Lietuvos verslas

Pasaulio energetika dėl įvairių priežasčių – teisinių reguliavimų, geopolitinių motyvų ir pokyčių visuomenėje – sparčiu žingsniu juda tvarumo link, tad nenuostabu, kad, vertinant gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, galima teigti, jog praėję metai buvo rekordiniai. Skaičiuojama, kad pasaulyje gaminamos žaliosios elektros galia 2019 metais padidėjo 200 gigavatų – šis šuolis didžiausias iki šiol.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl papildomų 3,9 mln. eurų skyrimo iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), artėjant spalį vyksiantiems Seimo rinkimams.  Lėšos VRK būtų skiriamos rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio išlaidoms apmokėti ir Seimo rinkimams organizuoti diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose, nurodo Vyriausybės kanceliarija.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl dyzelino lengvatos žemdirbiams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo koreguoti tokio dyzelino įsigijimo normas, pagal kurias valstybės biudžeto netektys sumažėtų kiek daugiau nei 6 proc., tačiau mažiau, nei buvo nurodžiusi Vyriausybė.  Vyriausybė dar pernai buvo nurodžiusi ministerijai iki šių metų birželio vidurio patikslinti lengvatinio žemdirbių dyzelino įsigijimo normas, kad būtų užtikrintas 15 proc.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymą išplėsti notariato paslaugas ir leisti notarams organizuoti elektroninius nekilnojamojo turto (NT) pardavimo bei nuomos aukcionus, praneša Teisingumo ministerija.   Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus teigimu, naujovė būtų aktuali klientams, ypač tiems, kurie gyvena užsienyje ir nori parduoti nekilnojamą turtą Lietuvoje.

Lietuvai liberalizuojant elektros tiekimo gyventojams rinką, Energetikos ministerija kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) dėl galimo valstybės valdomo tiekėjo „Ignitis“ piktnaudžiavimo padėtimi.  Ministerija skelbia pastaruoju metu gavusi pasikartojančių vartotojų nusiskundimų dėl „Ignitis“ siunčiamos informacijos apie jo kaip nepriklausomo tiekėjo siūlymus. Pasak ministerijos, pasiūlymus gauna net ir tie vartotojai, kurie nėra patekę į pirmąjį dereguliavimo etapą.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi vidutinė pensija, ministerijos skaičiavimais, galėtų didėti 27–29 eurais.

Valdininkai užsimojo sukurti Lietuvoje naują ryšio tinklą. Skaičiuojama, kad tam prireiktų dešimčių milijonų eurų investicijų. Jau veikiantys ryšio operatoriai ir verslo organizacijos tokiems planams prieštarauja. Trečiadienį Vyriausybės pasitarime planuojama priimti protokolinį sprendimą, kuriuo pavestų Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas (VRM) įgyvendinti Valstybinio kritinio ryšio tinklo (VKRT) sukūrimo priemonių planą jame nustatytais terminais.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis balandį-birželį siekė 1,3 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (1,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2019 metais – šis rodiklis Lietuvoje sumenko 0,1 punkto.

Tik po trijų balsavimų Seimas antradienį nutarė vis tik svarstyti pataisas, kuriomis siūlomos dar didesnės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučiams ir turizmui.     Šio klausimo svarstymą išbraukti iš darbotvarkės siūlė valstietis Valius Ąžuolas.   „Šiuo metu ta lengvata yra galiojanti turizmo sektoriuje iki 2022 metų pabaigos. Prasmė vieneriais metais pailginti.

Darbdaviai artimiausiu metu veikiausiai atlyginimų nejudins nei pirmyn, nei atgal. Rugpjūčio pradžioje atlikta SEB grupės verslo klientų apklausa parodė, kad dauguma – keturi penktadaliai įmonių neplanuoja artimiausiais mėnesiais keisti darbo užmokesčio darbuotojams.  Algas kirpti ketina kas šešta  Ekonomikos padėtis vasarą atsigavo ir daugelio ekonomikos sektorių veikla beveik sugrįžo iki lygio, buvusio prieš pandemiją.

