Lietuvos verslas

Lietuvos gyventojai nuo 20 iki 30 metų labiausiai norėtų gyventi privačiuose namuose bet kuriame Lietuvos mieste, išskyrus Vilnių. Panaši tendencija ir Latvijoje – čia 40 proc. jaunimo nori gyventi nuosavame name aplink Rygą, tuo tarpu net trečdalis jaunų estų nori gyventi kaimo name. Tačiau visose Baltijos šalyse didžioji dauguma jaunimo nusiteikę geriau mokėti būsto paskolą nei nuomą. „Luminor“ banko užsakytas tyrimas atskleidė, kad net 34 proc.

Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad šiai valstybės įmonei perėmus buvusio Lukiškių kalėjimo kompleksą, svarstoma galimybė jį valdyti perduoti verslui su sąlyga, kad būtų užtikrinti visuomeniniai poreikiai. M. Sinkevičius BNS sakė, kad artimiausiu metu buvusį kalėjimą ketinama laikinai išnuomoti, tačiau ilgainiui bus vertinama ir viešosios ir privačios partnerystės galimybė – perduoti verslui visus pastatus mainais už dalies patalpų pritaikymą edukacinėms ir kultūrinėms veikloms.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kiekvienais metais vidutinis lietuvių gyvenamojo būsto plotas mažėja. Dažno gyventojo butas neviršija 50 kvadratinių metrų. NT specialistų teigimu, šis rodiklis atspindi neigiamą gyvenimo kokybės pasikeitimą. Tačiau tikimasi, kad po pandemijos padėtis pasikeis, nes šiuo metu auga susidomėjimas namais ir kotedžais.

Paskelbtas karantino laikotarpis ir vėl privertė sustabdyti sporto klubų veiklą. Tuo metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) vis dar skaičiuoja gyventojų, norinčių nutraukti sutartį su sporto klubu, skundus. Žmonės skundžiasi, kad verslo atstovai sutartis pratęsia be jų pačių žinios.

Ieškant darbo neretai didžiausią įtaką sprendimui sudaro įmonės mokamas atlyginimas. Ir nors atrodytų, kad dideles algas uždirba tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys darbuotojai, visgi ir profesinę mokyklą baigę specialistai gali užsitikrinti padorų atlyginimą.  Remiantis užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant atlyginimų vidurkį, šiuo metu didžiausias atlyginimas siūlomas programinės įrangos inžinieriams.

Jau daugelį metų drabužių ir avalynės kainos Lietuvoje yra didesnės už vidutines Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tačiau koronaviruso pandemija keičia ne tik pačią aprangą, bet ir jos kainas. Prekybininkai pastebi pasikeitusius pirkėjų įpročius, todėl drabužiams taiko nuolaidas. Stiliaus ekspertė Irna Cybina irgi pastebėjo, kad šio rudens tendencijos pasižymi paprastumu, patogumu ramiomis spalvomis, nėra nieko, kas stebintų ar šokiruotų.

Jei Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos pasitrauks be prekybos sutarties, nuo kitų metų vasaros brangs siuntimo į ir iš Jungtinės Karalystės paslaugos. Lietuvos paštas praneša, kad Jungtinė Karalystė bus laikoma trečiąja šalimi, o šioms šalims yra taikomi atskiri muito mokesčiai. Lietuvos muitinė įspėja „Brexitui“ ruoštis iš anksto.

Karantino metu sporto klubai ir treneriai sako norintys ir klientus išsaugoti, ir jų fizine forma pasirūpinti, tad sukasi, kaip išmano. Vieni rengia nuotolines treniruotes, kiti vilioja naujomis idėjomis. Štai vieno sporto klubo Kaune savininkas pasiūlė savo klientams išnuomoti treniruoklius ir svarmenis, kad šie galėtų sportuoti namie. Kaunietis Kęstutis atskuba į sporto klubą. Tiesa, šį kartą ne sportuoti. Nors svarmenis pakilnoti teks.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nori leisti Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) parduoti buvusio Lietuvos Edukologijos universiteto (LEU) bendrabutį Vilniuje, kad pinigus universitetas galėtų skirti pedagogų rengimo centrui Kaune.  Dar vieną bendrabutį Vivulskio gatvėje ir padalinį Švitrigailos gatvėje siūloma perduoti universitetui valdyti dešimtmečiui.

