Lietuvos verslas

 Seimas nesutinka, kad žemės saugiklių įstatymas būtų atšauktas. Seimas ketvirtadienį atmetė liberalo Eugenijaus Gentvilo pataisą, kuria jis siūlė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą pripažinti netekusiu galios. Už jos svarstymą balsavo 29 Seimo nariai, prieš - 17, o susilaikė 35. „Šiandien stambiausi žemvaldžiai yra Lietuvoje,“, - piktinosi E.Gentvilas.

Lietuva ir Latvija kitą savaitę ketina kreiptis į Europos Komisiją (EK), prašant kompensuoti ūkininkams liūčių padarytus nuostolius, pranešė Žemės ūkio ministerija. „Esmė tokia, kad dabar yra rengiamas bendras Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministrų kreipimasis į Europos Komisiją dėl galimų ūkininkų nuostolių kompensavimo, nes Latvijos pietuose gana analogiška situacija, kaip ir mūsų kai kuriuose regionuose“, - BNS sakė žemės ūkio ministro atstovas spaudai Remigijus Bielinskas.

Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rose Grymes į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai. – Visi yra girdėję apie „NASA“ veiklą.

  „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad norint sumažinti emigraciją, būtina didinti Lietuvos žmonių pajamas. Anot jo, verslas privalo darbuotojams mokėti bent minimalų atlyginimą. „Mes tiesiog turime užtikrinti, kad mūsų žmonės dėl pajamų trūkumo neemigruotų. Turime suprasti, kad tą verslą reikia vienaip ar kitaip tvarkyti, kad galėtume mokėti nors jau tą minimalų atlyginimą. Nemanau, kad tai būtų didžiausia problema.

Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui lietuvių per kišenę. Rugsėjo 21 dieną JAV centrinis bankas pranešė, kad bazinė palūkanų norma dabar nebus keičiama, tačiau dar šiais metais, labai tikėtina, kad bus vienas kilstelėjimas nuo 1,25 iki 1,5 proc.

Naujas Darbo kodeksas – gerai, tačiau nepakankamai. Bent jau taip reformą įvertino Jungtinių Amerikos Valstijų kapitalo įmonės. 71 proc. JAV kapitalo įmonių naująjį darbo kodeksą vertina palankiai, tačiau net 79 proc. apklaustųjų teigia, jog pakeitimai negarantuoja modernesnių darbo santykių.

 Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad verslas neprieštarautų net ir didesnei nei 400 eurų minimaliai algai (MMA), kaip siūlo Vyriausybė. Tačiau Vyriausybės vadovas remiasi tik dalies įmonių apklausa, sako darbdavių atstovas. Anot Dano Arlausko, smulkioms ir vidutinėms įmonėms toks sprendimas būtų skausmingas. „Aš bendrauju su verslininkais ir vakar buvau susitikęs su asociacijomis, tai jie kalba, kad galbūt per mažai.

Geidžiamiausiu pastarųjų metų investuotoju laikomą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovę „Tesla“ bandanti prisivilioti Lietuva turėtų paskubėti gerindama investicinę aplinką.

„IKEA Industry“ priėmė sprendimą investuoti į baldų gamybą Kazlų Rūdoje. Teigiama, kad investicijos į pažangias technologijas suteiks galimybę padvigubinti gamybos pajėgumus. Statybas planuojama pradėti dar šių metų rudenį. „IKEA Industry“ Kazlų Rūdoje mato didelį potencialą. Vertinant veiklos patirtį, darbuotojų kompetencijas, galimybes pritraukti naujų darbuotojų, žaliavų prieinamumą, Lietuva išties konkurencinga“, – teigia „IKEA Industry Lietuva“ generalinė direktorė Inga Urbonavičiūtė.

Jeigu ko ir turėjome pasimokyti iš ekonominių krizių, tai – atsidėti „juodai“ dienai. Būtent tokį pasiūlymą – valstybei susirūpinti rezerviniu fondu – Seime iškėlė konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau ekonomistai parlamentaro idėją vertina itin kritiškai ir primena, kad kaupti pinigus, kai ir taip esame skolingi – nelabai logiška. 2017 m. valstybės biudžeto deficitas siekia apie 500 mln. eurų, tačiau šiemet pavyko surinkti 22,5 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi.