Bankas „Luminor“ gerina šių metų ekonomikos prognozes ir teigia, jog 2020 metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 0,2 procento. Kovą bankas prognozavo, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 2,5 procento. Kitąmet prognozuojamas 4,4 proc. augimas, o 2022-aisiais – 4,2 procento.  Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, priešingai nei per 2009-ųjų metų krizę, Lietuva bus viena mažiausiai nukentėsiančių nuo krizės šalių ir žymiai sumažins atotrūkį nuo Vakarų Europos.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Šalies gyventojų II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto vertė pasiekė naują ribą – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje II pensijų kaupimo pakopoje valdomas turtas sudarė 4,09 mlrd. eurų, o vienam gyventojui teko beveik 3 tūkst. eurų vertės turto. Asociacija išplatintame pranešime informuoja, kad II pakopos pensijų fondai 3 mlrd. eurų ribą peržengė kiek daugiau nei prieš dvejus metus – 2018 m. birželį.

Lietuvoje reikėtų vėl įvesti privalomąjį gyvūnų ženklinimą, tačiau už tai turėtų sumokėti valstybė, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Kažkada buvo iniciatyva įvesti čipus, čipuoti gyvūnus, matyt, prie to reikia grįžti. Tik, aišku, tai neturėtų būti našta gyventojams. Matyt, valstybė turėtų rasti lėšų ir tokiu būdu paženklinti gyvūnus“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Reguliariai investuoja tik nedidelė gyventojų dalis ir lietuviai negali pasigirti dideliu sukauptu finansiniu turtu, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Kas mums trukdo? Kaip parodė tyrimas, egzistuoja ne vienas klaidingas įsitikinimas ir stereotipas, sulaikantis gyventojus nuo investavimo ir papildomo kaupimo finansiškai saugesnei ateičiai.

Kauno miesto savivaldybė antradienį perpus sumažino nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius viešbučiams. Opozicinių konservatorių atstovai ragino savivaldybę peržiūrėti ir kitas sritis bei įvertinti, ar ir jiems nereikėtų skirti lengvatų. „Norėtųsi, kad būtų dar kartą peržiūrima, kokiems sektoriams taip pat galėtumėme suteikti lengvatas, kadangi matome, kad krizė dar nesibaigė“, – sakė konservatorius tarybos narys Paulius Lukševičius.

Žmonės vis dažniau pripažįsta, kad masažas yra puikus būdas pamiršti stresą ir atsipalaiduoti, tačiau, pasirodo, Lietuvoje tokia atpalaiduojamojo masažo paslauga dažnai yra nelegali. Ne vienerius metus už įstatymo ribų esantys masažuotojai net nedrįsta viešai kalbėti apie tai, kad jie tuoj gali likti be savo amato ir stoti į bedarbių gretas.  Įstatymuose šiuo metu aiškiai nurodoma, kad masažas gali būti atliekamas tik licencijuotoje gydymo įstaigoje ir tik ten esantiems pacientams.

Nors šiais metais sukčiavimų internete skaičius sumažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius, pranešime žiniasklaidai perspėja Lietuvos bankų asociacija (LBA). Dažniausiai sukčiai apgavystėms rinkdavosi skambučius iš užsienietiškų numerių, žinutes bankų vardu su apgaulingomis nuorodomis ar įmantresnius variantus, pavyzdžiui, skambučius į pokalbių programėles.

Lietuvai pasiryžus nepirkti baltarusiškos elektros, kai tik bus įjungta Astravo atominė elektrinė (AE), gyventojams elektra nebrangs, tikina energetikos ministras.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, baimintis brangimo nereikia tiek dėl palyginti menkos baltarusiškos elektros dalies Lietuvos elektros importe, tiek dėl išaugusios elektros gamybos pačioje Lietuvoje. LRT radijui jis teigė, kad Baltijos šalys toliau derasi dėl techninių sprendimų, kaip neįsileisti AE elektros.

