Lietuvos verslas

Šį mėnesį lietuvių įkurtas tarptautinių finansinių perlaidų startuolis „TransferGo“ pradėjo teikti paslaugas Kinijoje. Verslo ir gyventojų siunčiamos finansinės perlaidos į Kiniją pasieks adresatą itin greitai – vos per vieną darbo dieną, tačiau neviršys įprastinio standartinio 0,99 euro įkainio. „Daugelis Europos šalių jau užmezgė intensyvius ekonominius santykius su Kinijos rinka. Jos patrauklumą įvertino ir Lietuvos verslai, kurie į ją importuoja vis daugiau žaliavų ir prekių.

Elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“ penktadienį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradeda 30 mln. eurų vertės gamyklos statybas.

Gamintojai sako, kad didinti kainas jie priversti, nes iki šiol visus nuostolius jie esą prisiimdavo savo pelno sąskaita. Ir taip nepigi viena mėgstamiausių tautiečių mėsų – vištiena – gali brangti net iki dešimties procentų. Pensininkė Rūta į savo vežimėlį prisikrovusi įvairių produktų, tačiau renkasi atidžiai. Įpirkti pavyksta ne viską, ko norėtųsi. Pirkėjų žodžius patvirtina ir statistika. Lyginant su tuo pat metu pernai, pigo tik dalis daržovių.

Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje finansų ministras bei socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas sutarė – Lietuvą iš Europos Sąjungos dugno pagal pajamų nelygybę ištrauktų pensijų didinimas. „Pajamų nelygybė ir atotrūkis, netolygus pajamų pasiskirstymas visuomenėje kelia ir turtinę nelygybę, ir galimybių nelygybę. Tikrai esame neapavydėtinoje vietoje pagal pajamų nelygybę ES šalyse – šalia Bulgarijos ir Rumunijos.

Pabrangus aliejui ir pieno produktams, maisto kainos pasaulyje rugsėjį dar padidėjo, ketvirtadienį pareiškė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Pasak FAO, maisto kainų pakilimas daugelyje šalių viršijo infliaciją. Organizacijos skaičiuojamas maisto kainų indeksas rugsėjį sudarė 178,4 punkto ir buvo 1,4 punkto, arba 0,8 proc., didesnis negu rugsėjį bei 7,4 punkto, arba 4,3 proc., didesnis negu 2016 metų rugsėjo mėnesį.

Viešojoje erdvėje ne kartą yra pasirodžiusios nuotraukos, kuomet prekybininkai skelbiasi taikydami didžiules nuolaidas, tačiau nulupę kainų lipdukus pirkėjai pastebi, kad anksčiau ji buvo dar mažesnė. Seimo narys Kęstutis Masiulis sako, kad prekybininkai manipuliuoja akcijomis, nes lietuviai linkę pirkti tas prekes, kurios pažymėtos su nuolaida.

Turtingiausias šalies verslininkas Nerijus Numavičius į antrą pagal dydį Jungtinės Karalystės parduotuvių tinklą „McColl's Retail Group“ investavo dar 33,6 mln. svaro sterlingų (37,85 mln. Eur) ir tapo vienu didžiausių jos akcininkų. Jis įsigijo beveik dešimtadalį bendrovės akcijų ir dabar valdo 11,3 proc. kapitalo. N.Numavičiaus šeimos biuras „Talka LT“ pranešė, kad 9,9 proc.

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES vidurkio. Visgi per pastaruosius trejus metus vienam gyventojui tenkantis šalies BVP beveik nebepasistūmėjo arčiau ES vidurkio. Jeigu produktyvumo augimas ir toliau neįsibėgės, šalis rizikuoja užstrigti vidutinių pajamų spąstuose.