Įsibėgėjus karantinui, panašu, kad namuose būnantys gyventojai daug laiko leidžia virtuvėje. Parduotuvės pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau miltų, mielių, kepimo miltelių ir kitų kepinių gaminimui skirtų produktų. Tačiau įdomu ir tai, kad krito duonos pardavimai – karantino metu daugiau lietuvių ėmė patys kepti duoną. Lietuviai ėmė pirkti mažiau duonos, nes ją kepti ėmė namie – tokią išvadą pateikia kai kurie Lietuvos prekybos centrai.

Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu.

Šeštadienio popietę į Šiaurės prospekte esantį „Lidl“ prekybos centrą užsukusią kaunietę nustebino didžiulis pirkėjų skaičius. Moteris pasigedo klientų srautų reguliavimo, žmonės tarp prekių lentynų ir prie kasų kone susispaudę vienas prie kito. „Taip šiuo metu atrodo „Lidl“ parduotuvė Kaune, Šiaurės pr. Klientų srautai nėra reguliuojami, prie įėjimo nėra apsaugos“, – apie 12.30 val. tvirtino redakcijai parašiusi skaitytoja.

Kalėdos šiais metais bus kitokios ir neįprastos. Ne tik todėl, kad nėra aišku, ar galėsime jas švęsti su brangiausiais žmonėmis, bet ir dėl galimo dovanų trūkumo. Pasaulyje siautėjantis koronavirusas stabdo tiek prekių gamybą, tiek logistiką. Prekybininkai skatina kalėdinėmis dovanomis pradėti rūpintis jau dabar, nes kiekvieną dieną tikimybė jas gauti laiku – vis mažėja.  „Tai bus labiausiai intensyvios Kalėdos istorijoje, kokias el.

Beveik visi didžiausi šalies prekybos tinklai, išskyrus „Maximą“, neskelbia, kiek jų darbuotojų užsikrečia koronavirusu. Prekybininkai teigia, kad apie atvejus neskelbia, nes jų nėra daug. Komunikacijos specialistų vertinimu, svarbu pasverti, ar tokios informacijos paskelbimas padės apsisaugoti nuo gandų, ar kaip tik sukels papildomų nuogąstavimų.

Naują valdančiąja koaliciją sudarančių partijų atstovai yra užsiminę apie tai, kad gali būti naikinamos kai kurios mokesčių lengvatos – tarp jų ir žemės ūkio sektoriui. Vis dėlto tokie sprendimai gali padidinti maisto kainas, juolab, kad paties sektoriaus laukia didelės permainos dėl naujų ES reikalavimų. Kadenciją baigiantis žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako nežinantis, kas bus naujas ministras, tačiau jam iššūkių tikrai netrūks.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdomų apsaugos priemonių nuo koronaviruso atsargų pervežimu ir sandėliavimu rūpinsis logistikos įmonė „Hoptrans logistics“. Vyriausybė tam šią savaitę skyrė 99,3 tūkst. eurų SAM sutaupytų lėšų asmens apsaugos priemonėms įsigyti. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nurodė, kad naujo tiekėjo prireikė pasibaigus sutarčiai su „Lietuvos paštu“, iki šiol saugojusiu priemones.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša apie 9 naujus savo darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejus bei per šią savaitę jau 14 pasveikusių darbuotojų. Penktadienį, lapkričio 13 dieną, koronavirusas nustatytas darbuotojams Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Kretingoje, Žiežmariuose ir Ventoje. Parduotuvėse ir kituose padaliniuose, kur dirbo COVID-19 susirgę darbuotojai, yra atlikta pilna dezinfekcija.

Šalyje paskelbus karantiną, skirtingos verslo sritys neišvengia ir tam tikrų apribojimų. Ne išimtis ir siuntas pristatančios įmonės, kurios aiškina, kas pasikeitė norintiems išsiųsti siuntas. Be to, užsimenama ir apie siuntinių pristatymo vėlavimą.  Apie darbo pokyčius kalba Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė. Pasak jos, tam tikrų pakeitimų buvo imtasi jau prieš karantino paskelbimą.

Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje šeštadienį pastebėti teršalai surinkti, pranešė uosto direkcija. Šeštadienį apie 8 val. pastebėtų teršalų dėmių likvidavimo darbai baigti apie 16 valandą. „Visa uosto akvatorija pavakarę dar kartą išžvalgyta, teršalų nebepastebėta. Atsakingoms tarnyboms nurodyta įdėmiai sekti ir stebėti situaciją, tad Uosto direkcijos kateriai budės visą naktį“, – uosto pranešime teigia direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Sostinės Lazdynų baseino užbaigimo darbų konkursas bus skelbiamas iš naujo, penktadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. „Gavom labai daug klausimų ir tokiu būdu tiesiog leisime rangovams tinkamai pasiruošti pirkimui, o ir paskatinti dalyvauti ir kitus rangovus.

Ugniagesiai savivaldybėms artimiausiu metu perduos 40 mobilių sirenų, skirtų informuoti gyventojus apie pavojų. Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininko Edgaro Gedos, 13 naujų sirenų yra automobilinės, likusios 27 – pastatomosios. „Pastatomosios sirenos mobilumo prasme nėra tvirtai susietos su statiniu ar su žeme.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio – spalio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,6 proc. (226 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Planuotos bendros minėtų biudžetų 2020 metų  dešimties mėnesių pajamos – 9 550,3 mln. eurų, faktinės – 8 591,2 mln. eurų, t.y., gauta 10 proc. (959,1 mln. eurų) mažiau nei planuota. Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, pajamų į valstybės biudžetą gauta 6 985,4 mln. eurų.

Lietuvos bankas skyrė 370 tūkst. eurų baudą lietuviško kapitalo mokėjimų bendrovei „Paysera LT“ dėl pinigų plovimo prevencijos pažeidimų, penktadienį pranešė pati bendrovė. Ji taip pat informavo skųsianti sprendimą. „Paysera LT“ nesutinka su Lietuvos banko skirta 370 000 eurų bauda už pinigų plovimo prevencijos įstatymo pažeidimus ir ją skųs teismui. Bauda prilygsta 2020 metų „fintech“ bendrovės trijų mėnesių grynajam pelnui“, – teigia bendrovė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja gavusi pranešimą apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, kurio priežastis – nesaugus darbas iškasoje. Tai jau antra tokia nelaimė šiais metais. Tvarkant gedimą nuotekų tinkluose ir atliekant darbus iškasoje, ketvirtadienį prispaustas žemės nuošliaužos žuvo pagalbinis darbininkas. Nelaimė įvyko Pageižės kaime Zarasų rajone.

Lietuva penktadienį pasirašė sutartį su Jungtinėmis Valstijomis dėl keturių karinių sraigtasparnių „Black Hawk“ įsigijimo. Lietuva JAV vyriausybei už sraigtasparnių platformą per penkerius metus sumokės 181 mln. eurų, JAV vyriausybė skyrė maždaug 26 mln. eurų paramą. Pirmieji sraigtasparniai Lietuvą turėtų pasiekti 2024 metų pabaigoje.

Lietuvos vartotojai jau sumokėjo už praėjusią savaitę bandomuoju režimu veikti pradėjusios Astravo atominės elektrinės pagamintą elektrą, sako Lietuvos elektros rinkos reguliuotojo vadovė. Pasak Ingos Žilienės, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) netvirtins jau pateiktos ir trijų šalių ministerijų bei operatorių suderintos trišalės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos, nes ji neužtikrina, kad baltarusiška elektra nepateks į Lietuvos rinką.

Visai neseniai už Atlanto pristatytas naujausias bendrovės „Apple“ telefonas „iPhone“ jau parduodamas ir Lietuvoje. Kai kurie jo modeliai kainuoja gerokai per 1 tūkst. eurų. Už tokią sumą galima nusipirkti nenaują, bet tvarkingą ir važiuojantį automobilį. Mažiausias naujos serijos modelis „iPhone 12 mini“, priklausomai nuo atminties dydžio, kainuoja nuo 829 eurų iki 999 eurų. „iPhone 12 Pro Max“ – nuo 1279 eurų iki 1639 eurų.

Naujienų portalas 15min paskelbė naujo vyriausiojo redaktoriaus atranką. Ligšiolinis vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius atsistatydino, tačiau toliau laikinai eis šias pareigas, kol baigsis atranka, rašoma portalo pranešime.  „Mes labai vertiname R. Celencevičiaus indėlį stiprinant žurnalistiką mūsų portale ir užtikriname, kad čia ji visada bus puoselėjama.

Lietuvoje tarp skirtingų institucijų ir politikų kilę ginčai dėl prekybos elektra su Rusija gali pakenkti šalies tarptautinei reputacijai, sako kai kurie BNS kalbinti energetikos ekspertai.

Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį krito mažiausiai tarp 20 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku,  sumažėjo 1,7 proc., visoje ES ekonomikos nuosmukis siekė 4,3 proc., o vien euro zonoje – 4,4 procento. Latvijoje BVP per metus smuko 3,1 proc., Estija naujausių duomenų nepateikė.

Nepriklausomai nuo Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių derybų baigties, nuo 2021 pradžios tarp šių šalių atsiras laisvo prekių judėjimo kliūčių, kurių šiuo metu nėra. JK nedalyvaus ES bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje, nesinaudos ES tarptautinių susitarimų teikiamais pranašumais. Todėl su JK rinka dirbantis Lietuvos verslas turėtų rimtai domėtis laukiančiais pokyčiais, primena Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Prekybos tinklas „Rimi“ paskutinėmis šių metų dienomis ilgins dalies parduotuvių darbo laiką, siekdamas suteikti galimybę pirkėjams apsipirkti saugiai, išvengiant galimų didesnių susibūrimų bei būtinybės juos kontroliuoti. Vadovaujantis tuo pačiu tikslu, „Rimi“ prekybos centrai ilgiau nei pernai dirbs ir gruodžio 31 d. bei anksčiau pirkėjus pasitiks pirmąją Naujųjų metų dieną.

Tik pusė patikrintų mokėjimo paslaugų teikėjų tinkamai informuoja klientus apie pritaikytus komisinius mokesčius už paslaugas, rodo Lietuvos banko tyrimas. Veikloje užfiksuotus trūkumus jie įpareigoti pašalinti, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Tiesa, jame neatskleidžiama, kurie bankai ar kitos mokėjimo įstaigos apie taikomus paslaugų mokesčius klientus informuoja netinkamai.

Įvedus visuotinį karantiną šalyje, vis daugiau įmonių skelbia prastovas. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiuo metu prastovas darbuotojams yra paskelbusios 3699 įmonės. Galiojančiose prastovose yra per 30 tūkst. darbuotojų.

Dalis regionų gyventojų gali netekti galimybių naudotis įprastais maršrutiniais autobusais, jei bus įgyvendintas Konkurencijos tarybos sprendimas nutraukti sutartis su 42 keleivių tarpmiestiniais maršrutais vežėjais.

Antrojo karantino metu susisiekimas tarpmiestiniu transportu vyksta, tačiau keleivių srautai yra sumažėję, todėl vežėjai žada retinti reisus. Pasak vežėjų, jų įmonės patyrė jau 8 mln. nuostolį, todėl tikisi valdžios pagalbos, tačiau ši sudėtingu laikotarpiu esą imasi vežėjams nepalankių sprendimų.

Kauno oro uoste avariniu būdu ketvirtadienį sėkmingai nusileido ką tik iš jo pakilęs Latvijos oro linijų „SmartLynx“ keleivinis lėktuvas, jame keleivių nebuvo.  Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Marius Zelenius BNS sakė, kad incidentas įvyko dėl techninių priežasčių, kurias detaliau pakomentuoti galėtų pati bendrovė.  „Nusileido sėkmingai, viskas gerai“, – BNS sakė M. Zelenius. Jo teigimu, lėktuve buvo du įgulos nariai. Lėktuvas iš Kauno oro uosto pakilo 16.41 val.

Manyti, kad greitasis kaloringas maistas, kuriame itin daug cukraus, druskos, kitų ne visai naudingų medžiagų jeigu akivaizdžiai ir nekenkia sveikatai, tai jos tikrai neprideda. Tačiau panašu, kad sprendžiant bene svarbiausius šiuo metu sveikatos klausimus premjerui ir jo komanda tai visai nė motais.

Didžioji dalis pasiūlymų birželį Vyriausybės patvirtintam Ateities ekonomikos DNR planui nėra taiklūs, sako bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog investicijos į žmogiškuosius išteklius, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizavimą yra kryptys, kurių Lietuvai reikia, tačiau anot jos, didelė dalis siūlomų investicijų yra „į trinkeles“ – infrastruktūrą, kelius ar miestų aikštes.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša apie 7 naujus savo darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejus bei per pastarąsias dvi paras 11 pasveikusių darbuotojų. Trečiadienį, lapkričio 11 dieną, koronavirusas nustatytas darbuotojams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Plungėje ir Tauragėje. Parduotuvėse, kur dirbo COVID-19 susirgę darbuotojai, yra atlikta pilna dezinfekcija.  „Visoje šalyje toliau plintant COVID-19 infekcijai susirgimų atvejai fiksuojami ir tarp mūsų darbuotojų.