Eismo kilpomis vykstantis judėjimas Senamiestyje nuo pirmadienio, rugsėjo 14 dienos, bus analizuojamas naudojantis bandomosiomis filmavimo kameromis, išdėstytomis Trakų (rudoji zona), Rūdninkų (rudoji ir violetinė zonos), Pilies (žydra zona) bei Dominikonų (žydra zona) gatvėse. Prie eismo kilpų įvažiavimų ir išvažiavimų įrengtos išmaniosios kameros fiksuos ne tik pravažiuojančių transporto priemonių kiekį, bet ir vidutinį greitį, taip pat galimus kelių taisyklių pažeidimus.

Šiuo metu žiniasklaidoje ir viešajame transporte transliuojama reklama apie Vyriausybės ketverių metų darbus kainavo 66,4 tūkst. eurų, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt Vyriausybės kanceliarija portalui nurodė, kad „planuojant reformų komunikaciją siekiama viešinti reformų naudas, kurias jos atneša visuomenei, ir paraginti bei paskatinti jomis naudotis“. Rugpjūtį kanceliarija pasirašė 11,979 tūkst. eurų su PVM vertės sutartį su įmone „Media traffic“ bei 54,450 tūkst.

Kasmet lietuviai nusiperka per 100 tūkst. naudotų ir naujų lengvųjų automobilių. Atrodytų, kad jų spalva nėra pats svarbiausias veiksnys, lemiantis pasirinkimą. Vis dėlto oficiali statistika rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvoje registruojamų automobilių yra pilki arba juodi. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios yra populiariausios transporto priemonių spalvos Lietuvoje ir kokios spalvos mašinas renkasi užsienio šalių gyventojai.

Energetikos grupė „Ignitis grupė“ gaus 110 mln. eurų vertės Europos investicijų banko (EIB) paskolą, skirtą įgyvendinti išmaniųjų skaitiklių projektą. „Ignitis grupės“ valdyba pirmadienį pritarė sprendimui sudaryti paskolos sutartį su EIB.

Pirmadienį, rugsėjo 14 dieną, Šiaulių „Akropolyje“ esančio mobiliųjų įrenginių remonto ir priežiūros paslaugų teikėjo MTTC serviso darbuotojui patvirtinta COVID-19 infekcija. Artimą sąlytį turėję 4 susirgusiojo kolegos saviizoliuojasi – į darbo vietas galės grįžti tik gavę neigiamus testų atsakymus bei leidus specialistams.

Jau nuo kitos savaitės – rugsėjo 21 d. – gyventojai galės teikti paraiškas ir gauti finansavimą nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrinėms įsirengti arba saulės parkuose įsigyti bei seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima visą mėnesį – iki spalio 21 d. Iš viso šiems kvietimams numatyta daugiau nei 20 mln. eurų.  „Tai jau trečiasis kvietimas saulės elektrinėms įsirengti. Gyventojams sukūrėme nuolatines galimybės gauti kompensacijas saulės elektrinėms įsigyti.

Europos Komisija patvirtino 1 mln. eurų vertės paramos schemą kelionių organizatoriams, kurie prieš prasidedant karantinui ir jo pradžioje organizavo keliautojų grąžinimą namo. Priemonė buvo patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą, teigiama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime. Anot pranešimo, parama tiesioginių dotacijų forma sudarys 75 proc. išlaidų, susijusių su keliautojų repatrijavimu iš užsienio, patirtų nuo vasario 26 iki kovo 31 dienos.