Nuo š.m. spalio vidurio bekontakčių atsiskaitymų limitas (kai galima mokėti bekontakte kortele nevedant PIN kodo) padidės iki 25 eurų. Šiuo metu limitas yra 10 eurų. Tam tikrais atvejais, susijusiais konkrečiai su VISA kortelėmis, numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2018 m. balandžio vidurio. Iki to laiko atsiskaitant kai kuriose vietose VISA bekontaktėmis kortelėmis, bekontakčio atsiskaitymo limitas vis dar bus 10 eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka pabrėždamas, kad didžiulė pajamų nelygybė tampa stabdžiu Lietuvos ekonomikos augimui, tačiau iš esmės nelygybė yrą sąžininga. Problema ta, kad daug dirbantys neišbrenda iš skurdo. Pasak V. Šapokos, pajamų nelygybė nėra vien Lietuvos fenomenas: vos 1 proc. pasaulio turtingųjų turi sukaupę virš 50 proc. viso pasaulio turto. Tad lygiava – nėra išeitis, tai parodo ir istorijos pamokos, sako jis. „Lygiava priešinga žmogaus prigimčiai.

Baltijos šalių susijungimų ir įsigijimų rinkos metų sandoriu pripažintas „Nordea“ ir DNB verslo sujungimas Baltijos šalyse, įsteigiant naują banką „Luminor“. Baltijos privataus kapitalo ir rizikos kapitalo metų sandoriu pripažinta „PAG Capital“ ir „Meridian Capital Management“ 214 mln. eurų investicija į bendrovių grupę „Food Union“, o Baltijos šalių investicija į užsienio rinkas – Latvijos įmonės „Lauma International“ įgyvendintas Vokietijos bendrovės „Felina“ įsigijimas.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad reikia pripažinti faktus: Lietuvoje viena didžiausių pajamų nelygybių, o penktadalis lietuvių gyvena skurde. Jis nurodo tris sritis, kurias reikia keisti norit išvengti gilėjančių problemų. Tačiau prabyla ir apie naujus mokesčius.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ laikinasis vadovas, grupės strategijos ir plėtros direktorius Mindaugas Keizeris sako, jog grupės veikla po teisėsaugos pradėto tyrimo atsistatydinus Daliui Misiūnui, grįžta į vėžes.

Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją visoje šalyje, ketvirtadienį ji kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius. Premjero atstovas Tomas Beržinskas BNS patvirtino, kad laiškas Komisijai išsiųstas ketvirtadienį ryte. Pirminiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad jie gali sudaryti daugiau nei 200 mln. eurų.

Europos Komisija (EK) turės nagrinėti Lietuvos prašymą dėl paramos, padengiant dalį dėl liūčių žemdirbių patirtų nuostolių, sako eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. „Ekstremalių situacijų atveju yra tam tikri fondai, kurie teikia pagalbą, ir aš manau, kad jei Vyriausybė skelbia tokius žingsnius, tai neabejotinai turės kreiptis į Komisiją, pateikti faktus, pagrindimą, ekonominius skaičiavimus.

Prancūzijos koncerno „Velia“ valdomoms įmonėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pernai perskaičiavus sąskaitas už 2010-2015 metais suvartotą šilumą, Vyriausybė nusprendė, kad tokį perskaičiavimą galima atlikti tik už du mėnesius. Tačiau vartotojų permokos tiekėjams bus skaičiuojamos už visą klaidingai skaičiuotą laiką.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktas valstybės įmonės „Automagistralė“ vidinis tyrimas atskleidė neracionalios, neekonomiškos ir neefektyvios veiklos atvejus. Viešųjų pirkimų pažeidimai, privačių interesų konfliktai, neteisėtos išmokos, įtarimai dėl galimo įmonės vadovybės asmeninės naudos siekimo – tokie antrosios iš vienuolikos šalies valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmonių tyrimo rezultatai. Ministerija taip pat jau yra atlikusi VĮ Utenos regiono keliai auditą.