Kelerius metus nuosekliai augęs Lietuvoje dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius per pandemiją sumažėjo penktadaliu. Rugsėjį, palyginti su šių metų sausiu, Lietuvoje liko dirbti 5 tūkst. užsieniečių mažiau.  Lietuvoje rugsėjį dirbo 20,7 tūkst. užsieniečių – iš trečiųjų šalių (ne ES) atvykusių gyventojų, kurie yra gavę leidimą dirbti ir laikinai gyventi Lietuvoje.  Lietuvoje apdraustųjų skaičius rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 8 tūkst.

Lietuvos muziejų asociacija kreipėsi į prezidentą, esamos Vyriausybės bei naujos valdančiosios koalicijos narius prašydama leisti muziejams tęsti veiklą karantino sąlygomis. Muziejų asociacijos teigimu, sprendimas uždaryti muziejus yra perteklinis ir ragina jį persvarstyti. „Lietuvos muziejų vardu kreipiamės su prašymu taikyti išimtį muziejų lankymui ir leisti kuo skubiau saugiai priimti lankytojus.

Trečiadienį buvo patvirtinti nauji tarifai už suvartojamą elektros energiją, kurie įsigalios nuo 2021 m. pradžios. Skelbiama, kad jie didės nedaug, bet priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio, per metus tai gali atsieiti nuo kelių iki keliolikos eurų. Norintiems sutaupyti ir deklaruoti daugiau suvartotos elektros dar šiemet, tarnybos turi žinių.

Ketvirtadienį sutrikus lietuviško kapitalo mokėjimų bendrovės „Paysera“ informacinių sistemų veiklai, popiet įmonė atkūrė visas paslaugas. „Skiriame daug dėmesio ir investuojame į technologiškai pažangius sprendimus, kurie sumažins panašių sutrikimų tikimybę ateityje”, – pranešime sakė „Paysera“ vadovas Vytenis Morkūnas. Pasak jo, momentiniai pervedimai eurais per „Sepa Instant“ sistemą, planuojama, pradės veikti iki 16 val.

Lietuvos paštas informuoja, kad kasdien sulaukiama vis daugiau oficialių pranešimų iš užsienio paštų apie galimus veiklos sutrikimus – dėl Covid-19 pandemijos antros bangos daugelis šalių susiduria su sunkumais, kurie tiesiogiai liečia pašto veiklą – auga siuntų kiekiai, o darbuotojų pajėgumai mažėja, dėl to galimi siuntų pristatymo vėlavimai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto UAB „SIMPLE FINANCE“ vertimosi ūkine finansine veikla bei sukčiavimo. FNTT prašo gyventojų ir juridinių asmenų, sudariusių sutartis dėl finansinės nuomos (lizingo) su šios bendrovės atstovu ir dėl to nukentėjusių, kreiptis į FNTT Kauno apygardos valdybą.

Neseniai pradėtos mokėti kompensacijos už įsigytus elektromobilius verslo įmonėms siunčia žinią − ekologiško automobilio atsiperkamumo laikas trumpėja. Be to, elektromobiliai turi kitų privalumų ir naudų, dėl kurių tokio automobilio eksploatacija ir sąnaudos yra geresni nei analogiškų naftos produktais varomų automobilių.

Lietuvos bendrovės stabdo investicijas į atsinaujinančią energetiką Ukrainoje – geru uždarbiu viliojusi rinka nuvylė: už pagamintą elektrą susikaupė milžiniškos skolos, buvo sumažintas supirkimo tarifas, rašo „Verslo žinios“. Ieškinius Ukrainos valstybės įmonei „Garantuotas pirkėjas“ („GarPok“) yra pateikusios per penkios dešimtys bendrovių, investavusių į atsinaujinančią energetiką. Skolos už įsigytą elektros energiją spalio 16-ąją siekė 265 mln. eurų.

Praėjusį šeštadienį šalyje prasidėjo antras per metus nacionalinis karantinas dėl kurio padėtis darbo rinkoje vėl komplikuojasi. Trečiadienį prastova jau buvo paskelbta 26 tūkst. darbuotojų, ir skaičius artimiausiomis dienomis toliau augs bent iki 50 tūkstančių.