Praėjusią savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje buvo mažiausia Baltijos šalyse. Šalyje buvo pagaminta daugiau nei pusė reikalingos elektros energijos, o jos eksportas per Latvijos pjūvį išaugo 274 proc.  Rugsėjo 7–14 d. vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje buvo mažiausia Baltijos šalyse. Ji nukrito 12 proc. lyginant su praėjusia savaite ir siekė 38,2 EUR / MWh. Latvijoje kaina sumažėjo 9 proc. ir siekė 39,8 EUR / MWh, o Estijoje kaina traukėsi 9 proc.

Daugelis Europos prekybininkų ragina daugiau neatidėlioti ir nuo kitų metų liepos panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas smulkioms siuntoms iki 22 eurų. Šiuo metu tokios siuntos iš trečiųjų šalių nėra apmokestinamos PVM.  Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) praneša remianti daugumą Europos prekybininkų vienijančios tarptautinės asociacijos „EuroCommerce“ praėjusios savaitės kreipimąsi į Europos Komisiją.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 127,9 mln. eurų grynojo pelno – 28,6 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį, kai jų pelnas siekė 179 mln. eurų. Pelningai veikė dešimt, nuostolingai – šeši bankų sektoriaus dalyviai. Tarp nuostolingų rinkos dalyvių dominavo veiklą pradedantys ar nutraukiantys bankai. Seniai veikiantys bankai dirbo pelningai, nors daugelio jų pelnas šiemet sumažėjo, teigiama Lietuvos banko pranešime.

Europos Komisija (EK) pranešė, kad pastaruoju metu Europos Sąjungos valstybių gyventojai iš trečiųjų šalių paštu ar kitais būdais gauna įvairių rūšių sėklų siuntinių mažose fasuotėse, kurių neužsakė. Daugiausia sėklos atkeliauja iš Kinijos, Singapūro, Taivano, Vanuatu ir Malaizijos. Šiose fasuotėse randama ne tik skirtingų rūšių sėklų, bet ir augalų bei žemių likučių, negyvų vabzdžių lervų ir grybelinių ligų požymių.

Lietuvos ūkio būklė nėra tokia prasta, kaip buvo prognozuojama tik prasidėjus pandemijai. Šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje, kurį parengė Finansų ministerija. „Ekonominius išbandymus, palyginti su kitomis ES šalimis, atlaikėme bene sėkmingiausiai, tačiau padėtis dėl Covid-19 pandemijos išlieka neapibrėžta, todėl turime būti atsargūs ir pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius.

Dalis viešųjų finansų išlaidų 2021 metais bus finansuojamos skolintomis lėšomis, kadangi ekonomikos atsigavimas užtruks, todėl bus numatomas biudžeto deficitas, interviu portalui 15min.lt sakė finansų ministras Vilius Šapoka. „Deficitas bus sveiko proto ribose tam, kad iš tiesų skolos ir BVP santykis kuo greičiau galėtų pakeisti trajektoriją ir grįžti į mažėjimo tendenciją“, – tvirtino V. Šapoka.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tvirtina, kad medžioklė Žuvinto rezervate buvo ir yra draudžiama, tačiau visuomenėje kilus abejonėms papildomi saugikliai bus įtraukti į šiuo metu rengiamas medžioklės taisykles. „Tikrai teisės aktai reglamentuoja ir tenka apgailestauti, kad tiek pats vadovas direkcijos suklaidino visuomenę, tikrai medžioklė negalima, draudžiama, kaip ir buvo iki šiol“, – interviu Lietuvos radijui pirmadienį sakė K. Mažeika.

Šalies gyventojai ir įmonės aktyviai perka naujus automobilius, rodo „Swedbank“ lizingo sutarčių duomenys. Šią vasarą bankas sudarė 9 proc. daugiau lizingo sutarčių dėl automobilių įsigijimo, palyginus su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Be to, ir verslas, ir privatūs gyventojai itin domisi hibridiniais modeliais, kurių per 2020-uosius, palyginti su ankstesniais metais, įsigyta beveik 2 kartus daugiau.