Po septynerius metus trukusių derybų ketvirtadienį dalinai įsigaliojo Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutartis (CETA).  „Šis susitarimas atspindi būtent tokią prekybos politiką, kokios mes norime: tai turi būti ekonomikos augimą skatinanti priemonė, kuri ne tik būtų naudinga Europos įmonėms ir piliečiams, bet taip pat leistų skleisti mūsų vertybes, pasinaudoti globalizacijos pranašumais ir formuoti pasaulio prekybos taisykles“, – šia svarbia ES prekybos politikai proga parei...

 Vyriausybę, darbdavius ir profesine sąjungas vienijanti Trišalė taryba ketvirtadienį svarstys, ar nuo kitų metų minimalią algą (MMA) padidinti 20 eurų iki 400 eurų. Premjero patarėjas Lukas Savickas BNS teigė, jog Trišalei tarybai, kaip ir žadėta, ketvirtadienį bus pateiktas argumentuotas atsakymas, kodėl MMA reikia didinti iki 400 eurų. Anot jo, tai sudarytų 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir neviršytų jo augimo prognozių. Be to, MMA neturi viršyti 50 proc.

Vyriausybei siūlant nuo kitų metų minimalų atlyginimą (MMA) didinti iki 400 eurų, profsąjungos ir darbdaviai neturi vieningos nuomonės. Profesinės sąjungos mano, jog 400 eurų yra per mažai - minimali alga po kelerių metų turėtų siekti 500 eurų, tuo metu darbdaviai mano, jog 400 eurų yra per daug ir nori, kad MMA nepriklausytų nuo politikų valios. „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis mano, jog pats laikas MMA susieti su vidutiniu atlyginimu, panaikinant politikų įtaką minimalios algos keitimui.

Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės gali ateityje pakeisti tradicinius atsiskaitymo būdus ir jei taip, tai ar pagrįstas valiutos brangimas, kuris vien per paskutinius 6 mėnesius sudarė net 4 kartus, kai Bitcoin kaina pakilo nuo 1000 iki dabar apie 4000 JAV dolerių svyruojančios kainos.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė padidinti valstybės remiamas pajamas iki 122 eurų. Šis dydis taikomas skaičiuojant piniginę socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenimis. Jis dabar siekia 102 eurus. Nuo šių pajamų dydžio priklauso tokie dalykai kaip socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, teisė į nemokamą mokinių maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, kitos išmokos.

Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas kitose šalyse, kur ta pati kolekcija kainavo daug pigiau. „Lidl“ atstovės paaiškinimas suglumino ir ekonomistą Gitaną Nausėdą.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki šių metų pabaigos ketina panaikinti antrines įmones Geležinkelių aplinkosaugos centras (GAC) ir „Geležinkelių projektavimas“. Jų paslaugas numatoma pirkti rinkoje arba iš kitų grupės įmonių. Teigiama, kad tai leis sutaupyti 13,74 mln. eurų per metus. „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, jog analizavus antrinių įmonių veiklą, tapo aišku, kad yra didelis potencialas joms veikti efektyviau ir stiprinti konkurencingumą.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė esantis pasiruošęs diskutuoti su verslininkais ir darbuotojų atstovais dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) susiejimo su vidutiniu atlyginimu. Šį klausimą premjeras trečiadienį Vyriausybėje aptarė su darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis. „Mes šiandien kalbėjome apie principus, kokiu principu tai turėtų būti surišta, galbūt net įtvirtinti procentinę dalį su tam tikru paklaidos ruožu“, – žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims – 0,75 Eur. Kartu priimtas sprendimas nekeisti plačios krepšelio sudėties. „Būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina pradėta riboti neseniai, bet tai iš esmės pakeitė rinką.

Praėjusią savaitę gavus Europos Komisijos leidimą „Nordea“ ir DNB bankams sujungti savo veiklą Baltijos šalyse, šį procesą planuojama įgyvendinti 2017 metų spalio 1 dieną. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus bus įsteigtas ir Baltijos šalių regione veiklą pradės naujas finansinių paslaugų teikėjas „Luminor“. „Luminor“ suvienys „Nordea“ ir DNB – dviejų pirmaujančių Šiaurės šalių bankų – patirtį, išskirtinį dėmesį klientams ir gerą vietinės rinkos supratimą.

Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių dalyvavimas kaupiant. Jie išsiskiria ką reikėtų daryti, norint Lietuvai pasivyti. Lietuvoje vidutiniška pensija apie 274 Eur, o Švedijoje apie 2300 Eur.   „Šiandien Švedijoje išėjus į pensiją asmens gaunamos pajamos vidutiniškai sumažėja 25 proc., o Lietuvoje – 60 procentų.

Ūkio ministerija siūlo kelionių organizatorių lėšomis sukurti fondą, kuriuo būtų dengiami turistų nuostoliai, jei bendrovės taptų nemokios. Pačios įmonės tokiam pasiūlymui nepritaria ir siūlo įpareigoti drausti nuo nemokumo. Ūkio viceministras Ramūnas Burokas sako, kad dabar įstatyme įtvirtinta kelionių agentūrų prievolių įvykdymo užtikrinimo suma nepadengia visų galimų turistų nuostolių.

 Teisingumo ministrė atšaukė valstybės įmonės Registrų centras valdybą ir paskelbė naujų kandidatų į ją atranką. Naujoji valdyba turės paskirti ir naują centro vadovą - ankstesnis vadovas Kęstutis Sabaliauskas buvo priverstas palikti postą, auditui atskleidus neefektyvų įmonės valdymą ir galimus piktnaudžiavimus. Milda Vainiutė pasirašė tai numatantį įsakymą. Naujoje valdyboje dirbs 6 nariai, pranešė ministerija.

Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana reikšmingai sumažėti. „Ekonomikos augimą iš esmės skatina su eksportu susiję veiksniai – sustiprėjusi ekonominė padėtis užsienio šalyse ir gausesnės investicijos. Tačiau įsibėgėjusią plėtrą gali pristabdyti darbuotojų stygius.

 Seimo Antikorupcijos komisija, kuri įpareigota ištirti socialdemokrato Artūro Skardžiaus veiklą ir galimą interesų konfliktą, trečiadienį įvertins Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadas dėl parlamentaro 2011-2017 metais teiktų pataisų, susijusių su atsinaujinančia energetika. „STT pateiks antikorupcinio vertinimo išvadą dėl A.Skardžiaus teiktų pataisų, susijusių su atsinaujinančia energetika.

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę valdantieji, žadėjo ir mokesčių pertvarką. Ir štai, dienos šviesos link, kelią stumiasi naujas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas, kurį dar praėjusią savaitę derinimui pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

  Seimas linkęs nuo spalio iki sausio grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui. Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai. Už tai balsavo 107 Seimo nariai, prieš -4, o susilaikė 6. Jeigu Seimas ketvirtadienį pataisą priims, 9 proc. tarifas galiotų iki sausio 1-osios, po to, tikėtina, jis bus padidintas iki 15 proc. Gyventojai, kurių išlaidos šildymui viršija 10 proc.

Paaiškėjus, jog kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis kiek skiriasi, jų gamintojos - žinomos tarptautinės kompanijos - tikina, jog prisitaiko prie skirtingų šalių žmonių skonių, o produktų kokybė, anot jų, dėl to nenukenčia. Kai kurie gamintojai tikina, kad visoms rinkoms gamina pagal vienodą receptūrą.

Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl įsisuka į infliacijos verpetą, koks buvo prieš krizę. Statistiką vedantis EUROSTAT paskelbė, kad rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje akseleravo iki senai regėtų 4,6 proc. (panašiai buvo tik 2007 – 2009 ir 2011 metais) ir buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių.

Europos Komisija atliks tyrimą dėl galimo keleivių teisių pažeidimo, susijusio su Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimu atšaukti skrydžių. Kaip žinoma, „Ryanair“ praėjusią savaitę pranešė iki spalio pabaigos atšauksianti 40-50 skrydžių per dieną (apie 2100, arba mažiau nei 2 proc., visų savo skrydžių). Tokie bendrovės veiksmai gali paliesti iki 400 tūkst. keleivių. Europos Komisija pabrėžė, kad Europoje dirbančios aviakompanijos privalo laikytis taisyklių.