Suomijos kelionių agentūra „Timetravels“ atidarys klientų aptarnavimo centrą Kaune. Per artimiausius dvejus metus oficialus kelionių į Kalėdų Senelio kaimelį organizatorius ir partneris Kaune planuoja įdarbinti apie 30 klientų aptarnavimo specialistų, dirbsiančių su pagrindinėmis agentūros rinkomis visame pasaulyje. „Kurti padalinį Lietuvoje nusprendėme pamažu.

Valdžia atsisako planų naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms, bet siūlo griežtinti jų apmokestinimą. „Dėl galutinės sumos dar nėra apsispręsta, dar ieškosime kompromiso su verslo atstovais“, - Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė finansų ministras Vilius Šapoka. Anot jo, apyvartos ribą, kurią viršijus reikės mokėti fiksuotą - 5-15 proc. pelno - pajamų mokestį, siūloma sumažinti nuo 45 tūkst. eurų (kaip siūlyta anksčiau) iki 20 tūkst. eurų.

Vykdydama mokesčių sistemos tobulinimą, Finansų ministerija siūlo peržiūrėti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Norima sumažinti PVM vaistams, knygoms ir periodiniams leidiniams, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugoms bei šildymui ir karštam vandeniui. Ministerija žada, kad turėtų kristi šių prekių ir paslaugų kainos, bet kiek – neaišku. Finansų ministerija siūlo nekompensuojamiems receptiniams vaistams taikyti ne dabar galiojantį 21 proc. o 5 proc. PVM tarifą.

Latvijos premjeras pareiškė, jog kol kas nenuspręsta, ar reikalauti iš Lietuvos kompensacijos už išardytą geležinkelio Mažeikiai-Rengė atkarpą. „Kol kas tai nebuvo svarstyta“, – pareiškė Maris Kučinskis, LNT televizijos laidoje atsakydamas į klausimą, ar Latvija ketina reikalauti iš Lietuvos atlyginti dėl to patirtus nuostolius. M.Kučinskis priminė, jog Latvija ne kartą bandė atkreipti Lietuvos dėmesį, jog tai buvo nesąžiningas, konkurenciją ribojantis poelgis.

Kaip keičiantis technologijoms keičiasi pasaulis aplinkui? Ar mes tikrai pasiruošę visas jas priimti išskėstomis rankomis? Kokia Lietuvos vieta besikeičiančiame pasaulyje? Apie tai kalbamės su informacinių technologijų ekspertu Arnoldu Lukošiumi.

Finansų ministras kartoja, kad 2018 metų valstybės biudžetas bus perteklinis. Tačiau Vilius Šapoka kol kas neatskleidžia konkretaus pajamų ir išlaidų plano. „Esame numatę perteklinį biudžetą. Tam, kad tos laikinos pajamos, kurios yra iš ekonomikos šildymo, kad neprisiimtume ilgalaikių įsipareigojimų, nes valstybės finansų sistemos stabilumo prasme tokių įsipareigojimų prisiėmimas būtų neatsakingas poelgis“, - trečiadienį Seime žurnalistams sakė V.Šapoka.

Praėjus kuriam laikui po renovacijos atsigręžta į gyventojus: ar renovacija išpildė jų lūkesčius. Dėl to atliktas reprezentatyvus daugiau nei metus atnaujintuose daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nuomonės tyrimas. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su „Spinter tyrimai“ atskleidė, kad paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo daugiabučio būklę, praėjus kuriam laikui po renovacijos. Didžioji dalis (78 proc.) atliktą renovaciją vertina gerai (52 proc.) arba labai gerai (26 proc.

Dėl teisėsaugos tyrimų įstrigus viešųjų pirkimų procedūroms, Vyriausybė vėlina Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos terminą - juos kongreso veiklai tikimasi pritaikyti iki 2021-ųjų. Vyriausybė dėl to spręs trečiadienį. Anksčiau buvo numatyta, kad rūmai bus rekonstruoti 2018-aisiais, o kongresai, konferencijos ir kultūros renginiai čia vyks jau nuo 2019-ųjų.