Galimybėmis persikelti į Lietuvą domisi daugiau nei pusšimtis Baltarusijos informacinių technologijų (IT) įmonių, tačiau to kol kas padaryti negali dėl teisinių kliūčių, teigia valstybinės agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas. Pasak jo, dėl krizės Baltarusijoje visos kaimynės sulaukia šios šalies IT kompanijų užklausų perkelti verslą. „Lietuvoje taip pat turime jau dabar virš 60 įmonių (ir jų skaičius kas dieną auga), besidominčių galimybe investuoti Lietuvoje.

Dėl koronaviruso pandemijos kinui ir kultūros įstaigoms papildomai skirta 6 mln. eurų. Vyriausybė praėjusią savaitę savaitę pakoregavusi ekonomikos skatinimo ir koronaviruso pasekmių planą, koncertinių ir teatrinių įstaigų, bibliotekų, muziejų bei kitų Kultūros ministerijos valdomų įstaigų paslaugoms numatė 4,46 mln. eurų. Dar 2,8 mln. eurų skirti kino industrijai skatinti –  1,6 mln. eurų iš šios sumos papildomai skiriama kino platintojų bei kino teatrų veiklai skatinti, o 1,2 mln.

Sergančių koronavirusu žmonių vis daugėja, dalis jų užsikrečia privačiuose arba viešuose renginiuose. Jų organizatoriai tvirtina, kad dėl neaiškios situacijos šiuo metu renginius planuoja vos kelioms savaitėms į priekį. O apie rudeninius ir žiemos renginius apskritai dar negalvoja. Atlikėjų prodiuseris ir vadybininkas Lauras Lučiūnas teigia, kad koncertai vasaros sezonu ir dabar vyksta taip, kaip buvo suplanuota.

Panašu, kad Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, nukritęs balkonas išgąsdino visus – tiek daugiabučių gyventojus, tiek namų administratorius. Netrukus net neįspėjus gyventojų imta tvarkyti senus balkonus kitame sostinės rajone. O kiek tiksliai tai kainuos, nežino nei už tai mokėsiantys gyventojai, nei namo administratorius. Naujosios Vilnios gyventoja Marija pasakoja, kad šiuo metu jos daugiabutyje prasidėjo fasado ir balkonų remonto darbai.

Panašu, kad šiukšles šalia konteinerių paliekantiems vilniečiams teks keisti įpročius arba mokėti baudas, kurios gali siekti ir 600 eurų. Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į vis didėjantį gyventojų pranešimų apie šiukšlintojus kiekį, ruošiasi įrengti stebėjimo kameras, kurios fiksuos pažeidėjus. Vilniaus miesto atliekų tvarkymo kontrolę vykdanti savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) planuoja įrengti 14 vaizdo stebėjimo kamerų.

Šilutės rajono savivaldybė už kiek daugiau kaip 2 mln. eurų ketina atnaujinti miesto istorinį parką.  Savivaldybės administracija 2,04 mln. eurų vertės sutartį pasirašė su bendrovėmis „Tima“ ir „Kavesta“, kurios buvo vienintelės atviro konkurso dalyvės, nurodoma viešojo pirkimo ataskaitoje. Parke ketinama rekonstruoti 5,3 km ilgio pėsčiųjų-dviračių takus ir sutvarkyti 418,7 tūkst. kv. m ploto parko teritoriją.

Jau dvejus metus vykstanti kova dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros sustabdymo pakrypo Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį, kuria pripažįsta praėjusios kadencijos Kėdainių rajono tarybos sprendimą nepritarti Zabieliškio sąvartyno plėtrai neteisėtu. Kodėl? Pasirodo, dar 2015 metais į valdžią šviežiai atkulniavę valdantieji suskubo pasirašyti Statybos leidimą, kuriuo palaimino sąvartyno plėtrą.