Policijos departamentas nusipirko 152 mikroautobusų, konvojavimui ir kriminalistams skirtų automobilių, veiklos nuomos būdu įsigijo dar 12 naujų „Audi A6“. Iš viso 12 „Audi A6“ nuoma kainuos per 507 tūkst. eurų, tuo metu 152 mikroautobusai policijai kainuos 6 mln. 267 tūkst. eurų. Departamentas nurodo, kad vieno verslo klasės „Audi A6“ kaina su būtina įranga siekia 42 tūkst. 260 eurų, tuo metu rinkoje, Policijos departamento teigimu, toks automobilis kainuoja apie 65 tūkst. eurų.

Trišalė taryba turėtų susitarti dėl minimalios algos (MMA) didinimo, tačiau neaišku, ar ji padidės 20 eurų, kaip siūloma, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Aš tikrai matau, kad ir po pirmo susitikimo prielaidos susitarti yra, tik klausimas, ties kokia riba susitarsime. O kad susitarsime, tai manau, tikrai galima tikėtis. Reikia minimalią algą kelti, tai daryti pagrįstai“, - interviu LRT radijui antradienį sakė S. Skvernelis. Trišalė taryba MMA didinimo klausimą vėl svarstys ketvirtadienį.

Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių metų pusėje viršijo 10 proc. Ar tai jau reiškia, kad Lietuvos ekonomika kaista? Kas yra ekonomikos perkaitimas? Ekonomikos perkaitimu yra laikoma situacija, kai visuminė paklausa pradeda stipriai viršyti gamybinį šalies potencialą.

Susisiekimo ministerija pradeda naujo valstybės valdomo Lietuvos pašto vadovo paiešką - paskelbta vieša kandidatų atranka. Naujasis įmonės vadovas pakeis rugpjūčio pradžioje atleistą Liną Minderienę. Bendrovė pranešė, kad atranką organizuoja personalo atrankos bendrovė „J.Friisberg & Partners“. Kandidatai dokumentus gali pateikti iki spalio 10 dienos, bet terminas gali būti pratęstas. Įmonės generalinį direktorių iš pasiūlytų kandidatų rinks ir skirs bendrovės valdyba.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis stebisi Europos Komisijos nario Vytenio Povilo Andriukaičio pozicija dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) ir teigia, kad eurokomisaras savo pasisakymais negina Lietuvos interesų. „Tenka nusistebėti, nes tiek Vyriausybės, tiek Seimo pozicija šiuo klausimu yra labai aiški“, – antradienį LRT radijui sakė premjeras. „Tokie pasisakymai tikrai nėra Lietuvos interesų gynimas šiuo atveju“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui turėtų būti taikoma, kol bus renovuoti visi daugiabučiai ir šilumos energija bus naudojama efektyviai, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės kokybės. Atrinkti Vilniuje ir Berlyne parduodami maisto produktai.

Aviakompanija „Ryanair“ patvirtino, kad yra publikuojamas atšaukiamų skrydžių tvarkaraštis, galiojantis nuo rugsėjo 21 iki spalio 31 dienos. Per dieną atšaukiama iki 50 skrydžių. Siekiant sumažinti atšaukimų skaičių, skrydžiai buvo perkelti į didesnes „Ryanair“ bazes, tai pat siekiama nukentėjusiems keleiviams pasiūlyti kuo daugiau alternatyvių skrydžių. Visą atšauktų skrydžių tvarkaraštį rasite ČIA: https://www.ryanair.

Seimas antradienį svarstys siūlymą nuo spalio grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Jis galiotų iki sausio 1-osios, po to būtų įvestas naujas - 15 proc. tarifas. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuri įteisintų 9 proc. tarifą, priimti numatoma ketvirtadienį. Seimo Ekonomikos komitetas yra atmetęs konservatorių teiktą siūlymą 9 proc. tarifą šildymui taikyti neribotą laiką. Nuo birželio centralizuotam šildymui taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.