Ministrų kabinetas trečiadienį apsispręs, ar atsižvelgti į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas ir paskelbti šalyje ekstremalią situaciją, nes dėl liūčių ūkininkai patyrė dešimtimis milijonų eurų skaičiuojamų nuostolių. Ekstremalios situacijos paskelbimas leistų kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl patirtų nuostolių atlyginimo, taip pat panaudoti Vyriausybės rezervo fondo lėšas.

Ne vienas ekonomistas yra pabrėžęs, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis ir reikėtų jį mažinti. Diskutuota ir apie progresinių mokesčių įvedimą, kurie galėtų naštą nuimti nuo mažiausiai uždirbančiųjų. Tačiau finansų ministras naudos tokiame siūlyme neįžvelgia. SEB banko makroekonomikos apžvalgos metu vykdo diskusija tarp ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, finansų ministro Viliaus Šapokos ir SEB vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos.

 Turguose vis dar klesti šešėlis. Tuo dar kartą įsitikino patys kriminalistai, turguose tikrinę, ar prekeiviai sąžiningai žmonėms duoda kasos čekius. Skaičiai šokiruojantys: pas dalį prekeivių kone visi kišenėse turimi pinigai buvo neįtraukti į apskaitą. Patys prekeiviai ginasi mokesčių nevengiantys ir turi paaiškinimą, kodėl jų kišenėse krūvos šlamančiųjų. Kai kas kaltina atostogas. Valerija turguje prekiauja jau dešimt metų.

Sveikatos apsaugos ministerijos valdomos patalpos verslininkams nuomojamos pusdykiai ir dar galimai neskaidriai. Taip sako pats ministras po atlikto tyrimo. Nustatyta atvejų, kai ligoninėse patalpos išnuomotos be viešo konkurso, o kvadratinio metro kaina kai kur galėjo būti šimtu kartų mažesnė nei rinkoje. Aplaidžiu požiūriu į patalpų nuomą kaltinamas ministerijos kancleris. Jis tai vadina nepagrįstu puolimu. Kavinė didžiausioje Lietuvos ligoninėje – „Santaros klinikose“ – pilna žmonų.

Lietuvos ir Prancūzijos koncerno „Veolia“ bei „Vilniaus energijos“ ginče Lietuva pateikė priešieškinį dėl 130 mln. eurų žalos atlyginimo. Portalo 15min.lt paskelbtą informaciją BNS patvirtino Energetikos ministerijos atstovai. „Siekdama apginti valstybės ir šilumos vartotojų interesus, Lietuva pareikalavo iš „Veolia“ grupės įmonių padarytos žalos atlyginimo. Šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvos šilumos vartotojams ir rinkai padaryta žala galėjo viršyti 130 mln. eurų.

Studijos aukštosiose mokyklose daugelį studentų baugina savo kaina, jas nebūtinai paprasta derinti su darbu, o įgytos žinios ir gebėjimai toli gražu negarantuoja, kad į darbo rinką įsilieti bus paprasta. Šie nuogąstavimai kamuoja ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių studentus, tad vis sparčiau populiarėja nuotolinis mokymasis internetu.

„Ryanair Holdings“ keleivių srautas rugsėjį padidėjo 1 mln. žmonių, arba 9,2 proc., iki 11,8 mln., pranešė Airijos pigių skrydžių įmonė. Prieaugis buvo mažiausias nuo kovo mėnesio, kuomet skraidintų keleivių skaičius per mėnesį padidėjo 900 tūkst. žmonių. 2016 metų rugsėjį keleivių srauto prieaugis sudarė beveik 14 procentų. Rugsėjo viduryje „Ryanair“ paskelbė, jog iki spalio pabaigos atšauks 2,1 tūkst. skrydžių, nes po aktyvaus vasaros sezono turi išleisti atostogų pilotus ir kitus darbuotojus.