Atšalus orams vis daugiau gyventojų ima rūpintis langų sandarumu. Prieš šildymo sezoną svarbu, kad namuose neliktų plyšių, pro kuriuos patenka šaltas oras. Specialistai pastebi, kad norėdami sutaupyti gyventojai patys bando tvarkyti langus, bet kartais po tokių bandymų meistrams tenka mokėti dvigubai. Įmonės „Langų servisas“ vadovas Martynas Šublinskas teigia, kad vos atšalus orams ima sulaukti žmonių skambučių.

Nuo birželio mėnesio su įvairiomis institucijomis derinusi Vyriausybės nutarimo projektą, Žemės ūkio ministerija paskelbė, už kokias veiklas žymėto dyzelino norma bus padidinta, už kokias sumažinta ar visai panaikinta. Sprendžiant iš portalo degalukainos.lt šiuo metu pigiausias įprastas dyzelinas kainuoja 0,89–0,90 euro už litrą. Žymėtas dyzelinas yra beveik perpus pigesnis ir kainuoja nuo 0,47–0,51 euro už litrą. Taip yra dėl to, kad šie degalai apmokestinami mažiau.

Dar pernai Vilniaus valdžios pritarimo sulaukęs tunelis po geležinkeliu Iešmininkų gatvėje bus pradėtas statyti anksčiausiai kitų metų pavasarį. Savo pradžios laukia ir kitas panašus projektas sostinėje.  Vilniaus miesto savivaldybė antradienį nutraukė tunelio įrengimo konkursą, vienintelei pasiūlymą pateikusiai tiltų statybos bendrovei „Tilsta“ paprašius didesnės, nei buvo priimtina miestui, kainos, rodo centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenys.

Vasaros pabaiga buvo dosni darbo pasiūlymų. Paskutinį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 40,2 tūkst. laisvų darbo vietų – tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius šiais metais ir apskritai šį dešimtmetį, praneša Užimtumo tarnyba. Pastarąjį kartą daugiausiai per mėnesį buvo užfiksuota 2013 m. gegužę, kai darbdaviai pateikė 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Šį rugpjūtį darbo jėgos paklausa augo 14,7 proc., palyginti su liepa, ir net 20,9 proc., palyginti su 2019 m. rugpjūčiu.

Steigiamu 1 mlrd. eurų vertės Paramos verslui fondu domisi bent kelios stambios įmonės, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, besitikintis, kad fondas pradės veiklą dar rugsėjį.  „Poreikį jau turime. Bent jau mūsų žiniomis, kreipėsi, berods, septynios potencialios įmonės, kurios domisi galimybėmis. (...) Tikiuosi, per rugsėjį šis darinys taps operacionalus“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Vasiliauskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nuo ketvirtadienio pradėjo budėti visą parą, kad galėtų reaguoti į žiaurų elgesį su gyvūnais. „Įvedėme nuo vakar 24 val. budėjimą departamento lygiu. Nesame operatyvinė tarnyba, tačiau eksperimento būdu tą įvedėme, nes yra tokia būtinybė“, – penktadienį per Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį pranešė VMVT direktorius Darius Remeika.

Ligoninės dėl koronaviruso patyrė apie 14 mln. eurų išlaidų, didžioji dalis jų bus kompensuota, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Vertinimas yra užbaigtas ir absoliuti dauguma tų išlaidų yra pripažintos kaip tinkamos kompensuoti. Suma, kuriai buvo pateikta kompensacijų, tai yra apie 14 mln. eurų ir didžioji dalis tų išlaidų yra pripažintos tinkamomis išlaidomis“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

Elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ), kurios sudaro reikšmingą dalį Lietuvos FinTech sektoriaus, skaičius, mokėjimo operacijos ir pajamos šių metų pirmąjį pusmetį toliau didėjo, teigiama Lietuvos banko pranešime.  „Pirmojo pusmečio tendencijos rodo, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius atlaikė koronaviruso krizės išbandymą.