Šalies rytuose dėl nesibaigiančių liūčių ir nuostolių ūkininkams skelbiama ekstremali padėtis. Ne tik rokiškėnai, bet jau ir Kupiškio, Biržų žemdirbiai skundžiasi, kad vandenyje skęsta ir pūva javų, pupų, žirnių, grikių ir avižų derlius. Maža to - dėl nežmoniško kritulių kiekio vėluoja ir sėja Permirkusiose ganyklose kenčia ir gyvuliai. Pasak žemės ūkio rūmų, panaši padėtis laukuose - jau beveik visoje Lietuvoje.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėtis skiriasi. Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija.

Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį švarkelį Didžiojoje Britanijoje jie galės įsigyti pigiau. Redakcija gavo Joanos laišką, kuriame ji palygina odinės striukės kainą.

Vilniaus Gedimino prospekte esantis beveik prieš 60 metų statytas istorinis „Neringos“ viešbutis bus rekonstruojamas. Viešbutis ir restoranas bus uždaryti rugsėjo pabaigoje ir neveiks iki kitų metų gruodžio. Už 8,9 mln. eurų (su PVM) pastatą atnaujins Estijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Merko statyba“. Estijos „Merko Ehitus“ per „Nasdaq“ Talino biržą pranešė apie „Merko statybos“ pasirašytą sutartį su bendrove „Neringos viešbutis“. Darbai truks iki 2018 metų gruodžio.

Suderinta metinė infliacija rugpjūčio mėnesį Lietuvoje buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje rugpjūtį infliacija siekė 4,6 proc., Estijoje - 4,2 proc., o Latvijoje - 3,2 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Metinis kainų augimas rugpjūtį fiksuotas visose ES valstybėse, tačiau trijų Baltijos šalių rodikliai buvo didžiausi visoje ES. Po Latvijos sekė Didžioji Britanija - 2,9 proc, Vengrija - 2,7 proc.

Savaitgalį kilo tikras kuriozas, socialiniai tinklai netyla iki šiol – pasipiktinę keleiviai ragina boikotuoti „Ryanair“. Mat oro linijų bendrovė nusprendė per ateinančias šešias savaites atšaukti nuo 1680 iki 2100, arba 40-50 per dieną, skrydžių. Tokio žingsnio bendrovė ėmėsi norėdama „pagerinti punktualumą“. Skelbiama, kad „Ryanair“ punktualumo rodiklis per pirmas dvi rugsėjo savaitės krito mažiau 80 proc. ribos dėl oro dispečerių streikų ir didelio pilotų darbo krūvio.

Gamyba užsiimančioms įmonėms su didžiuliais fabrikais migravus į tokias pigių kaštų šalis kaip Kinija, pramonės robotizacija situaciją gali pakeisti iš esmės. Šiandien gamyklose pradeda šeimininkauti robotai, galintys patys priimti sprendimus ir be žmogaus pagalbos organizuoti darbus, o tokios išmaniosios gamyklos gali būti įkurtos bet kuriame pasaulio kampelyje.

Seimui pradėjus rudens sesiją, BNS pateikia ekonomistų ir verslo atstovų lūkesčius bei numatomus priimti sprendimus. Dauguma ekspertų pasigenda didesnio dėmesio švietimo sistemai, kurios reformą vadina viena svarbiausių, siekiant sėkmingos šalies plėtros ateityje. Taip pat akcentuojama nežinia dėl tolesnės mokesčių sistemos pertvarkos ir veiksmų, skatinančių regionų plėtrą.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ pirmadienį pradeda skraidinti iš Vilniaus į Varšuvos Šopeno oro uostą. Skrydžiai vyks keturis kartus per savaitę. „Wizz Air“ nuo lapkričio pradžios ketina pradėti skrydžius iš Vilniaus į Agadirą Maroke, o nuo gruodžio - į Gdanską. Šiuo metu „Wizz Air“ skraidina iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų. Jos lėktuvais iš Lietuvos galima pasiekti 15 šalių.

Sveikatos apsaugos ministerijoje pirmadienį pristatomos naujos priemonės vaistų kainoms mažinti. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neseniai patvirtino vaistų politikos gaires.