Teisininkai sako, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų rimtai apsvarstyti galimybę teismui skųsti Europos Komisijos skirtą baudą „Lietuvos geležinkeliams“, tačiau pripažįsta, kad turima informacija nesuteikia pagrindo tvirtai prognozuoti sėkmingą bylos baigtį. Bylinėtis Lietuvą gali paskatinti potencialūs ieškiniai iš Latvijos geležinkelių ar „Orlen Lietuvos“, jei konkurencijos pažeidimas nebus užginčytas. Teismų maratonas taip pat galėtų atitolinti baudos mokėjimą.

Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties gerinimą. Nors nėra abejonių dėl to, kad skurstančiaisiais reikia pasirūpinti, tačiau nederėtų pamiršti ir viduriniosios klasės – bet kurios ekonomikos stuburo ir vartojimo variklio.

Didieji šalies miestai šią savaitę ketina pradėti šildymo sezoną, šildymo iš didžiųjų šalies miestų kol kas neplanuoja jungti Klaipėda. Šildymą ugdymo įstaigoms nuo antradienio jau įjungė Šiaulių savivaldybė, Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybės šildymą planuoja įjungti nuo trečiadienio. Vilnius sprendimą žada priimti ketvirtadienį. „Pirmiausia jungiame darželius, švietimo įstaigas, poliklinikas ir ligonines, kurios nori, toliau visus pageidaujančius iš eilės.

Dar prieš kelis metus mintis apie tai, jog kokia nors smulki inovacijų kompanija galėtų priversti „Apple“ ar „Intel“ sunerimti, greičiausiai būtų buvusi juokinga. Tačiau nuo to laiko pasaulį užkariauti jau spėjo ne vienas startuolis ir žaidimo taisyklės pasikeitė.

Konkurencijos taryba nutarė, kad UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“, reklamuodamos parduodamas viešbučio patalpas kaip butus, klaidino vartotojus. Už Reklamos įstatymo pažeidimus bendrovėms skirtos baudos po 8 688 Eur.

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos numylėtoms įmonėms galioja tie patys įstatymai kaip ir visiems mirtingiesiems. Gaila, šią konstitucinę vertybę Lietuvos valdžiai turi priminti Briuselis. Nepaisant šių žinių, yra apie ką pagalvoti. Pirma, kas mokės 28 mln.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

Kalnus supuvusių bulvių rodo Vilkaviškio rajono ūkininkė. Jas iš skęstančių laukų dar bandė gelbėti traukdami rankomis, nes technika neįvažiavo. Bet pavyko išgelbėti tik nedidelę dalį. Derliaus – 10 kartų mažiau nei pernai. Dar 1300 tonų bulvių, ištrauktų iš šlapios dirvos, iš pradžių atrodė neblogos. Bet supuvo jau sandėliuose. „Sveiku protu beveik kalbėt negalima, čia reikia pamišusio žmogaus, kad kažką galėtų paaiškinti.

    Mokėjimo paslaugas teikianti lietuviško kapitalo įmonė „Paysera“ padidino įstatinį kapitalą nuo 431 tūkst. iki 3 mln. EUR ir ruošiasi tapti banku. „Paysera“ generalinis direktorius Kostas Noreika teigia, kad įstatinio kapitalo didinimas ir banko licencijos siekimas yra tikslingas žingsnis norint išplėsti paslaugų ratą, dar labiau padidinti konkurenciją bankiniame sektoriuje bei pagerinti partnerystės galimybes užsienyje.

Lietuvoje dar šiemet turėtų atsirasti nauja paslauga – momentiniai mokėjimai telefonu. Tinklo saugumo ekspertai neabejoja, kad ši pažangi naujovė suteiks vartotojams daug galimybių, tačiau kartu įvardija ir atsirandančias saugumo rizikas, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. J au netrukus Lietuvos gyventojai mokėjimus galės vykdyti keliais paspaudimais telefonu, o pinigai gavėjui bus įskaitomi vos per kelias sekundes 24 valandas per parą.

