). O štai jei palygintume paskutinio ketvirčio rezultatus matytume, kad yra šalių, kur kainos net mažėjo: Danija (1,5 proc.), Kroatija (0,6 proc.), Belgija (0,4 proc.

Krašto apsaugos ministerija norėtų perimti valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų įmonės „Infostruktūra“ pavaldumą. „Siekiame išbarstytą saugą surinkti vienose rankose, kad nebūtų daug įstaigų, atsakingų už vieną ir tą patį“, – BNS sakė už kibernetinio saugumo klausimus atsakingas krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza. „Vykdome politines konsultacijas, kad perimtumėme „Infostruktūros“ pavaldumą.

Darbas 12 valandų per parą už minimalią algą, psichologinis teroras, įžeidinėjimai ir galiausiai atleidimas iš darbo suklastojus sutartį – tokia patirtimi dalinasi „nepatenkinta darbuotoja“ pasivadinusi skaitytoja. Redakcijai parašiusi moteris sako, parduotuvę, kurioje ji dirbo, jos darbdavys vadino „elitine“, tačiau elgesys su darbuotojais „elitinio“ tikrai nepriminė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gegužę numato skelbti konkursą į Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus postą. „Planuojama, kad konkursas į VLK direktoriaus pareigas bus paskelbtas gegužę“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė. Nuolatinio vadovo VLK neturi jau ne vienus metus.

Bedarbių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja ir tuo galima pasidžiaugti. Tačiau ne į visų savivaldybių kiemus ši šventė atėjo. Kai kur vis dar išlieka didžiulės problemos. Lietuvos darbo birža fiksuoja, kad per mėnesį nedirbančiųjų Lietuvoje sumažėjo 8,1 tūkst. – balandžio 1 d. šalyje buvo 148,6 tūkst. bedarbių, tai yra 8,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau pateiktame žemėlapyje lengvai galima pastebėti, kurios savivaldybės raudonuoja dėl itin didelio nedarbo.

Valdantiesiems užsimojus išblaivinti Lietuvą ir uždrausti alkoholio vartojimą net viešuosiuose renginiuose, vasaros festivalių rengėjai griebiasi už galvos. Renginių organizatoriai ruošia peticiją, žada kreiptis į Seimo narius. Didžiausių Lietuvos vasaros festivalių organizatoriai įspėja, kad valdžios planai uždrausti alkoholį renginiuose skaudžiai atsilieps šalies festivalių kultūrai. Juolab, kad ir dabar dideli draudimai trukdo surengti tokio lygio festivalius, kaip Latvijoje ar Lenkijoje.

Sostinės savivaldybė sako sieksianti, kad naujas pėsčiųjų tiltas Užupyje per Vilnelę būtų nutiestas jau po metų, juo dviratininkai ir pėstieji turėtų pasiekti naujus takus, vedančius į Pavilnių regioninį parką. Savivaldybė šiuo metu ieško, kas nugriaus avarinį senąjį tiltą, jungiantį Polocko ir Kranto gatves – jo vietoje ir iškils naujasis. Tiltas griaunamas rekonstruojant juo einančią šiluminę trasą.

Nors ekonomika auga, didžiulis nepriteklius Lietuvoje niekur nesitraukia. Statistikai skaičiuoja, kad beveik 400 tūkst. gyventojų, tai yra kiek daugiau nei viso Kauno gyventojai, patiria didžiulį materialinį nepriteklių. Žmonės priversti smarkiai taupyti, kad galėtų susimokėti komunalinius mokesčius, įpirkti vaistų ir nebadmiriauti.

 Lietuva teikia prioritetą bendradarbiavimui su Kinija transporto srityje, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Seimo vadovas ir Lietuvos parlamentarai penktadienį Seime susitiko su Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio komiteto pirmininku Džangu Dedziangu ir jo vadovaujamos delegacijos nariais. „Tikimės, kad šis vizitas turės didelį postūmį ir Lietuvos, ir Kinijos ir bendravimui ir ekonomikai.

Klaipėdos verslininko Igorio Udovickio naujausia investicija, Klaipėdos uoste veikianti pramoninio geležinkelio kompanija „Gargždų geležinkelis“, ketina mesti iššūkį rinkos monopolininkui - įmonė ruošiasi žengti į krovinių gabenimo viešais geležinkeliais rinką, kurioje šiuo metu dominuoja valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“. Pats „Gargždų geležinkelis“ apie savo planus kalba nedrąsiai, tačiau rinkoje svarstoma, kad įmonė norėtų ir galėtų gabenti baltarusiškas trąšas į Klaipėdos uostą, kur...