Mažmeninės prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės turėtų sujudinti tuos nekilnojamojo turto (NT) nuomotojus, kurių patalpose įsikūrusios parduotuvės pagal „Rimi“ ir „Iki“ susitarimą su Konkurencijos taryba turėtų būti perleistos kitiems rinkos dalyviams, rašo „Verslo žinios“. Šiuo metu „Rimi“ Lietuvoje turi apie 60 parduotuvių, o „Iki“ - 200. Daugelį parduotuvių „Iki“ nuomojasi iš NT projektų plėtojimo ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“. Su „Iki“ NT yra susijusi ir uždarojo tipo informuot...

 Lietuvoje orai visai atšalo, antra para – žemiau 10 laipsnių. O sinoptikai atšilimo nebeprognozuoja. Tai reiškia, kad valdininkai dar šią savaitę gali pradėti šildymo sezoną. Senjorė Donata nusprendė nebesikankinti nuo kaulus laužančio šalčio. Šiame bute Antakalnyje gyvenanti moteris prisipažįsta, kad kol centrinis šildymas dar neįjungtas, jai jau tenka šildytis štai taip kūrenant dujas ir didžiąją dalį dienos praleisti virtuvėje, prie viryklės.

 Jau šį mėnesį šimtai tūkstančių Lietuvos pensininkų sulauks didesnių pensijų. Vidutiniškai pensijos padidės 13 eurų. Kol senjorai juokauja, kad pagaliau galės įpirkti smarkiai pabrangusio sviesto, ekonomistams dėl dabartinės valdžios planų šypsotis visai nesinori. Vilnietė Vanda su nerimu laukia jau netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. 87-erių moteris guodžiasi, kad jos pensija vos 230 eurų, tad susimokėjus už komunalines paslaugas nekas telieka.

Ekonominė aplinka Lietuvoje yra palanki naujo verslo kūrimui bei esamo verslo plėtrai, tačiau yra ribojančių veiksnių. Naujausioje „Versli Lietuva“ Lietuvos verslumo tendencijų apžvalgoje ribota ir brangi darbuotojų samda įvardijama kaip vienas pagrindinių verslo plėtrą stabdančių veiksnių, kuris didina įmonių sąnaudas ir tirpdo pelną. Spartesnis sąnaudų nei pelno augimas verčia įmonės laikytis saugaus plano – plaukti pasroviui su pakeltu, bet neištrauktu inkaru.

Lietuvoje absoliuti dauguma gyventojų (97 proc.) naudojasi mobiliaisiais telefonais. Išmaniuosius telefonus yra pasirinkę kiek daugiau nei pusė, tai yra, apie 56 proc. šalies gyventojų. Dėl itin didelio funkcionalumo ir greičiausio bei paprasčiausio kelio į interneto erdvę išmaniųjų telefonų skvarba artimiausiu metu tik spartės. Skaičiuojama, kad išmanųjį telefoną naudojame vidutiniškai daugiau nei 100 kartų per dieną.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“, kuriems už konkurencijos ribojimą Europos Komisija (EK) pirmadienį skyrė beveik 28 mln. eurų baudą, infrastruktūros ir krovinių vežimo veiklų atskyrimas nebūtų logiškas, teigia susisiekimo viceministras Ričardas Degutis. Pasak jo, Komisija tyrimo kontekste taip pat atsiėmė tokį siūlymą.

Vilniuje atidaryta vienintelė vieta, kurioje ištisus metus gyventojai galės įsigyti neįprastos šviežios produkcijos: įvairių grybų, mini baklažanų ir cukinijų, šviežių kinkanų, papajų, bosovijų, gvajavų, grandanilų bei kitų egzotiškų vaisių.